- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- A6.-101-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00016-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. V., būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ (toliau – Bendrovė) vadovu, ir nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsdamas spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ir inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą (JANI 6 straipsnis), R. V. veiksmų Bendrovės finansiniams sunkumams įveikti nesiėmė, pareiškimo teismui nepateikė, taip pažeisdamas kreditorių VMI teises ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. sausio 19 d. el. paštu (DOK-11279) pateikė paaiškinimą dėl jam pradėtos administracinio nusižengimo bylos, kuriame paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) veikė pelningai iki ekstremaliosios situacijos paskelbimo dėl COVID virusinės infekcijos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152. Tai įrodo įmonės finansinės balanso suvestinės, pateikiamos prieduose. Dėl force majore aplinkybių, įmonė susidūrė su dideliais finansiniais iššūkiais. Aš, kaip įmonės vadovas, ėmiausi atsakomybės ir tuo metu negalėjau įsivertinti kaip stipriai įmonė nukentės finansiškai, nebuvo įmanoma nustatyti sudėtingos situacijos trukmės, teisės aktų nuolatinių pasikeitimų. Vyriausybė siekė padėti verslui išsilaikyti karantino metu ir skatino neatleisti darbuotojus ir juos išlaikyti iki karantino pabaigos, dėl šios priežasties pradėjo kauptis skolos, nes pajamų nebuvo, o darbuotojai nebuvo atleidžiami. Mano, kai įmonės savininko, pareiga siekti pirmiausia savo įmonės darbuotojų gerovės, minėtu laikotarpiu aš prioritetiškai mokėjau darbuotojams atlygį, mokėjau ir iš asmeninių lėšų, sau nemokėdamas nieko, kas įrodo pridedamoje informacijoje, jog esu pats kreditorių sąraše ir didelėse skolose. Teisės aktų nustatyta tvarka kreipiausi į atsakingas institucijas, tame tarpe į VMI ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinį skyrių dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo ir subsidijų skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad iškėlus įmonei bankroto bylą visas tolimesnis valdymas yra suteiktas bankroto administratoriui, neturiu prieigų prie elektroninių paskyrų tame tarpe ir prie VMI savitarnos, kas apriboja mano teisę bei galimybes teismui pateikti įrodančius dokumentus (prašymus, sprendimus), tačiau pareiškėjui ši informacija turi būti žinoma.
Svarbu pažymėti, kad pareiškime nurodytu laikotarpiu buvo priimami teisės aktų pasikeitimai, pratęsiamas karantino laikotarpis, situacija buvo nestabili ir sunku buvo prognozuoti tolimesnę eigą, kas įtakojo ir sprendimų priėmimą. Aš, kaip įmonės vadovas, visada veikiau siekdamas išlaikyti sėkmingą įmonės veiklą, prioriteto tvarka siekdamas darbuotojų gerovės. Šiuo pareiškimu bandoma tiesiogiai įrodyti, jog bankroto nepaskelbimas buvo tyčinis neveikimas, dėl ko nėra pateiktų įrodymų, vadovaujamasi prielaidomis „galėjo suprasti“, „privalėjo suvokti“, ir pan.
Per laikotarpį, kuris minimas pareiškime, įplaukų buvo ir kadangi įmonės sąskaitos buvo areštuotos antstolių dėl įsiskolinimo darbuotojams, visos įplaukiančios lėšos buvo nurašomos. Tai atsispindi įmonės sąskaitų operacijų išrašuose, tačiau man jos šiuo metu neprieinamos dėl tos pačios priežasties kaip ir prieiga prie savitarnos svetainių. Pareiškėjas gali šią informaciją gauti ir turėjo tikrinti prieš teikdamas informaciją, nes tokią teisinę galią kaip valstybinė institucija turi.
Esu nukentėjusi šalis, pats asmeniškai ir mano šeima susidūrėme su dideliais finansiniais sunkumais, kadangi netekau visų pajamų šaltinio, o mokestiniai įsipareigojimai liko. Susidarius dideliems įsiskolinimams, dirbu, siekdamas padengti susidariusius didelius įsiskolinimus siekiančius 15 000 Eur.
Sutinku, kad vadovas turi išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius įmonės veiklą, tačiau susidūrus su tokia neeiline situacija buvo reaguojama ir priimami sprendimai taip kaip tuo metu man atrodė teisinga. Mano nuomone, pareiškime minimas neveikimas yra nurodomas ir traktuojamas neteisingai. Tuo pačiu svarbu paminėti, kad VMI buvo žinoma, jog įmonė susidūrė su sunkumais, bet nesiekė padėti įmonei įveikti juos, buvo siekiama formaliai išieškoti skolas, areštuojant sąskaitas, nepasiūlant kitų alternatyvių sprendimo būdų, kas labai įtakojo įmonės bankrotą, sutrikdant jos veiklą. Manau, kad taip pat ir valstybinės institucijos pareiga siekti, kad jog įmonės būtų mokios ir stebėdamos, kad padėtis blogėja, informuoti apie mokėtoją apie būdus, kaip galima spręsti. Tuo labiau, kad turi didelę patirtį panašiuose scenarijuose, tas atsispindi pareiškime cituojamais teismo išaiškinimais. Svarbu pažymėti, kad VMI įmonei skyrė subsidiją teisės aktų nustatyta tvarka, kas yra žinoma pareiškėjui, ir dėl pasikeitusių teisės aktų ji buvo atšaukta. Elektroniniai sprendimai yra VMI vidinėje sistemoje, prie kurios, kai minėjau aukščiau, prieiga man yra apribota.
Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad posėdžio svarstymas numatytas po 2 savaičių, kai susipažinau su informacija, neturiu galimybių dalyvauti fiziškai posėdyje, nes dirbu ir įmonė mane išsiuntusi į komandiruotę užsienyje, todėl prašau išnagrinėti bylą man nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašau teismo atsižvelgti į išdėstytą informaciją, įvertinti aplinkybes, dėl kurių įmonė patyrė didelius finansinius sunkumus ir bankrutavo bei netaikyti man administracinės nuobaudos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Ir visgi, jeigu bus priimtas sprendimas ne mano naudai, prašau teismo vertinti šias išdėstytas aplinkybes kaip lengvinančias ir skirti minimalią nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui vėliausiai nuo 2022 m. vasario 15 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d.), todėl teismo vertinimu bendrovės nemokumo fakto įrodinėti nėra pagrindo.
Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, bendrija matinės finansinės ataskaitos už 2021 metus Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, todėl nėra galimybės įvertinti turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykio šiai dienai. Po karantino atšaukimo VMI priėmė sprendimą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Bendrijos vadovas R. V. galėjo suvokti, kokia reali Bendrovės finansine padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, kad Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. vasario 15 d., t. y. VMI 2022 m. vasario 15 d. priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad R. V. nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 3).
Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d.). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2479-661/2022 nurodyta, kad pagal 2022 m. liepos 31 d. balansą įmonė atitinka JANĮ 2 str. 7 d, nemokumo sąvoka, nes iš šio balanso matyti, kad įmonė turi turto už 28 873 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 63 342 Eur, t.y. juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad įmonė nėra gyvybinga, jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad R. V., kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o R. V. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad R. V. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui
skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. V. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. V. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, vedęs, byloje duomenų, kad R. V. būtų baustas administracinė tvarka, nėra, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažintina tai, jog jis dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažįsta ir gailisi.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. V. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus – 1 400 Eur. Taikyti R. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-621-1100/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.