Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1502-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
2S-1502-260/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04747-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Suinteresuotas asmuo
R. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1502-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-04747-2014-9,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.4; 128.11;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-8354-638/2014 pagalpareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje R. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų (b.l. 3–5) prašė: 1) pagal pateiktus iš sąskaitų išrašus per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu; 2) panaikinti antstolio 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17045; 3) panaikinti antstolio 2014 m. vasario 11 d. apskaičiavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17974; 4) panaikinti 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S16905; 5) atnaujinti terminą 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymui areštuoti lėšas Nr. S16905 ir 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17045 apskųsti. Pareiškėjas nurodė, kad nutraukus jo ir suinteresuoto asmens R. B. santuoką buvo susitarta dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, t. y. pareiškėjas įsipareigojo nepilnametėms dukroms teikti materialinį išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250 Lt, taip pat pagal galimybes pareiškėjas nurodė teiksiantis ir didesnį materialinį išlaikymą bei prisidės prie vaikų išlaikymo ir kitais būdais. Nors pareiškėjas visuomet teikė didesnį materialinį išlaikymą nei numatyta teismo sprendime, tačiau suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolį dėl materialinio išlaikymo išieškojimo. Antstolio 2013 m. gruodžio 31 d.apskaičiavimu Nr. S17045 pareiškėjas yra skolingas 4 048 Lt, kuriuos sudaro materialinio išlaikymo įsiskolinimas indeksavus teiktino materialinio išlaikymo dydį iki 2013 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas teikė didesnį materialinį išlaikymą nei numatyta teismo sprendime ir per visą laikotarpį sumokėjo 5 065 Lt daugiau nei kad buvo priteista teismo, tačiau antstolis nesutiko šios sumos užskaityti kaip materialinio išlaikymo. Antstolis ne tik kad neatliko pareiškėjo sumokėtų sumų įskaitymo, bet ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, nors pareiškėjas ir toliau teikia materialinį išlaikymą savo dukroms. Išieškotoja nei karto neinformavo pareiškėjo, kad jis turėtų teikti materialinį išlaikymą indeksavus jo dydį. Kadangi pareiškėjas tyčia nevengė mokėti indeksuotas periodines išmokas, teikė didesnį materialinį išlaikymą nei kad buvo nustatyta teismo sprendimu, jo papildomai sumokėtos pinigų sumos pripažintinos materialiniu išlaikymu, o antstolio apskaičiavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo ir patvarkymas areštuoti lėšas naikintini. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Nurodė, kad jis gyvena Didžiojoje Britanijoje, todėl neturėjo galimybių grįžti į Lietuvą ir per 20 dienų pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, surinkti iš kredito įstaigų visus įrodymus apie teiktą padidintą išlaikymą ir kreiptis dėl teisinės pagalbos teikimo.

Antstolis 2014 m. kovo 12 d. patvarkymu (b.l. 48–49) skolininko skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi (b.l. 61–65) bylos dalį dėl reikalavimo laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu nutraukė, likusiąskundo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. R. B. kreipėsi į antstolį S. U. su prašymu dėl išlaikymo indeksacijos išieškojimo iš G. B. pateikdama 2008 m. kovo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3370/2008. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013 m. lapkričio 25 d. apskaičiavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nustatė, kad G. B. išlaikymo įsiskolinimas iki 2013 m. lapkričio mėnesio sudaro 6 871 Lt. 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymu antstolis areštavo 6 871 Lt sumą, esančią skolininko sąskaitose kredito įstaigose. 2013 m. gruodžio 31 d. skolininkas kreipėsi į antstolį elektroniniu paštu nurodydamas, kad nebuvo informuotas apie pareigą mokėti išlaikymo indeksaciją, be to, kiekvieną mėnesį mokėdavo papildomas sumas dukrų išlaikymui. Kartu elektroniniu paštu skolininkas pateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių mokėjimo pavedimų kopijas bei nurodė, kad jo interesus atstovauja advokatas D. M.. 2013 m. gruodžio 31 d. antstolis apskaičiavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavo įsiskolinimo sumą ir nustatė, kad G. B. išlaikymo įsiskolinimas iki 2013 m. gruodžio 18 d. sudaro 4 084 Lt. 2014 m. sausio 17 d. skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vaikų išmokų indeksavimo įsiskolinimo panaikinimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi papildomai dukrų išlaikymui yra pervedęs 741 Lt daugiau nei apskaičiuotas įsiskolinimas. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis, sprendė, kad pareiškėjui jau 2013 m. gruodžio 30 d. buvo žinoma apie pradėtą vykdymą pagal 2008 m. vasario 15 d. teismo sprendimą ir turėjo būti žinoma apie 2013 m. gruodžio 19 d. antstolio patvarkymą areštuoti lėšas. Kadangi pareiškėjas per 20 dienų, skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 30 d., antstolio 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymo areštuoti lėšas neskundė, teismas sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skųsti minėtą patvarkymą dėl lėšų arešto. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kadangi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Teismas nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti pateikiamas raštu, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, jog skundą paduoti jam kliudė gyvenimas ne Lietuvoje. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 30 d. laiške antstoliui nurodė, kad jo interesus Lietuvoje atstovaus advokatas, todėl nėra aišku, kokios kliūtys sutrukdė paduoti skundą per advokatą. Teismas, neatnaujinęs termino skundui dėl 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymo areštuoti lėšas Nr. S16905 paduoti, skundą šioje dalyje atmetė. Analogiškais motyvais teismas atmetė ir skundą dėl 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo panaikinimo. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje esantis pareiškėjo susirašinėjimas su antstoliu elektroniniu paštu patvirtina, kad pareiškėjui 2014 m. sausio 6 d. jau buvo žinoma apie antstolio vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, tarp jų ir apie 2013 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimo apskaičiavimą, tačiau pareiškėjas neteikė skundo dėl antstolio veiksmų, o tik prašė panaikinti išlaikymo indeksacijos įsiskolinimą ir atšaukti patvarkymą areštuoti lėšas. Teismas sprendė, kad iš 2014 m. sausio 6 d. rašto nėra aišku, kad pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, nes yra reiškiami prašymai atlikti tam tikrus naujus veiksmus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jau iš 2014 m. sausio 20 d. antstolio elektroninio laiško turėjo matyti, kad antstolis atsisakė vykdyti prašymus ir nevertino 2014 m. sausio 6 d. rašto kaip skundo, tačiau pareiškėjas per 20 dienų neteikė skundo net ir dėl 2014 m. sausio 20 d. atsakymo į prašymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti 2013 m. gruodžio 31 d. paskaičiavimą be pateisinamų priežasčių, todėl neatnaujinęs termino skundui paduoti skundą atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl skundo reikalavimo panaikinti 2014 m. vasario 11 d. apskaičiavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, kad net ir panaikinus šį apskaičiavimą liktų galioti pareiškėjo neskundžiamas 2013 m. lapkričio 25 d. apskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuriame nustatyta, kad pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas iki 2013 m. lapkričio mėnesio sudaro 6 871 Lt, t.y. sudaro didesnę sumą, nei nurodyta vėlesniuose, pareiškėjo skundžiamuose apskaičiavimuose, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui liktų pareiga mokėti didesnio dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir tuo pareiškėjas pablogintų savo padėtį. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas 2014 m. vasario 11 d. antstolio apskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo pats savaime pareiškėjo teisių niekuo nepažeidžia, kadangi jis yra informacinio pobūdžio, jame yra nurodyta informacija apie jau atliktus vykdymo veiksmus, nurodoma areštuotų lėšų paskirstymo tvarka, nurodyta, kad 2014 m. vasario 11 d. išlaikymo ar išlaikymo indeksacijos įsiskolinimo nėra, todėl nesuprantama, kokiais pareiškėjo interesais šis paskaičiavimas turėtų būti naikinamas. Teismas, nustatęs, kad apskaičiavimas yra atliktas iš esmės teisingai, pareiškėjo interesų nepažeidžia, skundą šioje dalyje atmetė.Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimu, kuriuo prašo mokėtą sumą pripažinti teiktu išlaikymu, neskundžia jokio konkretaus antstolio veiksmo ar atsisakymo konkretų veiksmą atlikti. Teismo manymu, antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, atliko vykdymo veiksmus tiksliai pagal vykdomajame dokumente nurodytus reikalavimus nekeisdamas šalių. Teismo nuomone, pareiškėjui lėšas pervedant ne į išieškotojos sąskaitą arba mokėjimo nurodymuose nurodant, kad lėšos pervedamos ne išlaikymui, o įvardinant konkrečią lėšų panaudojimo paskirtį, išieškotoja, kaip nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja, negalėjo objektyviai apskaityti pareiškėjo pervedamų lėšų dydžio, neturėjo galimybės visas šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise bei atitinkamai užtikrinti, kad visos pareiškėjo pervedamos lėšos bus naudojamos tik nepilnamečių vaikų interesams. Teismas sprendė, kad nesant šalių susitarimo ar teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, antstolis neturėjo teisinio pagrindo įskaityti į vykdymo apimtį lėšas, kurios buvo sumokėtos į kitą sąskaitą. Teismas taip pat padarė išvadą, kadreikalavimas sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu tiek, kiek jis yra nukreipiamas į ateitį, t.y. jau po skundžiamų apskaičiavimų sudarymo, yra nenagrinėtinas CPK XXXI skyriaus tvarka, todėl bylą dalyje dėl šio reikalavimo nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėjui neužkertamas kelias inicijuoti ginčą su išieškotoja dėl papildomai sumokėtų sumų įskaitymo į išieškojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjasatskiruoju skundu (b.l. 75–78) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį ir pareiškėjo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, netinkamai vertino aplinkybę dėl skolininko gyvenimo ne Lietuvoje. Tiek išieškotojai, tiek ir antstoliui buvo žinoma, kad skolininko gyvenamoji irdarbo vieta yra Anglijoje, tačiau šios aplinkybės nebuvo paisoma, kadangi buvo pradėta vykdymo procedūra, o antstolio priimti procesiniai dokumentai siunčiami ne skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu Didžiojoje Britanijoje, bet jo turimo nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, adresu.Aplinkybė, kad pareiškėją atstovauja avokadas D. M., turi būti vertinama kritiškai, kadangi šis advokatas pareiškėją atstovavo nagrinėjant civilinę bylą dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, o ne vykdomojoje byloje, kurioje pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus.Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2014 m. sausio 6 d. skundu. 2014 m. sausio 6 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į antstolį prašydamas panaikinti išlaikymo indeksacijos įsiskolinimą ir atšaukti 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S16905, tačiau antstolis dėl šio prašymo nepriėmė jokio procesinio sprendimo, kurį pareiškėjas būtų galėjęs skųsti. Teismas, vertindamas šį pareiškėjo pateiktą prašymą, yra nenuoseklus, kadangi teismas pripažino, jog šis prašymaspatvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma apie išieškomą indeksacijos įsiskolinimą ir kartu pripažino, jog pareiškėjas aiškiai išdėstė poziciją dėl tokių antstolio veiksmų neteisėtumo, tačiau tuo pačiu nurodė, kad antstolis buvo teisus šio prašymo nevertindamas kaip skundo, kadangi iš 2014 m. sausio 6 d. rašto nėra aišku, kad pareiškėjas skundė antstolio veiksmus. Teismasnepagrįstai nurodė, kad 2014 m. sausio 6 d. raštas nėra skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi šio rašto turinysyra aiškusir suprantamas, iš jo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio priimtais sprendimais, o ta aplinkybė, kad raštas pavadintas ne skundu, o prašymu, negali būti priežastimi antstoliui nekreipti į jį dėmesio ir nepriimti atitinkamo procesinio sprendimo. Be to, jei antstolis manė, kad pateiktas prašymas yra netikslus ar neatitinka CPK reikalavimų, jis turėjo priimti patvarkymą ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne nurodyti, kad pareiškėjas turi kreiptis į išieškotoją ir prašyti jos pritarimo, dėl ko tik tokiu atveju būtų panaikintas areštas bei neišieškomas indeksacijos įsiskolinimas.Teismasnepagrįstai nurodė, kad panaikinus pareiškėjo prašomus patvarkymus liktų galioti 2013 m. lapkričio 25 d. antstolio priimtasapskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, kurio pagrindu pareiškėjui tektų mokėti didesnio dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir tuo pareiškėjas tik pablogintų savo padėtį. 