Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. V. Š. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AMP1-199 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui V. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje (toliau – ir Ministerija) 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas Nr. (16-1)-D15-757 „Dėl pažeidimų Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fonde“. Remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti komisija (toliau – ir Komisija), kuri 2016 m. gruodžio 1 d. parengė išvadą Nr. (16-3)-D15-1101 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus V. Š. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir Fondas) direktoriumi, netinkamai organizavo dokumentų registravimą, Fondo dokumentų registravimo sistemoje neužregistravo Fondo Klimato kaitos projektų skyriaus vyriausiosios specialistės I. Š. 2016 m. liepos 28 d. prašymo dėl darbo laiko, liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Fondo darbuotojos I. Š. darbo laiką, netinkamai naudojo darbo užmokesčiui skirtas lėšas, darbo užmokestį mokėjo nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, jis teisės aktų, reglamentuojančių atostogų suteikimą darbuotojams, darbo užmokesčio mokėjimą ir darbo laiko apskaitos vedimą, nepažeidė. Komisijos Išvadoje, o taip pat ir Įsakyme, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, nenurodyta, kokias pasekmes sukėlė jam inkriminuoti tarnybiniai pažeidimai, o Išvadoje nurodyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, nesukėlę jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo manymu, Komisija atlikdama tyrimą visiškai nesiaiškino priežasčių ir aplinkybių, motyvų, kurie sąlygojo veiksmų, kuriuos atsakovas įvertino kaip pažeidimus, atlikimą. Pareiškėjo tvirtinimu, jam inkriminuoti pažeidimai turi būti vertinami kaip mažareikšmiai, o tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas neproporcingu. Tikimybė, kad neigiamos pasekmės gali atsirasti ateityje, negali būti pagrindu skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas be pagrindo pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jam praeityje buvo paskirtos trys tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjo tvirtinimu, pažeidimų padarymo metu administraciniai aktai, kuriais jam buvo skirtos tarnybinės nuobaudos nebuvo įsigalioję. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neturėjo teisės vertinti tariamų pažeidimų ir atitinkamai taikyti tarnybinės atsakomybės, nes teisės aktų, už kurių nesilaikymą jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, kontrolė priklauso kitoms institucijoms turinčioms teisę taikyti atitinkamas baudžiamojo ir administracinio pobūdžio poveikio priemones. Atsakovas kompetentingų institucijų apie tariamai padarytus pažeidimus neinformavo, tarnybinio nusižengimo tyrimo nesustabdė.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog I. Š. 2016 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, susijusios su jos darbu 2016 metų liepos 5-8 dienomis, atsakovui buvo žinomos jau 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą paskirta tik 2016 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjo manymu, atsakovas skirdamas tarnybinę nuobaudą už šį pažeidimą praleido vieno mėnesio terminą tarnybinei nuobaudai skirti, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, pareiškėjo manymu, buvo praleistas terminas ne tik tarnybinei nuobaudai skirti, bet ir 5 dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, numatytas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės).