- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-193-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00712-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Valdas Meidus, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- S. M., T. V., Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros
- Nukentėjusysis
- D. O., G. G., J. M. Ž., O. I. L., V. G., M. D., G. B. J., E. P., A. J., R. K., L. M. P.
- Advokatai
- Dovilė Baniulė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. bei T. V. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubaustas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. (2011-02-14 veika, nukentėjusioji D. O.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-02-22 veika, nukentėjusioji G. G.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 22 str.1 d., 182 str. 2 d. (2011-02-22 veika, nukentėjusioji J. M. Ž.) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-03-11 veika, nukentėjusioji O. I. L.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-03-24 veika, nukentėjusysis V. G.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-03-27 veika, nukentėjusioji M. D.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-03-28 veika, nukentėjusioji G. B. J.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-03-28 veika, nukentėjusioji E. P.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-03-29 veika, nukentėjusioji A. J.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-05-31 veika, nukentėjusioji R. K.) laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. (2011-11-24 veika, nukentėjusioji L. M. P.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams.
Remiantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2014-02-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 259 str. 2 d. arešto bausme 45 paroms.
Remiantis BK 65 str., 63 str. 1 d. 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 30 dienų.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-12-01 iki 2012-03-01.
Remiantis BK 63 str.1 d., 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 nutartimi paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir S. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 nutartį ir laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-12-01 iki 2012-03-01 šioje byloje. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Taip pat nuosprendžiu nuspręsta iš S. M. ir T. V. solidariai priteisti 6150 Lt (1781,16 Eur) nukentėjusiajai R. K..
Iš T. V. ir A. Š. solidariai priteisti 3300 Lt (955,74 Eur) žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. G..
- D. O. – 3000 Lt (868,86 Eur) žalos atlyginimo;
- G. G. – 3000 Lt (868,86 Eur) žalos atlyginimo;
- O. I. L. – 4800 Lt (1390,17 Eur) žalos atlyginimo;
- L. M. P. – 5784 Lt (1675,16 Eur) žalos atlyginimo.
Nukentėjusiųjų A. J. ir E. P. ieškiniai palikti nenagrinėti. Procesas dėl nukentėjusiosios M. D. civilinio ieškinio nutrauktas.
Be viso to šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas ir A. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, 2010 m. pabaigoje, tikslesnis laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys, teisminio tyrimo metu nenustatyti, asmenys mobilaus ryšio telefonu paskambins atsitiktiniams asmenims ir pateiks žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jų artimieji sužalojo žmones ir, kad gydymui bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui reikia pinigų, po ko laisvėje esantys asmenys iš apgautų asmenų savo, jo ir kitų bendrininkų naudai paims pinigus ir juos perduos arba bankiniu pavedimu perves jo nurodytiems asmenims ir realizuodamas šį planą 2010 m. pabaigoje, tikslesnis laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, per kitus asmenis surado laisvėje esančią B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančius teisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kuriems pavedė atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus: teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose – paskambinti atsitiktiniams asmenims ir prisistačius artimais giminaičiais ar kitais pažįstamais asmenimis, suklaidinti juos pranešimais, kad jų artimieji sužalojo žmones ir kad nukentėjusiųjų gydymui ir baudžiamosios atsakomybės išvengimui reikia pinigų, o B. J. (B.) – surasti laisvėje esančius asmenis, kurie turės vykti paimti iš nukentėjusiųjų pinigus ir perduoti jai, kurių dalį, kaip atlygį, ji perduotų pinigus paėmusiems asmenims, dalį pasiliekant sau, bei dalį vėliau pervedant į jo nurodytų asmenų sąskaitas, o B. J. (B.) sutikus veikti pagal šį planą ir suradus sutinkančius vykti paimti pinigus A. Ž., A. Š., bei epizodinį bendrininką S. M., tokiu būdu subūrė sukčiavimų vykdymui organizuotą grupę, į kurios veiklą įtraukė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, B. J. (B.), ir jai tarpininkaujant A. Ž., A. Š. ir epizodinį bendrininką S. M., o nuo 2011 m, lapkričio mėnesio, per nenustatytą asmenį į nusikalstamą veiką įtraukė epizodinį bendrininką R. M., nepriklausantį organizuotai grupei ir tokiu būdu nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2011 m. lapkričio 24 d. padarė šiuos nusikaltimus:
2011-02-14 14.43 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus D. O. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos draugas „E.“ sužalojo mergaitę ir kad už jos gydymą bei baudžiamosios atsakomybės išvengimą reikia sumokėti pinigus, D. O. patikėjus ir sutikus sumokėti 3000 Lt., jis (T. V.) iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. Ž. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo (T. V.) iš anksto aptartą planą, jo nurodymu perduotu per B. J. (B.) buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotį laukti tolimesnių nurodymų, nurodė D. O. adresą, bei liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, A. Ž. apie 15 val. atvykęs į D. O. butą (duomenys neskelbtini), iš D. O. paėmė 3000 Lt., ir tą pačią dieną, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jo (T. V.) nurodymu A. Ž. 2400 Lt. perdavė B. J. (B.), kuri pagal susitarimą dalį šių pinigų turėjo perduoti jo (T. V.) nurodytiems asmenims, dalį pasilikti sau, o 600 Lt. pagal susitarimą A. Ž. pasiliko sau kaip atlygį, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J. (B.), A. Ž. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą D. O. priklausantį turtą - 3000 Lt., tuo padarydamas jai 3000 Lt. turtinę žalą. Be to, jis 2011-02-22 14.38 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus G. G. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos anūkas sukėlęs eismo įvykį sužalojo mergaitę, kurios tėvai pareikalavo pinigų žalos atlyginimui, o G. G. patikėjus ir sutikus sumokėti 3000 Lt., jis (T. V.) iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino A. Ž. į teisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį, kuris jo paties (T. V.) 2011-02-22 nurodymu taksi automobiliu buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), nurodęs G. G. adresą liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, A. Ž. apie 15.15 val. atvykęs į G. G. namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš G. G. paėmė 3000 Lt., ir tą pačią dieną, grįžęs į (duomenys neskelbtini), tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jo (T. V.) nurodymu 2500 Lt. perdavė B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kuri pagal susitarimą dalį šių pinigų turėjo perduoti jo (T. V.) nurodytiems asmenims, dalį pasilikti sau, o 500 Lt pagal susitarimą palikti A. Ž. kaip atlygį, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J. (B.), A. Ž. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą G. G. priklausantį turtą - 3000 Lt., tuo padarydamas jai 3000 Lt. turtinę žalą.
3) Be to, jis 2011-02-22 15.46 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)paskambinus J. M. Ž. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos draugė sužalojo mergaitę ir kad norint išvengti problemų su teisėsauga ir nukentėjusios mergaitės tėvais reikia sumokėti 17 000 Lt., J. M. Ž. supratus apgaulę, tačiau sutikus sumokėti pinigus sumoje 1000 Lt., jis (T. V.) iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino A. Ž. į tyrimo metu nenustatytą telefono numerį, kuris jo paties (T. V.) 2011-02-22 nurodymu taksi automobiliu buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), nurodė J. M. Ž. adresą bei liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, A. Ž. atvykęs į J. M. Ž. namus (duomenys neskelbtini), pasikėsino iš J. M. Ž. paimti pinigus, tačiau jų nepaėmė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes pas J. M. Ž. buvusiam kaimynui bandant jį sulaikyti, A. Ž. pabėgo, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su A. Ž. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule pasikėsino įgyti svetimą, priklausantį J. M. Ž. turtą - 1000 Lt., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. Ž. išsigandęs sulaikymo pabėgo.
4) Be to, jis 2011-03-11 16.19 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus O. I. L. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos sūnus eismo įvykio metu sužalojo mergaitę ir norint išvengti atsakomybės reikia sumokėti pinigus, O. I. L. patikėjus ir sutikus sumokėti 600 Lt bei perduoti savo banko kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą AB „Swedbank“, su kortelės PIN kodu, jis (T. V.) iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino A. Ž. į teisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį, kuris pagal B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo (T. V.) iš anksto aptartą planą, jo nurodymu perduotu per B. J. (B.), buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miestą laukti tolimesnių nurodymų, nurodė O. I. L. adresą ir liepė jam paimti pinigus bei banko kortelę, po ko vykdydamas nurodymą, A. Ž. atvykęs į O. I. L. butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš O. I. L. paėmė 600 Lt, ir banko kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą AB „Swedbank“, su kortelės PIN kodu, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (T. V.) nurodė A. Ž. susirasti artimiausią „Swedbank” bankomatą ir pasinaudojant banko kortele iš sąskaitos paimti pinigus, po ko vykdydamas jo (T. V.) nurodymus A. Ž. atvyko prie bankomato H252, esančio (duomenys neskelbtini), ir toliau palaikydamas telefoninį ryšį su A. Ž. jis (T. V.) padiktavo kortelės PIN kodą bei pamokė kaip naudotis bankomatu, ko pasėkoje A. Ž. laikotarpiu nuo 16.50 val. iki 16.55 val., iš bankomato, atlikęs keturias finansines operacijas, iš O. I. L. sąskaitos paėmė 4200 Lt, bei tą pačią dieną, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), jo (T. V.) nurodymu 4000 Lt perdavė B. J. (B.), kuri pagal susitarimą dalį šių pinigų turėjo perduoti jo (T. V.) nurodytiems asmenims, o 800 Lt pagal susitarimą pasiliko sau kaip atlygį, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J. (B.), A. Ž. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį O. I. L. turtą - 4800 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 4800 Lt turtinę žalą.
5) Be to, jis 2011-03-24 12.12 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus V. G. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo sesuo sužalojo mergaitę ir kad už jos gydymą bei baudžiamosios atsakomybės išvengimą reikia sumokėti pinigus, V. G. patikėjus ir sutikus sumokėti 6600 Lt., jis (T. V.) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. Š. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo (T. V.) iš anksto aptartą planą, jo nurodymu perduotu per B. J. (B.) buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotį laukti tolimesnių nurodymų, nurodė V. G. adresą bei liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, A. Š. atvykęs į V. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš V. G. paėmė 6600 Lt, ir tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje 6100 Lt perdavė B. J. (B.), kuri pagal susitarimą dalį šių pinigų turėjo perduoti jo (T. V.) nurodytiems asmenims, o 500 Lt pagal susitarimą pasiliko sau kaip atlygį, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J. (B.), A. Š. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį V. G. turtą - 6600 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. 6600 Lt turtinę žalą.
6) Be to, jis 2011-03-27 19.08 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į M. D. telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos giminaitė sužalojo mergaitę ir kad už jos gydymą bei baudžiamosios atsakomybės išvengimą reikia sumokėti pinigus, M. D. patikėjus ir sutikus sumokėti 3000 Lt., jis (T. V.) iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino A. Š. (už šį nusikaltimą 2011-06-16 nuteistam Kėdainių r. apylinkės teismo) į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo (T. V.) iš anksto aptartą planą, jo nurodymu perduotu per B. J. (B.) buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotį laukti tolimesnių nurodymų, nurodė M. D. adresą ir liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, A. Š. atvykęs į M. D. namus, esančius (duomenys neskelbtini) iš M. D. paėmė 3000 Lt., kuriuos apie 21 val. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje perdavė B. J. (B.), kuri pagal susitarimą dalį šių pinigų turėjo perduoti jo (T. V.) nurodytiems asmenims, o 150 Lt pagal susitarimą pasiliko sau kaip atlygį, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J. (B.), A. Š. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį M. D. turtą - 3000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. D. 3000 Lt turtinę žalą.