2013 m. lapkričio 25 d. patvarkymo pareiškėjasnėra gavęs, todėl terminas pateikti skundą dėl šio patvarkymo nėra pasibaigęs. Be to, antstoliui vėlesniais patvarkymais sumažinus išieškomą sumą, nėra jokio pagrindo vadovautis minėtu patvarkymu.Teismas be pagrindo netenkino reikalavimo dėl 5 065 Lt pripažinimo teiktu išlaikymu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis neturėjo pagrindo įskaityti į vykdymo apimtį lėšas, kuriosbuvo sumokėtos į kitą sąskaitą, kadangi į dukters sąskaitą buvo sumokėta tik 1 090 Lt, o 3 975 Lt buvo pervesti į išieškotojos sąskaitą. Be to, teismo sprendime nebuvo susitarta dėl materialiniam išlaikymui skirtų lėšų pervedimo tvarkos, todėl mokėjimas į išieškotojosir nepilnametės dukters sąskaitą laikytinas tinkama išlaikymo forma. Išieškotojagalėjo keiptis į teismą ir pakeisti išlaikymo teikimo tvarką, jei ši tvarka jai buvo nepriimtina.Formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teisesteisme apribojimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 88) suinteresuotas asmuo R. B. prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad šalys sudarė taikos sutartį byloje dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo. Taikos sutarties pasirašymo metu tiek pareiškėjui, tiek išieškotojai buvo žinoma apie antstolio veiksmus ir jų rezultatus, žinomi visi papildomi, bet ne periodiniai mokėjimai, todėl sudarius taikos sutartį būtų garbinga ir teisiška pareiškėjui nutraukti bet kokiusveiksmus šioje civilinėje byloje, kadangi nurodytos bylos tarpusavyje glaudžiai susijusios.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3370/2008 dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš G. B. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 2).Nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoja R. B. 2013 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į antstolį su prašymu dėl materialinio išlaikymo indeksavimo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko G. B. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 1). 2013 m. lapkričio 25 d. patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 5) vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir tos pačios dienos apskaičiavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 3-4) apskaičiuotas materialinio išlaikymo įsiskolinimas iki 2013 m. lapkričio mėnesio – 6 871 Lt. Skundžiamu 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymu areštuoti lėšas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 13) antstolis areštavo 6 871 Lt sumą, esančią skolininko sąskaitose kredito įstaigose. 2013 m. gruodžio 31 d. antstolio kontoroje gautu elektroniniu laišku (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 53–54) skolininkas informavo antstolį apie gautus procesinius dokumentus, siuntė antstoliui bankinių pavedimų išrašus, patvirtinančius, kad skolininkas papildomai teikė materialinį išlaikymą savo nepilnametėms dukroms, ir teiravosi, ar papildomai sumokėtais pinigais negalės būti padengtas paskaičiuotas materialinio išlaikymo indeksavimo įsiskolinimas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu skolininko interesus atstovauja advokatas D. M., kad: „Jis kurse visu reikalu ir gales suteikti jei reikia, papildoma informacija jums.“ 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17045 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 55–56) antstolis pakartotinai apskaičiavo materialinio išlaikymo indeksacijos įsiskolinimą ir nurodė, kad laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 18 d. įsiskolinimas yra 4 048 Lt. 2014 m. sausio 17 d. antstolio kontoroje gautu 2014 m. sausio 6 d. prašymu dėl vaikų išmokų indeksavimo įsiskolinimo panaikinimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 91) skolininkas prašė panaikinti išlaikymo indeksacijos įsiskolinimą, paskaičiuotą iki 2013 m. gruodžio 18 d., kadangi skolininkas papildomai dukrų išlaikymui yra pervedęs iš viso 4 825 Lt, t. y. daugiau nei antstolio paskaičiuotas materialinio išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat tuo pačiu prašymu skolininkas prašė atšaukti patvarkymą areštuoti bankines sąskaitas ir grąžinti nuskaičiuotas pinigines lėšas. Į nurodytą prašymą antstolis skolininkui atsakė 2014 m. sausio 20 d. elektroniniu laišku (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 0890 b.l. 92) nurodydamas, kad kadangi piniginių lėšų tvarkytoja yra paskirta išieškotoja R. B., tai išlaikymui skirti pinigai turi būti pervedami tik į jos sąskaitą, o dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo panaikinimo pasiūlė tartis su išieškotoja. Taip pat nurodė, kad piniginių lėšų areštas yra panaikintas 2014 m. sausio 10 d. 2014 m. sausio 24 d. išsiųstu elektroniniu laišku (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 92) skolininkas nurodė nesutinkantis su antstolio paskaičiuota indeksavimo suma, kadangi jis dukrų materialiniam išlaikymui pervesdavo daugiau lėšų, nei kad buvo numatyta teismo sprendime, tačiau antstolis, apskaičiuodamas įsiskolinimo dydį, to neįvertino. 