Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Komisijos pirmininkė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė J. S. nebuvo objektyvi ir turėjo nusišalinti, nes ji 2014 m. rugpjūčio 14 d. pavedė atlikti galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuris nepasitvirtino. Mano, jog nenusišalindama nuo Komisijos darbo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė galėjo daryti įtaką Komisijos narių nuomonei, nes yra tiesioginė visų jų vadovė.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, valstybės tarnautojui mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), todėl panaikinus R. B. turėtą trečią kvalifikacinę klasę, jos mėnesinis darbo užmokestis nuo 2015 m. kovo 9 d. sumažėjo 15 procentų, t. y. 123,32 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismui pripažinus, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo neteisėtas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl negautos darbo užmokesčio dalies jai priteisimo.

Teismo posėdyje pareiškėja R. B. ir jos atstovas palaikė prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, R. B. tiesioginė vadovė 2015 m. sausio 19 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-266, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą, atsižvelgdama į visus karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, įvertino patenkinamai. R. B. pasiekti rezultatai vykdant užduotis buvo įvertinti dviem balais, nes buvo įvykdytos tik kai kurios užduotys pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pareiškėjos gebėjimai atlikti jos pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P1-328 (toliau – Pareigybės aprašymas) nustatytas funkcijas buvo įvertinti dviem balais, pažymint, kad ji skiria nepakankamą dėmesį pareigoms atlikti, dažnai pavestas užduotis paskiria atlikti pavaldiems darbuotojams, surenka informaciją, tačiau jos neapibendrina, neanalizuoja, neteikia išvadų, neanalizuoja padalinio veiklos, todėl nėra tinkamai planuojami rezultatai, nekokybiškai atliekamas užduotis lemia ir silpni pareiškėjos kompiuterinio raštingumo įgūdžiai. R. B. kvalifikacija taip pat buvo įvertinta dviem balais, vertinimą pagrindžiant tuo, kad jai rekomenduotina gilinti vadovavimo įgūdžius ir vadybos žinias sprendimų priėmimo, planavimo procesų, žmogiškų išteklių valdymo bei procesų kontrolės srityse; tobulinti lyderystės įgūdžius, finansų valdymo, viešojo administravimo teisinio reguliavimo žinias, kelti kompiuterinio raštingumo lygį, ypač dirbant MS Exel skaičiuokle. Atsižvelgiant į patenkinamą tiesioginės vadovės vertinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, R. B. tarnybinę veiklą turėjo įvertinti Komisija, kuri 2015 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. P11-111 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti jos turimą trečią kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją. Tokį sprendimą, susipažinusi su R. B. tiesioginės vadovės išvada, išklausiusi pareiškėją ir uždavusi jai klausimus, Komisija priėmė balsų dauguma.

Pažymi, kad teigdama, jog jos nurodytas užduotis Skyriaus vedėja vertino abstrakčiai ir neaiškiai, pareiškėja nenurodo teismui visos užduoties ir jos vertinimo, o argumentus dėl užduočių neaiškumo pateikia atskirai nuo jų konteksto. Nurodo, kad 2014 m. sausio 8 d. užduotimi Nr. VS-164 R. B. buvo pavesta iki 2014 m. sausio 24 d. pateikti informaciją apie Klaipėdos miesto savivaldybės padalinių suvenyrų poreikį 2014 m., parengti suvenyrų teikimo tvarką bei tvarkyti suvenyrų apskaitą. Ši užduotis buvo suformuluota ir pareiškėjos 2014 m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-205. Dėl netinkamo šios užduoties atlikimo Skyriaus vedėja su 2014 m. liepos 30 d. raštu Nr. VS-4107 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę, nurodydama, kad 2013 m. gegužės 24 d. sutarties dėl reprezentacinių suvenyrų–dovanų su UAB „Rūta“ pasibaigė 2014 m. gegužės 23 d., tačiau ir toliau buvo vykdomi užsakymai, nors nebuvo teisinio pagrindo apmokėti pateiktas sąskaitas; taip pat nebuvo parengtas suvenyrų teikimo tvarkos aprašas ir ši užduotis suformuluota 2015 m. Užduotimi Nr. VS-1805 poskyrių vedėjai, taip pat ir pareiškėja, buvo įpareigoti pateikti informaciją apie I ketvirčio poskyrių veiklos rezultatus, nurodant konkrečius veiklos aspektus, t. y. ataskaitą apie visus nurodytu laikotarpiu Poskyryje atliktus darbus, išrašytas sąskaitas, jų tikslingumą, efektyvumą ir kitus reikšmingus dalykus. Šios užduoties vertinimo grafoje pažymėta, kad informacija pateikta, tačiau Poskyryje išrašytos sąskaitos nebuvo įvertintos tikslingumo ir efektyvumo požiūriu, o tokia ataskaita negali būti laikoma tinkama. 2014 m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-205 viena iš einamųjų metų užduočių pareiškėjai buvo tobulinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą įvaizdį, o šios užduoties vertinimo rodiklis – 2014 m. I ketvirtį parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos planas. Pažymėjo, kad planai negali būti tinkamai parengiami be einamuoju laikotarpiu atliekamos veiklos analizės, o negebėjimas visų Poskyryje išrašytų sąskaitų bei kitų duomenų analizuoti ir susisteminti negalėjo būti vertinamas aukštu balu. Užduotyje Nr. VS-1858 nurodyti punktai dėl spaudos apžvalgų yra susiję su Pareigybės aprašymo 7.17 punkte nustatyta funkcija analizuoti publikacijas žiniasklaidoje ir informaciją apie jas teikti departamentų vadovams. Dėl šios veiklos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. AD1-1804 buvo patvirtintas Informacijos teikimo žiniasklaidos atstovams Klaipėdos miesto savivaldybėje tvarkos aprašas, pagal kurio 21 punktą, Poskyris kiekvieną darbo dieną rengia spaudos apžvalgas (atlieka stebėseną), renka žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kritiką, pastabas, komentarus ir pan. apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiklą; parengtas spaudos apžvalgas elektroniniu paštu persiunčia savivaldybės administracijos vadovams. Formuluodama užduotį pareiškėjai, Skyriaus vedėja 2014 m. kovo 27 d. rašte Nr. VS-1858 detalizavo, kad žiniasklaidos apžvalgos turi būti elektroniniu paštu pateikiamos iki 9.00 val. ryto. Skyriaus vedėja negavo R. B. pranešimų apie negalėjimą šią užduotį atlikti laiku, pareiškėja taip pat nesiūlė kitų šios užduoties tinkamo atlikimo būdų, todėl buvo padaryta išvada, kad ji nededa pastangų surasti sprendimą dėl paskirtos užduoties tinkamo įgyvendinimo. Atsižvelgusi į tai, Skyriaus vedėja nurodė, kad pavedimas rengti spaudos apžvalgas žiniasklaidos priemonėse su rekomenduojama reakcija į publikaciją, apžvalgą iki 9.00 val. pateikiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, jo pavaduotojams, departamentų direktoriams bei Skyriaus vedėjui, buvo vykdytas atmestinai, pristatant tik publikacijas „Klaipėdoje“ ir „Vakarų eksprese“, nevertinant publikacijų kitose žiniasklaidos priemonėse. Komisijos posėdyje pareiškėjos tiesioginė vadovė akcentavo, kad buvo pateiktos 52 žiniasklaidos apžvalgos, nors pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, jos turėjo būti rengiamos kasdien. 2014 m. liepos 29 d. užduotimi Nr. VS-4073 Skyriaus vedėja nurodė, kad 2014 m. liepos 29 d. elektroniniu paštu atsiuntė savaitei skirtas užduotis ir su Poskyrio vedėja žodžiu sutarė 13.30 val. aptarti išvardytus darbus, tačiau paskirtu laiku Poskyrio vedėja į pasitarimą neatėjo, 13.44 val. tarnybiniu telefonu neatsiliepė ir atsakymo į Skyriaus vedėjos paklausimą nepateikė. Skyriaus vedėja su 2014 m. liepos 30 raštu Nr. VS-4107 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę ir nurodė, kad pareiškėja galbūt pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnio 15 straipsnio nuostatas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas 2015 m. sausio 7 d., pripažinus, kad R. B. tarnybinio nusižengimo nepadarė, ir rekomenduojant jos kvalifikaciją bei gebėjimus vertinti atliekant tarnybinės veiklos vertinimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. P1-25 buvo pripažinta, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė. Atsakovas pažymėjo, kad užduotis Nr. VS-4073 jokios įtakos R. B. tarnybinės veiklos vertinimui neturėjo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuomone, nurodytos aplinkybės įrodo, kad patenkinamai pareiškėjos tarnybinė 2014 m. veikla buvo įvertinta ne dėl asmeninių santykių, o dėl tinkamai neatliktų užduočių ir darbo organizavimo trūkumų.