7) Be to, jis 2011-03-28, 11.54 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus G. B. J. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos giminaitė sužalojo mergaitę ir kad už jos gydymą bei baudžiamosios atsakomybės išvengimą reikia sumokėti pinigus, G. B. J. patikėjus ir sutikus sumokėti 1500 Lt, jis (T. V.) iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino A. Š. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo (T. V.) iš anksto aptartą planą, jo nurodymu perduotu per B. J. (B.) buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotį laukti tolimesnių nurodymų, nurodė G. B. J. adresą ir liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, A. Š. atvykęs į G. B. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš G. B. J. paėmė 1500 Lt, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J. (B.), A. Š. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį G. B. J. turtą - 1500 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. B. J. 1500 Lt turtinę žalą.
8) Be to, jis 2011-03-28, 16.03 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus E. P. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo giminaitė sužalojo mergaitę ir kad už jos gydymą bei baudžiamosios atsakomybės išvengimą reikia sumokėti pinigus, E. P. patikėjus ir sutikus sumokėti 3700 Lt, jis (T. V.) iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino A. Š. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo (T. V.) iš anksto aptartą planą, jo nurodymu perduotu per B. J. (B.) buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotį laukti tolimesnių nurodymų, nurodė E. P. adresą ir liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, A. Š. atvykęs į E. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš E. P. paėmė 3700 Lt, tačiau A. Š. niekam pinigų perduoti nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J. (B.), A. Š. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį E. P. turtą - 3700 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. P. 3700 Lt turtinę žalą.
9) Be to, jis 2011-03-29, apie 13 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus A. J. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos sūnus sužalojo mergaitę ir kad už jos gydymą bei baudžiamosios atsakomybės išvengimą reikia sumokėti pinigus, A. J. patikėjus ir sutikus sumokėti 3000 Lt, jis (T. V.) iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino A. Ž. į teisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį, kuris buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miestą laukti jo (T. V.) tolimesnių nurodymų, nurodė A. J. adresą ir liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, A. Ž. atvykęs į A. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš A. J. paėmė 3000 Lt., ir tą pačią dieną, prie prekybos centro „M.“, (duomenys neskelbtini), 3000 Lt. perdavė B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kuri pagal susitarimą dalį šių pinigų turėjo perduoti jo (T. V.) nurodytiems asmenims, o 600 Lt pagal susitarimą pasiliko sau kaip atlygį, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J. (B.), A. Ž. ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį A. J. turtą - 3000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. J. 3000 Lt turtinę žalą.
10) Be to, jis 2011-05-31, 13.29 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nepilnamečiui J. K. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo mama sužalojo bendradarbę ir kad už jos gydymą reikia sumokėti pinigus arba atiduoti namuose esančius auksinius papuošalus, J. K. patikėjus ir sutikus atiduoti namuose esančius pinigus ir auksinius papuošalus, jis (T. V.) iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono abonento paskambino S. M. į teisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį, kuris pagal B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo (T. V.) iš anksto aptartą planą, jo nurodymu perduotu per B. J. (B.) buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miestą laukti jo (T. V.) tolimesnių nurodymų, nurodė J. K. adresą ir liepė jam paimti pinigus bei auksinius dirbinius, po ko vykdydamas nurodymą, S. M. atvykęs į J. K. tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš J. K. paėmė R. K. priklausantį turtą: pinigus sumoje 3600 Lt, du auksinius vestuvinius žiedus bendros 800 Lt vertės, auksinį žiedą su rubino akute 400 Lt vertės, auksinį žiedą su mėlynos spalvos akute 200 Lt vertės, sidabrinį žiedą 50 Lt vertės, du sidabrinius su cirkoniu auskarus 100 Lt bendros vertės, dvi auksines monetas su caro atvaizdu 800 Lt bendros vertės, fotoaparatą „Zenit“ 200 Lt vertės, fotoaparatą „Minolta“ 400 Lt vertės, kuriuos tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Š.“ (duomenys neskelbtini), perdavė B. J. (B.), kuri pagal susitarimą dalį šių pinigų turėjo perduoti jo (T. V.) nurodytiems asmenims, dalį pasilikti sau, o dalį 350 Lt perdavė S. M. kaip atlygį, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su B. J., S. M., nepriklausančiu organizuotai grupei ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį R. K. turtą - 6550 Lt bendros vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. K. 6550 Lt turtinę žalą.
11) Be to, jis 2011-11-24, 14.07 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus L. M. P. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos anūkas sužalojo mergaitę ir kad už jos gydymą bei baudžiamosios atsakomybės išvengimą reikia sumokėti pinigus, L. M. P. patikėjus ir sutikus sumokėti 1100 eurų (3784 Lt.) ir 2000 Lt., jis (T. V.) iš mobilaus ryšio telefonu nurodė R. M. L. M. P. adresą ir liepė jam paimti pinigus, po ko vykdydamas nurodymą, R. M. atvykęs į L. M. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš L. M. P. paėmė 1100 eurų (3784 Lt) ir 2000 Lt, kurių dalį T. V. nurodymu turėjo panaudoti jo nurodytu būdu, o dalį perduoti jo nurodytiems asmenims, taip T. V. veikdamas organizuotoje grupėje su teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir R. M., nepriklausančiu organizuotai grupei, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį L. M. P. turtą - 5784 Lt, tuo padarydamas jai 5784 Lt turtinę žalą.
S. M. nuteistas už tai, kad jis padarė sukčiavimą, veikdamas bendrininkų grupėje su T. V., B. J. (B.), kuri remiantis BK 39¹ str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kuri jam nurodė veikimo schemą, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t.y. 2011-05-31, 13.29 val. teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nepilnamečiui J. K. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo mama sužalojo bendradarbę ir kad už jos gydymą reikia sumokėti pinigus arba atiduoti namuose esančius auksinius papuošalus, J. K. patikėjus ir sutikus atiduoti namuose esančius pinigus ir auksinius papuošalus, T. V. iš teisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambinus jam (S. M.) į teisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį, jam pačiam pagal T. V. nurodymą, perduotą per B. J. (B.), jau esant atvykus į (duomenys neskelbtini) miestą laukti T. V. tolimesnių nurodymų, T. V. nurodžius J. K. adresą ir liepus jam paimti pinigus bei auksinius dirbinius, po ko jis vykdydamas šį nurodymą, atvyko į J. K. tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš J. K. paėmė R. K. priklausantį turtą: pinigus sumoje 3600 Lt, du auksinius vestuvinius žiedus bendros 800 Lt vertės, auksinį žiedą su rubino akute 400 Lt vertės, auksinį žiedą su mėlynos spalvos akute 200 Lt vertės, sidabrinį žiedą 50 Lt vertės, du sidabrinius su cirkoniu auskarus 100 Lt bendros vertės, dvi auksines monetas su caro atvaizdu 800 Lt bendros vertės, fotoaparatą „Zenit“ 200 Lt vertės, fotoaparatą „Minolta“ 400 Lt vertės, kuriuos tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Š.“, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė B. J. (B.), kuri pagal susitarimą dalį šių pinigų turėjo perduoti T. V. nurodytiems asmenims, dalį pasilikti sau, o dalį - 350 Lt perdavus jam kaip atlygį, taip jis veikdamas bendrininkų grupėje su T. V., B. J. (B.), ir teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir jų naudai, apgaule įgijo svetimą, priklausantį R. K. turtą - 6550 Lt. bendros vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. K. 6550 Lt turtinę žalą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad jis nuo teisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011-12-01, 11.15 val. savo rūbų kišenėje neteisėtai laikė 0,231 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kol 2011-12-01 asmens kratos metu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti ir pagal BK 182 str. 1 d. jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, o pagal BK 259 str. 2 d., vadovaujantis BK 37 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas cituoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus bei mano, jog jam nepagrįstai buvo paskirtos griežčiausios iš sankcijose numatytų bausmių. Teigia, jog teismas skirdamas jam bausmę pagal BK 182 str. 1 d. neatsižvelgė į jo kaip bendrininko vaidmenį – buvo tik padėjėjas, mažiausiai prisidėjęs prie nusikaltimo padarymo (BK 54 str. 2 d., 5 p., 6 p.) bei skyrė didesnę bausmę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Skirdamas bausmę pagal BK 259 str. 2 d. nevertino narkotinių medžiagų laikymo trukmės – nenustatė disponavimo medžiagomis pradžios ir pabaigos, nors jis pats nurodė, kad jas laikė vieną valandą. Taigi šiuo pagrindu, esant veikos mažareikšmiškumui, šioje dalyje prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis atsiprašė nukentėjusiosios R. K. (BK 59 str. 2 d.) ir ši jam atleido, neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios išreikštą nuomonę.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Ieva Rondomanskaitė prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria S. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. pakeisti – perkvalifikuoti šią nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 2 d. bei S. M. už šio nusikaltimo padarymą paskirti 3 metus laisvės atėmimo. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., subendrinti su už BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirta bausme bei S. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d. 9 d. subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 nutartimi paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir S. M. paskirti galutinę subendrintą bausmė – laisvės atėmimą 5 metams. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, jog S. M. pripažintas kaltu bendrininkų grupėje dalyvavęs tik viename nusikaltime, užvaldant R. K. priklausantį turtą, ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. nepagrįstai pripažino, kad S. M. veikė bendrininkų grupėje. Pasak prokurorės, įvertinus byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad S. M. suvokė, jog susitarė daryti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., organizuotoje grupėje.
Liudytoja apklausta B. J. (B.) teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus, kurie buvo pagarsinti ir ištirti bei pripažintini įrodymais, o būtent ji parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį ji susipažino su S. M. ir pasiūlė jam dalyvauti sukčiavimuose, paaiškino, koks jo vaidmuo bus sukčiavimuose ir paaiškino visą sukčiavimų schemą, t.y. kad vieni asmenys, kalintys (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skambins asmenims, iš kurių apgaule bus siekiama įgyti jų turtą, T. V. duos nurodymus B. J. (B.) surastiems bendrininkams-vykdytojams, skambindamas jiems telefonu iš įkalinimo įstaigos, B. J. (B.) surasti bendrininkai vyks pas apgaunamus asmenis paimti iš jų pinigų ir kad pinigai bus padalinami pagal iš anksto sutartą planą. Pats S. M. teisiamojo posėdžio metu keitė tyrimo metu duotus parodymus dėl kitų bendrininkų, sakydamas, kad tiksliai neatpažino vieno iš bendrininkų T. V. balso iš jam pateiktų apklausos metu garso įrašų, tačiau šiuos jo parodymus paneigė liudytoju apklaustas tyrėjas V. K., atlikęs įtariamojo S. M. apklausas, nurodydamas, kad tyrimo metu apklausos vyko teisėtai, S. M. išsamiai papasakojo apie savo nusikalstamą veiką, kaip jis įsitraukė į tą veiką, ką jis veikė, koks buvojo vaidmuo. S. M. joks poveikis iš teisėsaugos pareigūnų pusės nebuvo daromas, jis pats geranoriškai sutiko bendrauti.
Taigi, įvertinant tai, kad S. M. teisiamojo posėdžio metu keitė parodymus, o jo ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų teisėtumą patvirtino liudytojas V. K., kurio parodymais nėra pagrindo abejoti, taip pat, jog S. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra išsamesni ir sutampa su kitais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, būtent šie parodymai turėjo būti vertinami kaip teisingi. Būtent ikiteisminio tyrimo metu S. M. patvirtino, kad B. J. (B.) įtraukė jį dalyvauti į „alio mama“ sukčiavimus, t. y. jie tarėsi dėl kelių nusikalstamų veikų atlikimo, tačiau jis veikė su kitais asmenimis ir su ja bendrai, vykdant vieną sukčiavimą (duomenys neskelbtini), kadangi vėliau B. J. (B.) su T. V. susipyko. Prokurorė tvirtina, kad iš šių duomenų matyti, jog S. M. buvo susitaręs dėl kelių nusikalstamų veikų atlikimo organizuotoje grupėje, kurios veikimo schemą jam pristatė B. J. (B.), jis suvokė, jog atliks ne sukčiavimą, kurio sudėtis atitinka BK 182 str. 1 d., tačiau sukčiavimą organizuotoje grupėje, veikiant keliems bendrininkams, turintiems skirtingus vaidmenis ir užduotis ir veikiantiems pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos realizavimo planą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d.