2014 m. vasario 11 d. apskaičiavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 95–96) antstolis dar kartą apskaičiavo materialinio išlaikymo indeksacijos įsiskolinimo dydį ir nurodė, kad laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 18 d. išlaikymo indeksacijos įsiskolinimas yra 4 084 Lt. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris antstolio kontoroje gautas 2014 m. vasario 26 d. 2014 m. kovo 3 d. patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 101) antstoliui nustačius gauto skundo trūkumus, skolininkas 2014 m. kovo 10 d. pateikė patikslintą skundą (b.l. 3–5).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolis, priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų (CPK 510 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kartu prašė atnaujinti ir praleistą terminą skundui dėl antstolio 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymo areštuoti lėšas Nr. S16905 bei 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17045 paduoti. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, kad pats skolininkas pripažino, jog jis yra praleidęs įstatyme numatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Apeliacine tvarka skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų dalyje dėl minėto patvarkymo ir apskaičiavimo pateikė praleidęs įstatyme numatytą 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, ir apeliantas šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija. Teismui pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažinus svarbiomis teismas praleisto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti neatnaujino ir remdamasis vien tik šia aplinkybe atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymo dėl lėšų arešto ir 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo panaikinimo. Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl antstolio 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymo areštuoti lėšas Nr. S16905 bei 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17045 paduoti, teigiant, kad teismas be pagrindo pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis vertino kaip nesvarbias. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymi, kad praleisto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimo klausimas yra priskirtas ne teismo, bet antstolio kompetencijai. Būtent antstolis sprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą. Tik tuo atveju, jei antstolis atsisako atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, patvarkymas dėl to gali būti skundžiamas teismui. Vykdomojoje byloje patvarkymo atsisakyti atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nėra. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo pateikto skundo, kuriame buvo pareikštas ir prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pagrįstumo, 2014 m. kovo 12 d. patvarkyme (b.l. 48–49) dėl šio prašymo nepasisakė, jokio konkretaus sprendimo dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nepriėmė, tačiau pateiktą skundą išnagrinėjo iš esmės. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad antstolis, pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinęs svarbiomis, atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kadangi, priešingu atveju, antstolis turėjo priimti patvarkymą atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nustačius nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymo areštuoti lėšas Nr. S16905 bei dėl 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17045 paduoti, kadangi šis terminas antstolio jau buvo atnaujintas. Be to, kaip jau buvo nurodyta, teismo kompetencijai praleisto termino atnaujinimo klausimas nepriskirtas. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo manymu, tikslinga pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis vien tik aplinkybe, jog yra praleistas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kai šis terminas antstolio jau buvo atnaujintas, iš esmės neišnagrinėjęs pateikto skundo ir nepasisakęs dėl skundo argumentų pagrįstumo, atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti antstolio S. U. 2013 m. gruodžio 19 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S16905 bei 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17045.Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išnagrinėti šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus iš esmės ir pasisakyti dėl jų pagrįstumo, tačiau to nepadarė, todėl teismui iš esmės nenagrinėjus šių skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų, pripažintina, kad bylos esmė yra neatskleista.