Nepagrįsti yra ir pareiškėjos teiginiai dėl Komisijos pirmininkės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės J. S. neobjektyvumo dėl to, kad ji 2014 m. rugpjūčio 14 d. pavedė atlikti galbūt R. B. padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. P1-63 buvo pripažinta, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė, o jos buvimas Komisijos pirmininke neturėjo įtakos Komisijos sprendimui. Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio skaitmeninio garso įraše užfiksuota, kad R. B. nušalinimo nei vienam Komisijos nariui nereiškė.

II.

Įvertinęs pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados turinį, teismas nustatė, kad R. B. tiesioginė vadovė išvadoje jos pasiektus rezultatus vykdant užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikaciją įvertino dviem balais. Pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą patenkinamai lėmė įvertinimai pagal visus tris kriterijus. Vertinant R. B. kvalifikaciją, į tarnybinės veiklos vertinimo išvadą buvo perkeltas jos tiesioginės vadovės parašytas balas iš kvalifikacijos vertinimo anketos. Pareiškėjos, kaip poskyrio vedėjos, kvalifikacija buvo vertinama pagal kriterijus, nustatytus įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kvalifikacijos vertinimo anketoje, t. y. lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas, komunikacija ir viešieji ryšiai bei strateginis mąstymas. Kvalifikacijos vertinimo anketoje R. B. savo kvalifikaciją pagal lyderystės, žmogiškųjų išteklių, analizės ir pagrindimo kriterijus įsivertino trimis balais, pagal finansų valdymo kriterijų – dviem balais, o pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių bei strateginio mąstymo kriterijus – keturiais balais. Tiesioginė pareiškėjos vadovė jos lyderystę įvertino dviem balais, nurodydama, kad ne visada aišku, koks yra kiekvieno pavaldaus asmens indėlis į atitinkamą sritį, veiklos stebėsena, siekiant rezultatų, nėra vykdoma; sudėtingose situacijose ne visada aiškūs veiklos prioritetai; darbuotojai nėra skatinami dalyvauti įstaigos veikloje; nėra domimasi veiklos tobulinimo galimybėmis ir naujovėmis bei neskatinami to daryti pavaldūs asmenys. Žmogiškųjų išteklių valdymas tiesioginės vadovės buvo įvertintas dviem balais, nurodant, kad Poskyrio darbuotojams nėra tinkamai perteikti veiklos prioritetai, ne visada tinkamai paskirstomi žmogiškieji ištekliai užduotims atlikti; pavaldūs darbuotojai menkai ugdomi, jų karjera neplanuojama; žmogiškųjų išteklių valdymo žinios darbe taikomos menkai. Finansų valdymas buvo įvertintas vienu balu, nurodant, kad finansų valdymo išmanymas silpnas; veikla rodo, kad pareiškėja ne visada supranta pagrindinius įstaigos finansų valdymo principus. R. B. kvalifikaciją tiesioginė vadovė pagal analizės ir pagrindimo kriterijų įvertino dviem balais, nurodydama, kad veiklos informacijos analizė nevykdoma, duomenys nėra naudojami geresniems sprendimams priimti; pareiškėja vengia spręsti sudėtingas problemas; nėra vykdoma problemų prevencija. Pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių kriterijų R. B. kvalifikacija buvo įvertinta trimis balais, nurodant, kad ne visada tinkamai suteikiama informacija, vengiama bendrauti su tiesioginiu vadovu, informuojama ne apie visus priimamus sprendimus. Pagal strateginio mąstymo kriterijų pareiškėjos kvalifikacija buvo įvertinta dviem balais. Tiesioginė vadovė nurodė, kad R. B. nedalyvauja priimant sprendimus dėl įstaigos veiklos tobulinimo, o įstaigos veiklos prioritetai nėra siejami su padalinio veikla. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nors formaliai pareiškėjos tiesioginė vadovė pagrindė savo vertinimą Vertinimo taisyklėse nustatytais kriterijais, tačiau jos pateikti komentarai yra abstraktūs. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R. B. tiesioginė vadovė Skyriaus vedėja V. V.-P. taip pat negalėjo pateikti konkrečių pavyzdžių, pagrindžiančių jos surašytą pareiškėjos kvalifikacijos įvertinimą.

Tiesioginė vadovė R. B. gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino dviem balais, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis tokio vertinimo nepagrindė. Kaip liudytojos apklaustos Komisijos narės J. S., tuo metu ėjusi ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės pareigas, N. L. ir A. D. parodė, kad pareiškėjai, kaip viešųjų ryšių specialistei, priekaištų neturėjo. Visos trys liudytojos akcentavo, kad R. B. šioje srityje yra profesionalė. Liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjai trūksta žinių, kaip Poskyrio vedėjai, yra trūkumų organizuojant Poskyrio darbą. Vertindama R. B. gebėjimus atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos tiesioginė vadovė iš esmės vertino tik pareiškėjos, kaip Poskyrio vadovės, įgūdžius, nors iš Pareigybės aprašymo akivaizdu, kad R. B. yra priskirtos funkcijos, susijusios ne tik su vadovavimu Poskyriui, bet ir su viešaisiais ryšiais. Tiesioginės vadovės komentarai išvadoje apie silpną pareiškėjos kompiuterinį raštingumą ir teiginiai teismo posėdyje apie jos daromas gramatines klaidas kelia abejonių R. B. vertinimo objektyvumu, ypač atsižvelgiant į Pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus šios pareigybės valstybės tarnautojui, t. y. turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (bakalauro kvalifikacijos laipsnis) humanitarinių mokslų studijų srities filologijos krypties arba socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą; mokėti valdyti, kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti dokumentų valdymą, mokėti dirbti kompiuteriu ir pan. Tai, kad, tiesioginės vadovės teigimu, pareiškėja nebendrauja, nebendradarbiauja, neteikia pasiūlymų ir pan., teismo vertinimu, iš esmės yra grįsta pačios tiesioginės vadovės elgesiu R. B. atžvilgiu ir bendravimo su ja pobūdžiu. Komisijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo tirti 2014 m. spalio 6 d. išvadoje Nr. P20-36 buvo konstatuota, kad V. V.-P. nepadarė tarnybinio nusižengimo, tačiau nurodyta, kad bendravimo būdas su pareiškėja neatitinka mandagaus ir profesionalaus valstybės tarnautojų bendravimo, ir jai buvo rekomenduota Skyriaus veiklą organizuoti, užduotis ir pastabas pavaldiems asmenims teikti naudojant kitokias priemones.

R. B. pasiektus rezultatus vykdant užduotis tiesioginė vadovė taip pat įvertino dviem balais, o tai reiškia, kad valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. 2014 m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-205 patvirtina, kad pareiškėjai 2014 m. buvo suformuluotos šios užduotys: 1) organizuoti Klaipėdos miesto savivaldybės aprūpinimą suvenyrais; šios užduoties vertinimo kriterijus – parengtas (sausio mėnesį) ir patvirtintas (iki 2014 m. vasario 28 d.) suvenyrų savivaldybės administracijoje teikimo tvarkos aprašas; 2) organizuoti Klaipėdos miesto seniūnaičių rinkimus, kurio vertinimo kriterijumi nurodyta, jog iki 2014 m. kovo 1 d. turi būti parengtas seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašas ir iki 2014 m. gegužės 1 d. įvykdyti seniūnaičių rinkimai bei suorganizuotas naujais išrinktų seniūnaičių susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės vadovais; 3) organizuoti vietos gyventojų apklausą; vertinimo kriterijus – iki 2014 m. spalio suorganizuota vietos gyventojų apklausa; 4) tobulinti Klaipėdos miesto savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą įvaizdį; šios užduoties įvykdymo kriterijumi nurodyta, kad 2014 m. I ketvirtį turi būti parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos planas; 5) organizuoti viešuosius pirkimus, atliekant viešųjų ryšių poskyrio funkcijas (suvenyrai, spaudos plotas, straipsniai); šios užduoties įvykdymo kriterijus – parengtos paraiškos ir atliktos viešųjų pirkimų procedūros spaudos plotui, suvenyrams bei informacijos sklaidai įgyti. R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, kad buvo parengtas suvenyrų tvarkos aprašo juodraštis, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Antroji, trečioji ir penktoji užduotys buvo įvertintos kaip atliktos, o ketvirtoji užduotis – kaip atlikta iš dalies; nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės vidinės ir išorinės komunikacijos tobulinimo priemonės neinicijuotos, dalyvauta viešinant švaros akciją „Darom“, neparengtas Naujojo darbuotojo vadovas, neorganizuota paskaita darbuotojams apie įvaizdžio kūrimą, nevyko viešųjų ryšių akcijos ar susitikimai su miesto vadovais moksleiviams, išorinės komunikacijos ir įvaizdžio gerinimo renginiai vyko, buvo organizuotos spaudos konferencijos, rengti ir platinti spaudos pranešimai, viešinta Klaipėdos miesto savivaldybės veikla, rinkta ir teikta informacija viešinimui, nevykdyta planuota socialinė akcija „Socialiai atsakingiausios įmonės rinkimai“, prisijungta prie tradicinių Respublikos mastu organizuojamų akcijų – Nacionalinio diktanto konkurso, dalyvauta neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje. Kaip liudytoja apklausta pareiškėjos tiesioginė vadovė akcentavo, kad ketvirtąją užduotį vertino atsižvelgdama į Skyriaus 2014–2016 m. veiklos plane numatytas priemones, kurios nebuvo įvykdytos, tačiau iš 2014 m. tarnybinio vertinimo išvados matyti, kad sutartu šios užduoties vertinimo kriterijumi nurodytas ne Skyriaus veiklos plano priemonių įvykdymas, bet Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos plano parengimas, apie kurio parengimą ar neparengimą nėra duomenų. R. B. tiesioginė vadovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nors pareiškėja ir įvykdė antrąją užduotį, tačiau ypatingai svarbiu kriterijumi, pagrindžiančiu jos nuomonę, kad užduotis įvykdyta netinkamai, nurodė, jog seniūnaičiams išdalinti pažymėjimai neatitiko patvirtintos formos. Teismas vertino, kad tai nėra svarbi ir teisiškai reikšminga aplinkybė, lemianti minėtos užduoties neįvykdymą, ypač atsižvelgiant į tai, jog iš pačios liudytojos parodymų matyti, kad seniūnaičių rinkimus buvo pavesta organizuoti komisijai, kurios sudėtyje buvo ir pati V. V.-P., o seniūnaičių pažymėjimų forma yra patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. B. tiesioginė vadovė nepagrįstai jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiektus rezultatus vykdant užduotis įvertino tik dviem balais. Tiesioginė vadovė tris užduotis įvertino kaip įvykdytas visiškai, o dvi – kaip įvykdytas iš dalies. Esant tokiai situacijai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad valstybės tarnautoja įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Teismas pažymėjo, kad R. B. 2014 m. tarnyboje nebuvo 111 darbo dienų, iš kurių 92 darbo dienas sirgo. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. esant penkių darbo dienų savaitei buvo 252 darbo dienos (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. A1-693), akivaizdu, kad beveik pusę darbo laiko pareiškėja dėl objektyvių priežasčių nebuvo tarnyboje. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, kad 2014 m. Poskyryje nebuvo visų etatų: nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d. dirbo trys darbuotojai, iš kurių vienas puse etato, nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. liepos 8 d. nebuvo vieno etato, nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. buvo laisvos dvi pareigybės, o nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. daugiau kaip tris mėnesius R. B. sirgo. Aplinkybė, kad Skyriuje nuo 2014 m. vasario mėnesio iki gegužės mėnesio buvo dvi praktikantės, nesudaro pagrindo išvadai, jog Skyrius dirbo visu pajėgumu. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada patvirtina, kad į šias aplinkybes tiesioginė vadovė neatsižvelgė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas tiesioginės vadovės išvadoje yra neobjektyvus.

Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, Komisijos narių nuomonės išsiskyrė: Komisijos nariai J. S., N. L., A. Š., A. D., J. G. ir M. K. sprendė, kad joms pakako R. B. tiesioginės vadovės pateiktos informacijos jos tarnybinę veiklą įvertinti patenkinamai. Liudytojos parodė, kad tiesioginė vadovė motyvuotai ir pagrįstai pristatė vertinamąją, kuri tiesioginės vadovės nurodytų aplinkybių dėl darbo kokybės nepaneigė, nebuvo pasiruošusi atsakyti į Komisijos narių klausimus. Liudytojų, pritarusių tiesioginės vadovės pateiktam siūlymui, paaiškinimai patvirtina, kad kai kurios iš jų vertino iš esmės ne pareiškėjos tarnybinę veiklą ir ne tiesioginės vadovės išvados pagrįstumą. Komisijos pirmininkė J. S. parodė, kad jai yra žinodama apie tarp R. B. ir jos tiesioginės vadovės konfliktą, ji vertino ne tiek pareiškėjos tarnybinę veiklą, kiek aplinkybę, kad ji paviešino kilusį konfliktą ir apie jį informavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius bei merą. Komisijos narė N. L. parodė, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadai pritarė dėl to, kad R. B. Komisijos posėdyje neatsakė į jos užduotą klausimą. Iš tiesioginės vadovės pristatymo jai susidarė nuomonė, kad per aštuonis darbo mėnesius pareiškėja nepradėjo nei vieno iš suplanuotų darbų ir jai nustatytų užduočių. Teismas vertino, kad liudytojos parodymai įrodo, jog R. B. tiesioginė vadovė, ją vertindama, nebuvo objektyvi ir akcentavo tik neatliktus darbus. Tiesioginės vadovės motyvų apsispręsti dėl patenkinamo pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo pakako ir liudytojoms Komisijos narėms A. Š., A. D., J. G. bei M. K., kurios parodė, kad tiesioginės vadovės išvada joms pasirodė labai motyvuota. Komisijos nariai R. Z., L. D., K. M. ir I. Š. parodė, kad tiesioginės vadovės pristatymas jiems sukėlė abejonių ir buvo tendencingas, R. B. pristatant tik neigiamai. Jie apsisprendė nepritarti tiesioginės vadovės siūlymui dėl dviejų priežasčių, t. y. pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės konflikto, kurį reikia spręsti ne tarnybinio vertinimo metu, ir aplinkybės, kad Skyriaus vedėjos tarnybinė veikla 2014 m. buvo įvertinta labai gerai ir jai suteikta kvalifikacinė klasė. Liudytojų teigimu, toks vertinimas buvo galimas tik teigiamai įvertinus R. B. atliktą darbą. Liudytojui K. M. pritrūko argumentų, pagrindžiančių pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą patenkinamai, nes ji neišsiskyrė iš kitų vertinamųjų, kurių tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai. Liudytoja I. Š. parodė, kad nepritarė tiesioginės vadovės siūlymui, nes jai pasirodė neįtikėtina, kad nuo 2007 m. gerai dirbusi R. B. staiga tapo nieko nesugebančia, net nebemokančia lietuvių kalbos gramatikos ir kompiuterinio raštingumo. Liudytojas L. D. parodė, kad Komisijos narių pasisakymai buvo nutraukti, jis neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir pareiškėjai užduoti klausimų. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės įrodo, jog buvo siekiama neobjektyviai įvertinti R. B. tarnybinę veiklą ir tam dalis Komisijos narių nepritarė. Teismo vertinimu, liudytojų R. Z., L. D., K. M. ir I. Š. parodymai yra objektyvūs, teismas neturėjo pagrindo jais netikėti, ypač vertinant aplinkybę, kad Skyriaus vedėja V. V.-P., kuri yra tiesiogiai atsakinga už jai pavaldžių poskyrių veiklą, vieno poskyrio vadovės veiklą įvertindama patenkinamai, pati turi prisiimti atsakomybę už šio poskyrio veiklą, taip pat ir už netinkamą darbo organizavimą jame pareiškėjai sergant bei nesant darbuotojų pagal etatų sąrašą.

III.

Nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas procedūrinių pažeidimų, vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą 2014 m., nenustatė, ir citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-799/2014, kurioje buvo pažymėta, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Skyriaus vedėjos V. V.-P. surašyta 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-266 nėra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Atitinkamai nepagrįsta buvo pripažinta ir Komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvada Nr. P11-111. Be to, teismas nagrinėjo ir su byla visiškai nesusijusias aplinkybes (tiesioginės vadovės ir pareiškėjos konflikto aplinkybes, galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, tiesioginės vadovės kasmetinio vertinimo rezultatus). Teismas objektyviais pripažino tik liudytojų R. Z., L. D., K. M. ir I. Š. parodymus, nors liudytoja I. Š. pažymėjo, kad nepritarti pateiktai tiesioginės vadovės išvadai buvo nuspręsta profesinės sąjungos, kurios narė yra pareiškėja, posėdyje. Liudytojo K. M. parodymai taip pat kelia abejonių, nes jis nurodė, kad tą dieną visus vertinamuosius buvo nusiteikęs vertinti gerai, todėl nenorėjo išskirti R. B.. Apelianto nuomone, būtent šie liudytojai neįsigilino į pateiktą vertinimo išvadą ir turėjo išankstinę nuostatą pareiškėjos atžvilgiu.

Komisijos posėdyje R. B. buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo argumentus bei nesutikimą su tiesioginės vadovės užpildyta vertinimo išvada, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėja nebuvo pasiruošusi atsakyti į Komisijos narių klausimus bei paneigti tiesioginės vadovės nurodytas aplinkybes dėl darbo kokybės, tai motyvuodama tiesiog bloga savijauta. Be to, pasirašytinai susipažindama su tiesioginės vadovės parengta vertinimo išvada, R. B. jokių pastabų ar nesutikimo su išvadoje nurodytais praėjusių metų veiklos rezultatais nenurodė.

Atkreipia dėmesį, kad teismas panaikino visą Įsakymą, tačiau jo dalies dėl įpareigojimo pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją panaikinimo nemotyvavo. Be to, nors teismas nurodė, kad 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-266 ir Komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvada Nr. P11-111 negali būti laikomos pagrįstomis, tačiau jų nepanaikino. Teismas taip pat neįpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus R. B. tarnybinę veiklą vertinti gerai ar labai gerai, todėl susidarė ydinga teisinė situacija ir nėra aišku, kaip jis turėtų elgtis. Apelianto nuomone, Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, nepažeidžiant nustatytų procedūrų, todėl yra teisėtas.

Apelianto argumentus, kuriais jis siekia atriboti tiesioginės vadovės ir pareiškėjos konfliktą bei tarnybinį vertinimą, R. B. laiko prieštaraujančiais byloje esančiai medžiagai. Atliekant tarnybinės veiklos vertinimą, iškilo poreikis aiškintis pareiškėjos ir tiesioginės vadovės konflikto priežastis bei eigą. Dalis Komisijos narių užduotų klausimų buvo susiję su konflikto pasekmėmis, t. y. buvo vertinamas pareiškėjos kreipiamasis į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius bei straipsnis apie R. B. ir tiesioginės vadovės konfliktą viešoje erdvėje, tuo labiau, kad konfliktas daro įtaką pareiškėjos tiesioginių funkcijų atlikimui ir kokybei.

Vertinimo išvadoje nebuvo nurodytos jokios konkrečios aplinkybės dėl R. B. darbo kokybės, į kurias ji galėtų atsikirsti. Teismo posėdyje buvo paprašyta pagarsinti tiesioginės vadovės išvadų pristatymą, tačiau konkrečių aplinkybių nebuvo išgirsta. Tiesioginė vadovė, liudydama teismo posėdyje, turėjo galimybę sukonkretinti nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos darbo kokybės, tačiau to padaryti nesugebėjo. Teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad R. B. suformuluotos užduotys buvo atliktos su nežymiais trūkumais, dėl kurių ji net nėra atsakinga.

Nurodo, kad įpareigojimas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją yra kvalifikacinės klasės panaikinimo pasekmė, todėl naikinant tokio įpareigojimo priežastį, naikinamos ir visos iš to kylančios pasekmės. Tobulinti kvalifikacinę klasę kiekvienas valstybės tarnautojas apsisprendžia ir be atskiro įstaigos vadovo įsakymo.

Pažymi, kad valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo išvada yra rekomendacinio pobūdžio, kadangi joje pateikiamas tik pasiūlymas, kuriuo atsakingas asmuo gali vadovautis arba nesivadovauti. Teismas išaiškino tokios išvados priėmimo aplinkybes bei analizavo jos pagrįstumą, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į teismo padarytas išvadas, turėtų priimti reikiamą galutinį objektyviai pagrįstą sprendimą. Mano, kad teismas tinkamai išsiaiškino visas su byla susijusias aplinkybes, nustatė Įsakymo priėmimo aplinkybes, tinkamai aiškino įstatymo nuostatas, reguliuojančias viešąjį valdymą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. P1-282, kuriuo, atsižvelgiant į R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-266 ir Komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvadą Nr. P11-111, pareiškėjai buvo panaikinta turėta trečia kvalifikacinė klasė ir ji įpareigota tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje siūlomomis temomis ir kitomis su tiesioginiu vadovu suderintomis temomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas bei valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 22¹ straipsniai bei juos detalizuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinti Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Vertinimo taisyklių 8¹–10 punktuose yra nustatyta, kad tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, suformuluoja einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 punktas). Vertinimo taisyklių 19 punktas įtvirtina, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, buvo atliktas R. B. tarnybinės veiklos 2014 m. vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikacija bei pasiekti rezultatai. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad laikantis Vertinimo taisyklių reikalavimų R. B. buvo pateikta užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketa. 2015 m. sausio 9 d. įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kvalifikacijos vertinimo anketoje pareiškėja savo kvalifikaciją pagal lyderystės, žmogiškųjų išteklių valdymo bei analizės ir pagrindimo kriterijus įsivertino trimis balais, pagal finansų valdymo kriterijų – dviem balais, o pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių bei strateginio mąstymo kriterijus – keturiais balais (I t., b. l. 98–100). R. B. tiesioginė vadovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėja V. V.-P. (I t., b. l. 64–65) pareiškėjos lyderystę įvertino dviem balais ir pažymėjo, kad ne visada aišku, koks kiekvieno pavaldaus asmens indėlis į atitinkamą sritį, veiklos stebėsena, siekiant rezultatų, nėra vykdoma; sudėtingose situacijose ne visada aiškūs veiklos prioritetai; darbuotojai nėra skatinami dalyvauti įstaigos veikloje; nėra domimasi veiklos tobulinimo galimybėmis ir naujovėmis bei neskatinami to daryti pavaldūs asmenys. Žmogiškųjų išteklių valdymas tiesioginės vadovės taip pat buvo įvertintas dviem balais, nurodant, kad Poskyrio darbuotojams nėra tinkamai perteikti veiklos prioritetai, ne visada tinkamai paskirstomi žmogiškieji ištekliai užduotims atlikti; pavaldūs darbuotojai menkai ugdomi, jų karjera neplanuojama; žmogiškųjų išteklių valdymo žinios darbe taikomos menkai. R. B. finansų valdymas buvo įvertintas vienu balu ir nurodyta, kad finansų valdymo išmanymas yra silpnas; veikla rodo, kad pareiškėja ne visada supranta pagrindinius įstaigos finansų valdymo principus. R. B. kvalifikaciją pagal analizės ir pagrindimo kriterijų Skyriaus vedėja įvertino dviem balais, nurodydama, kad veiklos informacijos analizė nevykdoma, duomenys nėra naudojami geresnių sprendimų priėmimui; pareiškėja vengia spręsti sudėtingas problemas; nėra vykdoma problemų prevencija. Pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių kriterijų R. B. kvalifikacija buvo įvertinta trimis balais, nurodant, kad ne visada tinkamai suteikiama informacija, vengiama bendrauti su tiesioginiu vadovu, informuojama ne apie visus priimamus sprendimus. Pagal strateginio mąstymo kriterijų pareiškėjos kvalifikacija buvo įvertinta dviem balais. Tiesioginė vadovė nurodė, kad R. B. nedalyvauja priimant sprendimus dėl įstaigos veiklos tobulinimo, o įstaigos veiklos prioritetai nėra siejami su padalinio veikla. Šie įrodymai patvirtina, kad tiesioginė pareiškėjos vadovė savo pateiktą vertinimą motyvavo.

Skyriaus vedėja V. V.-P., nesutikdama su R. B. nurodytu įvertinimu, 2015 m. sausio 19 d. surašė pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-266, kurioje jos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti trečią kvalifikacinę klasę bei tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją (I t., b. l. 101–103). Šios vertinimo išvados dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ R. B. pasiekti rezultatai buvo įvertinti dviem balais (valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius). Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. P27-266 dalyje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ pareiškėjos gebėjimai buvo įvertinti taip pat dviem balais. Pažymėta, kad R. B. skiria nepakankamą dėmesį savo, kaip Poskyrio vedėjos, pareigoms atlikti, dažnai pavestas užduotis paskiria atlikti pavaldiems darbuotojams, surenka informaciją, tačiau jos neapibendrina, neanalizuoja, neteikia išvadų; atliekamų darbų kokybę mažina ir silpnas kompiuterinis raštingumas; kadangi padalinio veiklos tendencijos nėra analizuojamos, nėra tinkamai planuojami veiklos srities rezultatai; situacijose dažnai elgiamasi pagal aplinkybes, o ne pagal procedūras, todėl funkcijoms atlikti ne visada pasirenkami racionaliausi būdai ar metodai. Pareiškėjos kvalifikacija taip pat buvo įvertinta dviem balais, rekomenduojant jai gilinti vadovavimo įgūdžius ir vadybos žinias sprendimų priėmimo, planavimo procesų, žmogiškų išteklių valdymo bei procesų kontrolės srityse; tobulinti lyderystės įgūdžius, finansų valdymo, viešojo administravimo teisinio reguliavimo žinias, kelti kompiuterinio raštingumo lygį, ypač dirbant MS Exel skaičiuokle. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. P27-266 dalyje „Bendras vertinimas“ pateiktas vertinimas – du balai.

Atsižvelgiant į patenkinamą tiesioginės vadovės vertinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, R. B. tarnybinę veiklą vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. AD1-386 „Dėl vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta Komisija (I t., b. l. 51, 105–108), kuri 2015 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. P11-111 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti jos turimą trečią kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją (I t. b. l. 104). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 1 punktu bei 22 straipsnio 29 dalimi ir Vertinimo taisyklių 54 punktu bei atsižvelgdama į R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-266 ir Komisijos 2015 m. vasario 27 d. išvadą Nr. P11-111, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2015 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. P1-282, kuriuo nuo 2015 m. kovo 9 d. panaikino R. B. turėtą trečią kvalifikacinė klasę ir įpareigojo ją tobulinti kvalifikaciją (I t., b. l. 7).

Pagal Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 13 dalį, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Vertinimo taisyklių 54 punkte nurodyta, kad į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjos tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad ji įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, pareiškėjai trūksta gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. R. B. trūksta profesinių įgūdžių, jos nepakankama kvalifikacija, dažnai užduotys įvykdomos bei funkcijos atliekamos nepakankamai gerai, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais, ir ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, susijusius su R. B. funkcijų ir konkrečių užduočių, kurios jai buvo priskirtos 2014 m., vykdymu, kartu su įrodymais, kuriais buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su tuo, kaip pareiškėja vykdė jai nustatytas funkcijas ir atliko jai pavestas užduotis 2014 m., nėra pagrindo konstatuoti, kad R. B. įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, jai nepakako profesinių gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikacija buvo nepakankama, o pasiekti rezultatai nėra pakankamai geri.

Pareiškėjos 2014 m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-205 patvirtina, kad jai 2014 m. buvo suformuluotos 5 užduotys (I t., b. l. 21). Pirmoji užduotis buvo organizuoti Klaipėdos miesto savivaldybės aprūpinimą suvenyrais. Šios užduoties vertinimo kriterijumi nurodyta, kad sausio mėnesį turi būti parengtas ir iki 2014 m. vasario 28 d. patvirtintas suvenyrų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje teikimo tvarkos aprašas (I t., b. l. 21–22). Valstybės tarnautojos R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-266 nurodyta, kad yra parengtas tvarkos aprašo juodraštis, tačiau dokumentas nėra patvirtintas (I t., b. l. 101). 2014 m. sausio 1 d. iki liepos 30 d. Poskyrio vedėjai R. B. tiesioginio vadovo suformuotų užduočių suvestinė patvirtina, kad šis nurodytas pavedimas nėra tinkamai ir iki galo įvykdytas – dokumentai nėra registruoti. Informacija apie suvenyrų poreikį pateikta, bet ja, skirstant suvenyrus, nesivadovaujama; tvarkos aprašo juodraštis pateiktas elektroniniu paštu, pastabos jam išsakytos (I t., b. l. 82–83).

Antroji užduotis buvo organizuoti Klaipėdos miesto seniūnaičių rinkimus. Šios užduoties vertinimo kriterijumi nurodyta, kad iki 2014 m. kovo 1 d. turi būti parengtas seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašas ir iki 2014 m. gegužės 1 d. turi būti įvykdyti seniūnaičių rinkimai bei suorganizuotas naujais išrinktų seniūnaičių susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės vadovais (I t., b. l. 21–22). 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-266 nurodyta, kad buvo įvykdyti seniūnaičių rinkimai bei organizuotas išrinktų seniūnaičių susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės vadovais (I t. b. l. 101).

Trečioji užduotis buvo organizuoti vietos gyventojų apklausą. Vertinimo kriterijumi buvo nurodyta, kad iki 2014 m. spalio 30 d. turi būti suorganizuota vietos gyventojų apklausa (I t., b. l. 21–22). Valstybės tarnautojos R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-266 nurodyta, kad visuotinė Klaipėdos miesto gyventojų apklausa buvo suorganizuota (I t. b. l. 101).

Ketvirtoji užduotis buvo tobulinti Klaipėdos miesto savivaldybės vidinę ir išorinę komunikaciją bei formuoti teigiamą įvaizdį. Šios užduoties įvykdymo kriterijumi nurodyta, kad 2014 m. I ketvirtį turi būti parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos planas (I t., b. l. 21–22). 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-266 nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vidinės ir išorinės komunikacijos tobulinimo priemonės neinicijuotos, dalyvauta viešinant švaros akciją „Darom“, neparengtas Naujojo darbuotojo vadovas, neorganizuota paskaita darbuotojams apie įvaizdžio kūrimą, nevyko viešųjų ryšių akcijos ar susitikimai su miesto vadovais moksleiviams, organizuotos spaudos konferencijos, rengti ir platinti spaudos pranešimai, viešinta Klaipėdos miesto savivaldybės veikla, rinkta ir teikta informacija viešinimui, nevykdyta planuota socialinė akcija „Socialiai atsakingiausios įmonės rinkimai“, prisijungta prie tradicinių Respublikos mastu organizuojamų akcijų – Nacionalinio diktanto konkurso, dalyvauta neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje (I t. b. l. 101), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutartu minėtos užduoties vertinimo kriterijumi buvo nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės komunikacijos plano parengimas, apie kurio parengimą ar neparengimą nėra duomenų.

Penktoji užduotis buvo organizuoti viešuosius pirkimus, atliekant Poskyrio funkcijas (suvenyrai, spaudos plotas, straipsniai). Šios užduoties įvykdymo kriterijumi nurodyta, kad turi būti parengtos paraiškos ir atliktos viešųjų pirkimų procedūros spaudos plotui, suvenyrams bei informacijos sklaidai įgyti (I t., b. l. 21–22). Valstybės tarnautojos R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-266 nurodyta, kad buvo atlikti suvenyrų, spaudos ploto ir straipsnių pirkimai (I t. b. l. 101).

Išanalizavus pareiškėjai suformuluotas išvadas, akivaizdu, kad jos buvo suformuluotos tinkamai. R. B. teiginiai, kad Skyriaus vedėja vertino užduotis, kurios nebuvo suformuluotos jos 2014 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, atmestini kaip nepagrįsti.

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė pareiškėjos antrąją, trečiąją ir penktąją užduotis įvertino kaip atliktas, o pirmąją ir ketvirtąją – kaip atliktas iš dalies. Tai reiškia, kad vertinimas, jog valstybės tarnautoja įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus, negali būti laikomas pagrįstu. Tris iš penkių užduočių pripažinus įvykdytomis visiškai, norint R. B. veiklą įvertinti dviem balais, skaičiuojant matematiškai, likusios dvi turėjo būti pripažintos visiškai neįvykdytomis (bendras balas 2,4 būtų nustačiau, kad visos funkcijos yra įvykdytos 60 procentų, t. y. iš viso įvykdytos tik trys užduotys iš penkių), tačiau jos buvo įvykdytos iš dalies, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėja iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus kriterijus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtos užduoties įvykdymas buvo vertinamas ne visiškai pagal sutartus kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime atsakovas, bandydamas pagrįsti savo poziciją, nurodė ir kitų R. B. pavestų užduočių galbūt netinkamą įgyvendinimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos nebuvo suformuluotos pareiškėjos 2014 m. sausio 16 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-205, teisėjų kolegija šių užduočių atlikimo tinkamumo įtakos pareiškėjos 2014 m. veiklos vertinimo rezultatams neanalizuoja. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. tiesioginė vadovė nepagrįstai jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiektus rezultatus vykdant užduotis įvertino tik dviem balais.

Valstybės tarnautojos R. B. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. P27-266 dalyse „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ bei „Kvalifikacijos vertinimas“ nurodytos pastabos taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos veikla gali būti vertinama tik patenkinamai. Tiesioginė vadovė konkrečiai nenurodė, kokių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų R. B. neatliko ar nesugebėjo atlikti ir kad jos kvalifikacija yra žema. Iš 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. P27-266 matyti, kad vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos tiesioginė vadovė iš esmės vertino tik R. B., kaip Poskyrio vadovės, įgūdžius, nors iš Pareigybės aprašymo akivaizdu, kad pareiškėjai yra priskirtos funkcijos, susijusios ne tik su vadovavimu Poskyriui, bet ir su viešaisiais ryšiais (I t, b. l. 64–65). Vertindamas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, teismas pagrįstai atsižvelgė į jos 2014 m. tarnyboje nebūtą laiką (II t. b. l. 39–40, 43–50) bei kartu su R. B. dirbusių darbuotojų skaičių (II t., b. l. 36) Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas tiesioginės vadovės 2015 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27-266 yra neobjektyvus.

Iš aptartų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad teismas vertino ne R. B. veiklos rezultatus bei kvalifikaciją, bet jos kvalifikacijos vertinimą, o toks vertinimas yra tinkamas ir pagrįstas.

Nustatyta, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje, kaip liudytojai buvo apklausti visi Komisijos nariai bei R. B. tiesioginė vadovė Skyriaus vedėja V. V.-P. ir teismo sprendime buvo plačiai išanalizuoti jų paaiškinimai; teismas taip pat vertino galimas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo patenkinamai priežastis. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas teisme neturėtų tapti tarnautojo veiklos vertinimu iš naujo, tai nepagrįstai išplėstų bylos nagrinėjimo ribas. Teismo funkcijos turi apsiriboti komisijos atliktos vertinimo procedūros atitikimo teisės aktuose nustatytiems kriterijams nustatymu ir paties įvertinimo objektyvumo patikrinimu, tam pakaktų ištirti šalių paaiškinimus, komisijos nagrinėtą medžiagą, protokolą bei pateiktą garso įrašą, kuriame atsispindi pareiškėjos 2014 m. veiklos vertinimas Komisijoje. Teismas neturėtų išplėsti ginčo dalyko tokiais duomenimis, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti Komisijos posėdyje. Vertindamas R. B. 2014 m. tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, teismas privalo išanalizuoti valstybės tarnautojai iškeltas užduotis, jų įvykdymo vertinimo rodiklius bei užduočių įvykdymą, tačiau tai nereiškia, kad turi pateikti savo įvertinimą, pakanka pateikti argumentus, kodėl atliktas vertinimas negali būti laikomas objektyviu. Nagrinėjamu atveju tiesioginės vadovės ar Kolegijos narių vertinimą nulėmusios subjektyvios priežastys neturi teisinės reikšmės, kadangi kaip, jau minėta, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais įvertinti tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis.

R. B. teiginiai, kad jos veikla patenkinamai buvo įvertinta dėl asmeninių neigiamų santykių su Skyriaus vedėja V. V.-P., nėra niekuo pagrįsti. Užduočių vykdymo kontrolė yra viena iš skyriaus vedėjo funkcijų, todėl, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, ji negali būti traktuojama kaip asmeninių santykių aiškinimasis. Kaip nepagrįsti atmetami ir pareiškėjos teiginiai dėl Komisijos pirmininkės šališkumo, vertinant jos tarnybinę veiklą, bei tiesioginės vadovės įtakos Komisijos sprendimui darymo. Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio skaitmeninio garso įraše užfiksuota, kad R. B. nušalinimo nei vienam Komisijos nariui nereiškė, o pareiškėjos tiesioginė vadovė nebuvo Komisijos narė, todėl negalėjo daryti jokios įtakos sprendimo jos tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai priėmimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių ar kitų asmenų, dalyvavusių vertinant pareiškėjos 2014 m. tarnybinę veiklą, šališkumu. Kitų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai ar jų gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nėra susiję su R. B. kasmetinės veiklos vertinimo rezultatais, todėl neanalizuojami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinės veiklos įvertinimo patenkinimai pasekmės nagrinėjamu atveju buvo R. B. turėtos trečios kvalifikacinės klasės panaikinimas ir įpareigojimas jai tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 2 punktas), todėl pripažinus, kad tarnybinės veiklos vertinimas buvo nepagrįstas, išnyko ir tokio vertinimo sukeltos pasekmės – kvalifikacinės klasės panaikinimas bei įpareigojimas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, papildomai motyvuoti Įsakymo dalies dėl įpareigojimo pareiškėjai tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją nebuvo būtina. Įsakymo dėl įpareigojimo tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją dalį palikus nepakeistą, toks įpareigojimas būtų neturintis teisinio pagrindo, nes pripažinus, jog pareiškėjos 2014 m. veikla kaip patenkinama buvo įvertinta nepagrįstai, pareiga tobulinti kvalifikaciją jai neatsiranda.

Anksčiau aptartos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio nuostatos patvirtina, kad tiek tiesioginio vadovo išvada, tiek Komisijos tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra procedūriniai dokumentai. Atsižvelgdamas į vertinimo komisijos išvadą, valstybės tarnautoją priimantis asmuo gali priima sprendimą dėl vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju teisines pasekmes valstybės tarnautojai sukėlė būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“, o ne procedūriniai rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurių panaikinimas jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms neturėtų.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalį, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija. Pripažinus, kad pareiškėjos 2014 m. tarnybinė veikla buvo nepagrįstai įvertinta patenkinamai bei nekylant ginčo dėl jos nepagrįsto neįvertinimo kaip labai geros, R. B. teisinė padėtis nesikeičia ir jos tarnybinės veiklos vertinimas baigiamas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui nekyla pareiga atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su pareiškėjos 2014 m. tarnybinės veiklos vertinimu.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos. Taigi, pareiškėjai nepagrįstai panaikinus turėtą kvalifikacinę klasę, jai turi būti atlyginta dėl to kilusi žala (I t., b. l. 50). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. iš atsakovo priteisė nuo 2015 m. kovo 9 d. dėl neteisėto kvalifikacinės klasės panaikinimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų iš esmės nepažeidė, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėja R. B. taip pat prašo priteisti jai teismo išlaidų atlyginimą.

Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismui atmetus atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, R. B. įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų atlyginimą.

Nustatyta, kad pareiškėją R. B. atstovavo individuali įmonė (toliau – IĮ) „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (I t., b. l. 116). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog asmenys, kurie teisėtai naudojasi ne advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, atsidurtų nevienodoje padėtyje su asmenimis, kurie naudojasi advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nereikalauja, kad administracinėse bylose atstovautų tik advokatai arba advokatų padėjėjai, taigi iš esmės netraktuoja šių asmenų grupių (advokatų (jų padėjėjų) ir ne advokatų (jų padėjėjų)) kaip pasižyminčių tokiais skirtumais, kurie neleistų pirmajai atstovų grupei (ne advokatams ar advokatų padėjėjams) atstovauti klientams, vedantiems bylas administraciniuose teismuose. Nurodė, jog, jei įstatymas apribotų teisę gauti atstovavimo išlaidų, sumokėtų ne advokatui ar advokato padėjėjui, atlyginimą, atsirastų prielaidos teigti, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu iš esmės panašioje padėtyje esantys (nes turintys teisėtus atstovus) asmenys būtų diskriminuojami vien tik dėl to, kad pasirinktų kaip atstovą ne advokatą ar advokato padėjėją, bet kitą teisėtai atstovauti jiems galintį asmenį. Įvertinus nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad R. B. gali būti priteistinos išlaidos dėl teisinių veiksmų, atliktų IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“.

Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2015 m. gruodžio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 91 400 Eur sumai (II t., b. l. 82). 2015 m. gruodžio 10 d. kasos pajamų orderis Nr. 7 patvirtina, kad R. B. IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 150 Eur (II t., b. l. 83), taigi ji iš dalies atsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą maksimaliai priteistina 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Pareiškėjos R. B. atsiliepimas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą buvo parengtas ir paštu teismui išsiųstas 2015 m. gruodžio 10 d. (II t., b. l. 78–81, 84). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 713,9 Eur. Atsižvelgiant į administracinės bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai turi būti atlyginta 150 Eur patirtų pagrįstų atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad R. B. prašymas tenkinamas, jai iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisiant 150 Eur pagrįstų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjai R. B. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) pagrįstų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme..

Nutartis neskundžiama.