Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „European Transit Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4806-723/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limoris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „European Transit Service“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Limoris“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „European Transit Service“ 730,74 Eur skolos, 8,89 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2016 m. birželio 14 d. sudarė vienkartinę krovinių vežimo sutartį Nr. ETS_TR_2016_001274, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krovinio vežimo bei eksporto deklaracijos įforminimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktas paslaugas bei už jas sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pasirašydamos sutartį šalys sulygo, jog sutarties kaina yra 3 450 Eur. Ieškovė pervežė krovinį sutartu maršrutu, įformino reikiamus dokumentus, išrašė ir kartu su krovinio važtaraščio originalu pateikė atsakovei 2016 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą LL Nr. 004872. Pagal Sutarties nuostatas sąskaita turėjo būti apmokėta per 30 dienų nuo jos bei krovinio važtaraščio originalų gavimo dienos. Atsakovė, gavusi šiuos dokumentus, mokėjimo neatliko, o 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškovės vadovui elektroniniu paštu atsiuntė pretenziją, kurioje nurodė neva dėl krovinio pristatymo terminų bei sąlygų pagal užsakymą Nr. ETS_TR_2016_001274 nesilaikymo klientas patyrė nuostolių, kurių suma yra 730,74 Eur, todėl atitinkama nuostolių suma bus išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų. Teisinis pagrindas nemokėti ieškovei už Sutarties pagrindu suteiktas paslaugas neegzistavo / neegzistuoja, todėl atsakovė buvo paraginta tinkamai ir visiškai atsiskaityti, tačiau 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog laikosi savo pozicijos ir įskaito ieškovės bei atsakovės priešpriešinius reikalavimus – atsakovės reikalavimą į 730,74 Eur nuostolių atlyginimą su ieškovės reikalavimu dėl skolos sumokėjimo. 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 2 719,26 Eur, o likusios 730,74 Eur sumos nėra sumokėjusi iki šiol. Anot ieškovės, atsakovė pretenziją dėl nuostolių pareiškė praleidusi CMR 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 730,74 Eur įskaitymu nepasibaigė ir tebeegzistuoja.Atsakovė UAB „European Transit Service“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo krovinį pristatyti gavėjui nurodytu adresu Rusijoje iki 2016 m. birželio 27 d. Krovinio pristatymas laiku turėjo esminės reikšmės. Ieškovė krovinį pristatė pavėluotai – 2016 m. liepos 4 d. 2016 m. liepos 8 d. ieškovei elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo pranešta, kad dėl krovinio pristatymo termino viršijimo vežėjas (ieškovė) privalo kompensuoti nuostolius, bei buvo pateikta krovinio gavėjo pretenzija 730,74 Eur sumai. 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakymu į ieškovės 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštą dėl užsakymo Nr. ETS_TR_2016_001274 atsakovė pareiškimu įskaitė ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus 730,74 Eur sumai. Pretenzija dėl pristatymo termino viršijimo ieškovei buvo pateikta, kai tik krovinys buvo pristatytas, t. y. CMR važtaraštyje pažymint, kad krovinys pristatytas 2016 m. liepos 4 d. Taip pat pretenzija ieškovei dėl pavėluoto pristatymo ir dėl to kylančių nuostolių buvo pateikta 2016 m. liepos 8 d. pranešimu per elektronines ryšio priemones. Pretenzijos padavimo terminas nebuvo pažeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 730,74 Eur skolos, 8,89 proc. metinių palūkanų už priteistą 730,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 197,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad sprendžiant šalių ginčą dėl neprimokėtos ieškovei sumos už atliktą pervežimą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Šių sąlygų atsakovė byloje neįrodinėjo ir neįrodė teisme. Nėra ginčo, kad ieškovė krovinį gavėjui pristatė 2016 m. liepos 4 d., t. y. vėliau, nei numatyta Sutartyje. Tačiau krovinio gavėjas, priimdamas krovinį, pasirašė CMR važtaraščiuose nepateikdamas pastabų dėl krovinio pristatymo laiko. Atsakovė argumentavo, kad pretenzija krovinio gavėjo buvo išreikšta žodžiu vežėjo (ieškovės) atstovui, tačiau to nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais arba duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi nuostoliai negali būti laikomi realiai patirtais nuostoliais. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų dėl 730,74 Eur nuostolių patyrimo. Tik formaliai apskaičiuoti ir deklaruoti nuostoliai, kai nėra nustatytos realiai patirtos žalos, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis), ir mažinti vežėjui atlyginimą už krovinio pervežimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.Teismas taip pat nurodė, kad pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalį, kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Nagrinėjamu atveju krovinys buvo pristatytas ir perduotas gavėjui 2016 m. liepos 4 d., todėl atsakovė turėjo teisę reikšti pretenzijas ieškovei iki 2016 m. liepos 25 d. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės pateiktas 2016 m. liepos 8 d. el. laiškas vertintinas kritiškai ir neįrodo pareikštos pretenzijos fakto. Teismo vertinimu, iš šio laiško negalima spręsti, ar kartu buvo prisegta pretenzija ieškovei (jokių pridedamų priedų nenurodyta). Pats laiškas adresuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau kreipiamasi į V., be to, nėra aišku, apie kokį konkrečiai pervežimą jame kalbama. Teisme atsakovės atstovas sutiko, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad su šiuo el. laišku buvo kartu pateikta ieškovei ir 2016 m. liepos 8 d. pretenzija (ieškinio priedas Nr. 3(2)). Paaiškino, kad su laišku buvo pridėta kliento pretenzija atsakovei, kurią atsakovė ir atsiuntė susipažinti ieškovei. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad atsakovė 2016 m. liepos 8 d. el. paštu pareiškė ieškovei (jos vadovui) kokių nors pretenzijų dėl įvykdyto pervežimo pagal šalių sudarytą sutartį. Anot teismo, laikytina, kad ginčo atveju atsakovės pretenzija ieškovei buvo pateikta tik 2016 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praleidus 21 dienos nuo krovinio pristatymo terminą, kas savaime sudaro pagrindą tokią pretenziją atmesti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo pagrindo atlikti įskaitymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „European Transit Service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovės pateiktas 2016 m. liepos 8 d. elektroninis laiškas neįrodo pareikštos pretenzijos fakto.Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuotos Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgos nuostatų darytina išvada, kad krovinio pristatymo termino viršijimo atvejais pretenzijos gali būti pareikštos bet kokiu būdu, įskaitant ir elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje atsiliepime bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad krovinį atvežusiam vežėjui reklamacijos dėl pavėluotai pristatyto krovinio buvo pateiktos CMR važtaraštyje, pažymint, kad krovinys pristatytas 2016 m. liepos 4 d., taip pat susirašinėjant per elektroninį paštą ieškovei 2016 m. liepos 8 d. buvo tiesiogiai pranešta apie krovinio transportavimo paslaugų suteikimo problemas (įskaitant ir vėlavimą) bei pateikta krovinio gavėjo rašytinė pretenzija dėl pavėluotai pristatyto krovinio. Todėl atsakovė nepraleido CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punkte nustatyto termino rašytinėms reklamacijoms pareikšti.Teismo išvada apie negalimumą iš pateikto elektroninio laiško nustatyti, ar buvo prisegta pretenzija ieškovei, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes vežėjas (ieškovė), kuriam raštiškai elektroniniu laišku buvo pranešta apie krovinio pristatymo vėlavimą ir dėl to kylančius nuostolius, faktiškai atleidžiamas nuo atsakomybės formaliu pagrindu, remiantis tuo, kad negalima nustatyti, kokie prie minėto laiško buvo pridėti dokumentai. Be to, pačiame 2016 m. liepos 8 d. elektroniniame laiške išdėstyta pretenzija dėl suteiktų paslaugų kokybės – rašoma, kad dėl pervežimo klientas pareiškė pretenziją, kad pretenzija siunčiama susipažinti, kad pavėluota pristatyti krovinį ir t. t.Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad pretenzija dėl pristatymo termino viršijimo nebuvo laiku pateikta, nes pats elektroninis laiškas adresuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau kreipiamasi į V., be to, kad nėra aišku, apie kokį konkrečiai pervežimą jame kalbama. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai svarbu tik tai, kad 2016 m. liepos 8 d. elektroniniu laišku ieškovei buvo pranešta apie krovinio pristatymo termino viršijimą, kad minėtas elektroninis laiškas buvo pateiktas ieškovei, kaip susitariančiam vežėjui, per CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punkte nustatytą 21 dienos terminą, kad šis elektroninis laiškas pateiktas ieškovės elektroniniais adresais.