Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-823-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e1-823-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46944-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
T. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-823-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46944-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N., 2020 m. lapkričio 28 d., (duomenys neskelbtini), apie 12.55 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo alkotesteriu metu jam buvo nustatytas 2,89 prom. neblaivumas. Šiais savo veiksmais T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jis 2020 m. lapkričio 28 d., kaip nurodyta įtarime, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Minėtą dieną jis, būdamas pas save namuose, (duomenys neskelbtini), iš ryto pradėjo vartoti alkoholį ir gėrė alų ir degtinę. Tada jis prisiminė, kad yra palikęs savo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini). Jis paėmė savo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, ir su juo išvažiavo pasiimti savo telefono. Nuvažiavęs jis pasiėmė telefoną ir vėl grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), su savo automobiliu. Kai jis įvažiavo į kiemą, paskui jį į kiemą įvažiavo ir policijos automobilis su pareigūnais. Jis tuo metu buvo labai girtas ir visų detalių, kaip jis važiavo su automobiliu, nepamena. Jam buvo nustatytas neblaivumas ir jis su parodymais sutiko. Pradžioje neprisipažino, kadangi bijojo, kad neatimtų iš jo automobilio ir vairuotojo pažymėjimo. Jis minėtame automobilyje tuo metu gyveno ir jis jam buvo kaip namai, todėl nenorėjo, kad jį paimtu. Dėl minėto įvykio labai gailisi (b. l. 93-96).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. D. 2020 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 28 d., dirbant kartu su vyr. patruliu V. B., apie 12.55 val. Vilniuje gauti duomenys, kad pranešėjas važiuoja paskui mėlynos spalvos automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Minėtą automobilį pareigūnai pastebėjo (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), įjungus švyturėlius ir garsinį signalą automobilis nestojo ir važiavo tolyn (duomenys neskelbtini) g. Automobilis „Audi“ sustojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad jį vairuoja T. N., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo T. N. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. T. N. pirmu pūtimu 13.20 val. nustatytas 2.90 prom. neblaivumas, antru pūtimu 13.42 val. nustatytas 2,89 prom. neblaivumas (b. l. 10).

Liudytoja I. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės pareigose. Pagal numatytą grafiką dirbo nuo 2020 m. lapkričio 28 d., 07.30 val. iki 2020 m. lapkričio 28 d., 19.30 val. Jai bedirbant ir patruliuojant kartu su porininku vyr. patruliu V. B., apie 12.55 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įtariama neblaivus. Minėtą automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Įjungus švyturėlius bei garsinį signalą, šis automobilis važiuojant paskui jį buvo stabdomas tarnybiniu automobiliu, tačiau vairuotojas nestojo. Jiems važiuojant toliau paskui šį automobilį įjungus švyturėlius ir garsinį signalą, automobilio vairuotojas pats sustojo (duomenys neskelbtini), ties namo kiemu. Jiems privažiavus šį automobilį ir priėjus prie automobilio, pamatė, kad už automobilio vairo sėdi vyras. Daugiau automobilyje nieko nebuvo. Bendraujant su vairuotoju ir paprašius jo prisistatyti, paaiškėjo, kad automobilį vairavo ir už jo vairo sėdėjo T. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šiam asmeniui bekalbant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus asmens, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis paaiškino, kad vartojo alkoholio prieš 1 valandą. Minėtas pilietis buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0209. Pirmojo tikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 13.20 val., asmeniui buvo nustatytas 2.90 prom., neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu, t. y. 13.42 val., asmeniui buvo nustatytas 2.89 prom., neblaivumas. Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas ir automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į saugomą automobilių aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Atliekant automobilio apžiūrą, automobilio bagažinėje ir salone buvo pastebėti girtavimo pėdsakai, buvo matomi alaus buteliai, kurie buvo pusiau nugerti. Bendraujant su asmeniu, jis nurodė, kad niekur nevažiavo, o stovėjo kieme, vėliau paaiškino, kad prisidirbo. Asmuo buvo sulaikytas, faktinis sulaikymo laikas 13.10 val. Taip pat, kuomet asmenį persekiojo tarnybiniu automobiliu, turėtų matytis jo persekiojamas iš tarnybinio automobilio priekyje esančio vaizdo registratoriaus. Taip pat įvykio aplinkybes filmavo bodycam V1804. Papildomai nori paminėti, kad su įvykio pranešėju jie nebendravo, kuomet perėmė persekiojimą, pranešėjas iš paskos atrodo nebevažiavo. Dar kuomet sustabdė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pas vairuotoją T. N. buvo apibintuotas kairės rankos pirštas bei ant galvos pakaušio buvo nedidelis paviršinis įdrėskimas, paklausus, iš kur atsirado įdrėskimas ir kodėl apibintuotas pirštas, jis nieko nepaaiškino, kalbėjo neaiškiai (b. l. 73-75).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo T. S. 2020 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad buvo skambinta pranešėjui, kuris prisistatė A. B., kuris bendraujant telefonu nurodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini) pastebėjo iš keliuko išvažiuojantį automobilį „Audi A3“, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris labai įtartinai manevravo, automobilio langai buvo užrasoję. Pamatęs šį automobilį, jis pradėjo jį stebėti ir persekioti, netrukus kuomet minėtas automobilis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis pradėjo važiuoti priešprieša, tuomet pranešėjas iš karto paskambino policijai, nes kaip teigė, suprato, jog vairuoja galimai neblaivus asmuo. Taip pat nurodė, kad persekiojo automobilį iki pat kiemo, kur jis sustojo, (duomenys neskelbtini), apie automobilio vietą, nuolat nurodinėjo policijos pareigūnams telefonu. Kiek žmonių galėjo būti automobilyje, jis teigė tiksliai negali pasakyti, bet vairavo vyras ir automobilio priekyje buvo vienas asmuo. Ar kas dar sėdėjo gale, tiksliai negali pasakyti, bet galimai nieko kartu nebuvo (b. l. 11).

