Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo nepilnamečio D. M. įstatyminei atstovei J. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei A. Kovalevskai,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. N. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažamečiui, o būtent:

jis, 2021 m. gruodžio 22 d. laikotarpyje nuo 12 iki 13 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.45 promilės girtumas), žodinio konflikto su savo posūniu D. M. metu, tyčia suėmė D. M. už rankos ir jėga nutempė jį į vonios kambarį, kur tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo mažamečiui posūniui D. M. į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam mažamečiui posūniui D. M. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis E. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, neprisipažįsta. Paaiškino, kad gyvena su sugyventine J. K. adresu (duomenys neskelbtini), nuomuojamame name. 2021-12-22 visi buvo namuose, D. nėjo į mokyklą, nes sakė, kad blogai jaučiasi. E. N. nedirbo, kadangi atostogavo tuo metu. Apie 10.00 val. jis pavartojo alkoholio namuose, vienas, išgėrė 3 butelius sidro, 1 litro talpos. Maždaug apie 13.00 val. D. jį pradėjo erzinti, jis pastoviai jį erzina, įžeidinėja, sako, kad jis negeras, kad jam pinigų neduoda. Jis E. N. erzindamas pradėjo rodyti savo nuogą užpakalį, sakydamas, kad E. N. "jobaris". Jis D. pasakė, kad už tokį poelgį uždarys į vonios kambarį, tačiau šis nereagavo, nesiliovė. Tada E. N. paėmė D. už rankos ir jį nuvedė į vonios kambarį, netempė per jėgą, D. pats nuėjo į vonios kambarį, E. N. jį tik laikė už kairės ar dešinės rankos. Laikė porą sekundžių už pilvo (juosmens), kad nepabėgtų ir nusiramintų. D. nenorėjo eiti į vonią, norėjo iš jos ištrūkti, rėkė, šaukė, kaip verkdamas, tada E. N. jį palaikė stipriau, kol nuvedė iki vonios kambario. J. tuo metu buvo tame pačiame kambaryje svetainėje su mažu vaiku ir viską matė. J. D. nedrausmino. Kai nuvedė D. į vonios kambarį, įėjo su juo kartu į vonios kambarį, durys buvo atidarytos, šviesa degė iš vonios kambario vidaus. Jis D. vonios kambaryje paleido ir palaikė už pilvo, sakydamas šiam nusiraminti ir nerėkti, nes D. vis dar rėkė. Tiesiog rėkė, nieko ten nebuvo išsigandęs. E. N. laikė su ranka D. pilvą, nes D. stovėjo prie sienos, jis laikė ne per jėgą, o tik pridėjęs ranką. Tikrai D. neskaudėjo. Jis D. vonios kambaryje netrenkė į pilvą. J. nematė, kas vyko vonios kambaryje, ji tik girdėjo triukšmą, girdėjo kaip jos sūnus rėkė. Ji neatėjo pažiūrėti, kas vyksta. Ir D. vienu metu išbėgo iš vonios, rėkdamas pas mamą, kažką panašaus sakė, kad "dėdė mane muša". Jis nepastebėjo, kad D. bėgdamas iš vonios kambario atsitrenktų į duris, tikrai to nematė. Jis išėjo iš vonios kambario paskui D.. Atsisėdo ant fotelio ir toliau žiūrėjo televizorių. D. sėdėjo prie mamos, netoli jo, tame pačiame kambaryje. D. mamai pasakė, kad jį jis mušė per pilvą, nors jis D. nemušė, niekur jam netrenkė. D. tikriausiai taip tik atrodė, kad jį muša, nors jis jį tik už pilvo su ranka prilaikė, norėdamas, kad jis nusiramintų. Gailisi išvis, kad įvyko toks konfliktas tarp jo ir D., jam nereikėjo kreipti dėmesio, vesti D. į vonios kambarį.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti mažamečio nukentėjusiojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2022-01-11 ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio apklausos metu D. M. parodė, kad E. jį mušė. Kada įvyko įvykis nežino, buvo žiema. Jis buvo namuose, nuėjo į kambarį, jis – mamos draugas E. pradėjo rėkauti, eiti jam iš kambario, jis jam parodė liežuvį. Mama nuėjo į virtuvę, o jis jam trenkė į pilvą, buvo guzas galvoje. E. pasakė ,,eik iš čia“, pradėjo rėkti, jis parodė liežuvį ir nuėjo pas mamą į virtuvę, E. atėjo, nutempė jį į vonią ir jam trenkė į pilvą. E. paėmė jį už rankos ir nuvedė į vonią, jis dviem sekundėms nualpo, nugriuvo ir buvo guzas galvoje. Jam E. trenkė į pilvą su kuloku. Jis buvo nualpęs ir nugriuvo, tai trenkė galvą į vonios duris, kai jam trenkė į pilvą jam labai skaudėjo, 10 balų sistemoje, jam skaudėjo 10, jam labai skaudėjo. Paskui atėjo mama ir E. patraukė iš vonios, iškvietė socialinę darbuotoją, paskui socialinė darbuotoja iškvietė policiją ir greitąją ir jį išvežė greitoji. Greitojoj jį patikrino ir jie su mama išvažiavo pas babą. Patikslino, kad E. nutempė jį į vonios kambarį, nutempė už rankos. E. į vonios kambarį tysė jį už rankos, jam skaudėjo. Jis parodė E. liežuvį, dėl to jį E. nutempė į vonią. Jis mamos draugui parodė šikną. E. jį vadina invalido gabalu, ryžu. Buvo taip, kad jis mamos draugui parodė užpakalį. Jam E. trenkė dešine ranka į pilvą. Jis griuvo ir trenkėsi galvą į vonios duris ir buvo guzas galvoje, nes nuo smūgio jis nukrito, negalėjo išsilaikyti ir krisdamas užsigavo galvą į duris. E. jam iš visų jėgų trenkė į pilvą, jis "biški" paėjo atgal ir griūdamas užsigavo galvą, nes buvo prieš tai "biškį" nualpęs. Jam E. trenkė į pilvą iš visų jėgų, jis bėgo ir susitrenkė galvą. Paaiškino, kad su mamos draugu E. sutaria blogai. Jis ir anksčiau tampė jį už plaukų, santykiai blogi tarp jų, sako jam ,,duok durniui tam vaistų, tam invalidui“. Jis ir blaivas ir girtas jį visaip vadina. Jis irgi E. pasako kažką, kai jį negražiai vadina, sako jam ,,tu irgi toks pats“. E. šiuo metu su jais negyvena, negyvena gal mėnesį laiko. Jis E. pirmas nepradeda vadinti negražiai, pirmas jam nieko nesako ir nieko nepadaro. Po įvykio mamai nepasakojo, nes pati mama matė, kas nutiko vonios kambaryje. Babai sakė, kas nutiko vonios kambaryje, dar dėdei sakė, kai buvo Klaipėdoje, socialinei darbuotojai mama papasakojo ir jis sakė kaip viskas buvo.

