Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu G. V. ir jo atstovė, patvirtino skunde išdėstytus motyvus, prašė teismo jais vadovautis nagrinėjant skundą bei pateikė rašytinius paaiškinimus. Jų teigimu, G. V. skundas turi būti tenkintinas dėl sekančių motyvų:

Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos skelbto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimas“ dokumentų ir procedūrų vertinimą. Pirkimo sąlygas patvirtino ir pirkimo būdą parinko Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininkas buvo G. V.. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad Viešųjų pirkimų komisija pirkimą atliko centralizuotai – pagal 42 perkančiųjų organizacijų, miškų urėdijų pateiktus įgaliojimus, vykdydama centralizuoto duomenų perdavimo ryšio paslaugų tiekėjo parinkimo procedūras iki pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo. Komisijos protokole nurodyta, kad, nustatant pirkimo būdą, buvo atsižvelgta į miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes, todėl Viešųjų pirkimų komisija nutarė pirkimą organizuoti supaprastinto atviro konkurso būdu. Viešųjų pirkimų tarnyba susumavo miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas numatomas pirkimo vertes ir nustatė, kad bendra suma sudaro apie 195,4 tūkst. Eurų, be PVM. Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad tokių paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba, kai jas perka centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše esanti Generalinė miškų urėdija, nuo 2014-01-01 yra 134 000 Eurų be PVM.

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Viešojo pirkimo komisijos posėdyje buvo nutarta duomenų perdavimo paslaugas pirkti supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdu. Toks pirkimo būdas buvo pasirinktas, įvertinus visų 42 miškų urėdijų pateiktuose įgaliojimuose nurodytų pirkimo verčių sumą. Generalinė urėdija ir Aplinkos ministerija šios paslaugos nepirko. Visų 42 miškų urėdijų pateiktuose įgaliojimuose nurodyta bendra numatoma pirkimo vertė 195,4 tūkst. Eurų. Tokia pati numatomo pirkimo vertė įvardinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-12-28 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-4282.

Generalinė miškų urėdija, vykdydama pirkimą pagal 42 miškų urėdijų įgaliojimus, pati nepirkdama duomenų perdavimo paslaugos, susumavus įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes, pasirinko tą pirkimo būdą, kuriuo pirkimą būtų vykdžiusios pačios perkančiosios organizacijos, jeigu nebūtų Generalinės miškų urėdijos įgalinusios atlikti Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus veiksmus iki pirkimo sutarčių sudarymo. Pabrėžtina tai, kad paslaugos specifika ir pobūdis suponavo reikalingumą ir būtinybę vykdyti pirkimo procedūras, iki pirkimo sutarčių sudarymo, pagal įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirkimui Nr. 166162 teisėtai taikytas supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdas, nes miškų urėdijų įgaliojimuose nurodyta bendra numatoma pirkimo vertė 195,4 tūkst. Eurų neviršija šiam pirkimui taikytinos tarptautinio pirkimo vertės ribos 207 tūkst. Eurų, o perkančiosios organizacijos 42 miškų urėdijos. Vadovaujantis išdėstytu ir G. V. vertinimu, VPĮ pažeidimų parenkant pirkimo būdą nepadaryta, o Viešųjų pirkimų tarnybos priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje - neteisėtas.

Viešųjų pirkimų tarnyba, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje, konstatavo tai, kad viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas G. V., nustatęs pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija – jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė VPĮ 90 str. 2 dalies nuostatas.

Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad vienas iš patvirtintų ekonominio naudingumo kriterijų – techninė pagalba. Šiuo kriterijumi laikomas techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose, kuris, administracinės teisės pažeidimą nagrinėjusio subjekto vertinimu, yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija. Komisijos pirmininkas nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos nuostata, kad, priėmęs sprendimą dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pažeidė VPĮ 90 str. 2 dalies nuostatas. Šis kriterijus tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu apskritai, kuris (techninių pagalbos centrų skaičius) lemia geresnę paslaugų garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos kokybę ir užtikrina operatyvesnį paslaugų suteikimą užsakovui.

Pirkimo sąlygų 10.1 papunktyje nustatyta, kad „pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus“. Vienas iš šių kriterijų įvardintas „Techninė pagalba (T). Techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose“.

„4. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:

„2. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai“ (žodžiai „techninė pagalba“ vėlgi tiesiogiai įvardinti ir šiame punkte).

Kvalifikacinis reikalavimas apskritai turėti „klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei šalinimo tarnybą“ (bent vieną techninės pagalbos centrą) šiame pirkime yra privalomas visiems tiekėjams pagal Pirkimo sąlygų 3.1 papunkčio 2 lentelėje nustatytą kvalifikacinį reikalavimą Nr. 2. Tačiau tiekėjas, turintis „pajėgesnę“ tokią tarnybą, t.y. turintis didesnį techninės pagalbos centrų skaičių, šiame kriterijuje yra pranašesnis prieš kitą tiekėją (geresnės paslaugų kokybės ir operatyvesnio paslaugų suteikimo – reagavimo į gedimus ir jų šalinimo – aspektais), kuris tokių techninės pagalbos centrų turi mažesnį skaičių. Be to, šio kriterijaus lyginamasis svoris (30) ekonominio naudingumo įvertinime yra mažesnis už kito kriterijaus – kainos – lyginamąjį svorį (70).

Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. vasario 1 d. rašte Nr. 4S-307 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 166162 vertinimo išvados“, adresuotame Generalinei miškų urėdijai, teigiama: „<...> Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais“.

Būtent tai ir yra padaryta Pirkimo sąlygų 3.1 papunkčio 2 lentelėje nustatytame kvalifikaciniame reikalavime Nr. 2: „Teikėjas turi turėti klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei šalinimo tarnybą, galinčią visą parą gyvai telefonu, faksu ar el. paštu priimti pranešimus apie klientų aptarnavimo problemas ar gedimus“. Toliau minėtame Viešųjų pirkimų tarnybos rašte teigiama: „Vienu iš techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymo būdų šiame Įstatymo straipsnyje įvardytas pažymos apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones pateikimas, todėl techninių priemonių turėjimas (Pirkimo atveju – techninės pagalbos centrų) priskirtas prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir, kaip nurodyta Tarnybos išvadoje, pagal Teisingumo Teismo praktiką negali būti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijumi“. Absoliučiai sutiktina su šiuo teiginiu. Tačiau pirkime Nr. 166162 taip net ir nėra – pirkime Nr. 166162 ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi įvardintas ne techninių priemonių turėjimas apskritai (faktinė aplinkybė), bet techninių priemonių skaičius (kiekybinis rodiklis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Techninė pagalba - techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose negali būti traktuojamas kaip neteisėta pirkimo sąlyga. Vadinasi ir VPĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostatos nepažeistos.

Įvertinusi pirkimo dokumentus ir perkančiosios organizacijos pateiktą, taip pat CVP IS esančią Pirkimo informaciją, Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad komisija, kurios nariu buvo pareiškėjas, 2015-07-30 posėdyje nutarė pirkimą atlikti supaprastinto atviro konkurso būdu, nurodydama, kad „Nustatant duomenų perdavimo paslaugų pirkimo būdą, komisija atsižvelgė į miškų urėdijų pateiktuose įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes pagal paslaugų kodą 72318000-7 bei perkamų paslaugų sudėtingumą ir specifiką“. Atkreiptinas dėmesys, jog perkančioji organizacija pirkimą vykdė pagal miškų urėdijų įgaliojimus, kuriuose buvo nurodytos ir kiekvienos miškų urėdijos numatomos pirkimo vertės. Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti“.

Pažymėtina, kad perkamos paslaugos priskiriamos prie Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų 5 kategorijos (Ryšių paslaugos) A paslaugų, kurių CPV kodas atitinka CPC kodą 75231. Tokių paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba, kai jas perka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 „Dėl perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015-07-01) patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, nuo 2014-01-01 yra 134 000 EUR (be PVM).

Pirkimo vertė yra vienas svarbiausių kriterijų pirkimo būdui pasirinkti. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“. Nustatyta tvarka pažeidžiama, jeigu vietoje tarptautinio pirkimo perkančioji organizacija vykdo supaprastintą pirkimą arba supaprastintą pirkimą atlieka apklausos būdu, kai pagal pirkimo vertę reikia rinktis kitą pirkimo būdą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Pirkimo sąlygų 1.1 punkte nurodyta: „Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – perkančioji organizacija) numato pirkti duomenų perdavimo paslaugą“, o Pirkimo sąlygų 1 priede „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) nurodoma, kad „Perkamą paslaugą sudaro:

- Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios užsakovo centrinį prijungimo tašką – LR aplinkos ministerija (Jakšto g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo tašką – Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklą su visų VĮ miškų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrą tinklą IP protokolu.

Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas komisijos pirmininku patvirtino pirkimo sąlygas, kurių 10.1 punkte nustatyta, kad „Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus“. Vienas iš patvirtintų ekonominio naudingumo kriterijų – Techninė pagalba (T). Šiuo kriterijumi laikomas techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose.

Pareiškėjo skunde pažymėta, kad nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus techninė pagalba, t. y. turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose, yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija. Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai”. Vienu iš techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymu šiame Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnyje įvardytos pažymos apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones pateikimas, todėl techninių priemonių turėjimas (Pirkimo atveju – techninės pagalbos centrų) priskirtinas prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų. Dar daugiau, didesnis pagalbos centrų skaičius Lietuvoje rajonų centruose pats savaime negali garantuoti ekonomiškesnio ir kokybiškesnio techninės pagalbos teikimo. Tinkamai organizuodamas darbą su mažesniu pagalbos centrų skaičiumi tiekėjas gali teikti ekonomiškesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Perkančioji organizacija, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo praktiką, 2013-10-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 pažymėjo, kad „Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Svarbu tai, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymą (Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06)“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, kaip komisijos pirmininkas, pirkimo dokumentuose nustatęs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija – jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. <...> Tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis“ (reikalavimas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus nustatytas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte.

2016-05-12 VPT Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Jatulienė įgaliota (veikianti) VPT direktoriaus 2015-03-12 įsakymu Nr. 1S-45 (Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. V. pagal ATPK 171³ str. 1 d.

2016-06-02 VPT teisės ir personalo skyriaus vyriausios specialistės, laikinai atliekančios teisės ir personalo skyriaus vedėjo funkcijas, Raimondos Rauluševičienės, veikiančios pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2016-04-22 įgaliojimą Nr. M-32, nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/70-70, G. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d. ir nubausta 144 eurų bauda, už tai, kad VPT atliko Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos 2015-08-04 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimas“ pirkimo Nr. 166162 dokumentų ir procedūrų vertinimą. Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai parenkant pirkimo būdą ir rengiant pirkimo sąlygas. Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo 2013-04-11 įsakymu Nr. 1B-117, 6.1 punkte nustatyta, kad „Komisija parenka pirkimo būdą, o 6.3 punkte, patvirtina pirkimo sąlygas - pirkimo dokumentus. Pirkimo sąlygas patvirtino ir pirkimo būdą parinko Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininku buvo G. V., 2015-07-30 posėdyje (komisijos posėdžio protokolas Nr. 8B-460, toliau – protokolas). Atsižvelgiant į tai, kad G. V., kaip komisijos pirmininkas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl pirkimo būdo parinkimo ir pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant sprendimus patvirtinant neteisėtą pirkimo būdą ir neteisėtas pirkimo sąlygas, jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 171³ str. 1 d.

Nustatyta, kad komisija pirkimą atliko centralizuotai, pagal kitų perkančiųjų organizacijų VI miškų urėdijų įgaliojimus vykdyti centralizuoto duomenų perdavimo ryšio paslaugų tiekėjo parinkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Komisijos protokole nurodyta, kad nustatant pirkimo būdą buvo atsižvelgta į VI miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes pagal paslaugų kodą 72318000-7, todėl komisija nutarė pirkimą atlikti supaprastinto atviro konkurso būdu.

Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos perkamos paslaugos yra įvardintos pirkimo sąlygų 1 priede „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“. Jas sudaro „Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios Užsakovo centrinį prijungimo tašką – LR Aplinkos ministerija (Jakšto g. 4/9 Vilnius) ir rezervinį prijungimo tašką –Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9 Vilnius) į kompiuterių tinklą su visų VĮ miškų urėdijų ir girininkų kompiuterių tinklais į bendrą tinklą IP protokolu. Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios Užsakovo pagrindinį ir rezervinį taškus šviesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“. Perkamos paslaugos priskiriamos prie Viešųjų pirkimo įstatymo 2 priedelyje nurodytų 5 kategorijos (Ryšių paslaugos) A paslaugų, kurių CPV kodas atitinka CPC kodą 75231. Tokių paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba nurodyta CPV IS kai jas perka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-02-21 įsakymu Nr. 4-72 „Dėl perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“, patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, nuo 2014-01-01 yra 134 eurų (be PVM). Tuo tarpu susumavus VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas numatomas Pirkimo vertes, bendra suma sudaro 195.4 tūkstančiai eurų ( be PVM).

Viešųjų pirkimo įstatymo 9 str. 4 d. nustatyta, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertės apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinta pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“. Tarnybos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 8 punkte nustatyta. „Jeigu pirkimas vykdomas pagal įgaliojimą, pirkimo verte laikoma kiekvienos perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, arba įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kurią sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių jų verčių suma“. Viešųjų pirkimų įstatymo 84 str. nustatyta, kad šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti pirkimai, tai pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, tuo tarpu visų miškų urėdijų nurodytų Pirkimo verčių bendra suma yra apie 195.4 tūkstančiai eurų be PVM.

Atsižvelgiant į metodikoje nurodytus pirkimo didžiausios vertės skaičiavimo būdus, į tai, kad įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių paslaugų pirkimo sutarčių verčių suma, konstatuotina, kad komisijos pirmininkas G. V., parinkęs supaprastintą Pirkimo būdą, neatsižvelgdamas į bendrą miškų urėdijų nurodytą Pirkimo vertę, pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo 9 str. 3 d. nuostatą, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“ ir 9 str. 4 d. nuostatą „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal VPT patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką“, neužtikrino Viešųjų pirkimo įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi ir šio straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslų siekimo.

Komisijos patvirtintų pirkimo sąlygų 10.1 p. nustatyta, kad „Perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus“. Vienas iš patvirtintų ekonominio naudingumo kriterijų - Techninė pagalba. Šiuo kriterijumi laikomas techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose. Pažymėtina, kad kriterijus yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija.

Viešųjų pirkimų įstatymo 36 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais. Vienu iš techninio ar profesinio pajėgumo įrodymų šiame Viešųjų pirkimo įstatymo straipsnyje įvardytas pažymos apie paslaugų tiekėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones pateikimas, todėl techninių priemonių turėjimas (Pirkimo atveju – techninės pagalbos centrų) priskirtinas prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad komisijos pirmininkas G. V., nustatęs pirkimo dokumentuose tokį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija, jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo 90 str. 2 d. nuostatas, kad „Ekonomiškai pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis“(reikalavimas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus nustatytas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 4 d. 1 p.

VPT kaltino G. V., kad būdamas komisijos pirmininku ir priėmęs sprendimą dėl neteisėto pirkimo būdo parinkimo ir dėl neteisėtos pirkimo sąlygos, susijusios su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, patvirtinimo, balsuodamas už šiuos sprendimus pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 3 d. 4 d., 90 str. 2 d. , neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi ir 3 str. 2 d. apibrėžto pirkimų tikslo siekimo ir įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d.

Pareiškėjas nesutiko su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jį skundė dviem aspektais. Pirmiausia jis laikėsi nuostatos, kad jo vadovaujama Viešųjų pirkimų komisija vykdė pirkimo procedūras iki 42 būsimų duomenų perdavimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutarčių, tarp 42 miškų urėdijų ir pirkimą laimėjusio dalyvio, sudarymo momento. Perkančiosios organizacijos, miškų urėdijos nėra įtrauktos į centrinių perkančiųjų sąrašą, todėl, atliekant pirkimą jų naudai, taikytina didesnė tarptautinio pirkimo vertės riba – 207 000 Eurų, akcentuojant tai, kad Generalinė miškų urėdija ir LR Aplinkos ministerija jokios centralizuotos duomenų perdavimo paslaugos nepirko ir duomenų perdavimo paslauga neplanavo naudotis. Pareiškėjas teigė, kad pirkimui Nr. 166162 teisėtai taikytas supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdas, nes miškų urėdijų įgaliojimuose nurodyta bendra numatoma pirkimo vertė 195,4 tūkst. Eurų neviršija šiam pirkimui taikytinos tarptautinio pirkimo vertės ribos 207 tūkst. Eurų, o perkančiosios organizacijos buvo 42 miškų urėdijos. Generalinė miškų urėdija ir Aplinkos apsaugos ministerija duomenų perdavimo paslaugų nepirko.

G. V. jo atžvilgiu priimtą nutarimą skundė ir tuo aspektu, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus – techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose buvo nustatytas pagrįstai. Jo įsitikinimu, šis kriterijus tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu, nes techninių pagalbos centrų skaičius lemia geresnę paslaugų garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos kokybę ir užtikrina operatyvesnį paslaugų suteikimą užsakovui ir tai negali būti traktuojama kaip neteisėta pirkimo sąlyga.

Įvertinęs teismui pateiktus rašytinius duomenis, VPT bei pareiškėjo G. V. ir jo atstovės pateiktus motyvus dėl Generalinės miškų Urėdijos prie Aplinkos ministerijos skelbto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo“, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nebuvo surinkta duomenų, kad Generalinė miškų urėdija duomenų perdavimo paslaugas pirko ir savo reikmėms, todėl pirkimo atveju teisingai buvo taikyta 207 000 eurų tarptautinio pirkimo vertės riba, kurios apskaičiuota pirkimo vertė 195 000 eurų be PVM neviršijo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo vertę sudarė tik 42 miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytos pirkimų vertės, o pirkimo sąlygų 13.1 punkte buvo nustatyta, kad sutartys su konkursą laimėjusiu tiekėju sudarys miško urėdijos. VTP, teigdama jog Generalinė miškų urėdija pirko duomenų perdavimo paslaugas sau, nepateikė teismui duomenų, galinčių patvirtinti šito pirkimo vertę, neįskaitant 42 miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytas vertes ir iš vykdyto pirkimo išeliminavo Aplinkos apsaugos ministeriją, nors pastaroji, kaip ir Generalinė miškų urėdija buvo įvardintos pirkimo sąlygų 1 priede „Perkamą paslaugą sudaro: „ - Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios Užsakovo centrinį prijungimo tašką - LR aplinkos ministerija (Jakšto g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo tašką - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklą su visų VĮ miškų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrą tinklą IP protokolu. - Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios Užsakovo pagrindinį ir rezervinį taškus šviesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G. V. nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 d. 4 d. 3 str. 1 d. 2 d. reikalavimų ir šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu priimtas nutarimas naikintinas.

Vertinant pareiškėjui inkriminuotą Viešųjų pirkimų įstatymo 90 str. 2 d. pažeidimą, darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalis nustato, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus; <...> tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą, be kita ko, pateikiant pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones. Teismas sutinka su VPT pozicija, kad komisijos nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus techninė pagalba ir turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose, yra susijęs būtent su tiekėjų kvalifikacija, su tiekėjo techniniu pajėgumu, o ne su pirkimo objektu. Techninių priemonių turėjimas, šiuo atveju - techninės pagalbos centrų, priskirtinas prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, dėl to negalėjo būti įtvirtintas kaip vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 26 d. nutartis byloje Nr. ATP-1081-315/2016).

Apylinkės teismas konstatuoja, kad G. V. VPT priimtu nutarimu pagrįstai pripažintas pažeidęs Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl to, kad jis, kaip komisijos narys, balsavo ir patvirtino pirkimo sąlygose kaip vieną iš pasiūlymo vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą kriterijų techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose, kadangi reikalavimai, susiję su tiekėjų kvalifikacija, gali būti nustatomi tik kaip tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis.

Atsižvelgus, kad teismas iš G. V. atžvilgiu priimto nutarimo pašalino jam inkriminuotus Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. 2 d., 9 str. 3 d., 4 d. nuostatų pažeidimus ir į tai kad nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas reikšmingas bylai tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes, teismas jam švelnina VPT paskirtą nuobaudą.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216), kuris pakeitė iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnio 8 punktu (iki 2017-01-01 padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos), todėl G. V. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutarė:

Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. birželio 2 d. Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą. Pašalinti iš nutarimo dalį, kurioje buvo konstatuota, kad G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. 2 d., 9 str. 3 d., 4 d. nuostatas.

G. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ str. 1 d. padarymą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.