- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- II-116-543/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00315-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja D. J. pateikė skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo ir bylos grąžinimo institucijai papildomam tyrimui atlikti.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad nutarimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus jos nurodytas aplinkybes. Institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių, o byloje priimtas procesinis sprendimas bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 563 ir 567 straipsniai). Nutarimas priimtas tik formaliai apklausus ją ir jos nurodytus asmenis, t. y. D. M. ir L. M., su kuriais nuo 2015 m. yra kilęs ginčas. Šie kaimynai yra ūkininkai, naudoja sunkiasvorę žemės ūkio techniką. Bendru sutarimu D. M. su jos velioniu vyru nutarė nutiesti kelią, kuris eina per D. M. žemės sklypą. Sutarė, kad D. M. leis pilnai naudotis minėtu keliu, o tuo tarpu savo sunkiasvore žemės ūkio technika važinės (duomenys neskelbtini) esančiu keliu, kuriam, esant būtinybei (jei bus sugadintas), atliks remonto darbus. (duomenys neskelbtini), per kurią yra kelias nuo pagrindinio kelio Alytus - Prienai iki jos ir D. M. sodybų, įvardijamas kaip vietinės reikšmės kelias (gatvė) neįtrauktas į savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą, todėl minėtu keliu turi rūpintis kelio naudotojai ir gretimų sklypų savininkai. Šiuo konkrečiu atveju - ji bei D. M.. Tačiau D. M. gadina kelią ir jo būkle nesirūpina, piktavališkai susitarimo nesilaiko, su sunkiasvore žemės ūkio technika važinėja (duomenys neskelbtini) gatvės keliu, kuris eina pro jos namus, o naudotis kartu nutiestu keliu neleidžia, jį užtverdamas ta pačia sunkiasvore technika ar kitais būdais. Taip pat pažymėjo, kad L. M. laiko 13 šunų, kuriuos jis paleidžia lakstyti be priežiūros, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte gyvūnų laikytojams numatytą pareigą užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ūkininkui D. M. skyrė administracinę nuobaudą dėl to, kad D. M. nesilaiko biosaugos priemonių, naminiai paukščiai laikomi palaidi bei 13 šunų laikomi pririšti. Ginčą su D. M. stengėsi išspręsti taikiai, kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją, kuri, išnagrinėjusi jos prašymą, informavo, kad jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su Valstybine fondo žemės juosta, kurioje numatomas kelias. Pabrėžė, kad tai nėra vietinės reikšmės viešasis kelias, kurį prižiūri savivaldybė, tai yra bendro naudojimo vidaus kelias. Tokio pobūdžio kelių įrengimu, remontu ir priežiūra rūpinasi kelio naudotojai, gretimų žemės sklypų savininkai. Vėliau teikė tokio pobūdžio prašymus, tačiau pagalbos taip pat nesulaukė. Priimdamas nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos tyrėjas A. J. net netyrė, ar jos nurodyta veika, kurią padarė ir daro D. M., neturi administracinio nusižengimo požymių, nors privalėjo tai padaryti. Policijos tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas neatitiko ANK 619 straipsnio reglamentavimo, kadangi ši teisės norma nenumato policijos pareigūno teisės priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tyrėjas tik apklausė jos nurodytus asmenis, bet daugiau neatlikta jokių tyrimo veiksmų, savo darbą atliko nekvalifikuotai ir neatsakingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. J. skundą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad nuo 2015 m. atsikrausčius į sodybą prasidėjo nesutarimai su ūkininku D. M., nes gyvuliai niokojo auginamus medelius, daržoves, kreipėsi į jį kelis kartus, kartais buvo reaguojama, kartais ne, kreipėsi ir dėl kelio remontavimo, nes jis važinėja su sunkiasvore technika, gadina kelią. D. M. vis sakė, kad ,,nu reikia“. Pradėjus jai tvarkyti kelią, buvo prašyta pagalbos, bet jos negavo. Kelias yra 150 metrų, ji užpylė ,,gruzo“ ant 50 metrų, prašė L. M., kad kiekvienas užpiltų po 50 m. ,,gruzo“, nes jie yra 3 naudotojai. Savivaldybei priklausantį kelią D. M. pastoviai gadina. Kai su šeima nusprendė statytis namą senelių žemėje, jos velionis vyras su M. ir jo tėvu nusprendė kelią pasidaryti per M. žemę, yra tai galintys patvirtinti liudytojai. Vyras prie to kelio tiesimo prisidėjo medžiagomis. 2019 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į PK, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, nurodė, kad kelias, einantis per D. M. žemę, yra užtvertas ir kad jis nepraleido juo pravažiuoti, t. y. kad jis neleido naudotis jam priklausančiu keliu. Neturi dokumentų, kam priklauso M. žemėje esantis kelias, bet tas kelias priklauso tikrai ne jai. Mano, kad M. turi leisti naudotis jam priklausančiu keliu, nes kelias buvo daromas su jos vyru. Teisminių ginčų dėl servituto nustatymo ar teisės naudotis keliu nevyksta, supranta, kad kelias yra ne jos, nors jis galimai yra darytas kartu su jos velioniu vyru. D. M. pasakė, kad jos vyras neprisidėjo prie kelio tiesimo. Už praeitais metais yra sumokėjusi jam 100 eurų, tačiau jis atsisakė išduoti tai patvirtinantį dokumentą. Turi galimybę naudotis keliu (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet juo nesinaudoja, nes jis nepravažiuojamas ir jis yra savivaldybės ir ji negali jo remontuoti. Į PK kreipėsi dar ir dėl šunų, kurie vaikščioja palaidi, teigė nežinanti, kieno tai šunys, mano, kad jie yra arba L., arba D. M.. Jai einant šunys bėga iš paskos, šokinėja ant mašinos. Šunys turi būti arba aptvare, arba į lauką vedami su pavadėliu. Prašo panaikinti nutarimą, kuriuo nepradėta administracinio nusižengimo teisena. Atsakydama į institucijos atstovo klausimus, nurodė, kad kreipėsi į savivaldybę ir gavo atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) gatvė neįtraukta į savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą. Ji tą kelią tvarkė pati. (duomenys neskelbtini) gatvės kelią nuo 2015 metų M. patvarkė apie 30 metrų kelio tik prieš pat teismą. Kiti asmenys tvarko savo kelio atkarpas. Kai M. važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, jis turi pravažiuoti tik pro ją ir tik jos kelią sugadina. Keliu važiuojant traktoriumi jis gadinasi labiau nei važiuojant automobiliu, jis gali važiuoti traktoriumi savo pieva, o ne keliu. Siekia, kad D. M. negadintų (duomenys neskelbtini) g. kelio, jeigu jau užsitveria kelią, esantį jo žemėje, kitkomis, elektriniu piemeniu, traktoriumi. Teismo prašė kažkaip be konfliktų išspęsti kelio klausimą, kad jo negadintų, jai konfliktų nereikia, bet be konfliktų neišeina, todėl priversta kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į D. J. skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, policijos priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos yra pagrįstas, nes Alytaus apskrities VPK, gavęs D. J. pareiškimą, išanalizavo jame nurodytas aplinkybes ir surinko medžiagą sprendimui priimti. Tyrimo metu D. M. nurodė, kad keliu (duomenys neskelbtini) g. naudojasi, kai važiuoja traktoriais bei sunkiasvore technika į laukus. Kelyje nėra jokių svorio ar kitokių apribojimų. Konfliktai su D. J. dėl kelio vyksta ilgą laiką. Keliu važiuoja, kai yra būtinybė ir nesistengia piktavališkai ar specialiai pakenkti D. J., sugadinti kelio būklę. Apklaustas L. M. paaiškino, kad turi sodybą (duomenys neskelbtini), kurios ūkiniuose pastatuose laikomi gyvuliai. Į sodybą tiek traktoriais, tiek automobiliu važiuoja keliu, esančiu (duomenys neskelbtini) g., kadangi kito kelio nėra. Kelio piktybiškai negadina. Iš Alytaus rajono savivaldybės gautas raštas, kuriame nurodyta, kad kelias, esantis (duomenys neskelbtini), yra neįtrauktas į savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą. Nenustačius administracinio nusižengimo požymių buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Policija įvertino medžiagoje nurodytas aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pakeisti 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos D. J. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovas A. J. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavę skundą apklausė žmonės, įvertino visas aplinkybes, užklausė Alytaus rajono savivaldybę, kuri nurodė, kad tai nėra viešasis kelias, o tik vidaus kelias, kuriuo gali naudotis visi ten gyvenantys žmonės, nustatė, kad M. tyčia kelio negadina, todėl priėmė sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Apklausiant M. nebuvo nustatyta, kad šunys laksto palaidi, kaip ir tai, kad šunys keltų grėsmę aplinkiniams gyventojams. Šis D. J. pareiškimas yra ne pirmas, pareiškėja kreipėsi į savivaldybę, kad (duomenys neskelbtini) g. būtų įtraukta į savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą, skundų dėl gyvulių ir šunų pareiškėja buvo pateikusi ir anksčiau, tačiau teisena nebuvo nei karto pradėta. Tiriant skunde nurodytas aplinkybes buvo apklausta pareiškėja ir L. bei D. M., jie nurodė, kad naudojasi (duomenys neskelbtini) gatve ir savo žemėje esančiu keliu, kurį pasidarė tik iš savo statybinių medžiagų, niekas daugiau prie to neprisidėjo. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) g. tyčia negadina. Atsakydamas į pareiškėjos klausimus nurodė, kad jokios nuotraukos, kad laksto šunys ir vaikšto galvijai, pateiktos nebuvo. Nebuvo surinkta jokių duomenų, kad M. tyčiniais veiksmais gadintų (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Dėl šunų taip pat nenustatyta, kad jie lakstytų palaidi ir keltų grėsmę kitiems gyventojams, todėl nesiimta jokių priemonių dėl M. sudrausminimo. Prašo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M. paaiškino, kad kelią savo žemės sklype jis pasidarė, jį prižiūri ir juo važiuoja. Kelias buvo išpiltas žvyriumi. Teigė tvarkantis ir (duomenys neskelbtini) gatvės kelią ties savo sodyba, o brolis tvarko ties savo. D. J. ant kelio vietoje žvyro užvertė akmenis, todėl nežino, kaip jį toliau tvarkyti. (duomenys neskelbtini) gatvės kelias nėra akligatvis, jis yra bendro naudojimo kelias, daug kas ten važiuoja traktoriumi. Kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) gatvėje rudenį bus neįmanoma važiuoti, todėl važiuos keliu, esančiu jo žemėje. Šunys yra pririšti, turi ne 13 šunų, kaip nurodė D. J., jų skaičiaus nenurodė, teigė, kad šunys skiepyti, bet nečipuoti. Matė bėgiojantį vieną šunį, nežino, kieno jis, gal D. J.. Buvo du jo maži šuniukai, kurie nepririšti bėgiojo, bet jie grėsmės nekelia. Jo kiemas neaptvertas, bet šunys pririšti. Nei karto pati D. J. nereiškė jam pretenzijų dėl palaidų šunų, ji rašo skundus į institucijas. Mano, kad D. J. nori sužlugdyti jo ūkį, nes ji nori savo žemę pardavinėti sklypais, kad ten būtų statomi namai, o jie nenori, kad kas nors naudotųsi jų keliu. J. daug metų statėsi namus, po to skyrėsi, po to buvo išvykę ir per tą laiką nieko nevyko, o kai ji grįžo, tada viskas jai tapo negerai. Atsakydamas į pareiškėjos klausimus, nurodė, kad per kelią persivaro paukščius, bet gali būti, kad gyvūnai ir ištrūksta. Prie kelio jo žemėje tiesimo J. neprisidėjo ir jokių susitarimų su juo nebuvo. Tą dieną jo traktoriai nevažiavo keliu, jis matė, kieno traktoriai važiavo keliu, bet tikrai ne jo. Prašo VPK nutarimą palikti galioti.