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Limoris“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Krovinio pristatymo datos įrašymas krovinio važtaraštyje, nenurodant jokių pretenzijų dėl pavėluoto krovinio pristatymo, negali būti laikomas pretenzija ar reklamacija dėl pavėluoto krovinio pristatymo CMR konvencijos prasme.Apeliantės akcentuojamas el. laiškas neįrodo pretenzijos pareiškimo ieškovei fakto – kaip teisingai pažymima teismo sprendime, iš aptariamo laiško turinio negalima daryti išvados, kad prie laiško buvo prisegta pretenzija ieškovei, priešingai, laiško turinys suponuoja išvadą, kad prie laiško galėjo būti prisegta ne atsakovės ieškovei rašyta pretenzija, bet atsakovės kontrahento atsakovei pateikta pretenzija. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs atsakovės atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad prie aptariamo el. laiško iš tiesų buvo pridėta nei ieškovei adresuota atsakovės pretenzija, bet atsakovei adresuota trečiojo asmens pretenzija. Be to, nė vienas iš nurodytų el. laiško adresų Sutartyje nėra nurodomas kaip kontaktinis adresas, jokių duomenų apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ būtų perskaitę atitinkamą elektroninį laišką ir/ ar kad ieškovės vardu į jį būtų buvę sureaguota, taip pat nėra. Taigi byloje nėra/nebuvo įrodyta ne tik tai, kad atsakovė 2016 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu pareiškė ieškovei (jos vadovui) kokią nors pretenziją dėl įvykdyto pervežimo pagal šalių sudarytą sutartį, bet ir tai, kad 2016 m. liepos 8 d. elektroninis laiškas apskritai kada nors buvo įteiktas ieškovei.Pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nebūtų net ir tuo atveju, jei apeliantės skunde pateikti motyvai būtų pagrįsti, nes apeliantė šioje civilinėje byloje apskritai neįrodinėjo tokių ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų kaip žala ir priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl krovinio pervežimo paslaugos užsakovo pareigos atsiskaityti su vežėju.Apeliantė pareigą atsiskaityti su ieškove ginčijo priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, atliktu ieškovei pavėlavus laiku pristatyti krovinį jo gavėjui ir apeliantei dėl to patyrus nuostolių.Pirmosios instancijos teismas apeliantės atsikirtimus į ieškinį atmetė dviem motyvais: pirma, apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, patirtų nuostolių; antra, apeliantė praleido CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, per kurį turi būti pareikštos rašytinės pretenzijos, krovinio vežėjui viršijus krovinio pristatymo terminą.Apeliaciniame skunde apeliantė dėsto argumentus, susijusius tik su antruoju jos atsikirtimų į ieškinį atmetimo pagrindu, o argumentų, kuriais ginčytų teismo išvadą dėl neįrodytų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, patirtų nuostolių (t. y. pirmąjį atsikirtimų į ieškinį atmetimo pagrindą), nenurodo. Todėl, kaip teisingai pažymi ieškovė, net pripažinus apeliantės apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, tai nebūtų pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė pretenziją dėl viršyto krovinio pristatymo termino pareiškė praleidusi CMR konvencijoje nustatytą terminą.Kaip teisingai nurodo ieškovė, krovinio pristatymo datos įrašymas krovinio važtaraštyje, nenurodant jame jokių pretenzijų dėl pavėluoto krovinio pristatymo, negali būti laikomas pretenzija dėl viršyto pristatymo termino, nes informacija apie krovinio pristatymo datą yra pildoma visais atvejais.Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės pateiktas 2016 m. liepos 8 d. elektroninis laiškas neįrodo pretenzijos ieškovei pareiškimo fakto. Apeliantė pati iš esmės neneigia, kad kartu su minėtu elektroniniu laišku ieškovei buvo išsiųsta ne apeliantės pretenzija ieškovei, o apeliantės kliento pretenzija apeliantei (kas iš esmės nurodoma ir elektroniniame laiške). Be to, pats elektroninio laiško tekstas nėra suformuluotas kaip apeliantės pretenzija ieškovei dėl viršyto krovinio pristatymo termino.Bet kuriuo atveju (t. y. net jeigu minėtas 2016 m. liepos 8 d. elektroninis laiškas būtų vertinamas kaip vežėjui pagal CMR konvencijos 30 straipsnį pareikšta pretenzija) apeliantė, kaip minėta, teigdama, kad dėl ieškovės viršyto krovinio pristatymo termino patyrė nuostolių ir dėl to turėjo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ieškovei, kurį galėjo įskaityti, turėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau tai patvirtinančių įrodymų, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepateikė.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 677,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Teismas, įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą bei galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Limoris“ (juridinio asmens kodas 302343627) iš atsakovės UAB „European Transit Service“ (juridinio asmens kodas 300642787) 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.