Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

7. Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė nurodė, kad gyvenamasis plotas neatitiko reikalavimų, nebuvo ventiliacijos, pareiškėjas patikslino, kad jis ir dar keturi asmenys buvo laikomi patalpoje Nr. 307, tvirtino, kad trūko kvadratūros, žiemą buvo itin šalta, o vasarą – per karšta. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad Vilniaus PN pateiktas atsiliepimas abstraktus, nenurodyta konkrečių aplinkybių dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

9. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju turėtų būti pritaikytas trijų metų ieškinio senaties terminas ir prašė jį taikyti. Vilniaus PN pažymėjo, kad jie nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tokio pobūdžio duomenis pataisos namuose. Be to, pats pareiškėjas skunde nenurodė, kokiose gyvenamosiose patalpose jis buvo laikomas. Paskirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visose gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

10. Vilniaus PN nurodė, jog kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos su bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, dienotvarkėje nustatytu laiku, nuo 7 val. iki 23 val., nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Net jei ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų sąlygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

12. Dėl skundo argumentų, kad pareiškėjas neturėjo, kur praleisti laisvalaikio, Vilniaus PN nurodė, jog kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams). Laisvalaikio kambariuose yra pastatyti televizoriai, kambariai papildomai aprūpinti virtuvine technika, taigi juose nuteistieji laisvu laiku gali ruošti maistą, žiūrėti televizorių.

14. Vilniaus PN 2021 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad pareiškėjas, kol buvo laikomas Vilniaus PN, buvo įdarbintas. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje bendrabučio patalpoje atskirajame sektoriuje, o ne kameroje. Vilniaus PN pažymėjo, kad nedisponuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) patikrinimų, kurie būtų atlikti ginčo laikotarpiu Vilniaus PN atskirojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, rezultatais. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN nebuvo registruota pareiškėjo prašymų ar skundų, susijusių su nagrinėjimo ginčo aplinkybėmis. Pagal pareiškėjo asmeninę darbo užmokesčio kortelę matyti, jog pareiškėjas dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, todėl dalis reikalavimo dėl netinkamų darbo sąlygų turėtų būti adresuojama būtent jai. Taip pat laisvalaikio užimtumo kambariai nėra priskiriami konkrečiam nuteistajam, jais gali naudotis visi. Suimtiesiems ir nuteistiesiems kiekvieną dieną yra suteikta galimybė tenkinti individualius dvasinius poreikius, organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, sudaroma galimybė išeiti pasivaikščioti, sportuoti.

II.

17. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), pažymėjo, kad šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

18. Teismas analizavo atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kad ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Buvo pažymėta, kad teismo įpareigotas atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kokiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas ir kiek asmenų buvo laikoma, o tais atvejais, kai atsakovas nepateikia teismo reikalautų duomenų, laikoma, kad atsakovas (Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN) nesugebėjo paneigti pareiškėjo teiginių ir skundas toje dalyje gali būti tenkinamas.

20. Atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus PN nepateikė jokių įrodymų, kad patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, kad asmenų skaičius, kiek faktiškai buvo patalpoje, neviršijo galimo apgyvendinti asmenų skaičiaus, teismas nustatė pažeidimą ir konstatavo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimus.

21. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl blogų higienos sąlygų gyvenamosiose patalpose, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Įrengimo taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015). Teismas nurodė, jog Vilniaus PN pažymėjo, jog pataisos namai neturi duomenų apie NVSC atliktus atskirojo sektoriaus gyvenamųjų patalpų patikrinimus, o pareiškėjas ginčo klausimais nebuvo kreipęsis į Vilniaus PN su skundais.

22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos ir sienų būklės, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai buvo abstraktaus pobūdžio – nekonkretizuota, kur ir kada buvo karšta ar šalta, neveikė ventiliacija, buvo nelygios ar paveiktos pelėsio sienos. Teismas pastebėjo, kad tik teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė patalpą, kuri anksčiau, jo teigimu, buvo sandėliukas, vėliau buvo perdaryta. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai buvo nekonkretūs, jie nebuvo pateikti Vilniaus PN, teismas nenustatė pagrindo abejoti Vilniaus PN teiginiais, kad kiekviena patalpa turi langą, per kurį patalpa gali būti vėdinama mechaniniu būdu.

23. Buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN įrengtų dušų, per žemos temperatūros duše. Pažymėjęs, kad pareiškėjas nesiskundė, kad jam buvo sudarytos galimybės maudytis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, iš Vilniaus PN pateiktų nuotraukų nustatęs, jog nuo 2018 metų dalis maudymosi vietų duše atskirta pertvaromis, pareiškėjas dėl dušų įrengimo, maudymosi sąlygų Vilniaus PN skundų neteikė, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

24. Teismas kaip abstrakčius ir neindividualizuotus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, esančių elektros laidų ant pertvarų. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, todėl sprendė, jog privatumas šiuo atveju buvo užtikrintas, t. y. sanitarinis mazgas atitvertas buvo tinkamai. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į Vilniaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas.

25. Byloje buvo nustatyta, kad Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams), kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti, nuteistieji gali naudotis mankštos kambariu, biblioteka, kurioje gali skaityti knygas, spaudą, naudotis riboto interneto prieiga. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad Vilniaus PN jam nesudarė tinkamų sąlygų leisti laisvalaikį.

26. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėti veiksmai nustatyti, konstatuojant, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimus.

27. Teismo vertinimu, šiuo atveju buvo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakako pažeistai teisei apginti, teismas nenustatė, kad pareiškėjui priteistina visa skunde reikalaujama neturtinė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatos istorija taip pat nepatvirtino pareiškėjui atsiradusių kokių nors sveikatos sutrikimų. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į faktą, kad pažeidimas nustatytas Vilniaus PN nepateikus duomenų apie konkrečiai pareiškėjo laikymo sąlygas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, kuris atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus ir yra adekvatus bei teisingas.

III.

29. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, aptaria, kokias sąlygas būtina nustatyti, kad kiltų viešoji deliktinė atsakomybė ir nurodo CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio.

30. Vilniaus PN vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomų pažeidimų bei jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie jam kilusias reikšmingas, intensyvias neigiamo masto pasekmes. Pažymima, kad pažeistos asmens teisės gali būti apginamos ir pripažįstant, kad jos buvo pažeistos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, pažeidimo mastą, trukmę, intensyvumą, konstatuotina, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais, neprilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) draudžiamam elgesiui, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija.

31. Pareiškėjas K. S. atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą Pareiškėjas, sutikdamas su teismo sprendimu ir jam priteistu neturtinės žalos atlyginimu, atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde neužsimenama, kodėl teismui nebuvo pateikti įrodymai apie pareiškėjo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – teismas daliai skundo reikalavimų taikė ieškinio senatį ir juos atmetė, tačiau įvertinęs pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., konstatavęs, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų dėl nepakankamo gyvenamojo ploto, teismas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovo atstovas. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Vilniaus PN neginčija teismo nustatyto pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su teismo spendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

36. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos valstybės atstovo veiksmų neteisėtumą, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, konstatavo įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad jam nepakako ploto gyvenamosiose patalpose, bei atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus, kad pareiškėjui tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, o Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

37. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

38. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių išsamių duomenų apie patalpas, kuriose vertintu laikotarpiu buvo pareiškėjas, jų pobūdį, plotą, kartu buvusių asmenų ir / ar įrengtų miegamųjų vietų skaičių, taigi, nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl gyvenamojo ploto trūkumo liko nepaneigtos.

39. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nepateikė jokių paaiškinimų, kitų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

40. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

41. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (apytikriai vienerius mestus nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (t. y. atsakovo atstovas nepaneigė, kad pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus)), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala. Priteistos piniginės kompensacijos, remiantis apeliacinio skundo argumentais, mažinti nėra pagrindo.

44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namai pasibaigė po reorganizacijos), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.