Byloje surinktais ir prie skundo pridėtais rašytiniais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta, kad:
Alytaus rajono savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 4 d. raštu atsakydama D. J. nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. K-168 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas vietinės reikšmės viešųjų kelių, kuriuose Alytaus rajono savivaldybė vykdo kelių ir gatvių tiesimo, rekonstravimo, remonto (taisymo) ir priežiūros darbus, sąrašas. Neįtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą keliai yra priskiriami vidaus keliams, kurių priežiūrą vykdo patys savininkai - naudotojai. Išnagrinėję pateiktą prašymą, informavo, kad jos minimas privažiuojamasis kelias iki jai priklausančios namų valdos (duomenys neskelbtini) nėra vietinės reikšmės viešasis kelias, kurį prižiūri savivaldybė. Tai yra bendro naudojimo vidaus kelias. Tokio pobūdžio kelių įrengimu, remontu ir priežiūra rūpinasi kelio naudotojai, gretimų žemės sklypų savininkai. Sudaryta komisija dėl galvijų priežiūros D. M. ūkyje nustatė, kad minėtas ūkininkas laiko pieno krypties (duomenys neskelbtini), galvijų bandos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso yra laikoma 166 galvijai, iš jų 66 - karvės. Laikomi galvijai yra aprūpinti pašarais ir geriamu vandeniu, aptverti elektriniu piemeniu yra leidžiami į lauką. Nusiskundimų dėl daromos galvijų žalos nebuvo. Pasitaikius atvejui, kai ištrūkę galvijai pridaro žalos ir nesutariama dėl padarytų nuostolių, prašome kreiptis į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl nuostolių paskaičiavimo (b. l. 9).
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte, adresuotame D. J., nurodyta, kad pareigūnai 2017 m. rugsėjo 7 d. atliko patikrinimą ūkininko D. M. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) Surašytas Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktas, nustatyta, kad D. M. ūkyje laikoma 168 galvijai, 2 kiaulės, 10 žąsų, 4 kalakutai, 90 viščiukų broilerių, 50 vištų dedeklių. Visi gyvūnai kliniškai sveiki, gero įmitimo, apžiūrimi per dieną ne mažiau kaip du kartus. Apie tvartus teritorija netvarkinga, vykdoma tvarto rekonstrukcija, išardyta viena tvarto siena, kiaulių laikymo vietoje nesilaikoma biosaugos priemonių. Naminiai paukščiai laikomi palaidi. 13 šunų laikomi pririšti, prieš pasiutligę suvakcinuoti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ūkininkui D. M. skirta administracinė nuobauda (b. l. 10).
Alytaus rajono savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu atsakydama D. J., informavo, kad dėl didelio savivaldybės prižiūrimų kelių tinklo ir riboto finansavimo savivaldybės administracija teikia prioritetą priežiūrai ir remontui jau įtrauktiems į vietinės reikšmės kelių sąrašą keliams, tačiau ir šiems darbams lėšų nepakanka. 2017 m. savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų dokumentacijos ruošimui naujų kelio ruožų įtraukimui į savivaldybės prižiūrimų kelių balansą (b. l. 11).
Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės plano ištraukoje matyti punktyrine linija pažymėtas privažiavimo kelias (b. l. 13).
Alytaus rajono savivaldybė 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu atsakydama D. J., informavo, kad 2018 m. savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų dokumentacijos ruošimui naujų kelio ruožų įtraukimui į savivaldybės prižiūrimą kelią balansą (b. l. 15).
Kadastro žemėlapio ištraukoje matyti žemės sklypus skirianti (duomenys neskelbtini) gatvė (b. l. 29).
Alytaus rajono savivaldybės administracija 2015 m. birželio 22 d. raštu atsakydama D. J. nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo” yra patvirtintas vietinės reikšmės viešųjų kelių, kuriuose Alytaus rajono savivaldybė vykdo kelių ir gatvių tiesimo, rekonstravimo, remonto (taisymo) ir priežiūros darbus, sąrašas. Neįtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą keliai yra priskiriami vidaus keliams, kurių priežiūrą vykdo patys savininkai-naudotojai. Išnagrinėję pateiktą prašymą informavo, kad jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su Valstybine fondo žemės juosta, kurioje numatomas kelias. Pabrėžė, kad tai nėra vietinės reikšmės viešasis kelias, kurį prižiūri savivaldybė, tai yra bendro naudojimo vidaus kelias. Tokio pobūdžio kelių įrengimu, remontu ir priežiūra rūpinasi kelio naudotojai, gretimų žemės sklypų savininkai (b. l. 31).
Alytaus apskrities VPK 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimais nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nenustačius, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje (b. l. 34-35, 37).
D. J. prie skundo pateiktose fotonuotraukose fiksuota (duomenys neskelbtini) gatvės kelias, matyti transporto priemonės, galimai traktoriaus, vėžės, kelias po lietaus ties (duomenys neskelbtini) namu galimai nepravažiuojamas, išvažinėtas, taip pat kelias užpiltas akmenimis (b. l. 42-58).
Alytaus apskrities VPK pateiktoje medžiagoje esančiu ir skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu pareigūnas nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes nenustatyta pakankami duomenų ir įrodymų, jog D. ir L. M. savo tyčiniais veiksmais gadintų kelią, esantį (duomenys neskelbtini) (medžiagos b. l. 1-2).
Šalies argumentai
2019 m. liepos 9 d. pareiškimu D. J. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK, nurodydama, kad prie jos namų (duomenys neskelbtini) jos kaimynai D. M. ir L. M. piktavališkai gadina kelią, kuriuo ji važinėja į namus, jie keliu važinėja sunkiasvore technika. Prašo pradėti tyrimą ir juos nubausti (medžiagos b. l. 3).
Apklausos protokole fiksuoti D. J. paaiškinimai, kad 2005 m. jos dabar jau miręs vyras su kaimynu D. M. pradėjo daryti kelią nuo pagrindinio Alytus - Kaunas iki jų namų (duomenys neskelbtini). Kai šį kelią padarė, jis niekur oficialiai nebuvo įteisintas, todėl jis yra dalinai ant D. M. žemės, o kita dalis yra savivaldybės žemėje. Kai kelią padarė, konfliktų nekilo. Kadangi D. yra ūkininkas, jis važiuodavo iki namų su sunkiasvore technika tuo keliu. Iki 2015 m. kelias buvo tvarkingas, tačiau 2015 m. ji atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nuo tada prasidėjo konfliktai tarp jos ir ūkininko D. M.. Iki šios dienos šis asmuo, jos nuomone, piktavališkai gadina kelią, kuris veda nuo pagrindinio kelio Alytus - Kaunas iki jos namų. Šis kelias yra neasfaltuotas, grįstas moliu. Mano, kad šį kelią gadina piktavališkai, kadangi jis iki savo namų gali važiuoti kitu keliu, tačiau žino, kad kaimynystėje gyvena ji, todėl specialiai su sunkiasvore technika važiuoja tuo keliu, daro duobes ir tokiu būdu jai apsunkina saugų grįžimą į namus. Kelią, kurį padarė bendrai su jos mirusiu sutuoktiniu, specialiai jis užtveria su sunkiasvore technika ir taip apsunkina jos grįžimą namo. Šis kelias priklauso savivaldybei. Dėl šio kelio gadinimo ji kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos skyrių bei pareiškė pretenzijas dėl specialiai gadinamo kelio, tačiau savivaldybės tarnautojai nesureagavo į jos žodinį skundą ir tiesiog pasiūlė kreiptis su skundu į policiją. Taip pat minėtas ūkininkas ir jo brolis neprižiūri jiems priklausančių šunų, kurių yra virš 10, jie beveik nuolatos laksto be antsnukių ir pavadėlių. Prašo išaiškinti jos minėto kelio gadinimo aplinkybes ir esant pagrindui nubausti jos kaimynus D. ir L. M. (medžiagos b. l. 4-5).