Vykdymo procese nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo, kuris susidarė indeksavus teiktino materialinio išlaikymo dydį, padengimo pareiškėjo tiek išieškotojai, tiek ir vienai iš nepilnamečių dukterų mokėtomis papildomomis įmokomis, lyginant su teismo sprendime nustatytu materialinio išlaikymo dydžiu, skirtomis nepilnamečių dukterų poreikiams tenkinti. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo, kuris, kaip jau buvo nurodyta, susidarė paskaičiavus teiktino materialinio išlaikymo dydį jį indeksavus, išieškojimo, pareiškėjas kreipėsi į antstolį prašydamas per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. išieškotojai ir vienai iš nepilnamečių dukrai sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu, kas sudarytų pagrindą panaikinti paskaičiuotą įsiskolinimą. Reikalavimą sumokėtus 5 065 Lt per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. pagal pateiktus išrašus iš sąskaitų pripažinti teiktu išlaikymu pareiškėjas pareiškė ir skunde dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą dalyje dėl šio reikalavimo nutraukė pripažinęs, kad šiuo reikalavimu pareiškėjas neskundžia jokio konkretaus antstolio veiksmo ar atsisakymo konkretų veiksmą atlikti, taip pat pažymėjęs, kad toks antstoliui pareikštas reikalavimas, kai jis yra nukreiptas į ateitį, t. y. pareikštas jau po skundžiamų apskaičiavimų sudarymo, yra nenagrinėtinas CPK XXXI skyriaus tvarka. Tačiau šioje dalyje bylą nutraukęs pirmosios instancijos teismas tuo pačiu nutarties motyvuojamojoje dalyje sprendė, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo įskaityti į vykdymo apimtį lėšas, kurios buvo sumokėtos į kitą nei išieškotojos sąskaitą. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima suprasti, kokį galutinį procesinį sprendimą teismas priėmė dėl pareiškėjo reikalavimo jo sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai netenkino šio pareiškėjo reikalavimo vien tik remdamasis tuo, kad lėšos buvo sumokėtos į kitą sąskaitą. Pareiškėjo teigimu, iš 5 065 Lt sumos į dukters sąskaitą buvo pervesta tik 1 090 Lt, o 3 975 Lt buvo pervesti į išieškotojos sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino, nenustatė, kad visos pareiškėjo papildomai pervestos lėšos yra pervestos ne į išieškotojos sąskaitą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dalis prašomų teiktu išlaikymu pripažinti lėšų buvo pervestos kaip tik į išieškotojos sąskaitą, todėl pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad nėra pagrindo į vykdymo apimtį įskaičiuoti tik tas lėšas, kurios buvo sumokėtos į kitą sąskaitą, nėra aišku, kokiu pagrindu teismas į išieškotojos sąskaitą pervestų lėšų nepripažino teiktu išlaikymu. Teismo nurodyti argumentai dėl išieškotojos negalėjimo objektyviai apskaityti pareiškėjo pervedamų lėšų dydžio, galimybės tvarkyti visas šias lėšas uzufrukto teise bei galimybės užtikrinti, kad visos pareiškėjo pervedamos lėšos bus naudojamos tik nepilnamečių vaikų interesams, nėra pagrįstos jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.). Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, todėl nenustačius aplinkybių, kurios pagrįstų nurodytus teismo argumentus, o kartu ir aplinkybes, kad pareiškėjo papildomai nepilnametei dukrai ar išieškotojai pervestos lėšos nebuvo panaudotos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, negalima daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjo papildomai sumokėtos lėšos negali būti pripažintos teiktu materialiniu išlaikymu. Nurodyti argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų civilinės bylos išnagrinėjimui aplinkybių, remdamasis tik prielaidomis priėmė nepagrįstą sprendimą dėl reikalavimo sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo nutarties neaiškumą dėl reikalavimo sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio reikalavimo nenagrinėjimo CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka yra nepagrįsta, padaryta neatsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą. Visų pirma pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog reikalavimas sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu yra nukreiptas į ateitį. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo nurodytos sumos pripažinti teiktu materialiniu išlaikymu į ateitį, o priešingai, paaiškėjus, kad indeksavus teiktino materialinio išlaikymo dydį yra susidaręs materialinio išlaikymo įsiskolinimas, jis prašė šį įsiskolinimą padengti išieškotojai ir nepilnametei dukrai papildomai sumokėtas sumas pripažinus pagal teismo sprendimą teiktu materialiniu išlaikymu. Aplinkybė, jog prašymas pareikštas tik atlikus antstoliui materialinio išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog toksprašymas yra nukreiptas į ateitį ar kad negali būti adresuojamas antstoliui, o priešingai, tik atlikus apskaičiavimą ir paaiškėjus, jog egzistuoja materialinio išlaikymo įsiskolinimas pareiškėjas įgijo teisę prašyti jį padengti papildomai sumokėtomis sumomis. Pareiškėjas pagrįstai nurodytą prašymą pateikė antstoliui, kadangi teismų praktikoje nagrinėjant bylas pagal ieškinius dėl sumokėtų pinigų sumų pripažinimo teiktu išlaikymu nepilnamečiams vaikams yra pripažįstama, kad tokiose bylose pareikštas ieškinys savo esme prilygsta bylose dėl antstolio veiksmų antstoliui atsisakius sumokėtas sumas įskaityti į materialinį išlaikymą įrodinėtinoms aplinkybėms (Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2120-527/2013). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismo atsisakymas iš esmės išnagrinėti pareikštą prašymą dėl sumokėtos sumos įskaitymo į materialinį išlaikymą ir pasiūlymas inicijuoti ginčą su išieškotoja neatitinka proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į gramatinę pareikšto reikalavimo formą, pripažįsta, kad tokį reikalavimą vertinant tik formaliai negalima pripažinti, jog juo yra skundžiamas koks nors antstolio veiksmas ar atsisakymas konkretų veiksmą atlikti, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo nevertinti šio pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolis šio pareiškėjo prašymo netenkino, nukreipė jį tartis dėl to su išieškotoja, tačiau jokio patvarkymo dėl šio pareiškėjo prašymo nepriėmė. CPK 613 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstoliui nepriėmus motyvuoto patvarkymo dėl atsisakymo pripažinti 5 065 Lt teiktu išlaikymu, o atsakymą tenkinti nurodytą prašymą išdėsčius tik elektroniniame laiške, pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, kad tik jo skundžiamas 2014 m. vasario 11 d. apskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17971 yra procesinis dokumentas, patvirtinantis, jog jo prašymas dėl 5 065 Lt pripažinimo teiktu išlaikymu nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, prašymą panaikinti minėtą apskaičiavimą, o kartu ir prašymą sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu materialiniu išlaikymu tikslinga vertinti kaip skundą dėl antstolio atsisakymo tenkinti prašymą dėl sumokėtos sumos pripažinimo teiktu materialiniu išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, tik išsprendus klausimą, ar pareiškėjo prašymas pagal pateiktus iš sąskaitų išrašus per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. sumokėtus 5 065 Lt pripažinti teiktu išlaikymu yra pagrįstas ar ne, gali būti sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. vasario 11 d. apskaičiavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17974 pagrįstumo. Sutinkant su atskirojo skundo argumentais, pripažintina, kad teismo sprendimas netenkinti pareikšto prašymo dėl minėto įsiskolinimo apskaičiavimo panaikinimo tik tuo pagrindu, kad jį panaikinus liks galioti 2013 m. lapkričio 25 d. antstolio priimtas apskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, kurio pagrindu pareiškėjui tektų mokėti didesnio dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir tuo pareiškėjas tik pablogintų savo padėtį, yra nepagrįstas. Kiekvienas asmuo pasirenka jam priimtiniausią jo pažeistų ar ginčijamų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, todėl tik pareiškėjui suteikta teisė nuspręsti, kokia apimtimi ir kokiu būdu jis gins, jo manymu, pažeistas savo teises. Be to, pažymėtina, kad teismui skundžiama nutartimi nusprendus netenkinti pareiškėjo prašymo dėl 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S17045 panaikinimo ir šiam galiojant, 2013 m. lapkričio 25 d. patvarkymas negalėtų būti taikomas, kadangi būtent 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimu buvo perskaičiuota materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma ir nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 18 d. ji sudaro 4 084 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo išvada dėl 2013 m. lapkričio 25 d. patvarkymo taikymo yra nepagrįsta.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, iš esmės nenustatė ir neištyrė visų civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, skundžiamą nutartį priėmė remdamasis prielaidomis, bylą išnagrinėjo formaliai ir neįsigilinęs į jos esmę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri remiantis pirmiau nurodytais argumentais naikintina. Apeliacinės instancijos teismas, nesant atskleistai bylos esmei ir pirmosios instancijos teismui iš esmės nepasisakius dėl pareikšto skundo pagrįstumo, mano esant tikslinga bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pasinaudoti teise į apeliaciją. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais 2014 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina ir skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesinio sprendimo rezultatui, nepasisakytina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje R. B., perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis