Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1341-406/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-10
Bylos Nr.: eI-1341-406/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00365-2017-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas: G. D.
Atsakovas: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1341-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00365-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 22.2; 55.1.1. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui G. D.,jo atstovei E. K.,atsakovo atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. vasario 14 d. valstybės tarnautojo G. D. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.P19-59 ir įpareigoti paskirti pakartotinį G. D. tarnybinės veiklos vertinimą.

Pareiškėjas ir jo atstovė nurodo, kad tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (4.6.1)-P21-11 jo veiklą įvertino labai gerai ir remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 9 d. ir 14 d. 2 p. siūlė pareiškėją perkelti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 9 dalis, tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo veiklą labai gerai, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. vasario 14 d. surengė pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir pateikė išvadą Nr. P19-59, kuria jo tarnybinė veikla remiantis LR Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 13 p. įvertinta gerai. Su tokia komisijos vertinimo išvada jis nesutinka. Pareiškėjas pažymi, jog tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje vertinant jo veiklą, nebuvo atsižvelgta į metinius jo tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikacinius gebėjimus, tiesioginio vadovo pateiktą išvadą ir siūlymą perkelti į aukštesnes karjeros valstybes tarnautojo pareigas. Komisija priėmė neobjektyvią išvadą, pažeidžiant pareiškėjo įstatymu saugomus interesus ir teisėtus lūkesčius, todėl 2017 m. vasario 14 d. jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P19-59 nepagrįsta objektyviais duomenimis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytiems bendriesiems reikalavimams, keliamiems individualiems teisės aktams, priimta pažeidus tas procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio tikslas — kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus. Pažymi, kad Vertinimo taisyklėse yra nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (Vertinimo taisyklių 8¹ -9 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 p.). Vertinimo taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Iš 2017 m. vasario 14 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolo matyti, kad Komisijos nariai R. B., V. B., L. B. jo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir nesutikdami su galutiniu komisijos vertinimu išvadoje pateikė savo atskirąją nuomonę. Kiti komisijos nariai - I. G., D. M. ir I. K. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 23 p. vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas. Komisijos pirmininkė I. K. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, tačiau, pareiškėjo nuomone, kokiais motyvais ir argumentais tai padaryta, yra neaišku. Vadovaujantis minėtu Vertinimo taisyklių 20 p., valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Pareiškėjas pažymi, kad vertinimo komisija, apsiribodama tik pokalbiu, nesilaikė Vertinimo taisyklių 19 p. nuostatų - neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis pagrįstas tiesioginio vadovo įvertinimas, patvirtinta tiesioginio vadovo surašyta išvada, nevertinant atliktų metų rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, jo kvalifikacijos, jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatų ir rizikos faktorių, įtakojusių užduočių vykdymą (jo nedarbingumo), taip pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnį ir Vertinimo taisykles. Nurodo, kad komisijoje vertinimo metu jam buvo užduodami klausimai apie siekiamas įgyvendinti 2017 m. užduotis, valstybės tarnautojo veiklos etikos principus, o tai, jo teigimu, už 2016 metus atliktai valstybės tarnautojo veiklai ir numatytoms užduotims pasiekti įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Atkreipia teismo dėmesį, kad „Švaraus stalo ir švaraus ekrano“ politikos reikalavimų patikrinimo aktas taip pat negalėjo įtakoti jo veiklos vertinimo. Prašo skundą tenkinti ir skundžiamą aktą panaikinti.

Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo užpildytoje karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje jo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su pareiškėjo nurodytu balu, įrašė atitinkamą komentarą grafoje „Lyderystė“, kur G. D. savo gebėjimus buvo įvertinęs aukščiausiu balu – „4“. Tiesioginis vadovas nurodė komentarą „Nesiūlo kaip tobulinti darbo metodus, nepalaiko kolegų profesinio tobulėjimo siekių, ne visada skiria laiko kolegų interesams ir siekiams suprasti“ ir valstybės tarnautojo lyderystės gebėjimus įvertino balu „3, bei 2017 m. sausio 19 d. surašė Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. (4.6.1)-P21-11. Šioje išvadoje nurodytos 2016 metams skirtos užduotys: 1. Neplaninių patikrinimų metu surašytų ATPP, padėjusių užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi, dalis, lyginant su visais neplaninių patikrinimų metu surašytais ATPP, ne mažiau kaip 55 proc. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad 1 užduotis „neįvykdyta“, kadangi jos reikšmė pasiekta tik 30 procentų. Taip pat minėtoje išvadoje įvardinta 2 užduotis –„ Rezultatyvių operatyvių patikrinimų ir mokestinių tyrimų skaičiaus santykis su visų atliktų operatyvių patikrinimų ir mokestinių tyrimų skaičiumi, ne mažesnis kaip 70 proc.“ Vertinimo išvadoje nurodyta, kad ši užduotis įvykdyta, kadangi rezultatyvių operatyvių patikrinimų ir mokestinių tyrimų skaičiaus santykis su visų atliktų operatyvių patikrinimų ir mokestinių tyrimų skaičiumi, sudaro 73 procentus. Kita užduotis 2016 metams – „Operatyvių patikrinimų metu patikslintos mokesčių sumos nemažesnės kaip 33,5 tūkstančiai eurų. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad ši užduotis įvykdyta, kadangi operatyvių patikrinimų metu patikslinta mokesčių suma sudaro 42 204 Eur“. Paskutinė Vertinimo išvadoje suformuluota užduotis: „Teismų priimtų Kauno AVMI palankių nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose skaičiaus ir visų perduotų teismams nagrinėti administracinių bylų skaičiaus procentinis santykis ne mažesnis kaip 90 procentų“. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad ši užduotis įvykdyta. Tiesioginis vadovas V. B. V. išvadoje pareiškėjo pasiektus rezultatus, vykdant aukščiau minėtas visas keturias užduotis, įvertino aukščiausiu balu „4“, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas taip pat įvertino aukščiausiu balu „4“ bei valstybės tarnautojo kvalifikaciją įvertino taip pat aukščiausiu balu „4“. Todėl bendrą įvertinimą, kuris atitinka bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį, V. B. nustatė „labai gerai“ ir siūlė G. D. perkelti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pažymi, kad rezultatai vykdant užduotis vertinami „labai gerai“, jei valstybės tarnautojas įvykdo visas užduotis ir viršija kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, t. y. veiklos vertinimui „labai gerai“ neužtenka tik gero užduočių atlikimo – valstybės tarnautojas turi ne tik įvykdyti visas užduotis, tačiau dar ir viršyti kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius. Atstovės nuomone, kaip matyti iš vertinimo išvados, pareiškėjas vienos užduoties neįvykdė, kadangi iš planuotos siektinos reikšmės 55 procentai, per metus pareiškėjui pavyko pasiekti tik 30 procentų, t. y. net 45,45 procentiniais punktais neįvykdyta tiesioginio vadovo suformuluota užduotis. Be to, Vertinimo išvadoje pareiškėjo tiesioginis vadovas prie 4 užduoties įgyvendinimo nurodė, kad užduotis įvykdyta, nors 2016 metais, surašius 19 administracinių teisės pažeidimo protokolų iš jų nebuvo surašyta nei vieno dėl tų straipsnių, kuriuos nagrinėja teismas, todėl teigia, jog šios užduoties įgyvendinimas neturėjo būti vertinamas, kadangi valstybės tarnautojas nesurašė nei vieno ATPP, kurį nagrinėja teismas. Atkreipia dėmesį, kad vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas, komentuodamas pareiškėjo vertinimą, konstatavo, jog pareiškėjo veiklos rezultatai, atsižvelgiant į darbo kokybės ir kiekybės santykį yra geri, t. y. pats tiesioginis vadovas šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nevertino „labai gerai“. Akcentuoja, jog Komisija, tikrindama tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą, ar jis laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, vertino ne tik vertinimo išvadą, pareiškėjo atsakymus į Komisijos narių klausimus, užduotus komisijos posėdžio metu, pateiktus argumentus dėl jo tarnybinės veiklos įvertinimo „labai gerai“, bet atsižvelgė ir į turėtą informaciją apie šio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą 2016 metais. Norint išsiaiškinti pareiškėjo darbo krūvį, Komisija pokalbio metu pasiteiravo, kiek kontrolės veiksmų pareiškėjas atliko, kokio pobūdžio, ar jam žinoma, koks yra operatyvios kontrolės darbuotojų vidutinis atliktų veiksmų skaičius per 2016 metus. Pareiškėjas atsakė, kad jis nelaiko galvoje skaičių, kurie jam nereikalingi. Kadangi vidutinis Kauno AVMI vienam OKS darbuotojui tenkantis kontrolės veiksmų skaičius 2016 metais nustatytas 69, o pareiškėjo – 46, vidutinis vieno OKS darbuotojo surašytų ATPP skaičius yra 37, o pareiškėjo – 19 (VMI prie FM Kontrolės Departamento parengta Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės srityje 2016 m. vertinimo ataskaita 2017-02-08 Nr. (21.7-32-5) -143-462), nustatyta, kad tiesioginio vadovo aukščiau minėtas komentaras vertinimo išvadoje, kad pareiškėjo veiklos rezultatai yra „geri“, atitinka realų valstybės tarnautojo atliktų darbų įvertinimą. Taip pat komisijos posėdžio metu Komisijos nariai aiškinosi, dėl kokių priežasčių užsibrėžtų tikslų valstybės tarnautojui pasiekti nepavyko, pasiteiravo, ką reiškia surašyti ATPP neplaninių patikrinimų metu ir ką reiškia planiniai patikrinimai, paklausė, kokie pažeidimai įvardijami neplaninių patikrinimų metu surašytuose protokoluose, padėjusiuose užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi. Komisijos nariai posėdžio metu stengėsi visapusiškai išsiaiškinti ir įvykdytus užsibrėžtus tikslus: buvo teirautasi, kokius išskirtinius veiksmus praeitais metais atliko pareiškėjas, kuriuos jis gali įvardinti kaip tų metų pasiekimus, teiravosi kaip pavyko viršyti 3 užduotį. Vadovaujantis Taisyklių 19 punktu, Komisija vertino valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, uždavė ir klausimų, susijusių su jo atliekamomis funkcijomis, nurodytomis Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus I poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno AVMI viršininko 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr.P-318. Pareigybės aprašymo 7.11. punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas „užtikrina pavestų užduočių savalaikį atlikimą, informacijos apie mokesčių mokėtojus slaptumą ir laikosi duomenų apsaugos taisyklių, siekiant išsaugoti informacijos mokesčių mokėtojų atžvilgiu konfidencialumą“. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos „Švaraus stalo ir švaraus ekrano“ politikos reikalavimų užtikrinimo procedūrų aprašu, patvirtintu VMI prie FM viršininko 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr.V-500, „Švaraus stalo ir švaraus ekrano“ politikos reikalavimai taikomi viešai neskelbtinos informacijos apsaugai. Vadovaujantis Procedūrų aprašo 4.1 punktu, dokumentų originalus ir elektroninės informacijos laikmenas, kuriose yra viešai neskelbtina informacija, valstybės tarnautojai privalo laikyti VMI valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei kitiems asmenims, neturintiems įgaliojimų susipažinti su viešai neskelbtina informacija, neprieinamoje vietoje, t. y. padėti į užrakinamas dokumentų spintas, stalčius ar seifus. Minėto vadovo 4.2. punkte akcentuota, kad atspausdinti dokumentai ar dokumentų kopijos, kuriuose yra viešai neskelbtina informacija, privalo būti laikomi pašaliniams asmenims neprieinamoje vietoje. Patikrinus šių teisės aktų vykdymą Kauno AVMI I korpuso 111 kabinete, 2016 m. liepos 5 d. surašytas Kauno AVMI „Švaraus stalo ir švaraus ekrano“ politikos reikalavimų patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog tikrinant 111 kabinetą, rasta vyresniojo specialisto G. D. neužrakinti darbo stalo stalčiai, kuriuose buvo šie dokumentai su viešai neskelbtina informacija: PVM sąskaita faktūra 2014-09-29 Nr.290914; stalčiuje rastas ant dokumentų padėtas vardinis antspaudas. Komisija Vertinimo komisijos posėdžio metu, siekdama išsiaiškinti aukščiau minėtos pareiškėjo Pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos vykdymo kokybę, pareiškėjo teiravosi apie jo darbo stalą, ar turi spintų dokumentams susidėti, kaip sekėsi per patikrinimą, tačiau valstybės tarnautojas nieko konkretaus nepaaiškino, tik nurodė, kad buvo jau tikrinta, sekėsi gerai. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip Komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti valstybės tarnautojo atliktus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją. Posėdžio įrašas įrodo, kad Komisijos nariai visapusiškai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo veiklos rezultatus, atliekamas funkcijas ir turimą kvalifikaciją. Valstybės tarnautojui pokalbio metu buvo suteikta galimybė pačiam pakomentuoti plačiau atliekamas funkcijas bei vertinimo išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus, paaiškinti dėl ko nepavyko pasiekti kai kurių užbrėžtų tikslų ar pakomentuoti papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių užduočių 2016 metams atlikimu. Taip pat pokalbio metu komisijos nariai klausinėjo pareiškėjo apie numatomas šių metų užduotis ir kokių pastangų reikės šias užduotis norint įvykdyti, kokį indėlį Kauno AVMI įneša į valstybės biudžeto surinkimą (pareiškėjas atsakė, kad neturi supratimo), domėjosi valstybės tarnautojo nuomone apie OKS darbo specifiką, kaip matuojamas kontrolės veiksmų atlikimas (pareiškėjas atsakė, kad nežino). Komisija klausė pareiškėjo nuomonės, kokios paskutinės naujovės, susijusios su OKS darbu (pareiškėjas atsakė, kad ypatingai nėra) teiravosi, ar poskyryje vyksta darbų aptarimai, palyginimai kiek kuris darbuotojas atliko darbų, kokie pasiekti rezultatai (pareiškėjas atsakė, kad aptarimai vyksta, poskyrio vedėjas daro lenteles). Komisijos nariai, pateikdami klausimus pareiškėjui, ne tik pagal jo pateiktus atsakymus vertino šio valstybės tarnautojo kvalifikaciją, pasiektus rezultatus, bet ir analizavo, ar pareiškėjas 2016 metais nepriekaištingai atliko savo funkcijas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad komisijos nariai neturėjo jo klausti apie siekiamas įgyvendinti 2017 metų užduotis. Mano, jog valstybės tarnautojo atsakymai į tokius klausimus tiesiogiai susiję su šio asmens kvalifikacijos įvertinimu. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.909, nurodyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama valstybės tarnautojų kvalifikacija. Vienas iš jų – „nusistato aiškius veiklos tikslus ir stebi vykdomą pažangą“. Todėl, norint išsiaiškinti, ar pareiškėjas nusistatęs darbo tikslus, Komisija pagrįstai jo teiravosi apie siekiamas darbo užduotis 2017 metams. Pabrėžia, kad pareiškėjas tikslų neįvardino, be to, atsakė, kad neturi supratimo apie Kauno AVMI indėlį biudžete, kas yra susiję su antrąja užduotimi 2017 metams. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo įvardinti teisės akto, reglamentuojančio valstybės tarnautojo etikai keliamus reikalavimus. Akcentuoja, jog valstybės tarnautojo etikos principai privalomi visiems valstybės tarnautojams, neatsiejami nuo atliekamų funkcijų, jų laikymasis įtakoja kokybišką atliekamų darbų rezultatą. Nesutinka, kad buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kadangi pareiškėjas neteisingai interpretuoja Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Remiasi LVAT 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi Nr. A(143)-646/2009, kurioje konstatuota, kad Taisyklėse (2 ir 3 prieduose) yra pateiktos atitinkamų (vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui ir Komisijai privalomos) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadų formos, kuriose nėra nurodyta būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo (Taisyklių 2 priede, kuris yra skirtas vertinamo asmens tiesioginiam vadovui, yra numatyta nurodyti tik vertinimo kriterijus bei pateikti tarnybinės veiklos apibūdinimą, o Taisyklių 3 priede, kuris yra skirtas Vertinimo komisijai, iš viso nėra numatyta pateikti vertinimo asmens tarnybinės veiklos apibūdinimo kokybės aspektu). Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovo atstovė daro išvadą, kad vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo procedūros reikalavimų, tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo vertinimą ir pagrįstai nustačiusi, kad tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo veiklos rezultatus, nesilaikė Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, bei posėdžio metu nenustačius jokių Pareiškėjo veiklos išskirtinių aplinkybių, pagrįstai pareiškėjo 2016 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos už 2016 metus įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas atlikus kasmetinį pareiškėjo G. D. tarnybinės veiklos vertinimą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos ir su šio įstatymo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinti Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – ir Vertinimo taisyklės).

Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Pagal VTĮ 22 straipsnio 6 dalį, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Minėto straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.

Vertinimo taisyklių 8¹ –10 punktuose yra nustatyta, kad tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, suformuluoja einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 punktas). Vertinimo taisyklių 19 punktas įtvirtina, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 punktas).

Pareiškėjas yra valstybės tarnautojas – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus I poskyrio vyresnysis specialistas (A lygio 8 kategorija).

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (už 2016 metus), laikantis Vertinimo taisyklių reikalavimų, pareiškėjui buvo pateikta užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketa. Karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketoje pareiškėjas savo kvalifikaciją pagal lyderystės, žmogiškųjų išteklių valdymo, finansų valdymo bei analizės ir pagrindimo kriterijus įsivertino aukščiausiai - keturiais balais. Pareiškėjo tiesioginis vadovas V. B. pareiškėjo lyderystę įvertino trims balais ir pažymėjo, kad pareiškėjas nesiūlo kaip tobulinti darbo metodus, nepalaiko kolegų profesinio tobulėjimo siekių, ne visada skiria laiko kolegų interesams ir siekiams. Žmogiškųjų išteklių valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas buvo įvertintas keturiais balais, dėl programų ir projektų valdymo tiesioginis vadovas nurodė, kad pareiškėjas nedalyvauja.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (4.6.1)-P21-11 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė perkelti G. D. į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Vadovaujantis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis, buvo atliktas pareiškėjo 2016 m tarnybinės veiklos. vertinimas, t. y. taip, kaip apibrėžta Vertinimo taisyklių 19 punkte, įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, skundžiamoje 2017 m. vasario 14 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje Nr. P19-59 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, taikymo suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal Vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ar Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų, siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014), 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Tikrinant ginčijamos 2017 m. vasario 14 d. valstybės tarnautojo G. D. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados Nr.P19-59 pagrįstumą ir teisėtumą, nustatant, ar komisija nešališkai ir objektyviai atliko vertinimą bei ar pagrįstai nesutiko su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytu jo veiklos vertinimu, teismas apklausė tiesioginį vadovą V. B., visus Vertinimo komisijos narius, išklausė Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą ir ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

Vertinimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad trys komisijos nariai – V. B., L. B. ir R. B. pritarė tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytam vertinimui „labai gerai“, tuo tarpu komisijos nariai I. G., D. M. ir I. K. (komisijos pirmininkė) pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas, todėl ginčijamoje išvadoje pagrįstai nurodytas vertinimo komisijos įvertinimas „gerai“.

Vertinant liudytojais apklaustų komisijos narių V. B., L. B. ir R. B. parodymus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo vertinimą „labai gerai“, kaip ir nurodė šie liudytojai, iš esmės lėmė tik tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytas vertinimas. Teismo posėdžio metu minėti liudytojai savo paaiškinimais detaliai bei objektyviai nepagrindė, kad toks tiesioginio vadovo bei jų atliktas G. D. tarnybinės veiklos vertinimas pagal surinktą medžiagą ir Vertinimo taisyklėse pateiktas rekomendacijas objektyviai atitinka tikruosius valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją. Apibendrinus visų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, teismas sutinka su liudytojų I. G., D. M. ir I. K. atliktu pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu bei jų nurodytomis tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios tiesiogiai įtakojo tiek jų vertinimą, tiek ir galutinę Komisijos išvadą. Pastarųjų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti ir pritaria jų išsakytai pozicijai, kuri yra itin nuosekli, konkreti, pagrįsta aiškiai išdėstytais samprotavimais bei argumentais dėl nesutikimo su tiesioginio vadovo išvada. Byloje nenustatyta, kad šie Komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo įtakoti jų subjektyvumą ir nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą. Galutinę vertinimo išvadą nulėmusių liudytojų parodymų objektyvumą patvirtina ir komisijos posėdžio eigai fiksuoti atliktas garso skaitmeninis įrašas, bylos rašytiniai įrodymai. Remiantis liudytojų parodymais, Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašu bei kita bylos medžiaga, nėra pagrindo konstatuoti, kad toks G. D. užduočių vykdymo pagal sutartus vertinimo rodiklius, profesinių gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacijos įvertinimas aukščiausiu balu tiesioginio vadovo pateiktoje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo objektyvus ir pagrįstas.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimas teisme neturėtų tapti tarnautojo veiklos vertinimu iš naujo, nes tai nepagrįstai išplėstų bylos nagrinėjimo ribas. Teismo funkcijos turi apsiriboti komisijos atliktos vertinimo procedūros atitikimo teisės aktuose nustatytiems kriterijams nustatymu ir paties įvertinimo objektyvumo patikrinimu, tam pakaktų ištirti šalių paaiškinimus, komisijos nagrinėtą medžiagą, protokolą bei pateiktą garso įrašą, kuriame atsispindi pareiškėjo 2016 m. veiklos vertinimas Komisijoje. Teismas neturėtų išplėsti ginčo dalyko tokiais duomenimis, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti Komisijos posėdyje. Vertinant pareiškėjo 2016 m. tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, kaip yra nurodęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, privalu išanalizuoti valstybės tarnautojui iškeltas užduotis, jų įvykdymo vertinimo rodiklius bei užduočių įvykdymą, pateikiant argumentus, kodėl atliktas vertinimas negali būti laikomas objektyviu. (LVAT 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. A-173-492/2017).

Pagal Taisyklių 10 punktą tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo planuojamas atlikti užduotis, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir siūlymą dėl karjeros ir kvalifikacijos tobulinimo. Valstybės tarnautojui planuojamos atlikti užduotys turi būti aiškios, realiai įvykdomos, turi turėti nustatytą įvykdymo terminą. Jos nustatomos atsižvelgiant į įstaigos patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nustatydamas valstybės tarnautojui planuojamas atlikti užduotis, tiesioginis vadovas kiekvienam valstybės tarnautojui nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius bei riziką, kuriai esant planuojamos atlikti užduotys gali būti neįgyvendintos. Šie rodikliai turi būti suformuluoti aiškiai ir leisti įvertinti konkretaus rezultato pasiekimą, o jų reikšmės turi būti pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesudėtingai patikrinamos.

Tiesioginio vadovo 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (4.6.1)-P21-11 „I. Pasiekti ir planuojami rezultatai“ nurodytos 2016 metams skirtos keturios užduotys: 1. Neplaninių patikrinimų metu surašytų ATPP, padėjusių užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi, dalis, lyginant su visais neplaninių patikrinimų metu surašytais ATPP, ne mažiau kaip 55 proc; 2. Rezultatyvių operatyvių patikrinimų ir mokestinių tyrimų skaičiaus santykis su visų atliktų operatyvių patikrinimų ir mokestinių tyrimų skaičiumi, ne mažesnis kaip 70 proc.“; 3. Operatyvių patikrinimų metu patikslintos mokesčių sumos nemažesnės kaip 33,5 tūkstančiai eurų ir 4. Teismų priimtų Kauno AVMI palankių nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose skaičiaus ir visų perduotų teismams nagrinėti administracinių bylų skaičiaus procentinis santykis ne mažesnis kaip 90 procentų. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad 1-oji užduotis „neįvykdyta“, kadangi jos reikšmė pasiekta tik 30 procentų, 2-oji užduotis įvykdyta, kadangi rezultatyvių operatyvių patikrinimų ir mokestinių tyrimų skaičiaus santykis su visų atliktų operatyvių patikrinimų ir mokestinių tyrimų skaičiumi, sudaro 73 procentus, 3-oji užduotis įvykdyta, kadangi operatyvių patikrinimų metu patikslinta mokesčių suma sudaro 42 204 Eur ir 4-oji užduotis įvykdyta. Tiesioginis vadovas V. B. V. išvadoje pareiškėjo pasiektus rezultatus, vykdant aukščiau minėtas visas keturias užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei valstybės tarnautojo kvalifikaciją įvertino aukščiausiu balu „4“, todėl bendrą įvertinimą, kuris atitinka bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį, V. B. nustatė „Labai gerai“, siūlydamas G. D. perkelti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Akivaizdu, kad pasiektų rezultatų, vykdant užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, vertinimas, kaip teisingai nurodė trys komisijos nariai, tiesioginio vadovo nepagrįstai įvertintas aukščiausiu balu, nes 1-oji užduotis nebuvo įvykdyta, o 4-osios užduoties įgyvendinimas negalėjo būti vertinamas, nes 2016 metais, surašius 19 administracinių teisės pažeidimo protokolų, iš jų nebuvo surašyta nei vieno dėl tų ATPK straipsnių, kuriuos nagrinėja teismas. Visiškai akivaizdu, kad pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas aukščiausiu balu negali būti pripažintas pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad veiklos vertinimui „labai gerai“ neužtenka tik gero užduočių atlikimo – valstybės tarnautojas turi ne tik įvykdyti visas užduotis, tačiau dar ir viršyti kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius.

Pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. (4.6.1)-P21-11 dalyse „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ tiesioginis vadovas nevertino 2016 m. liepos 5 d. „Švaraus stalo ir švaraus ekrano“ politikos reikalavimų patikrinimo akto Nr. TV3-2, kuriame nurodyta, jog tikrinant 111 kabinetą, rasta vyresniojo specialisto G. D. neužrakinti darbo stalo stalčiai, kuriuose buvo šie dokumentai su viešai neskelbtina informacija: PVM sąskaita faktūra 2014-09-29 Nr.290914; stalčiuje rastas ant dokumentų padėtas vardinis antspaudas. Kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus I poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.11. punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas „užtikrina pavestų užduočių savalaikį atlikimą, informacijos apie mokesčių mokėtojus slaptumą ir laikosi duomenų apsaugos taisyklių, siekiant išsaugoti informacijos mokesčių mokėtojų atžvilgiu konfidencialumą“. Tokia neginčijamai nustatyta aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam pareigybės aprašyme priskirtas pareigas. Posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Vertinimo komisija posėdžio metu, siekdama išsiaiškinti šios pareiškėjo Pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos vykdymo kokybę, pareiškėjo teiravosi apie jo darbo stalą, ar turi spintų dokumentams susidėti, kaip sekėsi per patikrinimą, tačiau valstybės tarnautojas nieko konkretaus nepaaiškino, tik nurodė, kad buvo jau tikrinta, sekėsi gerai. Dėl įvardintos priežasties spręstina, kad tiesioginio vadovo tarnybines veiklos vertinimo išvados III – ame skyriuje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ nurodytas vertinimas 4 balais nėra pagrįstas.

Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje kvalifikacijos vertinimo (IV išvados skyrius) balas turi atitikti kvalifikacijos vertinimo anketoje gautą balą. Iš G. D. kvalifikacijos vertinimo anketos matyti, kad jo lyderystę tiesioginis vadovas vertino trejetu, nurodydamas, kad pareiškėjas nesiūlo, kaip tobulinti darbo metodus, nepalaiko kolegų profesinio tobulėjimo siekių, ne visada skiria laiko kolegų interesams ir siekiams suprasti. Anketoje taip pat pažymėta, kad G. D. nedalyvauja programų ir projektų valdyme, tačiau nežiūrint į tai, tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjo kvalifikacija buvo įvertinta aukščiausiu balu. Teismas ir dėl pareiškėjo kvalifikacijos netinkamo vertinimo tiesioginio vadovo išvadoje pritaria tiems komisijos nariams bei jų argumentams, kurie tokį tiesioginio vadovo kvalifikacijos vertinimą nelaikė objektyviu. Aplinkybę, kad pareiškėjo kvalifikacija neatitinka aukščiausio vertinimo pagrindžia ne tik paties vadovo kvalifikacijos vertinimo anketoje įrašytos pastabos, bet, kaip teisingai nurodė komisijos nariai I. G., D. M. ir I. K. (komisijos pirmininkė), ir jo ribotas sugebėjimas analizuoti ir tinkamai pagrįsti su mokesčių administravimu susijusias problemas.

Akcentuotina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu būdu Vertinimo komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti valstybės tarnautojo atliktus metų rezultatus, jo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, kvalifikaciją. Išklausytas Komisijos 2017 m. vasario 14 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pokalbio metu komisijos nariai klausinėjo pareiškėjo apie numatomas šių metų užduotis ir kokių pastangų reikės šias užduotis norint įvykdyti, visi Komisijos narių klausimai buvo susiję tik su siekiu tinkamai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą. Šis posėdžio įrašas objektyviai bei patikimai įrodo, kad tie Komisijos nariai, kurie nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimu, aktyviai, visapusiškai, nuodugniai bei išsamiai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo 2016 m. veiklos rezultatus, jo atliekamas funkcijas, kompetencijas, darbo krūvį, gebėjimus ir taip pat turimą kvalifikaciją pagal visus karjeros valstybės tarnautojui nustatytus valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimo kriterijus. Valstybės tarnautojui (pareiškėjui) pokalbio metu, siekiant įvertinti pareiškėjo gebėjimus kaupti informaciją, ją apibendrinti, analizuoti, pagrįsti, daryti išvadas, buvo užduodami įvairūs su specialia veiklos sritimi (mokesčių administravimu) susiję klausimai, sudaryta galimybė pačiam paanalizuoti ir pakomentuoti plačiau atliekamas funkcijas bei vertinimo išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus, paaiškinti dėl ko nepavyko pasiekti kai kurių užbrėžtų tikslų ar pakomentuoti papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių užduočių 2016 metams atlikimu, tokiu būdu siekiant betarpiškai išsiaiškinti dėl bendrą vertinimą įtakojančių kriterijų - valstybės tarnautojui iškeltų užduočių vykdymo, jo gebėjimų, kvalifikacijos.

Norint išsiaiškinti pareiškėjo darbo krūvį, Komisijos nariai pokalbio metu pagrįstai teiravosi, kiek kontrolės veiksmų pareiškėjas atliko, kokio pobūdžio, ar jam žinoma, koks yra operatyvios kontrolės darbuotojų vidutinis atliktų veiksmų skaičius per 2016 metus. Pareiškėjas atsakė, kad jis nelaiko galvoje skaičių, kurie jam nereikalingi. Taip pat komisijos posėdžio metu Komisijos nariai aiškinosi, dėl kokių priežasčių užsibrėžtų tikslų valstybės tarnautojui pasiekti nepavyko, pasiteiravo, ką reiškia surašyti ATPP neplaninių patikrinimų metu ir ką reiškia planiniai patikrinimai, paklausė, kokie pažeidimai įvardijami neplaninių patikrinimų metu surašytuose protokoluose, padėjusiuose užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi. Komisijos nariai posėdžio metu stengėsi visapusiškai išsiaiškinti ir įvykdytus užsibrėžtus tikslus: buvo teirautasi, kokius išskirtinius veiksmus praeitais metais atliko pareiškėjas, kuriuos jis gali įvardinti kaip tų metų pasiekimus, teiravosi kaip pavyko viršyti 3 užduotį.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad komisijos narių užduodami klausimai apie siekiamas įgyvendinti 2017 m. užduotis, valstybės tarnautojo veiklos etikos principus, už 2016 metus neturėjo ir negalėjo turėti įtakos jo atliktai tarnybinei veiklai ir numatytoms užduotims pasiekti. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, nurodyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama valstybės tarnautojų kvalifikacija, vienas iš jų – „nusistato aiškius veiklos tikslus ir stebi vykdomą pažangą“. Teismo vertinimu, pareiškėjo atsakymai į tokius Komisijos narių klausimus, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjas nusistatęs darbo tikslus, tiesiogiai yra susiję su šio asmens kvalifikacijos įvertinimu, taigi Komisijos narių klausimai apie darbo užduotis 2017 metams pagrįsti. Pabrėžtina, kad pareiškėjas jokių tikslų neįvardino. Akcentuotina, jog pareiškėjas nežinojo ir negalėjo įvardinti teisės akto, reglamentuojančio valstybės tarnautojo elgesiui keliamus reikalavimus, tuo tarpu, kaip teisingai nurodo atsakovas, tarnautojo etikos principai yra privalomi visiems valstybės tarnautojams, jie neatsiejami nuo atliekamų funkcijų, o jų laikymasis įtakoja kokybišką atliekamų darbų rezultatą.

Pareiškėjas ir jo atstovė nurodo, kad komisija neatsižvelgė į rizikos veiksnius – jo nedarbingumą. Vertinimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad skirdamas užduotis, tiesioginis vadovas nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant šios užduotys gali būti neįvykdytos. Pažymėtina, kad šis rizikos faktorius, kuriam esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nebuvo nurodytas, apie jo įtaką užduočių neįvykdymui nenurodė ir pats pareiškėjas vertinimo metu, be to, toks faktorius pateiktos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytos 1-osios užduoties neįvykdymui negalėjo turėti esminės įtakos.

Kaip nurodo liudytojai, be kita ko, tai patvirtina ir garso įrašas, komisijos posėdyje į daugumą komisijos narių klausimų pareiškėjas neatsakė, arba atsakė neapibrėžtai, nekonkrečiai, todėl, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimui, tuo pačiu pagrįstai įtakojo bendrą vertinimo komisijos įvertinimą.

Pabrėžtina, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas tiesioginis pareiškėjo vadovas V. B. nepateikė jokio papildomo pagrindimo, kodėl pareiškėjo veikla už 2016 metus turi būti vertinama „labai gerai“. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinimo išvadoje pats tiesioginis vadovas, komentuodamas pareiškėjo vertinimą, konstatavo, jog pareiškėjo veiklos rezultatai, atsižvelgiant į darbo kokybės ir kiekybės santykį yra geri, taigi jis pats šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nevertino „labai gerai“.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 207 m. vasario 14 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisija posėdžio metu detaliai ir išsamiai analizavo pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. bei atitinkamai pateikdami galutinį vertinimą, teisingai įvertino jo atsakymus, paaiškinimus. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad Komisijos nariai būtų asmeniškai suinteresuoti tarnybinės veiklos neadekvačiu vertinimu, kad jų vertinimą lėmė subjektyvios priežastys, o atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą buvo pažeisti Vertinimo taisyklėse nustatyti procedūriniai vertinimo tvarkos atlikimo reikalavimai. Priešingai, teismo vertinimu, tie Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariai, kurie nesutiko su tiesioginio vadovo pateiktu vertinimu ir komisijos pirmininkė, kurios balsas įtakojo galutinį bendrą vertinimą, itin detaliai įvardijo tuos pareiškėjo tarnybinės veiklos aspektus, kurie sąlygojo jo tarnybinės veiklos įvertinimą „gerai“. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus ir įvertinęs išklausyto Komisijos posėdžio garso įrašo turinį, teismas daro išvadą, kad G. D. tarnybinę veiklą 2016 m. Komisija pagrįstai vertino „gerai“.“ Pastebėtina, jog ir pats pareiškėjas, posėdžio metu nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, paneigiančių liudytojais apklaustų komisijos narių išsakytus trūkumus, neigiamus jo tarnybinės veiklos vertinimo aspektus, esmingai įtakojusius Komisijos išvadoje pateiktą vertinimą.

Teismas taip pat laiko nepagrįstais pareiškėjos skundo argumentus dėl Komisijos sprendimo nemotyvuotumo, jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo.

Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 51 ir 51¹ punktus, Komisijos posėdžio eigai fiksuoti rašomas protokolas ir daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie Komisijos posėdžio protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš Komisijos narių. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (šių Taisyklių 6 priedas). Įvertinus šias nuostatas, Komisijos 2017 m. vasario 14 d. posėdžio protokolą Nr.P19-59, posėdžio garso įrašą, jokių esminių trūkumų nenustatyta. Skundžiama Vertinimo komisijos išvada dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimo „gerai“ įforminta užpildžius Taisyklių 6 priede numatytą formą. Kaip jau buvo minėta, teisės aktais patvirtintoje Išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų, komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Ginčo atveju vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 23 p., balsavimo rezultatus pagrįstai nulėmė vertinimo komisijos pirmininkės I. K. balsas, kuri pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos išvada vertinti pareiškėjos tarnybos veiklą už 2016 metus ne „labai gerai,“, bet „gerai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo įvykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, atsižvelgiant į karjeros valstybės tarnautojui nustatytus jo veiklos vertinimo kriterijus, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo paskirti pakartotinį G. D. tarnybinės veiklos vertinimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas