- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-25
- Bylos Nr.
- e2-1485-994/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės inžinerija“
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE
- Advokatai
- Tadas Katauskas
dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovui advokatui Tadui Katauskui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės inžinerija“ atstovui (duomenys neskelbtini) A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės inžinerija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 10 414,64 Eur nuostolių, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėju UAB "Baltijos estetikos centras" sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Draudimo sutarties pagrindu Ieškovas kompensavo Draudėjui 10 414,64 Eur dydžio nuostolius, kuriuos Draudėjas patyrė, kuomet vykstant šilumos trasos tiesimo darbams pradėjo skilinėti sienos. Šilumos tinklų darbus organizavo rangovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl yra atsakingas dėl atsiradusios žalos. Atsakomybė už žalą tenka atsakovui, todėl ieškovas išmokėtos 10 414,64 EUR nuostolių sumos reikalauja iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Ieškovas teigia, jog Atsakovo atsakomybė kyla pagal CK 6.266 str. 1 d., kurioje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Nors Ieškovas remiasi griežtosios atsakomybės norma, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos pagrįsti likusias deliktinės atsakomybės sąlygas ir vykdyti CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigą. Ieškovas neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas informuoja, jog šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbus vykdė rangovas UAB „Ukmergės inžinerija“. Atsakovas negavo jokių pretenzijų dėl rangovo netinkamai atliekamų darbų. Be to, rangovas UAB „Ukmergės inžinerija“ darbus baigė 2019-05-19, o pranešimas apie žalą parengtas 2019-12-20, defektinis aktas - 2021-01-16, t. y. praėjus ilgiau nei pusmečiui nuo rangovo darbų pabaigos, todėl darytina išvada, kad tariama žala kilo ne dėl rangovo atliekamų darbų. Atsakovas, organizuodamas šilumos trasų tiesimo darbus, laikėsi visų statybos procesą reguliuojančių teisės normų reikalavimų ir tokiems darbams atlikti taikomų standartų, darbams atlikti buvo išduoti statybos leidimai, todėl atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Taip pat neaišku, kokie atsakovo veiksmai neva sukėlė tariamą žalą. Apibendrinant, ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
3. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Ukmergės inžinerija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškovė neįrodė atsakovės bei trečiojo asmens neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atliktų šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbų ir patalpose skilusių sienų.
4. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Papildomai paaiškino, kad byloje visiškai ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pastato sienos skilo dėl atsakovės atliktų šilumos trasos įrengimo darbų. Ieškovė prieš išmokėdama draudimo išmoką ar bylos nagrinėjimo metu turėjo atlikti ekspertizę dėl apdrausto turto patalpose atsiradusių trūkių. Beveik 7 mėnesių laikotarpis skiria darbų užbaigimą ir draudėjo pranešimą apie žalą, kas taip pat kelia abejonių dėl priežasties. Ieškovo pateiktas rangovo raštas nepagrindžia aplinkybės, kad ne dėl rangovo nekokybiškų darbų kilo patalpose fiksuoti skilimai.
5. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį. Nurodė, kad atliekant šilumos trasos tiesimo darbus (duomenys neskelbtini) buvo naudojama tik smulkioji mechanizacijos įranga, tad vibracija tokio pobūdžio negalėjo sukelti patalpose fiksuotų įtrūkimų. Jeigu dėl smulkios technikos naudotos šalia pastato kilo tokios pasekmės, tai kyla abejonių dėl rangos darbų kokybės. Pažymėjo, kad po šilumos trasos užbaigimo, buvo toliau gatvėje atliekami rekonstrukcijos darbai, kada buvo naudojama ir sunkioji mechanizacijos technika – volai ir kita. Tokių darbų atlikimo metu buvo naudojamos sunkiasvorės technikos ir vibracija buvo žymiai didesnė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
6. Ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas siunčiant teismo šaukimą per EPP sistemą. Į 2022-03-09 teismo posėdį nesijungė, prašė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Į paskirtą 2022-01-27 teismo posėdį taip pat nesijungė, prašant jį atidėti dėl ligos, objektyvių įrodymų nepateikus ir po posėdžio. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant, turint išdėstytą poziciją ieškinyje ir dublike.
7. Byloje kilo ginčas dėl žalos, kilusios apdraustame objekte - (duomenys neskelbtini) subrogacijos tvarka iš šalia pastato šilumos trasos tiesimo darbus atlikusios atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
8. Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo apdraudęs patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), turto draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė 2020-01-16 pranešimą, kad 2019-12-20 pastebėtas, jog patalpose sutrūkinėjo sienos ir grindų plytelės (ieškinio priedas – „pranešimas apie žalą“), dėl ko buvo atlikta patalpų apžiūra ir surašytas 2020-01-16 apžiūros aktas (ieškinio priedas). Remiantis į bylą pateikta ieškovo sąmata, ieškovas reiškia subrogacinį reikalavimą kaltam už žalos padarymą subjektui – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), atlikusiam šilumos trasos tiesimo darbus.
Dėl civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų
9. Subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose reguliuoja CK 6.1015 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
10. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
11. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).
12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimas yra nukreiptas į teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Svarbu tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?67/2014; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys rengėsi bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike nurodė, kad byloje ieškovė nepateikia jokių objektyvių įrodymų atsakovės civilinei atsakomybei pagrįsti, o deklaratyvus UAB „Omesta“ raštas pateiktas su dubliku nepagrindžia patalpose atsiradusių trūkumų – įsikilimų – priežasties, tad ir atsakovės neteisėtų veiksmų.
14. Teismas, vertindamas ieškovės byloje pateiktus įrodymus bei jos pasyvią poziciją bylos nagrinėjimo metu, neatvykus į du teismo posėdžius, sprendžia, kad toks pasyvus elgesys leidžia abejoti ieškovės išdėstyto reikalavimo ieškinyje palaikymu.
15. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
16. Teismas pažymi, kad ieškovė turėjo pakankamai daug laiko įrodymams teikti, atsikertant į atsakovės poziciją dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pagrindimo, jų įrodymo. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).
17. Teismas, įvertinęs ieškovės su ieškiniu pateiktus įrodymus, taip pat UAB „Omesta“, kaip (duomenys neskelbtini) patalpų rangovo, 2019-10-10 subjektyvų raštą, jog patalpose atsiradę defektai negali būti traktuojami kaip statybos defektai, sprendžia, kad tokių ieškovės pateiktų įrodymų visuma nepagrindžia atsakovės, atlikusios šilumos trasos tiesimo darbus šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veiksmų neteisėtumą, dėl ko galimai kilo ieškovės apdraustų patalpų defektai. Tokio pobūdžio byloje paprastai reikalinga atlikti ekspertinį tyrimą priežasčiai pagrįsti, kam reikalinga specialių žinių, tačiau tokie įrodymai į bylą ieškovės nebuvo teikti, prašymas skirti ekspertizę neteiktas nei iki posėdžių, nei posėdžių metu.
18. Teismas pažymi, kad šias teismo išvadas dėl priežastingumo įrodinėjimo specialistų išvadomis sustiprina ir tai, kad trečiojo asmens vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po šilumos trasos tiesimo darbų, buvo toliau tęsiami (duomenys neskelbtini), komunikacijų atnaujinimo ir plėtros darbai, ko pasekoje buvo naudojamos sunkiasvorės technikos. O kaip matyti iš atsakovės pateiktų įrodymų byloje, šilumos trasos tiesimo darbai buvo baigti 2019 m. gegužės mėnesį (atsakovės atsiliepimo priedas- darbų žurnalas), t. y. likus 7 mėnesiams iki fiksuotos žalos atsiradimo (2020-01-16 pranešimas apie žalą). Šios nurodytos faktinės aplinkybės tik sustiprina teismo vertinimą, kad patalpų sienų ir grindų skylimą apdraustose patalpose galėjo sąlygoti daugybė veiksnių, ko byloje ieškovė tinkamai nepagrindė ir neįrodė, teikdama ieškinį tik atsakovės atžvilgiu.
19. Teismas, įvertinęs įrodymus byloje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių faktinių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą šioje civilinėje byloje pripažinti esant neįrodytomis atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms - neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui (CK 6.246–6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti, todėl jis atsakovės atžvilgiu atmestinas.
20. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-462/2002; 2007-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
21. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 222,11 Eur advokato išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
22. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje UAB „Ukmergės inžinerija“ duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų neteikė.
23. Iš ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per filialą Lietuvoje, valstybei priteistinos 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, kodas 124135580, iš ieškovės Ergo Insurance SE, kodas 10017013, veikiančios per Lietuvos filialą, kodas 302912288, 1 222,11 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, kodas 302912288, valstybei 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinę).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.