Taip pat tvirtina, jog teismas, pripažindamas S. M. kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., padarė neteisingą išvadą, kad S. M., darydamas minėtą nusikalstamą veiką, veikė kaip padėjėjas, be to šios savo išvados išsamiau nemotyvavo. Mano, jog ši išvada yra nepagrįsta, neteisinga bei padaryta išsamiai neįvertinus S. M. padarytų veiksmų pobūdžio bei jų atitikimo vykdytojo, kaip nusikalstamos veikos bendrininko rūšies, požymiams. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, jog S. M., vykdydamas T. V. nurodymus, atvyko į (duomenys neskelbtini), kur, vykdydamas tolimesnius T. V. nurodymus, nuvyko į J. K. tėvų namus ir iš J. K. paėmė svetimą, R. K. priklausantį, turtą. Vėliau šį turtą jis perdavė B. J. (B.), kuri perdavė S. M. atlygį. Taigi, S. M. atliko aktyvius veiksmus, realizuodamas nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – svetimo turto įgijimą, t. y. jis, žinodamas, jog J. K. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kurios įtakoje jis atiduos turtą, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur iš J. K. savo ir bendrininkų – T. V., B. J. (B.) bei kitų teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – paėmė iš J. K. svetimus daiktus savo žinion, turėjo galimybę juos valdyti, naudotis ir disponuoti, bei vėliau šį turtą perdavė B. J. (B.). Atsižvelgus į tai pagrįstai manytina, kad S. M. veika atitinka vykdytojo funkcijas, jam tiesiogiai realizavus BK 182 str. numatytą nusikaltimą, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip vykdytojo.
Taip pat pripažinus S. M. kaltu pagal BK 182 str. 2 d., jam skirtina griežtesnė savo dydžiu bausmė nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. M. kaltu už nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad už tyčinio sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymą skirtina griežtesnė savo dydžiu bausmė, skirtina ir griežtesnė savo dydžiu subendrinta bausmė.
Atsikirtimu į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės skundą nuteistasis S. M. prašo prokurorės skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, jog daryti išvadą, jog jis veikė organizuotoje grupėje nėra galima. Taip pat Lietuvos teismų praktika reikalauja, jog organizuotoje grupėje būtų nustatyti visi asmenys, taip pat jų amžius ir psichinė būklė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu to padaryta nebuvo, nors nuteistasis T. V. norėjo atskleisti ir kitus asmenis, bet į jo prašymus nebuvo reaguojama.
Tvirtina, jog jo atveju nebuvo susitarta daryti kelis sunkius arba vieną sunkų nusikaltimą (BK 25 str. 3 d.), jis dalyvavo tik darant vieną veiką, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jis veikė bendrininkų grupėje. Be to byloje nėra nustatyti organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai keliami reikalavimai.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį dėl nukentėjusiųjų turto įgijimo apgaule išteisinti. Taip pat išreiškia ir kitą reikalavimą – grąžinti bylą tyrimui papildyti, tai yra, jog būtų ištirtos naujos aplinkybės, kurios turi didelę reikšmę baudžiamajai bylai, o būtent, tvirtina nurodysiantis asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti.
Tvirtina, jog jis savo kaltę pripažino iš dalies, kadangi jam pareikšto kaltinimo nesuprato, kiek buvo apgautų žmonių nežinojo, nusikaltimų organizatoriumi nebuvo, jokio nusikalstamo plano nekūrė, susitarimo su bendrininkais nedarė, niekam nėra davęs jokių nurodymų. Pripažįsta, kad ieškojo žmonių, tačiau nežinojo, kad apgaudinėjamos močiutės, pats jų neapgaudinėjo, niekam nedavė jokio adreso. Gali būti, kad ieškodamas jaunų vaikinų skambino įvairiems abonentams, tačiau kas vyks toliau nežinojo. Prie nusikaltimų padarymo prisidėjo tiek, kad ieškojo žmonių, tačiau kam tų žmonių reikėjo, nežinojo. Su S. M. susipažino teismuose, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta teisė duoti parodymus.
Teigia, jog iš byloje esančių teisiamųjų, liudytojų parodymų aišku, kad nurodymus jiems duodavo B. B.. Pasak nuteistojo teismas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu iš esmės grindė vien B. B. parodymais, tačiau tikėti vien jais negalima, nes ji teista už sukčiavimą, turėjo piktumą ir tikslą meluoti, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Tikrieji organizatoriai nėra nustatyti, teismas neleidęs jam duoti parodymų, neleido tuo pačiu pasakyti apie galimus organizatorius tiek kiek jam žinoma. Teigia, jog teisme jis norėjo įvardinti veikų organizatorius, tačiau nei teisėja, nei prokurorė į tai nereagavo (prašymai yra baudžiamojoje byloje). Ikiteisminio tyrimo metu jų nenurodė, kadangi bijojo dėl savo saugumo. Tvirtina, jog atlikdamas bausmę buvo sumuštas ir priverstas ieškoti žmonių, bet pats jokio plano nesukūrė, taip pat ir organizuotos grupės. Apklausus jo nurodytus asmenis, byla pasikeistų iš esmės. Apeliantas cituoja BK 25 str., teigia, jog privaloma nustatyti kiekvieno bendrininko vaidmenį bei jo prisidėjimą prie daromos veikos, jų fizines savybes – amžių, pakaltinamumą. Taigi svarbu nustatyti visus bendrininkaujančius asmenis. Daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d., 301 str. 1 d.), priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, prieštaringomis išvadomis, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko turi būti panaikintas. Be to, kaltinimas jam buvo pateiktas dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje kaip organizatoriui padarant 10 sukčiavimų, tačiau byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis bendrininkaudamas kaip organizatorius su kitais nuteistaisiais padarė nusikalstamas veikas – sukčiavimą prieš nukentėjusiąsias, todėl teismas privalėjo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdžio metu nuteistieji S. M. bei T. V. prašė jų skundus tenkinti, o prokurorė – nuteistųjų skundus atmesti bei tenkinti jos apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų T. V. bei S. M. apeliaciniai skundai atmetami, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės I. Rondomanskaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegija, apeliacinių skundų ribose išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei pateiktus apeliacinius skundus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl T. V. kaltės pagal BK 182 str. 2 d. (9 nusikalstamos veikos) bei pagal BK 22 str.1 d., 182 str. 2 d., taip pat paskyrė jam tinkamą, tiek padarytų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę atitinkančią galutinę subendrintą bausmę. Visgi konstatuotina ir tai, jog nepaisant išsamiai ištirtų ir išnagrinėtų visų byloje surinktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. M. nusikalstamus veiksmus, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 24 str. 6 d. nuostatos) bei dėl to šioje dalyje paskyrė jam neteisingą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas (328 str. 1 p., 2 p.).
Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės bei nuteistojo S. M. apeliacinių skundų
Kaip ir minėta, S. M. pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., konstatavus, jog jis veikdamas bendrininkų grupėje su T. V., B. J. (B.) padėjo šiems apgaule įgyti svetimą, R. K. priklausantį, turtą (atkreiptinas dėmesys, jog nors pirmosios instancijos teismas ir perkvalifikavo S. M. veiksmus į padėjėjo, tačiau paties kaltinimo šioje dalyje jam nepakeitė). Pasak prokurorės teismas S. M. iš kaltinimo nepagrįstai pašalino kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog darydamas minėtą nusikalstamą veiką, S. M. veikė kaip padėjėjas. Teisėjų kolegija su šiais prokurorės teiginiais sutinka iš dalies.
Visų pirma, kolegija visiškai sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog S. M. veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip padėjėjo, be to, šis pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamame nuosprendyje visiškai nebuvo motyvuotas.
BK 24 str. 6 d. nuostatos numato, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Nagrinėjamu atveju, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog S. M. atlikti veiksmai niekaip nepatenka į pirmiau nurodytą padėjėjo apibrėžimą. Būtent, kaip nustatyta, S. M. buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, realizavęs BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius, B. J. (B.) bei T. V. nurodymu atliko konkrečius veiksmus, o būtent: B. J. (B.) nurodymu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur, vykdydamas tolimesnius T. V. nurodymus, nuvyko į J. K. tėvų namus bei žinodamas, jog J. K. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kurios įtakoje jis atiduos turtą, iš J. K. paėmė svetimą, R. K. priklausantį, turtą savo žinion, o vėliau šį turtą, taip pat pagal T. V. nurodymą, jis perdavė B. J. (B.), kuri šiam perdavė atlygį. Taigi, S. M. veikė kaip vykdytojas, tiesiogiai realizavęs BK 182 str. numatytos veikos požymius, ir be kurio nebūtų buvęs įmanomas pačios nusikalstamos veikos įvykdymas. Atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes S. M. veika iš BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. yra perkvalifikuojama į BK 182 str. 1 d.
Dėl organizuotos grupės požymio pažymėtina, jog BK 25 str. 3 d. numato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-07-13). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų neabejotinai nustatyta, jog S. M., apgaule įgydamas turtą iš J. K., veikė kartu su kitais asmenimis bei atliko dalį nusikalstamos veikos, t.y., kitam asmeniui suklaidinus savininką dėl tikrų ketinimų, apgaule įgijo savo ir kitų asmenų naudai svetimą turtą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų bei pirmiau aptartų argumentų matyti, jog S. M. dalyvavo padarant tik vieną nesunkų nusikaltimą (pagal apgaule įgyto turto vertę veika atitinka BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį), kas atsižvelgiant į pirmiau aptartą organizuotos grupės apibrėžimą, jo padarytų veikų kiekį, atliktų veiksmų intensyvumą, neleidžia kategoriškai spręsti apie S. M. dalyvavimą organizuotoje grupėje. Iš tiesų, kaip ir nurodo skunde prokurorė, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – B. J. (B.), taip pat iš dalies ir S. M. parodymai, leidžia tvirtinti, jog S. M. buvo paaiškinta sukčiavimų schema bei jo vaidmuo, tai yra veiksmai, kuriuos šis turės atlikti. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai, taigi vien tik šis galimas susitarimas, nesant kitų įrodymų patvirtinančių S. M. ryšius (ne vienkartinio pobūdžio, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju) su kitais organizuotoje grupėje veikusiais asmenimis bei dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, šiuo konkrečiu atveju, negali būti pagrindu pripažinti, jog S. M. padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu perkvalifikavęs S. M. veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. tai padarė pagrįstai.
Taigi, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 24 str. 6 d.) bei nuteistajam S. M. šioje dalyje, vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis, yra skiriama nauja bausmė. S. M. padarė tyčinį nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupe, nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, S. M. yra ne kartą teistas, vien iki nuosprendyje nurodytų veikų padarymo buvo teistas tris kartus už įvairius tyčinius nusikaltimus (taip pat ir vėliau jo atžvilgiu buvo priimti dar penki nuosprendžiai), baustas administracine tvarka. S. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkina tai, kad veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taigi, visos šios aplinkybės leidžia vienareikšmiškai teigti, jog BK 41 str. numatytos bausmės tikslus S. M. galima pasiekti tik vienintele terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurios dydis nustatomas didesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pažymėtina, jog S. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, kaip ir pripažinti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios R. K. (BK 59 str. 2 d.), kadangi kitų, nei numatyta baudžiamąjame įstatyme aplinkybių pripažinimas asmens atsakomybę lengvinančiomis yra teismo prerogatyva, be to, nukentėjusiojo atsiprašymas yra itin artimas kaltės pripažinimui bei gailėjimuisi dėl savo veiksmų, kas ir taip yra pripažinta S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nuteistasis S. M. taip pat mano, jog pagal BK 259 str. 2 d. jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant veikos mažareikšmiškumui (BK 37 str.), kadangi narkotines medžiagas jis laikė labai trumpą laiko tarpą. Tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra jokio pagrindo, kadangi ši aplinkybė – narkotinės medžiagos laikymo laikotarpis, veikos kvalifikavimui įtakos neturi bei neleidžia tvirtinti veiką buvus mažareikšmę, be to, S. M. ir taip yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą.
Atsižvelgiant į tai, kad S. M. padarė nesunkų nusikaltimą bei skundžiamu nuosprendžiu taip pat yra nuteistas ir už baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam skirtos bausmės, panaikinus Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu nustatytą bausmių subendrinimą, yra bendrinamos iš naujo (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Iš naujo taip pat yra nustatomas ir galutinės subendrintos bausmės dydis.
Dėl T. V. apeliacinio skundo
Apeliaciniu skundu T. V. tvirtina esąs nekaltas, teigia, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog jis, bendrininkaudamas kaip organizatorius, su kitais nuteistaisiais padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tuo tarpu tikrieji organizatoriai liko nenustatyti, nors jis yra pasiryžęs juos atskleisti. Analogiškos pozicijos T. V. laikėsi ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. T. V. parodė, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu su bendrininku J. A. (su juo 2007 m. buvo įvykdęs nusikaltimus), kuris 2010-2011 metais numirė, atliko laisvės atėmimo bausmę. Kadangi J. A. turėjo skolų V. A., jos buvo perkeltos jam (apeliantui). Pradžioje jis skolos neatidavė, taigi buvo sumuštas, iš jo buvo reikalaujama 18000 Lt. A. liepė ieškoti žmonių darbams, nes jis (T. V.) neturėjo pinigų atiduoti skolai. Jis skambino visiems iš eilės: draugei, klasiokams, pažįstamiems, klausė, gal nieko neveikia, gal nori užsidirbti pinigų, sakė, kad nežino, koks bus darbas, kad atvažiuos žmonės ir paaiškins, duodavo V. tų žmonių numerius. Mano, kad V. A. ir organizavo viską, o jis tik ieškojo žmonių. Pirmos instancijos teisme viso to nepasakojo, nes sakė, kad duos paaiškinimus po visų dalyvių, buvo pateikęs prašymus, tačiau jam nebuvo suteikta teisė duoti parodymų. Su B. bendravo, bet jai nedavė nurodymų dėl apgaulės, sukčiavimo, jos numerį davė I. B.. Jai kelis kartus skambino, klausė, gal ji turi draugių, kurios nori užsidirbti. B. pyksta ant jo, nes ne kartą prašė jam pervesti pinigus.
Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau ir minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. V. kaltu dėl kaltinime jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai nesudaro jokio pagrindo daryti priešingas išvadas bei T. V. išteisinti, kaip ir grąžinti bylą prokurorui. Teisėjų kolegija su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad T. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, parengė nusikalstamos veikos planą bei jį įgyvendindamas surado laisvėje esančią B. J. (B.) ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančius teisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kuriems pavedė atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus: teisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose – paskambinti atsitiktiniams asmenims ir, prisistačius artimais giminaičiais ar kitais pažįstamais asmenimis, suklaidinti juos pranešimais, kad jų artimieji sužalojo žmones ir kad nukentėjusiųjų gydymui bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui reikia pinigų, o B. J. (B.) – surasti laisvėje esančius asmenis, kurie turės vykti paimti iš nukentėjusiųjų pinigus ir perduoti jai, kurių dalį kaip atlygį ji perduotų pinigus paėmusiems asmenims, dalį pasiliekant sau, bei dalį vėliau pervedant į jo nurodytų asmenų sąskaitas, o B. J. (B.) sutikus veikti pagal šį planą ir suradus sutinkančius vykti paimti pinigus A. Ž., A. Š., bei epizodinį bendrininką S. M., tokiu būdu subūrė sukčiavimų vykdymui organizuotą grupę, o nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, per nenustatytą asmenį į nusikalstamą veiką įtraukė epizodinį bendrininką, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, nepriklausantį organizuotai grupei ir tokiu būdu nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2011 m. lapkričio 24 d. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.
Bene pagrindinis T. V. skundo argumentas, jog jo kaltė yra grindžiama B. J. (B.) parodymais, kuri yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau su šiais teiginiais sutikti negalima, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio yra akivaizdu, jog T. V. kaltę pagrindžia ne tik B. J. (B.) parodymai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, tai yra A. Š., A. Ž., S. M. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, taip pat rašytiniai byloje esantys įrodymai. Kaip matyti, B. J. (B.) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2010 m. pabaigoje jai paskambino T. V., kaip vėliau sužinojo pravarde „K.”, kuris tuo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę. Jos telefono numerį jis gavo iš buvusio jos draugo M. S., pravarde „C.“. Pokalbio metu T. V. pasiūlė jai dalyvauti sukčiavimuose, vadinamuose „alio mama“. Jis pasakė, kad ji turėtų surasti asmenis, kurie sutiktų vykti pas apgautus žmones paimti pinigų. Jos vaidmuo būsimuose sukčiavimuose buvo nurodytas toks: jai iš vakaro paskambins T. V. ir pasakys į kokį miestą ji turės siųsti asmenis, kurie turės paimti pinigus. Grįžus tiems asmenims su pinigais turės iš jų perimti pinigus ir apie 10% nuo paimtos sumos turės atiduoti tam asmeniui, kuris vyko paimti pinigų, dalį pasiimti sau, o likusią pinigų dalį turės pervesti į jo nurodytų asmenų sąskaitas. Taip pat minėjo, kad ji turės jam perduoti asmenų, sutikusių dalyvauti sukčiavimuose, mobilaus ryšio telefonų numerius, kad tolimesnius nurodymus šiems asmenims duotų jis. Kokie tai bus nurodymai, jis neminėjo. Atsitiktiniams asmenims, kuriems bus pranešta apie „įvykusią nelaimę”, turėjo skambinti kiti asmenys. Iš T. V. kalbos suprato, kad jie atlieka laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Kokie tai bus asmenys, ji nežinojo. Tai aptarusi su T. V. pradėjo ieškoti asmenų, kurie sutiktų vykti paimti iš apgautų žmonių pinigus. Taip ji surado A. Ž., vėliau A. Š., kuriems sutikus lengvai užsidirbti ji išdėstydavusi pirmiau