Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėją 2018 m. vasario 1 d. informavo, kad šio skyriaus vedėjas, vykdydamas NŽT direktoriaus 2018 m. sausio 17 d. pavedimą, 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ patikslino 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. 49IP-11 nurodytą valstybės išperkamos žemės vertę.

NŽT 2018 m. kovo 20 d. rašte Nr. ISS-566-(7.5) paaiškino, jog pareiškėjo prašymas jau yra išnagrinėtas ir jam du kartus atsakyta, todėl, nenustačius naujų aplinkybių, skundą paliko nenagrinėtą.

NŽT 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 1SS-1562-(7.5) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimo pateikimo“ pareiškėjui buvo pranešta, kad 2018 m. kovo 1 d. skundas yra išnagrinėtas, prie rašto taip pat buvo pridėtas 2020 m. rugpjūčio 18 d. NŽT direktoriaus sprendimas Nr. 1T-20-(7.5.) „D. J. L. skundo išnagrinėjimo“. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimu buvo nuspręsta jo 2018 m. kovo 1 d. skundą patenkinti bei panaikinti Įsakymą.

Tačiau pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, kuriuo jo Skundas patenkintas, ir panaikintas Įsakymas. Jo nuomone, priimdama Sprendimą, atsakovė neteisingai taikė įstatymą, t. y. apskaičiuodama valstybės išperkamos žemės ploto vertę NŽT turėjo vadovautis ne Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau – ir Nutarimas), (toliau – ir Metodika), bet tuo pačiu nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, nes jo atvejis atitinka Žemės įvertinimo metodikos 2.1.3 ar 2.1.4 punktus. Mano, kad šiai situacijai neturėtų būti taikomi Nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktai.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jo teisėti interesai buvo pažeisti tuo, jog apskaičiuodama jam negrąžinto valstybės išperkamo žemės ploto vertę NŽT nesivadovavo Žemės įvertinimo metodika, o vietoje jos taikė Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką.

Pareiškėjo įsitikinimu, pakartotinai nagrinėdama Skundą, atsakovė turėjo taikyti būtent jo paminėtus Žemės įvertinimo metodikos punktus tam, kad tinkamai įvykdytų LVAT 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020.

Paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teisės jau atkurtos į bendrą 0,2893 ha Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtos žemės plotą, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 79452-123 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui (-tei) J. L.“ į 0,1338 ha buvusios žemės savininkės turėtos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjo naudojamą 0,1338 ha kitos paskirties žemės sklypą. Nurodo, kad tuo metu apskaičiuota grąžinamo žemės sklypo vertė – 5 753 Lt. Taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2.4-01-8237 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. L.“ į 0,0831 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,2265 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su M. L., J. S. L., B. L., K. L.. Sprendime nurodyta, kad sugrąžinto natūra žemės sklypo vertė – 18 176,63 Eur.

Taip pat NŽT 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 49S-21 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L.“ į 0,0539 ha žemės plotą pareiškėjui sugrąžinta natūra 0,1783 ha kitos paskirties žemės sklypo bendrosios nuosavybės teise kartu su Lietuvos Respublika, M. J., J. S. L. S. M., K. L., J. Š.. Sugrąžinto natūra žemės sklypo vertė yra 16 983,08 Eur.

Pažymi, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat grąžinamiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei apskaičiuota grąžinamų žemės sklypų vertė teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės vertę, t. y. vietoje 170 Eur nustatė 105 Eur vertę.

NŽT, atsižvelgdama į tai, kad buvo neteisingai paskaičiuota ginčo žemės sklypo vertė, pavedė Vilniaus miesto skyriui šią vertę perskaičiuoti. Nors pareiškėjas nesutinka su Išvadoje nurodyta žemės sklypo verte (ir su patikslinta verte), tačiau šis klausimas NŽT jau buvo detaliai išnagrinėtas 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. lSS-65-(10.5.), 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. lSS-271-(7.5) ir 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. lSS-566-(7.5).

Pažymi, kad atsakovei iš esmės nėra aiškūs pareiškėjo siekiai, nes jis ginčija jam palankų administracinį aktą. NŽT įsitikinimu, šiuo atveju nėra kilusio ginčo tarp pareiškėjo ir valstybinės žemės patikėtinio, todėl abejotina, ar ši byla apskritai gali būti nagrinėjama teisme. Vien aplinkybė, kad asmuo formaliai ginčija administracinį aktą, siekdamas rezultato, kurį jam garantuoja pats administracinis aktas, akivaizdžiai parodo, kad tarp bylos šalių nėra ginčo. Dėl to pareiškėjo skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu arba atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 1T-20-(7.5.) „D. J. L. skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą sugrąžinti jam (duomenys neskelbtini) turėtą žemę natūra.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2001 m. gruodžio 13 d. pasirašė pažymą Nr. 1505 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuri pakeista Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. V7-13 „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-13 pažymos Nr. 1505 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengtos pil. J. L., dalinio pakeitimo“. Jos pagrindu pareiškėjas įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7550 ha žemės iš 8 ha buvusios žemės savininkės M. L. tuometės s ((duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtos žemės ploto, kuris pagal dabartinį administracinį suskirstymą yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kuri Vilniaus miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d.

Pareiškėjui nuosavybės teisės į bendrą 0,2893 ha Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtos žemės plotą atkurtos: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 79452-123 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui (-tei) J. L.“ į 0,1338 ha buvusios žemės savininkės turėtos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjo naudojamą 0,1338 ha kitos paskirties žemės sklypą; žemės sklypo vertė – 5 753 Lt; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2.4-01-8237 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. L.“ į 0,0831 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,2265 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su M. L., J. S. L., B. L., K. L.; žemės sklypo vertė – 18 176,63 Eur; 3) NŽT 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 49S-171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. L.“ į 0,0185 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,0646 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybe teise su J. S. L., M. J., S. M., K. L., J. Š.; žemės sklypo vertė – 4 990,35 Eur; 4) NŽT 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 49S-21 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L.“ į 0,0539 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,1783 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su Lietuvos Respublika, M. J., J. S. L., S. M., K. L., J. Š.; žemės sklypo vertė – 16 983,08 Eur.

Pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui 2015 m. vasario 17 d. pateikė prašymą, kurį patikslino 2016 m. liepos 14 d., išreikšdamas pageidavimą už 0,2354 ha valstybės išperkamos žemės ploto atlyginti lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. surašė išvadą Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurios 4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 0,2354 ha žemės (vertė – 170 Eur), miško ar vandens telkinio plotui. Išvados apačioje nurodyta, kad J. L. su Išvada susipažino 2016 m. rugpjūčio 22 d., su ja sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

J. L. 2017 m. birželio 26 d. pateikė NŽT prašymą dėl Išvados, nurodydamas, kad joje klaidingai įvertinta žemės sklypo vertė.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, nustatęs, kad Išvadoje neteisingai apskaičiuota turėtos valstybės išperkamos žemės vertė, 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės ploto (0,2354 ha) vertę, t. y. vietoje 170 Eur nustatė 105 Eur vertę.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. pateikė NŽT prašymą / skundą, kuriame nurodė, kad nustatant jo valstybės išperkamos žemės vertę buvo vadovautasi netinkama metodika.

NŽT 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1SS-566-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad jo skundas jau buvo išnagrinėtas ir jam atsakyta 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5) bei 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5). Dėl šių priežasčių NŽT, nenustačiusi naujų aplinkybių, pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą paliko nenagrinėtą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-SS-566-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 nusprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-SS-566-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės.

NŽT direktorius (jo pavaduotojas) 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.) „D. J. L. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundas ir panaikintas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“. Sprendime paaiškinta, kad apskaičiuojant buvusios žemės savininkės M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos valstybės išperkamos žemės vertę turėjo būti imama vidutinė tuomečio Vilniaus krašto žemės vertė, kuri pagal Metodikos 1 priedą yra 225,9 Eur (8 x 225,9 = 1 807,2 Eur). Kadangi pagal dabartinį administracinį suskirstymą buvusios žemės savininkės M. L. 8 ha turėtos žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, todėl, remiantis Metodikos 6.2 papunkčiu, apskaičiuotai turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertei papildomai turi būti taikomas Metodikos 6.1.1 papunktyje nurodytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8 ir padaugintas iš pataisos koeficiento 0,4 (1 807,2 x 8 x 0,4 = 5 783,4 Eur). Tokiu būdu pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra 170 Eur, 0,2893 ha grąžintinos žemės ploto vertė – 209 Eur, ir tai atitinka Išvadoje nurodytai vertei.

Tačiau pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka. Pareiškėjo nuomone, priimdama skundžiamą Sprendimą ir apskaičiuodama valstybės išperkamos žemės ploto vertę, NŽT turėjo vadovautis ne Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, o Žemės įvertinimo metodika.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą tenkinti iš dalies. Panaikino atsakovės NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.) „D. J. L. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo perskaičiuota pareiškėjo turėtos 0,2354 ha valstybės išperkamos žemės turto vertė. Įpareigojo atsakovę NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjui J. L. (J. L.) tenkančią žemės dalies (0,2354 ha), priskirtos valstybės išperkamai žemei, atlyginimo. Priteisė iš atsakovės NŽT 30 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo J. L. (J. L.) naudai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovės NŽT apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ,,pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenagrinėjo klausimo, ar institucija tinkamai įvykdė LVAT 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar institucija, priėmusi teismo įpareigojimu naują administracinį sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių, ar tinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį, spręsdama pareiškėjo prašymus nuosavybės teisių atkūrimo procese, būtent prašymus dėl valstybės išperkamos žemės ploto atlyginimo lygiaverčiu turėtajam miško sklypu iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 konstatavo, kad ,,Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis, nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašyme / skunde keliami klausimai jau buvo išnagrinėti (Tarnybos 2018 m. vasario 9 d. raštas Nr. 1SS-271-(7.5.) ir 2018 m. sausio 12 d. raštas Nr. 1SS-65-(10.5.)). Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) buvo patvirtintos naujos (mažesnės) grąžintinos žemės (0,2893 ha) ir valstybės išperkamos žemės (0,2354 ha) vertės, kurių teisingumas ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka anksčiau nebuvo vertintas (ankstesniuose atsakymuose atsakovas pasisakė dėl Išvadoje, kuri pakeista minėtu 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.), nurodytų žemės verčių, o 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5.), nors ir priimtu po minėto įsakymo patvirtinimo, buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 22 d. skundo dalį dėl Išvadoje pateiktų verčių perskaičiavimo). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 31 d. prašyme / skunde buvo nurodęs naujus faktinius duomenis, t. y. duomenis apie Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) priėmimą, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti šį skundą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas pripažintinas naikintinu“.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ,,šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl faktinių ir teisinių prielaidų atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymą / skundą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti kitos priežastys (pagrindai) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, kurios nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės – negali būti tenkinamas“.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatavo, kad ,,pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikino NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-SS-566-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės.

NŽT direktorius (jo pavaduotojas) priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjo Skundą ir panaikino Įsakymą. Sprendime paaiškino, kad, apskaičiuojant buvusios žemės savininkės M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos valstybės išperkamos žemės vertę, turėjo būti imama vidutinė tuomečio Vilniaus krašto žemės vertė, kuri pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 1 priedą yra 225,9 Eur (8 x 225,9 = 1 807,2 Eur). Kadangi pagal dabartinį administracinį suskirstymą, buvusios žemės savininkės M. L., 8 ha turėtos žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, todėl, remiantis Metodikos 6.2 papunkčiu, apskaičiuotai turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertei papildomai turi būti taikomas Metodikos 6.1.1 papunktyje nurodytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8 ir padaugintas iš pataisos koeficiento 0,4 (1 807,2 x 8 x 0,4 = 5 783,4 Eur). Tokiu būdu pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra 170 Eur, 0,2893 ha grąžintinos žemės ploto vertė – 209 Eur, ir tai atitinka Išvadoje nurodytai vertei.

Teismas, įvertinęs NŽT naujai priimtą pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, konstatuoja, kad jis priimtas atsižvelgus į Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 pateiktus išaiškinimus. Sprendime konkrečiai atsakyta į pareiškėjo Skundą, išaiškinta kaip paskaičiuota pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė. Pažymėtina, kad pareiškėjas teigė, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti tuo, kad yra neteisingai apskaičiuota jam negrąžinto valstybės išperkamo žemės ploto vertė. Teismo įsitikinimu ginčijamame Sprendime atsakovė detaliai išaiškino kokiu pagrindu, apskaičiuodama pareiškėjui tenkančio negrąžinto valstybės išperkamo žemės ploto vertę, vadovavosi Metodikos 6.1.1 ir 6.2 papunkčiais. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės Sprendime nurodytais apskaičiavimo metodais ir atmeta pareiškėjo teiginius, kad NŽT turėjo vadovautis ne Metodika, o Žemės įvertinimo metodika. Taip pat akcentuotina, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo apskaičiuota didesnė negrąžinto valstybės išperkamos žemės ploto vertė.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad NŽT, vykdydama Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 įpareigojimą NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės, tinkamai jį įvykdė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.) „D. J. L. skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjo skundo teismui reikalavimas įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą dėl 0,2354 ha turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertės, nustatytos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ iš esmės yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti NŽT pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą išnagrinėti iš esmės.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Kadangi šiuo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.