Liudytoja ir įstatyminė D. M. atstovė, J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad vaikas bėgdamas nuo patėvio E. N. pats atsitrenkė į duris ir susimušė galvą. Dėl ko E. N. taip padarė, J. K. nežino, gal dėl to, kad tai ne jo vaikas, jis vaikui jaučia neapykantą, kai tik išgeria. Jos sūnus D. M. yra 11 metų amžiaus, jis yra be galo hyperaktyvus, labai jautrus, greitai ,,užsidegantis" vaikas. Jam būna agresijos priepuoliai, dažnai supyksta, jeigu kas nors nebūna pagal jį. Jis tada pradeda viską trankyti, daužyti. Su juo sunku susikalbėti. Jis net geria vaistus nuo to. Tuo tarpu E. yra neblogas žmogus, tačiau labai šalto būdo, sunkiai rodo jausmus. Jis šiaip rūpinasi jų bendru vaiku, jį "padaboja". Tačiau jis sunkiai bendrauja su jos vyresniais sūnumis, t.y. Jokūbu, kuriam yra 9 metai ir D.. Nori pasakyti, kad D. ir E. santykiai yra prasti, jie kaip šuo su kate. Jie nuolat pykstasi, ginčijasi, vienas kitam nenusileidžia, kiekvienas lieka prie savo nuomonės. D. labai negražiai elgiasi ir kalbasi su E., nuolat vartoja necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. E. tuo tarpu taip pat elgiasi, nenusileidžia D.. Yra buvę anksčiau, kai D. užnervuodavo E., kad šis jį pačiupdavo už rankos, bandydavo sudrausminti, tačiau niekada rimtai D. E. nemušė. E. jau gal 3-4 dienos girtavo iki šio įvykio. Taip pat girtavo ir įvykio dieną. Jis gėrė nuo pat ryto, nuo kurios tiksliai valandos vartojo - nurodyti negali. Ką jis ir kiek išgėrė- nepamena. Ji tą dieną iki pat E. ir D. konflikto buvo išvažiavusi pas savo mamą su visais trimis vaikais. Apie 10-11 val. ji su vaikais grįžo į namus, kuriuose E. miegojo. Jiems grįžus, jis pabudo, jis buvo girtas, tačiau ne kominis. Atsimena, kad ji su visais trimis vaikais atėjo į jų miegamąjį, kur buvo E.. E. pamatęs D., pradėjo kabinėtis prie D.. D. jam nenusileido, ir taip pat pradėjo vartoti visokius negražius žodžius E. atžvilgiu, jį pradėjo erzinti, nusimovė kelnes ir pradėjo E. rodyti nuogą užpakalį. Ji iš jų miegamojo, kuriame paliko E. su D. ir jų bendru sūnumi, nuėjo greitai iki pečiaus, kuris randasi tarp virtuvės ir vonios. Jai stovint prie pečiaus ir dedant į jį malkas, ji pamatė kaip E. paėmęs už rankos D., tempia jį į vonią. Ji suprato, kad E. norėjo pagąsdinti D. jį uždarydamas į vonią. D. spyriojosi ir nenorėjo eiti kartu su E. į vonią. Ji atsimena, kad jiems abiem nuėjus į vonią, vonios durys nebuvo atidarytos pilnai, jos buvo pusiau pridarytos, todėl ji nematė, kas ten vyko vonioje. Aplamai ten viskas vyko per keletą sekundžių, todėl ji net nespėjo įsikišti. Ji nematė, kas vyko vonioje, tačiau išgirdo ten verkiantį vaiką, t. y. D.. Tada ji iš karto įbėgo į vonią. Vonioje pamatė susirietusį D., kuris buvo susiėmęs už pilvo. D. jai iš karto sakė, kad E. jam trenkė į pilvą. Jai pilnai pradarius vonios duris, kurios patalpa yra siaura ir pailga, matė vonios gale ties dušo kabina stovintį E., o šalia vonios durų stovintį D.. Ji tuo metu stovėjo vonios tarpduryje. Tuo metu E. laikė D. suėmęs už rankos, tačiau kurios - tiksliai nepamena. Atsimena, kad D. bandė ištrūkti iš E. rankos, todėl numetė E. ranką ir stipriai dėjo žingsnį nuo jo atgal, dėl ko atbulas atsitrenkė į vonios duris. Jis trenkėsi su galine galvos puse. Ji matė, kad jam suskaudo galvą. Ji tada pati pasiėmė D. ir jie abu išėjo kartu iš vonios. Ji jau suprato, kad E. smurtavo prieš D., bet ir pats D. jai pasakė, kad E. jam trenkė su kuloku. D. sakė, kad vieną kartą jam trenkė į pilvą. Atsimena, kad tada ji paskambino socialinei pasakyti apie situaciją namuose. Ji pati pirma atvyko į jų namus ir iškvietė policiją, po to greitąją. Visą laiką iki atvykstant tarnyboms D. pragulėjo lovoje, susiėmęs už pilvelio.

Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra socialinė darbuotoja, kuriai paskirta J. šeima. Papasakojo, kad 2021-12-22 apie 13 val. J. paskambino ir paklausė ką daryti, kadangi E. sumušė D.. Atvykus į J. namus ir nuėjus į kambarį, pamatė lovoje gulintį D., kuris ranka laikė prie šoninės galvos dalies pridėjęs leduką. D. pasakė, kad skauda galvą ir skauda pilvą. Paklausė jo, kas nutiko, ir D. atsakė, kad E. jį nusitempė į vonią ir ten jam iš kumščio trenkė į pilvą. Tada D. pasakė, kad E. laikė jo ranką ir D. bandė iš jo išsilaisvinti ir, suprato, kad atbulas atsitrenkė lyg tais į vonios duris. Kai pakalbėjo su D., J. pakartojo tą patį, ką sakė D.. Liudytoja neatsimena, ar J. matė kaip D. buvo suduota į pilvą ar ne, tiesiog to neužfiksavo. Tada atsisukusi į namuose esantį E., paklausė jo, kas buvo. E. pasakė, kad jis D. nemušė, nurodė, kad D. pats išgriuvo ir užsigavo savo galvą. Apie pilvą E. nieko nesakė. Tada E. paklausė, ar jis yra išgėręs, ir jis pasakė, kad taip. Tada iš karto paskambino policijai ir pranešė apie šį įvykį. Socialinė darbuotoja kartu laukė J. namuose, kol atvyks policija. Iki kol atvyko policija su greitąją D. visą laiką gulėjo lovoje. Policija išsivežė E., o su greitąja išvažiavo J. su D. ir kūdikiu, o tuo tarpu likusį J. socialinė darbuotoja nuvežė pas jo močiutę. Pažymėjo, kad D. yra manipuliatorius, mėgstantis pameluoti vaikas, su mama negražiai bendrauja. Todėl kartais sunku tikėti jo žodžiais. Tuo tarpu E. yra ramaus būdo, yra šaltas, nerodantis jausmų, būna pasikarščiuoja, kai D. jį išveda iš kantrybės. Šiaip E. yra dirbantis, buvo užsienyje 4 mėnesius, o grįžo prieš šventes ir pradėjo girtauti. Nurodė, kad kol E. buvo užsienyje, J. šeimoje buvo ramiau, visi taisėsi, net ir D. buvo geresnis.

2022-01-04 ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp liudytojos J. K. ir įtariamojo E. N. metu J. K. liko prie savo parodymų, o E. N. papildomai parodė, kad tą dieną jis girtavo. Tą dieną jis su D. sukonfliktavo, jis jam pradėjo rodyti nuogą užpakalį, pradėjo įžeidinėti visokiais žodžiais. Tada jis jam pasakė, kad apsiramintų, bet jis jo neklausė, todėl jis jį suėmė už jo rankos riešo, tačiau kurios rankos - nepamena, ir jį nusivedė į vonią. D. spyriojosi ir nenorėjo eiti į vonią. Jis D. tempė į vonią, tam kad jį pagąsdinti, jog ten uždarys, kol jis nusiramins. Jiems abiem įėjus į vonią, jis D. savo kairės rankos dilbiu prispaudė prie sienos. Jis jį prispaudė ties jo juosmens - pilvo sritimi. Jis jį taip palaikė prispaudęs prie sienos kokių keletą sekundžių ir paleido. Spaudė nestipriai. J. tikrai neturėjo jų matyti, t. y. matyti, kas vonioje vyko tarp jo ir D.. Tada D. pradėjo rėkti, kad jis jį mušė, nors taip nebuvo. Atsimena, kad tada J. atbėgo į vonią, ji atsistojo ties durų slenksčiu. Tuo tarpu D. stovėjo prie išėjimo iš vonios, ties durimis, o jis stovėjo už jo, t. y. tolėliau į vonios galą. Jis neatsimena, kad būtų D. laikęs už rankos, kai J. atėjo į vonią, neatsimena ir kad D. būtų trenkęsis į duris, norėdamas pabėgti iš vonios. Buvo tuo metu neblaivus, todėl ne visas aplinkybes tiksliai gali nurodyti. Atsimena, tik kad po visko jis kartu su J. nuėjo į kambarį. Jis tik tikrai atsimena, kad D. nesudavė, ką ten muši vaiką. D. pats meluoja. Jis tikrai specialiai tyčia nesmurtavo prieš D., jis tik norėjo, kad jis nusiramintų. Gailisi, kad prispaudė D. prie sienos, jeigu jam dėl to skaudėjo pilvą. Daugiau neturi, ką pasakyti (b.l. 90-93).

2022-01-25 gautas (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės D. J. raštas Nr. V7-7-(1.10.) „Dėl D. M. charakteristikos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad D. yra gyvas, nuoširdus, jautrus vaikas. Klasėje greitai susirado draugų. Kartais būna neramus, dirglus, greitai užsiplieskiantis, sunkiai valdantis savo emocijas, hyperaktyvus. Pamokų metu dažnai rėkauja, garsiai juokiasi arba sukelia kitus keistus garsus, maivosi arba vaidina juokdarį, atsikalbinėja prieš kai kuriuos mokytojus. Pertraukų metu be leidimo eina į lauką, vėluoja į pamokas arba laksto kabinete, daro jame netvarką. Berniukui reikalingas ypatingas dėmesys, griežta kontrolė, aiškios taisyklės, dienos režimas, tada jis tampa valdomu, paklusniu vaiku. D. turi du brolius. Šeima gyvena nuomojame nedideliame name. Sąlygos patenkinamos. Mama auginą mažą broliuką, patėvis dirba užsienyje. Berniukas skųsdavosi dėl nesutarimų su patėviu. Mamos teigimu. D. namuose yra nevaldomas, skriaudžia vidurinįjį brolį, neklauso, atsikalbinėja, neleidžia pailsėti visiems šeimos nariams, todėl patėvis padėdavo jį sudrausminti. Šiuo metu, kai moteris gyvena viena, jai labai sunku suvaldyti vyriausiąjį sūnų. Mama nori, kad vyresnieji berniukai lankytų visos dienos mokyklėlę, kad kuo ilgiau būtų mokykloje, kad galėtų pailsėti, tačiau vaikai jos neklauso, po pamokų iš karto važiuoja namo. Mama rūpinasi D., dėl iškilusių klausimų dažnai skambina klasės auklėtojai, direktorei. Po nuodugnesnio bendravimo akivaizdu, kad šeimoje trūksta taisyklių, stokojama auklėjimo Įgūdžių, mama nuolaidžiauja vaikams, o paskui skundžiasi, kad negali jų suvaldyti (b.l. 55).

2022 m. sausio 5 d. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone raštas Nr. 3SD, kuriame nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis 2020-01-16, 2020-07-30, 2021-09-20, 2021-12-22 šeimoje fiksuoti vaiko teisių pažeidimai dėl nesaugios vaikams aplinkos ir vaiko mamos negebėjimo spręsti vaikų elgesio problemų (neblaivi mama konfliktavo su savo seserimi, vaikai atliko tvirkinamuosius veiksmus bei sukėlė fizinį skausmą kitai mažametei, D. M. agresyviai elgėsi vaiko mamos sugyventinio atžvilgiu, vaiko motinos sugyventinis E. N. naudojo fizinį smurtą vaiko D. M. atžvilgiu). 2021-04-06 fiksuotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (vaikų seneliai konfliktavo tarpusavyje), tačiau vaiko teisių pažeidimo nebuvo nustatyta. 2020-01-17, 2020-07-31, 2021-09-22, 2021-12-27 vertinta vaikų situacija ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Pažymi, kad vaiko D. M. nuomonė apie 2021-12-22 įvykį buvo užfiksuota Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei Vaiko situacijos vertinimo anketoje. Su vaiku buvo bendrauta 2021-12-22 16.00 val. jo namuose. Berniukas buvo guvus ir linksmas, noriai pasakojo apie įvykį. Vaikas papasakojo, kad E. buvo girtas ir jam neleido būti kambaryje, kuriame buvo jo mažasis broliukas. Pasak vaiko, E. jį nutempė į vonią, sudavė kumščiu į pilvą. Jis bandė išsivaduoti ir ištraukdamas ranką atsitrenkė galva į durų staktą. Paskiau mama jį apgynė. Su mama jam gyventi gerai, bet E. visuomet prie jo kimba, pravardžiuoja (b.l. 25-27).

Iš tarnybinio pranešimo 2021 m. gruodžio 22 d. matyti, kad gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namuose, neblaivus patėvis E. N. sumušė savo mažametį posūnį D. M., kuriam vieną kartą sudavė kumščiu į pilvą. Įvykį matė vaiko mama J. K., blaivi. E. N. nustatytas 2,45 prom. Girtumas. Vaikas D. M. apžiūrai buvo pristatytas į Ukmergės PSPC priėmimo skyrių, po apžiūros paleistas namo (b.l. 1-8).

2022-01-20 kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad tarnybiniu kompiuteriu, garso įrašas Nr. BPCID91520403293 atidaromas naudojant programą "Windows media player". Garso įraše girdimas pokalbis, kuris aprašomas žemiau:

pranešėja: Ne ne ne ne. Čia aš socialinė darbuotoja.

operatorė: Ai, tai susisiekė, taip, socialinis darbuotojas. Sakykit, čia bus koks miestas, gatvė?

pranešėja: (duomenys neskelbtini). Vyras išgėręs.

pranešėja: Nu šiandien sumušė.

pranešėja: Nu ne perseniausiai, va čia gal prieš porą valandų, ar prieš valandą vat. Mama paskambino, nu išsigandusi, pranešė, kad jos sugyventinis sumušė jos sūnų.

pranešėja: Nu sūnui dvylika.

pranešėja: Ne ne, nereikia gal.

pranešėja: Aš dabar vietoj, jo.

pranešėja: A. L..

operatorė: Supratau. Gerai mes informuosim tarnybas.

pranešėja: Gerai, ačiū. Viso gero. (b.l. 97-99).

2022-01-20 kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad tarnybiniu kompiuteriu naudojant programą "Windows media player" atidaromi keturi paeiliui pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matomas vaizdas aprašomas žemiau: Pirmąjį vaizdo įrašą atidarius, matyti namų vidus, kuriuose stovi socialinės darbuotojos, nukentėjusiojo D. M. motina J. K.. J. K. pareigūnai paaiškina, kad medikai turi apžiūrėti jos nukentėjusį vaiką, ją komisariate apklausti liudytoja, o sugyventiniui įtarimai bus pareikšti sekančią dieną, kadangi jis yra neblaivus. Pokalbio eigoje atvyksta medikė. Kitame kambaryje matomas įtariamasis E. N., kuris sėdi ramus, jam nustatomas 2.45 promilės girtumas. Matyti, kaip pareigūnas pildo įtariamojo duomenis. Kitas pareigūnas nurodo, kad E. N. su savimi pasiimtų tik dokumentus. E. N. sako ,,nei čia kas ką mušė, nei čia kas buvo. Tai čia mane uždarys dabar. Kiek laiko?". Jam pareigūnai atsako, kad iki kol bus pareikšti įtarimai. E. N. aiškina, kad nėra sėdėjęs niekur, kad yra grįžęs iš užsienio, kad nėra jam už ką sėdėti. E. N. kviečia J., tačiau ji negirdi. E. N. sako ,,ot šventės, prisidirbom". Pareigūnui pasakius, kad nereikia vaikų mušti, E. N. sako ,,nemušiau, sakau jis ne pirmąkart meluoja. Kai aš užsienyje buvau, jis man žinutę atsiuntė, kad mėlynę jam įstačiau. Kaip aš jam galėjau mėlynę įstatyti. „Melagis jis". E. N. kviečia J., tačiau pareigūnas jam paaiškina, kad ikiteisminiam pradėti nereikia jos pareiškimo. E. N. prašo J. padėti. E. N. sako ,,visų pirma nėra už ką rašyti". Vaizdo įraše pasirodžiusi moteris paaiškina, kad vaikas išvažiuos su greitąja, kadangi jį pykina, o kitas vaikas važiuos pas močiutę. J. K. nurodo, kad važiuoja su vaiku į ligoninę. Fone girdimas E. N. balsas ,,melagis". Pareigūnas padaro įvykio vietos nuotraukas. J. K. pasako pareigūnams, kad viskas vyko vonioje. J. K. išvyksta su vaikais iš namų. Visi peržiūrėti paeiliui keturi vaizdo įrašai yra įrašomi į CD-R diską, kuris pridedamas prie apžiūros protokolo (b.l. 100-102).

Iš 2021-12-22 įvykio vietos apžiūros matyti, kad apžiūros objektas yra namas adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra apie 8 metrus nuo kelio, įėjimas prie namo neaptvertas. Į namą patenkama pro atviras duris. Atidarius pirmas duris, matomas tambūras, atidarius sekančias duris matomas koridorius, kuriame yra virtuvė ir pečius. Pasukus koridoriuje į dešinę yra vonios kambarys, kuriame yra dušas, skalbimo mašina ir kiti apyvokos daiktai. Koridoriuje einant tiesiai yra kambarys Nr. 1, kambaryje Nr. 1 pasukus į dešinę yra kambarys Nr. 2, kur yra miegamojo lovos, kompiuteris ir kiti baldai. Koridoriuje pasukus į kairę yra svetainės kambarys, kur yra miegamojo lova, spinta ir kiti baldai bei daiktai. Nusikalstamai veikai tirti jokių daiktų nerasta ir nepaimta (b.l. 9-11; 12-22).

2021 m. gruodžio 31 d. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su pateiktomis ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis bei nukentėjusiojo D. M. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, jog D. M. padaryta 3x3 cm dydžio poodinė kraujosruva pakaušyje, paveikus kietu buku daiktu ar atsitrenkiant į tokį, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 50-51).

Iš blaivumo patikrinimo žurnalo kopijos nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 22 d. 13 val. 33 min. E. N. nustatytas 2,45 promilės blaivumas ( b. l. 105).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalį

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiam vaikui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį – mažametis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 2 straipsnyje nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. BK nenumato šios nuostatos išimčių, todėl baudžiamojo įstatymo terminai „vaikas“ ir „nepilnametis“ – analogiški ir reiškia asmenį iki 18 metų. Terminas „mažametis“ reiškia asmenį iki 14 metų. Teismų praktika šiuo klausimu nuosekli ir vienareikšmė.

Byloje nustatyta, kad D. M. yra E. N. posūnis, gimęs (duomenys neskelbtini), tiriamų byloje aplinkybių 2021 m. gruodžio 22 d. metu buvo mažametis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. N. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu, būdamas neblaivus, nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam mažamečiui D. M.. Kaltinamasis E. N. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau parodė, kad įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju, sugyventine bei kitais vaikais buvo vienoje patalpoje, t.y. nuomojamame socialiniame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį jis vienas vartojo alkoholį, tą dieną pradėjo vartoti apie 10 val. ryto. Kaltinamasis parodė, kad išgėrė apie 3 butelius sidro, 1 litro talpos. Iš 2021 m. gruodžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad 2021-12-22 visi buvo namuose, D. nėjo į mokyklą, nes sakė, kad blogai jaučiasi. E. N. nedirbo, kadangi atostogavo tuo metu. Maždaug apie 13.00 val. D. jį pradėjo erzinti, jis pastoviai jį erzina, sako, kad jis negeras, kad jam pinigų neduoda. D. E. N. erzindamas pradėjo rodyti savo nuogą užpakalį, sakydamas, kad E. N. "pyderas, jobaris". Jis D. pasakė, kad už tokį poelgį uždarys į vonios kambarį, tačiau šis nereagavo, nesiliovė. Tada E. N. paėmė D. už rankos ir jį nuvedė į vonios kambarį, netempė per jėgą, N. teigimu, D. pats nuėjo į vonios kambarį, E. N. jį tik laikė už kairės ar dešinės rankos. Laikė, kad nepabėgtų. D. nenorėjo eiti į vonią, norėjo iš jo ištrūkti, rėkė, šaukė, kaip verkdamas, tada E. N. jį palaikė stipriau, kol nuvedė iki vonios kambario, praėjo kelios sekundės. J. tuo metu buvo tame pačiame kambaryje svetainėje su mažu vaiku ir viską matė. J. D. nedrausmino. Kai nuvedė D. į vonios kambarį, įėjo su juo kartu į vonios kambarį, durys buvo atidarytos, šviesa degė iš vonios kambario vidaus. Jis D. vonios kambaryje paleido ir palaikė už pilvo, sakydamas šiam nusiraminti ir nerėkti, nes D. vis dar rėkė. Tiesiog rėkė, nieko ten nebuvo neišsigandęs. E. N. laikė su delnu D. pilvą, nes D. stovėjo prie sienos, jis laikė ne per jėgą, o tik pridėjęs ranką. Tikrai D. neskaudėjo. Jis D. vonios kambaryje netrenkė į pilvą. J. nematė, kas vyko vonios kambaryje, ji tik girdėjo triukšmą, girdėjo kaip jos sūnus rėkė. Ji neatėjo pažiūrėti, kas vyksta. Ir D. vienu metu išbėgo iš vonios, rėkdamas pas mamą, kažką panašaus sakė, kad "dėdė mane muša". Jis nepastebėjo, kad D. bėgdamas iš vonios kambario atsitrenktų į duris, tikrai to nematė. Jis išėjo iš vonios kambario paskui D.. Atsisėdo ant fotelio ir toliau žiūrėjo televizorių. D. sėdėjo prie mamos, netoli jo, tame pačiame kambaryje. D. mamai pasakė, kad jį jis mušė per pilvą, nors jis D. nemušė, niekur jam netrenkė. D. tikriausiai taip tik atrodė, kad jį muša, nors jis jį tik už pilvo su ranka prilaikė, norėdamas, kad jis nusiramintų. Jis sakė J., kad D. nemušė. Tačiau J. patikėjo sūnumi. Jis D. myli, augina kaip savo sūnų. D. jo nebijo, tiesiog bobulka (J. motina) ir J. D. nuteikinėja prieš jį, kad jo neklausytų. D. E. N. neklauso, prastai mokosi, nelanko mokyklos. Jų santykiai nėra geri. D. ir savo motiną vadina "kurva". Jis pagrinde išlaiko šeimą ir J. dar gauna už vaikus. Gailisi iš vis, kad įvyko toks konfliktas tarp jo ir D., jam nereikėjo kreipti dėmesio, vesti D. į vonios kambarį. Šias ikiteisminio tyrimo aplinkybes kaltinamasis iš dalies patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusįjį mažametį laikė ranka nuo alkūnės iki riešo, t.y rankos dilbiu, prispaudęs pilvą, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aiškino, kad D. laikė nestipriai delnu prispaudęs pilvą. Teismo manymu, kaltinamajam būtų reikėję labai susilenkti, kad galėtų laikyti prispaudęs pilvą rankos dilbiu, nes nukentėjusysis, kaip parodė kaltinamasis yra jam iki pečių, ir kad tokioje pozicijoje kaip kaltinamasis parodė teismo posėdžio metu, kaip laikė D. rankos dilbiu prispaudęs pilvą, negalėtų laikyti vaiko. Tuo tarpu, kaltinamojo teigimu, jis stovėjo tiesiai, nesusilenkęs ir dilbiu spaudė vaikui pilvą. Nukentėjusysis mažametis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. jį mušė. Jis buvo namuose, nuėjo į kambarį, jis – mamos draugas E. pradėjo rėkauti, liepė eiti jam iš kambario, jis jam parodė liežuvį. Mama nuėjo į virtuvę, E. pasakė ,,eik iš čia“, pradėjo rėkti, jis parodė liežuvį ir nuėjo pas mamą į virtuvę, E. atėjo, nutempė jį į vonią ir jam trenkė dešine ranka į pilvą. E. paėmė jį už rankos ir nuvedė į vonią, jis dviem sekundėms nualpo. Jis griuvo ir trenkėsi galvą į vonios duris ir buvo guzas galvoje, nes nuo smūgio jis nukrito, negalėjo išsilaikyti ir krisdamas užsigavo galvą į duris. E. jam iš visų jėgų trenkė į pilvą, jis "biški" paėjo atgal ir griūdamas užsigavo galvą, nes buvo prieš tai "biški" nualpęs. Jam E. trenkė į pilvą su kuloku. Paskui atėjo mama ir E. patraukė iš vonios, iškvietė socialinę darbuotoją, paskui socialinė darbuotoja iškvietė policiją ir greitąją ir jį išvežė greitoji. Greitojoje jį patikrino ir jie su mama išvažiavo pas babą. Iš teisme duotų kaltinamojo ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų bei liudytojos socialinės darbuotojos A. L. parodymų matyti, kad įvykio dieną E. vartojo alkoholį, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo mažamečio įvyko žodinis konfliktas, kaltinamasis patvirtino, kad nusivedė mažametį nukentėjusįjį į vonios kambarį ir ten delnu, vėliau teismo posėdžio metu, rankos dilbiu, laikė ranka prispaudęs pilvą, kad D. nusiramintų. Asmenys, kurie įvykio dieną buvo tame pačiame name, tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie įvykusį konfliktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajam nustatytas 2,45 promilės girtumas ir jis aiškino, kad kai kurių aplinkybių neprisimena, kaip ir to, kad mažametis sprukdamas iš vonios kambario pats susižalojo galvą, neprisimena, tačiau prisimena tiksliai, kad mažamečiui į pilvą nesudavė. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiojo mažamečio nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiojo mažamečio D. M. sužalojimų lokalizaciją ir jų mechanizmą. Nukentėjusiojo mažamečio D. M. asmens apžiūros metu nustatyta, jog yra galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, taip pat nustatytas pilvo sienos sumušimas. Traumos atsiradimas galėjo būti dėl atsitrenkimo į kitus objektus ar smūgis jais bei užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas ar apdraskymas. Specialistas susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei mažamečio D. M. gydytojo išrašu, padarė išvadą, kad D. M., padaryta 3x3 cm dydžio poodinė kraujosruva pakaušyje, paveikus kietu buku daiktu ar atsitrenkiant į tokį, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicininių dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo mažamečio patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo žymės jo pilvo srityje užfiksuotos specialisto išvadoje, pastebimos kurį laiką po įvykusio konflikto, o tai suponuoja išvadą, kad fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną buvo pakankamai intensyvus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajam fizinį skausmą ir būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajam mažamečiui padaryti sužalojimai yra būtent E. N. neteisėtos veikos pasekmė, o būtent kaltinamajam kumščiu sudavus nukentėjusiajam į pilvą.

Teismas pažymi, kad baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, specifika yra ta, kad dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, pašalinių smurto liudytojų kaip taisyklė tokiuose įvykiuose nebūna, todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai. Šiuo konkrečiu atveju teismas remiasi asmenų, kuriems nukentėjusysis mažametis pasakojo apie konfliktą, parodymais, t.y. 2021 m. gruodžio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC pateikto garso įrašo apžiūra, iš kurios nustatyta, kad nukentėjusiojo mažamečio D. M. šeimos socialinė darbuotoja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad nukentėjusįjį mažametį sumušė patėvis. 2021 m. gruodžio 22 d. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo išrašu, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis apžiūros metu nurodė, jog buvo sumuštas mamos draugo, iš ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu socialinės darbuotojos parodymų, kurie patvirtina, kad nukentėjusiojo mažamečio mama paskambino socialinei darbuotojai ir paklausė ką daryti, kadangi jos draugas sumušė jos sūnų, taip pat tarnybiniu pranešimu, iš kurio nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 22 d. apie 13 val. 17 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose, neblaivus patėvis E. N. sumušė savo mažametį posūnį D. M., kuriam vieną kartą sudavė kumščiu į pilvą. Įvykio metu vaiko mama J. K. buvo kitame kambaryje, kuri buvo blaivi. Policiją į įvykio vietą kvietė socialinė darbuotoja A. L.. Įvykio vietoje nustatyta, kad įvykusio konflikto metu E. N. buvo neblaivus, kuriam nustatytas 2,45 prom. girtumas, ko pasekoje sumušė savo mažametį posūnį ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Nors teismas asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, parodymus turi vertinti itin įdėmiai, atsargiai, turi įvertinti galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo mažamečio parodymais, kurie, pasak kaltinamojo, yra melagingi ir kuriais siekiama nepagrįstai jį apkaltinti. Priešingai, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai jam E. trenkė kumščiu į pilvą jis atsitrenkė į durų staktą ir tokių būdu susižalojo galvą. Socialiniai darbuotojai atvykus į namus, nukentėjusysis mažametis taip pat papasakojo, kad E. jam trenkė tik kumščiu į pilvą. Pats nukentėjusysis pripažino, kad įvykio dieną erzino, vadino nepagarbiais žodžiais bei rodė nuogą užpakalį. Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu gautų parodymų matyti, kad tarp nukentėjusiojo mažamečio ir kaltinamojo dažnai vyksta konfliktai. Šioje byloje nukentėjusiojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo E. N. kaltė yra grindžiama ne vien tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitais byloje esančiais objektyviai užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais kaltinamojo veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu teigia, kad jis posūnio nemušė, tik laikė su ranka prispaudęs pilvą vonios kambaryje, kad šis nusiramintų, tačiau duoti parodymai neatitinka tikrovės, kadangi kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė kaip laikė posūnį, t.y. nuo alkūnės iki riešo – dilbiu, tačiau iš bendro vaizdo galima susidaryti įspūdį, kad taip laikant mažametį prispaudus ranka, kaltinamasis pagal esamą vaiko ūgį turėjo labai susilenkti arba laikyti vaikui kaklą, o ne pilvą. Be to kaltinamasis teigė, kad mažametį ranka prispaudęs laikė todėl, kad jis nusiramintų, tačiau paklaustas, kodėl nenuvedė vaiko į vonios kambarį ir ten jo neuždarė, o laikė, nors galėjo vaiką nuvesti į vonios kambarį ir palikti vieną, kad šis nusiramintų. Tokiu būdu nukentėjusysis D. M. buvo nežymiai sužalotas, o sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama E. N. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei dėl nukentėjusiojo mažamečio D. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t.y. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį mažametį, nutempęs jį į vonią ir jam sudavęs kumščiu į pilvą tokiais savo veiksmais sukelia jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką E. N. padarė tiesiogine tyčia, t.y. smurtaudamas prieš savo mažametį posūnį, kaltinamasis suvokė, kad tokiais veiksmais jį žaloja ir šių pasekmių siekė.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas E. N. veiksmus nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad E. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą šeimos nario sveikatai. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas (b.l. 158; 159). Administracine tvarka baustas 7 kartus (b.l. 160-163), duomenų, jog būtų įrašytas į psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitas, nėra, dirba (duomenys neskelbtini) pastolininku (b. l. 165-167). Kaltinamasis E. N. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, turi nuolatinį darbą, stengiasi pagerinti šeimos buitį, sugyventinė nedirba, šiuo metu augina jų bendrą mažametį vaiką ir 2 vaikus iš ankstesnių santykių, papildomų pajamų negauna, todėl teismo vertinimu, baudos ar arešto bausmės skyrimas kaltinamajam reikštų darbo praradimą, finansinės ir apskritai buitinės situacijos pablogėjimą šeimoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus arešto bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir jos vykdymą atidedant. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog lengvinanti atsakomybė, kad ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sunkinanti aplinkybė byloje nustatyta, kad nusikaltimą padarė neblaivus. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, E. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti E. N. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Pažymėtina, kad E. N. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama arešto bausmė neviršija vienerių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. N. dirba, neteistas, administracine tvarka baustas 7 kartus, remiantis Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (b. l. 25-27), E. N. šeima stokoja socialinių įgūdžių, pasireiškia vaikų nepriežiūra, trūksta artimesnių santykių su vaikais, E. nevengia alkoholio vartojimo, būna priekabus, ne vieną kartą šeimoje fiksuoti vaiko teisių pažeidimai dėl nesaugios vaikams aplinkos ir vaiko mamos negebėjimo spręsti vaikų elgesio problemų. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti E. N. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės taikymo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas arešto bausmės vykdymas 6 mėnesių laikotarpiui, kartu skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (6 mėnesius), nurodytu intensyviosios priežiūros laikotarpiu kaltinamasis turi būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val. darbo dienomis bei savaitgaliais ir nedarbo dienomis. Kaltinamajam nurodytomis valandomis leidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos tik į darbą, sveikatos priežiūros įstaigą, Covid-19 testavimo punktą prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu kaltinamasis įpareigotinas tęsti darbą, jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, kaltinamasis įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės atidėjimo laikotarpį; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų) per visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. E. N. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – posūnį. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 55,57 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 59-62). 2022 m. balandžio mėnesį buvo gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimas dėl ieškinio atsisakymo, nurodant, kad atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos (b. l. 212). Į bylą taip pat pateiktas Perlas Finance 2022 m. sausio 17 d. pinigų pervedimo kvitas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis E. N. apmokėjo 55,57 Eur žalos atlyginimą (b. l. 68). Atsižvelgiant į nurodytą, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu E. N. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 147-149; 150), kardomosios priemonės terminas nepratęstas (b.l. 154).

Realaus arešto atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas E. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 13:50 val. iki 2021 m. gruodžio 23 d., 14:31 val., tai yra 1 (viena) laikino sulaikymo diena, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Iš Asmens kratos protokolo nustatyta, kad E. N. atliekant asmens kratą rasta ir iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas, SEB banko kortelė, kortelės su asmens duomenimis, juodos spalvos piniginė su nuolaidų kortelėmis, darbo pažymėjimas, laikrodis, guminė apyrankė raudonais kraštais, automobilio Audi raktas, Teleloto bilietas ir pinigai (b. l. 114-118), kurie pagal pakvitavimą 2021 m. gruodžio 23 d. grąžinti E. N. (b. l. 119-120).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su Body kameros įrašais, CD laikmeną su BPC garso įrašu ir CD laikmeną su nukentėjusiojo D. M. apklausos vaizdo įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, E. N. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam:

a) intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatyti, kad E. N., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val. darbo dienomis bei savaitgaliais ir nedarbo dienomis; šiame punkte nurodytu laikotarpiu E. N. leidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos ir šiame punkte nurodytu laiku į darbą, sveikatos priežiūros įstaigą, Covid-19 testavimo punktą prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.

b) įpareigoti E. N. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga; 3) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Realaus arešto atlikimo atveju, vadovaujantis LR BK 66 straipsnio į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 27 d., 00:45 val., iki 2022 m. kovo 28 d., 11:45 val., tai yra 1 (viena) laikino sulaikymo diena, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną su Body kameros įrašais, CD laikmeną su BPC garso įrašu ir CD laikmeną su nukentėjusiojo D. M. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.