Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-392/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-17
Bylos Nr.
2A-392/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“
Atsakovas
R. Z., A. Z.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–392/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 45.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant: ieškovo atstovei adv. Ingridai Jurgelevičienei, atsakovų atstovei adv. Eglei Katauskaitei – Petronienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1421-39/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ ieškinį atsakovams R. Z. ir A. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo bei nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo UAB ,,Iviltra“ atstovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 2 dalimi, 6.165 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ir prašė iš atsakovų R. Z. ir A. Z. solidariai priteisti ieškovui: a) 60 000 Lt, sumokėtų pagal 2006 m. vasario 24 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį; b) 60 000 Lt baudą už draudimo perleisti turtą tretiesiems asmenims pažeidimą; c) 2006 m. vasario 24 d. preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidas - 133 Lt; d) 10 804 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; e) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Ieškovo atstovė taip pat prašė pripažinti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jų gautą naudą - 240 000 Lt UAB „Iviltra“ nuostoliais ir juos priteisti ieškovui.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė nurodė, kad pagal 2006 m. vasario 24 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai R. Z. ir A. Z. įsipareigojo ieškovui iki 2006 m. birželio 1 d. parduoti nekilnojamąjį turtą: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 1 300 000 Lt kainą. Tuoj po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas sumokėjo atsakovams dalį ketinamų pirkti daiktų kainos - 60 000 Lt. Atsakovai pagal sutarties 4.5 punktą įsipareigojo niekam kitam neparduoti turto, o pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną pateikti ieškovui visus dokumentus, reikalingus sudaryti sandorį, tačiau atsakovai neperleido ieškovui turto. Atsakovai 2006 m. gegužės 31 d. nuslėpė aplinkybę, jog tą pačią dieną jau yra sudarę to paties turto pirkimo-pardavimo sutartį ir perleidę nuosavybės teisę kitam asmeniui - UAB „Garbeta“. Atsakovai privalo grąžinti pagal preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį jiems pervestus 60 000 Lt, sumokėti 60 000 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą ir atlyginti nuostolius. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad ieškovui beprasmiškai perdavus atsakovams dalį lėšų, iš jo buvo atimta galimybė suplanuotai plėsti savo verslą naudojant siekiamą įsigyti turtą. Ieškovas patyrė išlaidas, kurios neatnešė jam ekonominės naudos. Atsakovai dėl sutarties pažeidimo gavo naudą – perleido turtą 240 000 Lt brangiau. Šis kainų skirtumas pripažintinas ieškovo nuostoliais ir priteistinas ieškovui.

Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio - 60 000 Lt pagal sutartį sumokėto avanso priteisimo ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovas taip pat prašė teismo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, tenkančio 60 000 Lt reikalavimui, tai yra 1 350 Lt, priteisti 450 Lt žyminio mokesčio ir 250,05 Lt advokato pagalbos išlaidų, tenkančių 60 000 Lt reikalavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui UAB „Iviltra“ iš atsakovų R. Z. ir A. Z. solidariai 60 000 Lt baudos, 133 Lt preliminariosios sutarties sudarymo išlaidų, 2 254 Lt žyminio mokesčio ir 501 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 62 888 Lt. Taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 60 133 Lt sumą nuo 2006 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos dalį dėl 60 000 Lt avanso priteisimo teismas nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, jog šalys 2006 m. vasario 24 d. preliminariosios sutarties 6.1 punkte nustatė, kad jei pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta nustatytu terminu dėl pardavėjų veiksmų, būsimasis pirkėjas turi teisę atsiimti pagal sutartį sumokėtus 60 000 Lt, o ketinamų parduoti daiktų savininkai privalo grąžinti pirkėjui jo sumokėtus 60 000 Lt bei sumokėti 60 000 Lt baudą už prievolės neįvykdymą bei atlyginti visus dėl prievolės nevykdymo atsiradusius nuostolius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčas kilęs dėl vienos šalies pareigų atlyginti nuostolius kitai šaliai, jeigu esant preliminariajai sutarčiai nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis.

Teismas pažymėjo, kad tiesioginę ieškovo žalą sudaro 2006 m. vasario 24 d. preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidos - 133 Lt, todėl ši suma priteistina ieškovui. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 60 000 Lt baudos už draudimo perleisti turtą tretiesiems asmenims pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad bauda numatyta šalių laisva valia pasirašytos 2006 m. vasario 24 d. sutarties 6.1 punkte. Derybų dalyvis Č. J. K. patvirtino, kad notarė išaiškino, jog atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį reikės mokėti 60 000 Lt baudą. Teismo įsitikinimu, atsakovai neįrodė, jog šalių sutartoji bauda yra aiškiai per didelė, todėl mažinti baudą iki atsakovų prašomų 30 000 Lt nėra pagrindo. Teismo įsitikinimu, ieškovas įrodė, jog pagal 2006 m. balandžio 27 d. sutartį Nr.2006/02/27 jis turėjo 30 000 Lt išlaidų, susijusių su ketinamų pirkti daiktų rekonstrukcijos projektine dokumentacija, taip pat turėjo nuostolius – patalpų nuomos išlaidas, kurių nebūtų buvę, jeigu ieškovas būtų nusipirkęs sandėlius iš atsakovo, todėl šalių sutarta 60 000 Lt bauda nėra aiškiai per didelė ir dengia ieškovo realiai turėtus nuostolius.

Teismo manymu, nėra pagrindo 240 000 Lt sumą, sudarančią skirtumą tarp šalių preliminariojoje sutartyje suderėtos kainos ir kainos, atsakovų gautos iš UAB „Garbeta“, pripažinti ieškovo nuostoliais. Teismas nurodė, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog pradinė šalių suderėta kaina buvusi didesnė, bet pasitelkęs turto vertintoją ieškovas tą kainą sumažino. Taip pat nepaneigti atsakovų paaiškinimai, kad ieškovas negavo paskolos banke, todėl negalėjo sumokėti už pirkinį. Teismas laikė pagrįstu atsakovų argumentą, kad preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis suteikė ieškovui perdėtą pranašumą. Teismas nurodė, kad ieškovas yra verslininkas – juridinis asmuo, todėl jo galimybės yra aiškiai didesnės. Atsakovai, kaip fiziniai asmenys, neturintys patirties nekilnojamojo turto pardavimo reikaluose yra aiškiai silpnesnioji sutarties šalis. Teismas sprendė, jog nepaneigtas liudytojo Č. J. K. paaiškinimas, kad tuo metu jis turėjo ekonominių sunkumų. Teismo įsitikinimu, 2006 m. vasario 24 d. preliminarioji sutartis įtvirtina perdėtą ieškovo pranašumą prieš atsakovus. Sutarties 6.1 punktas numato, kad pardavėjams (atsakovams) atsiranda prievolė atlyginti visus atsiradusius nuostolius, o sutarties 6.2 punktas tokios pareigos būsimajam pirkėjui nenumato, tai yra sutartyje aiškiai įtvirtinta esminė šalių nelygybė. Teismas sprendė, jog neteisinga, neprotinga ir nesąžininga šioje byloje atsakovų gautą 240 000 Lt kainų skirtumą pripažinti ieškovo nuostoliais, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo UAB „Iviltra“ atstovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą dalyje reikalautų priteisti dėl 240 000 Lt nepripažinimo ieškovo nuostoliais. Ieškovo atstovė prašo priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį, pripažįstant dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jų gautą naudą - 240 000 Lt ieškovo nuostoliais ir priteisti šią sumą ieškovui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė pažymi, kad teismas neteisingai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neištyrė ir nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Ieškovo atstovė skundą grindžia šiais argumentais:

Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas privalo pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovų paaiškinimus, kurie neparemti jokiais įrodymais. Atsakovai nei tiesiogiai, nei per atstovą paaiškinimų nepateikė, o atsiliepime į ieškinį nurodyti nesutikimo motyvai nėra įrodymai, kuriais gali būti grindžiamas bylai reikšmingų aplinkybių buvimas ar nebuvimas.Neaišku, kokiu būdu teismas konstatavo buvus aplinkybę, jog ieškovas, pasitelkęs turto vertintoją, sumažino suderėtą didesnę daiktų kainą. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog daiktų pardavimo kainos pasiūlymas buvo 1 450 000 Lt atsakovas nepateikė. Neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė aplinkybę, jog atsakovai neturi nekilnojamojo turto pardavimo patirties. Teismas visiškai neįvertino ieškovo pakviesto liudytojo S. K. nurodytų preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių. Liudytojas S. K. iš esmės paneigė atsakovų teiginius dėl nepatyrimo, nes jie buvo atstovaujami, o jų pačių nepatyrimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos sandorio kainai. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai nustatė, kad pradinė suderėtų daiktų kaina buvo didesnė, tačiau pasitelkęs turto vertintoją ieškovas kainą sumažino. Darant prielaidą, kad nekilnojamojo turto vertinimas turėjo įtaką kainos už 1 300 000 Lt nustatymui, nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo pateiktas preliminarus daiktų įvertinimas negali būti laikomas nesąžiningu. Ieškovas taip pat nėra nekilnojamojo turto rinkos įprastinis dalyvis ir neturi jokio patyrimo nekilnojamojo turto pardavimo srityje. Tai, jog ieškovas yra juridinis asmuo, o atsakovai yra fiziniai asmenys, negali būti pagrindu teigti, kad ieškovas yra pranašesnė šalis. Teismas nepatvirtino ginčijamų aplinkybių, jog ieškovas tariamai negavo banke paskolos, todėl negalėjo sumokėti už pirkinį. Preliminariosios sutarties 3.3.1 punkte numatyta, kad tik dalis iš 1 240 000 Lt mokėtinos sumos bus apmokama iš banko paskolos. Atsiskaitymui buvo numatytas vieno mėnesio terminas. Patys atsakovai nepateikė ieškovui valstybinės žemės valdytojo sutikimo perleisti daiktus, todėl nebuvo galima baigti derybų su banku dėl paskolos suteikimo. Teismui pateiktas SEB Vilniaus bankas raštas Nr.VV0700597 nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas nebūtų gavęs paskolos ir nebūtų nepajėgus atsiskaityti pagal pagrindinę sutartį. Notaro dalyvavimas preliminariosios sutarties sudarymo metu sudarė galimybę išsiaiškinti visų sutarties sąlygų esmę ir patvirtina aplinkybę, kad ieškovas aiškiai nurodė, jog nesudarius pagrindinio sandorio, ieškovas gali patirti didesnius nuostolius nei numatyta 60 000 Lt bauda. Sutarties sąlyga, jog atsakovai privalo atlyginti visus ieškovo nuostolius, nepaisant nustatytos baudos, nesuteikė ieškovui jokio pranašumo. Šalys nenumatė sąlygos, kad atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pirkėjo civilinė atsakomybė būtų ribojama. Teismo teiginys, kad atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pirkėjo pareigos atlyginti nuostolius nenumatymas suteikia perdėtą pranašumą, neturi nei teisinės, nei įprastinės logikos. Preliminarus susitarimas buvo pasiektas esant nekilnojamojo turto rinkos kilimui, o galimybė sudaryti pagrindinį sandorį ateityje buvo sąlygojama tuometinės nekilnojamojo turto rinkos būklės. Ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėjai nebūtų patyrę nuostolių, nes daiktų kaina tuo metu tik augo, o pirkėjui atsisakius sudaryti sutartį, atsisakymo pasekmės atsakovams būtų naudingos. Atsakovai, sutarę dėl esminių sutarties sąlygų, negalėjo atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo remdamiesi parduodamų daiktų kainos kilimu. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis išreiškia pardavėjų įsipareigojimą parduoti ir pirkėjo norą įsigyti patalpas už numatytą kainą, įvertinus kainos kilimo aspektą.Ieškovas įrodė teismui nepagrįstą atsakovų atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, dėl ko atsakovai gavo naudą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie siūlė pakeisti galutinę derybų etape pasiūlytą ir priimtą daiktų pardavimo kainą. Ieškovo reikalavimas atlyginti prarastos galimybės vertę yra pakankamai pagrįstas. Ieškovo patirti nuostoliai pasireiškia ne tik tuo, kad jis beprasmiškai iš apyvartos išėmė 60 000 Lt, kuriais neatlygintinai naudojosi atsakovai, negavo pajamų iš šios operacijos, bet ir tuo, jog iš UAB „Iviltra“ buvo atimtos galimybės suplanuotai plėsti savo verslą panaudojant siekiamą įsigyti turtą. Ieškovas nesiekė įsigyti daiktų atitikmenį, o kylant daiktų kainai prarado galimybę už tuo metu buvusią rinkos kainą įsigyti daiktų pakaitalą. Teismo motyvai dėl protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų įgyvendinimo yra neargumentuoti. Ieškovo reikalavimų patenkinimo sąlygotas koks nors kitas, nei pagrįstas, nuostolių atlyginimas teismo sprendime nenurodytas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. Z. ir A. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo reikalavimai priteisti ir 60 000 Lt baudą, ir 240 000 Lt nuostolius visiškai nepagrįsti. Nurodytos sumos yra aiškiai per didelės ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Be to, šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų. 2006 m. vasario 24 d. preliminarioji sutartis įtvirtino perdėtą ieškovo pranašumą prieš atsakovus. Pagal sutarties 6.1 punktą atsakovams atsirado prievolė atlyginti visus nuostolius ir sumokėti baudą, o 6.2 punktas ieškovui tokios prievolės nenumatė. Sutartyje nustatyta bauda yra pakankama kompensuoti ieškovo nuostolius, o reikalauti ir baudos, ir nuostolių priteisimo neteisinga. Be to, tai draudžia įstatymai. Reikalaujami priteisti nuostoliai turėtų būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Ieškovas nepateikė jo realiai patirtų nuostolių paskaičiavimo. Ieškovo nuostoliais negali būti įvardijama jo reikalaujama priteisti 240 000 Lt dydžio suma. Visus patirtus nuostolius pilnai kompensuoja priteista 60 000 Lt suma. Atsakovų atsisakymas parduoti sandėlius neprieštarauja įstatymams. Tai yra asmens laisvo disponavimo civilinėmis teisėmis išraiška. Duomenų apie tai, kad S. K. buvo sudaręs su atsakovais ar jų atstovu Č. K. tarpininkavimo sutartį parduodant nekilnojamąjį turtą nėra. Atsakovai nebuvo atstovaujami ar konsultuojami. Nors byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovo nuostolius, kurie esą turėtų siekti 30 000 Lt vien už (duomenys neskelbtini) esančių pastatų rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos paruošimą, tačiau faktiškai pagal 2006 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą GDA Nr. 4873419 ieškovas apmokėjo tik 8 389 Lt. Esant tokiai ieškovo sumokėtai 8 339 Lt sumai, priteista 60 000 Lt dydžio bauda kompensuoja ne tik faktiškus ieškovo nuostolius, bet ir tai, kad ieškovas iš apyvartos išėmė 60 000 Lt sumą. Reikalauti iš atsakovų priteisti 240 000 Lt vien tik todėl, kad kitas pastato pirkėjas sumokėjo tikrąją pastato kainą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Apelianto nurodyti argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apelianto skundžiamos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas skunde nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui buvo priteista 60 000 Lt bauda ir atitinkamai išspręstas procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų klausimas. Skundžiama tik ta teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 240 000 Lt daiktų pardavimo kainos skirtumo, susidariusio pagal atsakovų preliminariąją sutartį su ieškovu UAB „Iviltra“ ir pagal atsakovų sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Garbeta“, pripažinimo UAB „Iviltra“ nuostoliais. Taigi apeliacine tvarka nagrinėtinas tik klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 240 000 Lt pripažinimo jo nuostoliais ir priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 60 000 Lt baudą už draudimo perleisti turtą tretiesiems asmenims pažeidimą, dėl neteisėtų veiksmų gautą 240 000 Lt naudą pripažinti UAB „Iviltra“ nuostoliais ir priteisti juos ieškovui bei priteisti 133 Lt preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Iviltra“ su atsakovais R. Z. ir A. Z. 2006 m. vasario 24 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo ieškovui iki 2006 m. birželio 1 d. parduoti sandėlius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 1 300 000 Lt kainą (b.l. 9-12). Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu nurodyto turto pirkimo–pardavimo sutartis nebus nustatytu terminu sudaryta dėl pardavėjų (atsakovų) veiksmų, būsimasis pirkėjas (ieškovas) turi teisę atsiimti pagal preliminariąją sutartį sumokėtus 60 000 Lt kainos dalį, o ketinamų parduoti daiktų savininkai (atsakovai) privalo grąžinti pirkėjui (ieškovui) jo sumokėtus 60 000 Lt bei sumokėti 60 000 Lt baudą už prievolės nevykdymą bei atlyginti visus dėl prievolės nevykdymo atsiradusius nuostolius. Atsakovai (turto pardavėjai) 2006 m. kovo 28 d. dėl tų pačių sandėlių sudarė kitą preliminariąją sutartį su UAB „Garbeta“ (b. l. 76), o 2006 m. gegužės 31 d. šiuos sandėlius pardavė UAB „Garbeta“ už 1 540 000 Lt (b.l. 14-15, 74-75). Ieškovo ir atsakovų 2006 m. vasario 24 d. sudarytos preliminariosios sutarties vykdymo užtikrinimui pardavėjams (atsakovams) buvo numatytos atitinkamo dydžio netesybos - bauda (CK 6.71 str. 1 d.) ir pareiga atlyginti būsimam pirkėjui atsiradusius nuostolius, tačiau sutartyje nėra nustatyta pirkėjo (ieškovo) pareiga atlyginti galimus pardavėjų (atsakovų) nuostolius dėl sutarties neįvykdymo, už kurį atsakomybė tektų pirkėjui. Tokiu atveju, šalys pagal preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas yra nelygioje teisinėje padėtyje (CK 1.2, 1.5 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovo argumentą, jog jam atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėjai (atsakovai) nebūtų patyrę nuostolių, nes daiktų kaina tuo metu tik augo, o pirkėjui atsisakius sudaryti sutartį, atsisakymo pasekmės būtų naudingos atsakovams. Kolegija pažymi, jog sutartinių teisinių santykių dalyviai turi turėti lygias galimybes į atlyginimą nuostolių, kurie galimi ir tuo atveju, kai nepagrįstai atsisakoma vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nors parduodamo turto kaina auga arba mažėja.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Derybose šalys gali prisiimti įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto, kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas būdinga pagrindinėms sutartims.

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas taip pat akcentavo, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, tai yra priežastinio ryšio (CK 6.247 str.) nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. prieš A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006, kategorijos: 42.4; 45.1; 45.6).

Teismas priteisė ieškovui 60 000 Lt baudą, kuri buvo nustatyta 2006 m. vasario 24 d. preliminariosios sutarties 6.1 punkte, už draudimo perleisti turtą tretiesiems asmenims pažeidimą, taip pat 133 Lt preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidų (b.l. 9-12). Ieškovo faktiškai patirtus nuostolius - išlaidas, susijusias su ketinamo pirkti turto rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos parengimu bei patalpų nuoma (b.l. 39-56), teismas įskaičiavo į priteisiamą 60 000 Lt baudą. Šios sprendimo dalies ieškovas neskundžia.

Teismas, priteisdamas ieškovui 60 000 Lt baudą už preliminariosios sutarties nutraukimą ir 133 Lt preliminariosios sutarties sudarymo išlaidų, tuo pačiu konstatavo, jog atsakovai, sudarę preliminariąją sutartį, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų aukščiau nurodytas sumas pagrįstai sprendė, jog atsakovai, sudarę preliminariąją sutartį, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, todėl privalo atlyginti ieškovui nuostolius. Civilinė atsakomybė yra turtinė, pirmiausia kompensacinio pobūdžio priemonė, kuria siekiama apginti pažeistas teises. Preliminariojoje sutartyje šalys nustatė, kad nesudarius pagrindinio sandorio ieškovas gali patirti didesnius, nei numatyta 60 000 Lt bauda, nuostolius. Ieškovas pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį prašo iš neteisėtų veiksmų atsakovų gautą 240 000 Lt naudą pripažinti ieškovo nuostoliais ir juos priteisti. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovai, parduodami turtą kitam pirkėjui, ir tuo pažeisdami preliminariąją sutartį, už parduodamą turtą gavo 240 000 Lt daugiau, nei buvo sutarta su ieškovu preliminariojoje sutartyje.

Jeigu atsakingas už žalą asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.). Nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. CK 6.249 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinta sąvoka „atsakovo gauta nauda“ teisės doktrinoje aiškintina kaip nukentėjusiojo negautos pajamos (Civilinio kodekso komentaras. VI knyga. I tomas, p. 342). Tai, ar ieškovo nuostoliais gali būti laikoma atsakovų gauta nauda, spręstina atsižvelgiant į tai, ar tą naudą, kurią, pasak ieškovo, gavo atsakovai, siekė gauti pats ieškovas ir koks yra ryšys tarp atsakovų gautos naudos ir ieškovo nuostolių.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovui priteista 60 000 Lt bauda atstato teisingumą tarp teisinio santykio šalių, tai yra kompensuoja dėl atsakovų veiksmų ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovai sudarė kitą, jiems naudingesnę sutartį, už parduodamą turtą gaudami 240 000 Lt didesnę sumą, nei ta, kuri buvo suderėta su ieškovu pagal preliminariąją sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų negavęs ar negavo kokių nors pajamų būtent dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo prarastos galimybės piniginę vertę, tai yra už parduodamą turtą atsakovų gautos didesnės kainos skirtumą leistų pagrįstai pripažinti ieškovo nuostoliais.

Apeliantas nurodo, kad patirti nuostoliai pasireiškia tuo, jog jis beprasmiškai iš apyvartos išėmė 60 000 Lt, kuriais neatlygintinai naudojosi atsakovai, negavo pajamų iš šios operacijos, neteko galimybės suplanuotai plėsti savo verslą panaudojant siekiamą įsigyti turtą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti ieškovui 240 000 Lt dydžio nuostolius, kildinamus iš atsakovų veiksmų gautos naudos. Įrodymais pagrįstus ieškovo nuostolius visiškai padengia teismo jam priteistos sumos. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), šioje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui ir 60 000 Lt baudą už prievolių pagal preliminariąją sutartį pažeidimą (įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ar netinkamą vykdymą), ir 240 000 Lt dydžio tikėtinus nuostolius taikant kainų skirtumo principą. Tokiu atveju civilinė atsakomybė atliktų ne kompensuojamąją funkciją, o leistų nukentėjusiajam (ieškovui) be įrodymais patvirtinto pagrindo praturtėti kitos šalies sąskaita. Ieškovas neįrodė, jog patyrė nuostolių daugiau, nei teismas priteisė. Tai, kad atsakovai, ieškovo ketintą įsigyti turtą pardavė kitam asmeniui didesne kaina, savaime neduoda pagrindo teigti, jog dėl to padidėjo ir ieškovo nuostoliai. Teismas priteisė ieškovui preliminariojoje sutartyje nustatytą baudą bei įrodymais pagrįstus nuostolius už atsakovų įvykdytą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Ieškovo CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu prašomi priteisti nuostoliai yra grindžiami ne pagrįstai realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis ar išlaidomis, o tik prielaidomis.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo 240 000 Lt sumą, sudarančią skirtumą tarp šalių preliminariojoje sutartyje suderėtos daiktų kainos ir kainos, gautos pardavus tuos daiktus kitam pirkėjui UAB „Girteka“, pripažinti ieškovo nuostoliais. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti arba keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 127), taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str., 302 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas UAB „Iviltra“ už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo daugiau žyminio mokesčio negu reikalauja įstatymas. Nuo didesnės kaip 100 000 Lt sumos iki 300 000 Lt mokamas žyminis mokestis - 3 000 Lt plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 7 200 Lt žyminio mokesčio (įmokėtas 2007 m. gegužės 3 d. įmokos mokėjimo kvitu AB banko „Hansabankas“ Vilniaus regiono skyriuje - b. l. 98), todėl jam grąžintina dalis permokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą - 1 400 Lt (CPK 87, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ (į. k. 124002740) į valstybės biudžetą 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, o atsakovams R. Z. ir A. Z. - 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Iviltra“ (į. k. 124002740) dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą - 1 400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų).

Teisėjai Alė BukavinienėGintaras PečiulisVincas Verseckas