nurodytą planą. Telefoninio pokalbio metu su T. V. pasakė, kad turi asmenis, kurie sutinka dalyvauti sukčiavimuose. Nuo 2011 metų ji su minėtais asmenimis pradėjo dalyvauti sukčiavimuose (7 t., 129-131 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino šių savo parodymų teisingumą (16 t., 32 b.l.). Pažymėtina ir tai, jog B. J. (B.) ne tik kad papasakojo pirmiau minėtą sukčiavimų schemą, tačiau nurodė ir konkrečius savo veiksmus ir įvykių eigą vykusių sukčiavimų metu, kurie yra išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Atkreiptinas dėmesys, jog B. J. (B.) nurodytos aplinkybės sutampa ir su kitų sukčiavimuose dalyvavusių organizuotos grupės narių A. Ž., A. Š. parodymais, taip pat ir epizodinio bendrininko S. M. nurodytomis aplinkybėmis (2 t., 67-69 b.l.; 3 t., 128, 181-182 b.l.; 4 t., 194-199 b.l.; 5 t., 4-10, 20-22, 25, 170-171, 189-191 b.l.; 16 t.,b.l.32-33). Šių asmenų parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog visi jie suvokė, kad darydami nusikalstamas veikas veikia kaip bendrininkai, vieni kaip vykdytojai, kurie realizuoja nusikalstamų veikų objektyviąsias puses gaudami organizatorių nurodymus, kiti kaip organizatoriai, kurdami nusikalstamų veikų vykdymo planus, paskirstydami bendrininkų vaidmenis, koordinuodami bendrininkų veiksmus, kaip T. V.. Taip pat ir liudytojos I. B. parodymai leidžia tvirtinti apie T. V. bei B. J. (B.) bendravimą bei ryšius (7 t., 59-60 b.l.), beje, ji taip pat atpažinusi T. V., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, pravarde „K.“ (7 t., b. l. 57-58). Kaip ir minėta pirmiau, T. V. kaltę pagrindžia ir rašytiniai byloje esantys įrodymai, kurie drauge su liudytojų, nuteistųjų parodymais sudaro vieningą visumą. O būtent: iš fiksuoto ryšio telefonų išklotinių matyti, jog nukentėjusiesiems buvo skambinama iš mobilaus ryšio telefonų, veikusių celėje (duomenys neskelbtini) (1 t., 159-161, 165 b.l.; 2 t., 181 b.l.; 4 t., 66, 79 b.l.), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 168 b.l.), o tarnybiniuose pranešimuose bei pažymose dėl buvusių telekomunikacijų įvykių užfiksuota, jog tiek A. Ž. tiek A. Š. naudoti mobilaus ryšio telefonai sukčiavimų metu kontaktavo su T. V. naudotu abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 187 b.l.; 4 t., 116 b.l.), veikusiu (duomenys neskelbtini) esančiose bazinėse stotyse (4 t., 119 b.l.), o šis atitinkamai jungėsi su galimai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose naudotu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra būtent telekomunikacijų įvykių duomenų analizė patvirtina, kad su nusikaltimo vykdytojais – A. Ž., A. Š. kontaktavo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantis asmuo. T. V. kaltę patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės (10 t., 1-4, 170-201 b.l.; 11 t., 1-2 b. l.) bei atliktos fonoskopinio tyrimo specialisto išvados (11 t., 6-14 b.l.; 10 t., 9-17 b.l.) kurių metu buvo konstatuota, jog tyrimui pateiktuose įrašuose (juose yra kalbama apie įvykdytus sukčiavimus) yra užfiksuotas T. V. balsas. Liudytojas V. K. parodė, kad S. M. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai atpažino T. V. balsą kaip asmens, davusio jam nurodymus telefonu, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu jau tvirtino, jog nėra dėl to visiškai tikras. Taip pat ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei nuosprendyje aptarti įrodymai nesuteikia pagrindo daryti priešingas išvadas dėl T. V. kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. V. B. J. (B.), A. Ž. ir A. Š. veikė organizuotoje grupėje pagal nusikaltimus organizavusio T. V. suderintą nusikaltimų scenarijų, pasiskirstę funkcijomis bei įgyvendino nusikaltimų planą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o taip pat vienoje iš veikų panaudojo ir epizodinį bendrininką S. M..
Be viso to, kaip ir minėta, apeliantas skunde bei apeliacinio proceso metu tvirtino, jog dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra kalti kiti asmenys, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog šiuo atveju yra sprendžiamas tik jo baudžiamosios atsakomybės klausimas, o jo kaltė, kaip ir minėta, yra visiškai įrodyta pirmiau aptartais įrodymais. Tuo tarpu klausimai, susiję su kitų asmenų (kurie iki šiol vykusio baudžiamojo proceso metu neturėjo jokio procesinio statuso šioje byloje) galimu prisidėjimu prie nagrinėjamų veikų, šiuo atveju galėtų būti sprendžiami tik naujo atskiro baudžiamojo proceso metu. T. V. taip pat tvirtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo suvaržytos jo teisės, o būtent, jam nebuvo suteikta teisė duoti parodymus. Tačiau šie teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš 2015-01-21 teismo posėdžio protokolo (17 t., 89 b.l.), teisminio nagrinėjimo metu T. V. buvo pasiūlyta duoti parodymus, tačiau jis šia teise nepasinaudojo ir nurodė, jog parodymų duoti nenori.
Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl T. V. nuteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, o nuosprendis S. M. atžvilgiu, iš dalies tenkinant prokurorės apeliacinį skundą dėl S. M. veiksmų teisinio vertinimo, yra keičiamas (328 str. 1 p., 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistųjų T. V. bei S. M. apeliacinius skundus atmesti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti.
S. M. nusikalstamą veiką iš BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 182 str. 1 d. ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu S. M. skirtų bausmių subendrinimą ir jam skirtas bausmes subendrinti iš naujo:
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., S. M. pagal BK 182 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. skirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, bei S. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2013-12-30 nutartimi paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir S. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.