- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-8374-347/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00622-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Agata Staševskaja
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia
viešame posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė nuosavybės teise valdė statinį (fermą) ir kad ji valdo statinį (fermą), esantį žemės sklype adresu Kėdainių r. sav., nuosavybės teise.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja A. R> (toliau – Pareiškėja) 2005 m. kovo 7 d. iš Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau – Bendrovė) pajų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu išpirko iš pajininkų visus Bendrovės pajus. Vėliau Bendrovė, keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams, buvo likviduota. 2005 m. kovo 7 d. Pareiškėja sudarė likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajų pirkimo-pardavimo sutartis su J. G. (dėl 17 752 vnt. pajų), A. M. (dėl 762 vnt. pajų), J. M. (dėl 12 200 vnt. pajų), I. P. (dėl 2 801 vnt. pajų), S. R. (dėl 17 544 vnt. pajų), J. M. (dėl 7 247 vnt. pajų) ir R. M> (dėl 1 908 vnt. pajų) ir tokiu būdu privatizavo Bendrovę, t. y. įgijo nuosavybės teisę į 100 proc. minėtos žemės ūkio bendrovės turto. Pagal Pareiškėjos turimus rašytinius dokumentus (2005 m. gruodžio 31 d. priėmimo-perdavimo aktą), Bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas V. B. bendrovės pajininkei – Pareiškėjai – perdavė tokį turtą: A/m Gaz-52, veršidę su pertvara, kombainą SKP-5, priekabą T-050, mėšlidę ir kt. negrąžinamą turtą. Pažymėjo, kad sandorių sudarymo metu Bendrovei nuosavybės teise priklausė ir neregistruotas statinys (ferma), esantis žemės sklype adresu Kėdainių r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ferma). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja, įgijusi teises į visus Bendrovės pajus ir turtą, taip pat faktiškai įgijo nuosavybę ir į kitą likviduojamos žemės ūkio bendrovės turtą – Fermą, kuriame nuo 2005 m. iki šiol laiko gyvulius, ūkininkauja, Pareiškėja su ferma elgiasi kaip su savu turtu: jį prižiūri, remontuoja, išlaiko, netgi buvo užsakiusi atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus. Visgi privatizuojant Bendrovės turtą, Bendrovė reikiamų dokumentų – perdavimo akto, būtino dėl nuosavybės teisės į statinį (fermą) įregistravimo viešajame registre, Pareiškėjai neperdavė, kas sutrukdė ir trukdo iki šiol Fermą teisiškai įregistruoti Pareiškėjos vardu.
Liudytoja Z. V. paaiškino, kad su pareiškėja buvo kaimynė, dirbusi fermos vedėja. A. R> pradėjo supirkinėti pajus, ferma priklausė Bendrovei, o paskui nusipirko pareiškėja už čekius. Įsigijimas susijęs su tuo, kad ji viską žinojo apie gyvulius, kiti turėjo savas sritis, niekas nepretendavo į fermą. Elektra fermoje yra, moka už ją pareiškėja.
Liudytojas V. Z. paaiškino, kad iširus Bendrovei, buvo dalijamas turtas, pareiškėja įsigijo už pajus fermą, daugiau pretendentų nebuvo. Įsigijo pareiškėja, nes tikslas buvo -ūkininkauti, užsiimti gyvulininkyste. Kai pradėjo ūkininkauti, atsirado pieno blokas, buitinės patalpos sutvarkytos, pakeisti langai ir durys, aptverta teritorija. Fermą naudoja ir tvarko kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog VĮ Turto bankas neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas Pareiškėjos nurodomu būdu, todėl, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, neprieštaraujame įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui CK 4.68–4.71 straipsnių pagrindu. Teismui nustačius, jog Pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis į statinius – fermą, adresu Kėdainių r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos.
Nustatyta, kad Pareiškėja pajų pirkimo – pardavimo sutartimis vienu metu įsigijo 100 procentų Bendrovės pajų. Pareiškėja nusipirko (privatizavo) įmonę, t. y. Pareiškėja įsigijo ne tik 100 procentų pajų, bet tuo pačiu ji nusipirko įmonę su jai priklausančiu turtu, detalizuotu aukščiau, įskaitant ir
Lietuvos Vyraiusiojo archyvas atsakė, jog duomenų žemės ūkio bendrovių dokumentai nesaugomi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmiau paminėto nekilnojamojo turto Pareiškėja pajų pirkimo – pardavimo sutartimis vienu metu įsigijo 100 procentų Bendrovės pajų. Pareiškėja nusipirko (privatizavo) įmonę, t. y. Pareiškėja įsigijo ne tik 100 procentų pajų, bet tuo pačiu ji nusipirko įmonę su jai priklausančiu turtu, detalizuotu aukščiau, įskaitant ir Fermą. Pareiškėja neturi būtent Fermos įsigijimo aplinkybę tiesiogiai patvirtinančių Dokumentų. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodyta, kad Pareiškėjos nuomone, Pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į Fermą. Įvertinus įrodymų visumą (archyvinėse pažymose fiksuotų įrašų apie nuosavybės teisę į fermą nebuvimą, ir kt.), visos šios byloje nustatytinos aplinkybės leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog Pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į Fermą, todėl turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl Fermos nuosavybės įgijimo. Nustačius Pareiškėjos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, Pareiškėja galės įregistruoti nuosavybės teisę į Fermą.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą Pareiškėja įrodinėjo savo pareiškime dėstomomis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė
nuosavybės teise valdė statinį (fermą), ir pareiškėja A. R., kuri nusipirko visą bendrovę nuosavybės teise valdo fermą, adresu Kėdainių r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų Pareiškėja negali, todėl valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisių tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kaip jau buvo minėta, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė nuosavybės teise valdė statinį (fermą), esantį žemės sklype adresu Kėdainių r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. valdo statinį (fermą), esantį žemės sklype adresu Kėdainių r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.