2021 m. sausio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas. Atlikus apžiūrą nustatyta, kad perklausant garso įrašą, pavadinimu 2020_11_28_12-55-40_(duomenys neskelbtini), gautą iš BPC, girdisi du vyriški balsai, bendrojo pagalbos centro operatoriaus – vyriškas balsas, ir skambinusiojo asmens vyriškis balsas. Asmuo, kuris skambina į BPC, informuoja apie asmenį, kuris labai įtartinai vairuoja automobilį, kad padarys avariją, automobilis „Audi A3“, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje važiuoja (duomenys neskelbtini), važiuoja link aplinkkelio. BPC operatorius pasako, kad sujungs su policija. Sujungus su policija, skambinusysis informuoja, kad neblaivus asmuo su automobiliu smarkiai ir nesaugiai manevruoja ir jis važiuoja jam iš paskos. Paaiškina, kad važiuoja (duomenys neskelbtini) plentu, artėja link sankryžos (duomenys neskelbtini), kad reikia skubiai, patikslina automobilį, kad važiuoja (duomenys neskelbtini) kryptimi, jam negerai, ant bordiūro užšoko. Dabar ties (duomenys neskelbtini), skubiai reikia stabdyti, nes jis kažkur atsitrenks, nusuko į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Policija pasitikslina, kad (duomenys neskelbtini), prašo nedėti ragelio. Vyriškis pasako, kad automobilis išvažiavo iš aikštelės (duomenys neskelbtini) ir jis jam važiuoja iš paskos, važinėja bordiūrais, (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja, dabar nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir labai po truputį važiuoja. Dabar prie (duomenys neskelbtini), sustojo, mato kolegas Jūsų, atvažiuoja ir įrašas baigiasi (b. l. 22-23).

2021 m. sausio 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašas Nr. 1, yra 5.02 min. trukmės. Vaizdo įrašas prasideda važiuojant policijos tarnybiniam automobiliui ir pareigūnas budėtojui praneša „(duomenys neskelbtini), Audi nestoja“. Įraše policijos automobilis privažiuoja iš galo prie kieme jau sustojusio automobilio tamsios spalvos „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiniai žibintai yra įjungti, ir matosi ant sniego šviežios vėžės paminėto automobilio, t. y. kad jis ką važiavo. Policijos pareigūnai prieina prie sustojusio automobilio „Audi A3“ automobilio, atidaro vairuotojo dureles ir pareigūnas iš užvedimo spynelės galimai paima automobilio raktelius, kad vairuotojas nevažiuotų toliau. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdi T. N., kuris yra akivaizdžiai apsvaigęs. Pareigūnė ir pareigūnas vairuotojo paklausia, kodėl nestojo, bet T. N. į tai nieko neatsako. Pareigūnas paprašo vairuotojo dokumentų ir pastarasis jų bando ieškoti automobilyje, o pareigūnė paima alkotesterį ir prieina prie „Audi A3“, vairuotojo. Pareigūnai aiškinasi dėl įvykio ir duoda pūsti į alkotesterį. T. N. nepavyksta pūsti, kadangi pastarasis apsvaigęs ir nesigauna. T. N. aiškina, kad jis miega minėtame automobilyje. T. N. nepavyksta pūsti į alkotesterį ir įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas Nr. 2, yra 5.00 min. trukmės. Vaizdo įraše matosi automobilyje „Audi A3“ sėdintis T. N., pareigūnė vaikšto prie tarnybinio automobilio, pasiima vienkartines pirštines. Pareigūnas T. N. pasako, kad jis važinėjasi su automobiliu, į ką pastarasis atsako „truputį“. Pareigūnas stovi prie „Audi A3“, vairuotojas T. N. sėdi automobilyje, vairuotojo vietoje. Įraše pasirodo dar vienas nenustatytas vyriškis, kuris pasako „T., kaip tu ne važiavai“ ir įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas Nr. 3, yra 5.00 min. trukmės. Vaizdo įraše matosi pareigūnas, stovintis prie „Audi A3“ automobilio, ir girdisi vyriškio balsas, kuris sako „T., pūsk, nes reikės mokėti už automobilio stovėjimą, kad nuveš į ligoninę“. Tada pareigūnas T. N. išlaipina iš „Audi A3“ ir nuveda ir pasodina į policijos tarnybinį automobilį. Tada vėl T. N. duoda pūsti į alkotesterį ir pastarajam pavyksta ir įrašas baigiasi (b. l. 28-29).

2020 m. lapkričio 28 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad T. N. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, atlikus tikrinimą prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209, pirmojo tikrinimo metu 13.20 val. nustatytas 2,90 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 13.42 val. nustatytas 2,89 prom. girtumas (b. l. 39).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 rodmenyse užfiksuoti analogiški T. N. neblaivumo patikrinimo rezultatai (b. l. 40).

2020 m. spalio 15 d. patikros sertifikate Nr. 1361440 nurodyta, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. balandžio 15 d. (b. l. 41).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra T. N. (b. l. 43).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A3“, 2000 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. lapkričio mėnesį 1390 Eur su PVM (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad T. N., 2020 m. lapkričio 28 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo alkotesteriu metu jam buvo nustatytas 2,89 prom. neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino T. N. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. N. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtą automobilį, kai prieš tai tą pačią dieną buvo vartojęs alkoholį. Kai jis įvažiavo į kiemą, paskui jį įvažiavo policijos automobilis su pareigūnais, jis tuo metu buvo labai girtas ir visų detalių nepamena, bet jam buvo nustatytas neblaivumas ir jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Tai, kad T. N. vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,89 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos I. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis T. N. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 121-125).

Teismas, skirdamas bausmę T. N., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – šiuo metu nedirbantis (b. l. 118), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 119), neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 109-111), baustas administracine tvarka (b. l. 112-114).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra didesnis už BK numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, minimumą, bet mažesnis už vidurkį, yra proporcingas T. N. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, T. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 28 d., nuo 15.41 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d., 13.16 val. (b. l. 81, 83) (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis T. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad T. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, be to, jam nustatytas girtumas (2,89 promilės) viršijo net ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,51 prom.) tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga T. N. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju T. N. 2020 m. lapkričio 29 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu kaltinamasis realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. lapkričio 29 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra T. N.. Taigi, nekonfiskavus minėto automobilio, priklausančio T. N., susidarytų situacija, kad kaltinamasis jam priklausantį automobilį galėtų panaudoti darydamas analogišką nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad T. N. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė vertė yra 1390 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo T. N. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo T. N. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Prokurorės Kristinos Minko 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. N. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorės paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajam T. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – T. N. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, kurias sudaro 54 Eur (b. l. 53). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš T. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. N. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 66 straipsniu įskaityti T. N. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 28 d., nuo 15.41 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d., 13.16 val. (b. l. 81, 83) (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti T. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 29 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, T. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Prokurorės 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. N. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajam T. N. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti, panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – T. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš T. N. 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas).

Išaiškinti T. N., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Išaiškinti T. N., kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė