- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-09-02
- Bylos Nr.
- A6.-621-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00951-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. V., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) A. V. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. VMI 2022 m. kovo 16 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
A. V. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Šalies argumentai
Bendrovė nuo 2020 m. birželio 25 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID–19“, todėl mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės tuo laikotarpiu nebuvo vykdomas. Be to, bendrovė su VMI 2021 m. vasario 26 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-10662, pagal kurią 36 979,37 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Minėtos sutarties pasirašymo bendrovės vardu veiksmą elektroniniu būdu „mano VMI“ portale atliko bendrovės vadovas A. V.. Kadangi nei pirma įmoka iki numatyto 2021 m. kovo 25 d. termino, nei kitos įmokos pagal šią mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą grafiką bendrovės nebuvo mokamos, 2021 m. spalio 26 d. VMI priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-52798 mokestinės paskolos sutartį nutraukti.
Pareiškime nurodyta, kad nepriemokų išieškojimo veiksmai išieškant iš bendrovės banko sąskaitų, pradėti / atnaujinti nuo 2021 m. liepos 21 d., išieškant iš bendrovės turto – nuo 2021 m. spalio 15 d. Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti antstolei. Išieškojimas nebuvo rezultatyvus, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas.
Pareiškime padaryta išvada, kad bendrovė vėliausiai nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d., kai į valstybės biudžetą nebuvo gauta jokių įmokų įsiskolinimui dengti, tapo nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Bendrovės vadovas A. V. privalėjo atsakingai vertinti valdomos bendrovės finansinę būklę, o bendrovės galimas nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID–19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas Nr. Xlll-2861. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jis taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID–19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino (toliau – ir karantinas). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val., kuris galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. bei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ dar kartą paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val., kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant nemokiai, nuo 2021 m. spalio 1 d. bendrovės vadovui A. V. egzistavo neabejotina pareiga inicijuoti bendrovei nemokumo procesą pateikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. V., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditore, po 2021 m. spalio 1 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tinkamai ir laiku neįvykdęs JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos, vengdamas nemokios bendrovės bankroto inicijavimo, A. V. pažeidė kreditorės VMI teises (b. l. 2–4).
Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė įregistruota 2011 m. lapkričio 21 d. Iš atsakovės Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. nėra pateikusi. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 m. nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. turto turėjo už 198 177 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 15 375 Eur; trumpalaikio turto už 177 627 Eur, iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 121 682 Eur; atsakovės įsipareigojimai sudarė 0 Eur, iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai – 134 834 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad atsakovė 2019 m. turėjo 5751 Eur pelno. Iš VMI pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės skolą ieškovei 2022 m. kovo 14 d. sudarė 38 995,72 Eur, iš jų 27 095,64 Eur gyventojų pajamų mokestis, 318,67 Eur delspinigiai, 11 378,48 Eur pridėtinės vertės mokestis, 202,93 Eur delspinigiai. VMI, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, atliko išieškojimo veiksmus: 2021 m. liepos 21 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma – 638,98 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, suma – 604,18 Eur; 2021 m. rugsėjo 20 d. – nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma – 607,30 Eur; 2021 m. spalio 15 d. – sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, suma – 1565,79 Eur; 2021 m. lapkričio 8 d. – nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma – 396,65 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma – 3619,61 Eur; 2021 m. gruodžio 2 d. – nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma – 33 401,79 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. – sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, suma – 37 403,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovės įsipareigojimai pagal 2019 m. balansą neviršija jos turimo turto vertės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m., taip pat nepateikė teismui aktualių duomenų, neturi registruotino turto, atsakovės atžvilgiu yra vykdoma net dvidešimt išieškojimų, nutartyje darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta. Pagal viešus draudėjų duomenis bendrovėje yra 2 apdraustieji asmenys, atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui skolinga 13 957 Eur. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu įmonės atžvilgiu vykdoma dvidešimt vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškoma suma sudaro 166 200,21 Eur. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismuose šiuo metu yra nagrinėjama viena civilinė byla – Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-7759-937/2022, kurioje atsakovei yra pareikštas ieškinys dėl įpareigojimo grąžinti knygų elektronines laikmenas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi realias galimybes atgauti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo metu įmonė nebevykdo ūkinės komercinės veiklos. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių jai keltina bankroto byla (b. l. 10–11).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 20 d. balanso duomenimis, bendrovė skolinga VMI 39 008,78 Eur mokesčio, kurį sudaro Gyventojų pajamų mokestis 27 095,64 Eur, 318,67 Eur delspinigiai, 11 378,48 Eur pridėtinės vertės mokestis, 202,93 Eur delspinigiai ir pelno mokesčio 0,16 Eur delspinigių (b. l. 6).
Dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atspausdinti iš bankroto bylos kortelės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1885-653/2022 (b. l. 16–44).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 14 d. balanso duomenimis, bendrovė buvo skolinga VMI gyventojų pajamų mokesčio 27 095,64 Eur, kurį sudaro mokestis ir rinkliava, ir delspinigiai, taip pat 11 378,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio, kurį sudaro mokestis ir rinkliava, ir delspinigiai (b. l. 18).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. vasario 26 d. mokestinės paskolos sutartyje Nr. (23.24-08) 327-10662 nurodyta, kad VMI ir mokesčių mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią, nustatytas gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio pagal deklaracijas išdėstymo/atidėjimo laikotarpis nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., prie sutarties pridėtas įmokų sumokėjimo grafikas (b. l. 22–25).
2022 m. kovo 15 d. antstolių informacinės sistemos duomenyse užfiksuoti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomi antstolių išieškojimai (b. l. 28–31).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo A. V. nedalyvaujant
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 25 d. 13.45 val. paskirtame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. nedalyvavo.
ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas. Jeigu pagal šaukimą šis asmuo vengia atvykti, teismo sprendimu policijos pareigūnas gali jį atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal teismo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdintas, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant.
Nagrinėjamu atveju A. V. buvo bandoma informuoti apie teismo posėdį teismo šaukimu, tačiau šaukimas grįžo neįteiktas (b. l. 53–61, 66–74). Reikšminga tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas apie teismo posėdį žinomais elektroniniais pašto adresais ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (b. l. 50). Be to, siekiant užtikrinti A. V. dalyvavimą teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo nutarta atvesdinti A. V. į teismo posėdį, vykusį 2022 m. rugpjūčio 25 d. 13.45 val., tačiau asmuo atvesdintas nebuvo. Teismui pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato tyrėjo V. P. (V. P.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, vykdant teismo nutartį, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. Pakartotinai nuvykus buvo duris atidarė T. M., kuris paaiškino, kad šį butą nuomojasi su žmona apie 3 metus ir buto savininko nepažįsta, niekada jo nematė ir nežino, kur šis gyvena. Nurodė, jog pašto dėžute jis nesinaudoja, tačiau pastebėjo, jog pašto dėžutėje yra įdėta daug laiškų. Patikrinus pašto dėžutę, viduje buvo rasta daug įvairios korespondencijos. Susisiekus telefonu su T. M. žmona I. B., ši nurodė, kad nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) apie 5 metus. Kur gyvena A. V., ji nežino, jokių kontaktų nepalaiko ir nesusiskambina, nuomą apmoka bankiniu pavedimu. Paskutinį kartą A. V. matė prieš 3 metus, kuomet atsitiktinai susitiko parduotuvėje. Buto nuoma yra neterminuota, todėl moka už nuomą ir gyvena toliau. Kur A. V. yra ar kas galėtų suteikti tokią informaciją, nežino. Nurodė telefono numerį, kuriuo paskutinį kartą buvo susisiekusi su A. V.. Pareigūnui kelis kartus paskambinus pateiktu telefonu, niekas neatsiliepė. Nuvykus patikrinti kitą galimą adresą (duomenys neskelbtini), A. V. rasti nepavyko. Buto savininkė L. G. L. paaiškino, kad A. V. negyva šiuo adresu, jo nepažįsta ir niekada nematė. Šį butą nusipirko prieš 2 metus iš kito asmens. Taip pat patvirtino, kad gauna įvairią korespondenciją A. V., tačiau niekam neperduoda. Jokių kontaktinių A. V. duomenų neturi ir nežino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. V. į teismo posėdį atvesdinti nėra galimybės (b. l. 64–65).
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės A. V. informuoti apie bylos nagrinėjimą, tačiau asmens surasti nepavyko. Administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti procesinį sprendimą, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 2 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju A. V. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad A. V. nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 5).
Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1885-653/2022 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (b. l. 10–11). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1885-653/2022 nurodyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė įregistruota 2011 m. lapkričio 21 d. Atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. nėra pateikusi. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 m. nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. turto turėjo už 198 177 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 15 375 Eur; trumpalaikio turto už 177 627 Eur, iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 121 682 Eur; atsakovės įsipareigojimai sudarė 0 Eur, iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai – 134 834 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad atsakovė 2019 m. turėjo 5751 Eur pelno. Iš VMI pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės skolą ieškovei 2022 m. kovo 14 d. sudarė 38 995,72 Eur, iš jų 27 095,64 Eur gyventojų pajamų mokestis, 318,67 Eur delspinigiai, 11 378,48 Eur pridėtinės vertės mokestis, 202,93 Eur delspinigiai. VMI, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, atliko išieškojimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovės įsipareigojimai pagal 2019 m. balansą neviršija jos turimo turto vertės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m., taip pat nepateikė teismui aktualių duomenų, neturi registruotino turto, dėl atsakovės yra vykdoma net dvidešimt išieškojimų, teismo nutartyje padaryta išvada, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta. Pagal viešus draudėjų duomenis, bendrovėje yra 2 apdraustieji asmenys, atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui skolinga 13 957 Eur. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, jos vardu nėra registruota transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu dėl įmonės vykdoma dvidešimt vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškoma suma sudaro 166 200,21 Eur. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama viena civilinė byla Nr. e2-7759-937/2022, kurioje atsakovei yra pareikštas ieškinys dėl įpareigojimo grąžinti knygų elektronines laikmenas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi realias galimybes atgauti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo metu įmonė nebevykdo ūkinės komercinės veiklos. Tai atitinka teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-1885-653/2022 (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo) esantys elektroninių dokumentų, kuriais remdamasi VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Svarbu ir tai, kad byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nevykdė 2021 m. vasario 26 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-10662 (b. l. 22–25), bendrovė nebuvo galimybės įteikti VMI pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 39–44).
Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad A. V., kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o A. V. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad A. V. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. V. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. V. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedirba, per paskutinius penkerius metus A. V. baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (kreditorių teisių pažeidimą), taip pat už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 75–82). A. V. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. V. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 2000 Eur. Taikyti A. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-621-1100/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.