Apklausos protokole fiksuoti D. M. paaiškinimai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje gyvena nuo 1995 m. Tuo metu į pagrindinį kelią Kaunas-Alytus eidavo ir važiuodavo per savo žemę. Maždaug 2000 metais, tiksliai neatsimena kada, atliko statybinių medžiagų, todėl kartu su šeima sugalvojo pakelti kelią ir pasidaryti normalų pravažiavimą. Dėl šio kelio tarėsi su seniūnu, jis nurodė, jog būtinai darytųsi jį savo žemės valdose, todėl taip ir padarė. Šį kelią kėlėsi ir darėsi patys, pašaliniai asmenys nepadėjo. Kelias eina jų žemėje, jis nėra servitutinis, todėl priklauso tik jiems. Nuo jų namų iki pagrindinio kelio yra savivaldybei priklausanti (duomenys neskelbtini) gatvė - kelias, kuris eina per jų sklypą. Šis kelias yra labai blogos būklės. Šiame kelyje nėra jokių svorio ar kitokių apribojimų, todėl kartais jie juo važiuodavo į savo laukus, kadangi tai yra vienintelis kelias į juos. Į laukus važiuoja su traktoriais bei sunkiasvore technika, tačiau, kai būna šlapia, stengiasi nevažiuoti, pasaugoti šį kelią. Prieš tai minėtas kelias, kuris eina per jų žemę, priklauso tik jiems, todėl kartais ten užstato įvairią žemės ūkio techniką, kadangi ant kiemo nėra daug vietos. Bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio piktybiškai neužstato, taip pat kitaip netrukdo transporto priemonėms važiuoti minėtu keliu. Nurodė, jog augina kelis mažus šuniukus, kurie yra ramūs, neagresyvūs, nesikandžioja, ant kelio nebėga, visada būna jų teritorijoje. Su D. J. konfliktai dėl kelio vyksta jau ilgą laiką, ji ne kartą yra rašiusi pareiškimus bei skundus įvairioms instancijoms. Buvo atvykęs seniūnas bei žemės tarnybos atstovas, jie nenustatė jokio pažeidimo, tačiau D. J. vis tiek stengiasi jiems pakenkti. Jis minėtu keliu, kuris veda į laukus, važiuoja tik kai yra būtinybė ir nesistengia piktavališkai ar specialiai pakenkti D. J. ar sugadinti kelio būklę (medžiagos b. l. 8).
Apklausos protokole fiksuoti L. M. paaiškinimai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Toje vietoje yra ūkiniai pastatai nuo 1998 m., kuriuose laikomi gyvuliai. Maždaug 2000 m. kartu su broliu D. M. per jo sklypą pasidarė kelią, kad būtų išvažiavimas į kelią Alytus - Kaunas, kadangi šalia esantis (duomenys neskelbtini) gatvės kelias yra labai prastos kokybės ir juo labai sunku važiuoti. Kai darėsi kelią, viską tarėsi su seniūnu ir kad būtų brolio žemėje, naudotųsi tik šeimos nariai. Nuo jo ūkinių pastatų eina ši (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri veda į jo nuomojamą sklypą bei nuosavus laukus. Tuo keliu važiuoja tiek su traktoriais, tiek su automobiliu, kadangi kito kelio į laukus nėra. Šiame kelyje nėra jokių kelio apribojimų, o kai šlapia, stengiasi šiuo keliu nevažiuoti, saugoti jį. Šio bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio piktybiškai neužstato ar kitaip negadina, stengiasi visada jį pasaugoti, kadangi jam juo tenka dažnai važinėti. Šiuo keliu nedraudžia važinėti ir kitoms transporto priemonėms, kadangi šis kelias yra bendras. Taip pat nurodė, jog toje vietoje, kur stovi ūkiniai pastatai, turi kelis šunis, kurie yra aptverti. Šie šunys yra neagresyvūs, nepuola į kelią. Dar pabrėžia, jog konfliktas tarp D. J. ir jo brolio D. M. vyksta jau seniai. Galbūt dėl to ji ir parašė pareiškimą, norėdama pakenkti, kadangi niekaip kitaip nepavyksta. Jie kelio piktybiškai ar kaip kitaip negadina, priešingai, stengiasi jį saugoti (medžiagos b. l. 9).
Alytaus rajono savivaldybės administracijos atsakymu administracija informavo, jog savivaldybė prižiūri tik Alytaus rajono tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. K-168, patvirtintame Alytaus rajono savivaldybės prižiūrimų vietinės reikšmės kelių sąraše įtrauktus kelius. (duomenys neskelbtini), į šį sąrašą neįtraukta ir už jo priežiūrą savivaldybė neatsako (medžiagos b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos D. J. skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja D. J. 2019 m. liepos 9 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydama, kad prie jos namų (duomenys neskelbtini) jos kaimynai D. M. ir L. M. piktavališkai gadina kelią, kuriuo ji važinėja į namus, jie keliu važinėja sunkiasvore technika. Prašo pradėti tyrimą ir juos nubausti (medžiagos b. l. 3).
Institucijos vyriausias tyrėjas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjos pareiškimą, nes nenustatyta pakankamai duomenų ir įrodymų, jog D. ir L. M. savo tyčiniais veiksmais gadintų kelią, esantį (medžiagos b. l. 1-2). Dėl šio nutarimo D. J. teikia skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti, siekia, kad D. M. būtų nubaustas už bendro naudojimo kelio (duomenys neskelbtini) gatvėje gadinimą, palaidų šunų laikymą.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs D. J. skundą, išklausęs pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, ištyręs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucijos vyresniojo tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarime išsamiai išanalizuotos pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, teisingai įvertinti pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu gauti duomenys, Institucijos priimtame sprendime padarytos išvados pagrįstos surinkta medžiaga ir motyvuotos, su jomis visiškai sutinka ir D. J. skundą išnagrinėjęs teismas.
ANK 115 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios bylos duomenys patvirtina, jog nesutarimų tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens turto sugadinimo objektas yra bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ne vieną kartą Alytaus rajono savivaldybės administracija, raštu atsakydama D. J., nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. K-168 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas vietinės reikšmės viešųjų kelių, kuriuose Alytaus rajono savivaldybė vykdo kelių ir gatvių tiesimo, rekonstravimo, remonto (taisymo) ir priežiūros darbus, sąrašas. Neįtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą keliai yra priskiriami vidaus keliams, kurių priežiūrą vykdo patys savininkai - naudotojai. Taip pat informavo, kad jos minimas privažiuojamasis kelias iki jai priklausančios namų valdos (duomenys neskelbtini), nėra vietinės reikšmės viešasis kelias, kurį prižiūri savivaldybė. Tai yra bendro naudojimo vidaus kelias. Tokio pobūdžio kelių įrengimu, remontu ir priežiūra rūpinasi kelio naudotojai, gretimų žemės sklypų savininkai. Akivaizdu, kad šis kelias tiek pareiškėjai, tiek ir suinteresuotam asmeniui yra bendro naudojimo vidaus kelias, jis nėra svetimas turtas tiek pareiškėjai, tiek ir suinteresuotam asmeniui, tuo tarpu ANK 115 straipsnio dispozicija reikalauja, kad tyčia sugadintas būtų svetimas turtas.
Taip pat ANK 115 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad svetimas turtas būtų sunaikintas ar sugadintas tyčia. Ištyrus skunde nurodytas aplinkybes, nenustatyta tyčia suinteresuoto asmens D. M. veiksmuose. Teismo posėdyje D. M. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kelias yra bendro naudojimo kelias, daug kas juo važiuoja traktoriumi, ne kartą matęs tuo keliu važiuojančius traktorius, kurie yra ne jo. Teismas atkreipia dėmesį, kad kelias yra skirtas tam, kad juo važiuoti. Jokių kitokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų gadinamas kelias, D. M. neatliko, beje, tokių veiksmų neįvardijo ir D. J.. Pareiškėjos pateiktose fotonuotraukose matyti ant kelio išvažinėtos galimai traktoriaus vėžės, bet, kad jos yra būtent suinteresuoto asmens traktoriaus, nėra nustatyta, tuo labiau, kad ir pats D. M. teigė, kad tuo keliu traktoriumi važinėja ir kiti asmenys. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.). Būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Šiuo atveju D. J. iš viso nenurodė, kokios vertės turtas buvo sugadintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jokių duomenų, kurie būtų pagrindu pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir traukti D. M. administracinėn atsakomybėn dėl bendro naudojimo kelio sugadinimo pagal ANK 115 straipsnį, byloje nėra.
Taip pat D. J. skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad į PK kreipėsi dar ir dėl šunų, kurie vaikščioja palaidi, teigė nežinanti, kieno tai šunys, jie yra arba L., arba D. M.. Jai einant šunys bėga iš paskos, šokinėja ant mašinos. Šunys turi būti arba aptvare arba į lauką vedami su pavadėliu. D. M. paaiškino, kad jo šunys yra pririšti, jis turi ne 13 šunų, kaip nurodė D. J., jų skaičiaus posėdyje nenurodė, teigė, kad šunys skiepyti, bet nečipuoti. Ir pats matė bėgiojantį vieną šunį, tačiau nežino, kieno jis, mano, kad gali būti D. J.. Jo nepririšti buvo du maži šuniukai, kurie grėsmės nekėlė. Nurodė, kad nei karto pati D. J. nereiškė jam pretenzijų dėl palaidų šunų, ji tik skundus rašo į institucijas. Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad tiriant D. J. pareikškime nurodytas aplinkybes buvo apklausti M. ir nebuvo nustatyta, kad šunys lakstytų palaidi ir keltų grėsmę aplinkiniams gyventojams. D. J. vienoje iš pateiktų fotonuotraukų matyti keliu einantis palaidas šuo (b. l. 58), tačiau nenustatyta, kad šis šuo yra būtent D. M.. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindu pradėti administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu dėl šunų netinkamo laikymo ir priežiūros.
Dėl kelio, esančio D. M. priklausančiame žemės sklype, naudojimo teismas pažymi, kad D. J. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad jos žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, būtų buvęs nustatytas servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis). Kelio servituto nustatymas yra civilinės teisės normų reguliavimo objektas ir šis klausimas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. D. J. teigė ir tai, kad prie kelio, esančio D. M. žemėje, tiesimo, medžiagomis prisidėjo jos velionis vyras, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, taip pat nėra ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos teisę naudotis šiuo keliu. Pareiškėjai išaiškinama, kad civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka ji turi teisę kreiptis į teismą dėl teisės naudotis keliu, esančiu D. M. žemės sklype.
Pareiškėja skunde nurodė, kad policijos tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas neatitiko ANK 619 straipsnio reglamentavimo, kadangi ši teisės norma nenumato policijos pareigūno teisės priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pareiškėjai išaiškinama, kad ANK 619 straipsnio 1 dalyje nurodytos rūšys nutarimų, kuriuos turi teisę priimti pareigūnas, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byla D. M. ir L. M. net nebuvo iškelta, administracinio nusižengimo teisena jų atžvilgiu net nebuvo pradėta, nes tam nebuvo pagrindo, todėl šiuo atveju nesivadovaujama ANK 619 straipsnio nuostatomis.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju, išnagrinėjus skundą, nenustatyta, kad Institucijos pareigūnas būtų nesurinkęs visų reikalingų įrodymų, nevertinęs surinktų įrodymų ir padaręs jais nepagrįstas išvadas. Skundžiamame nutarime išanalizuoti surinkti įrodymai, jie tinkamai įvertinti, ir jais remiantis priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas.
Visos nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad D. M., važinėdamas bendro naudojimo vidaus keliu, t. y. keliu naudodamasis pagal tikslinę jo paskirtį, tyčia sugadino turtą, kuris net nėra pareiškėjos nuosavybės teisės objektas, t. y. jo veikoje nėra subjektyvaus požymio – tyčinės kaltės, todėl nėra ir nusižengimo sudėties, numatytos ANK 115 straipsnyje. Teismas pabrėžia, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Tai, kad pareiškėja kitaip vertina bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, nereiškia, kad Institucijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos D. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, todėl pagrįstai, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu buvo priimtas Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal D. J. pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 647 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos D. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.