- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- 2YT-2275-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „M14 Invest“
- Skolininkas
- A. E., A. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „M14 Invest“ pareiškimą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje skolininkas A. E. ir A. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/00839. Nurodė, kad pareiškėjas yra nekilnojamojo turto vystymu ir pardavimu užsiimantis ūkio subjektas, kurio esminius įsipareigojimus sudaro pagal kreditavimo sutartį Nr. 298-IV gauta paskola. 2017-04-25 Antstolio padėjėjas vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/00839 be jokio svarstymo ir pranešimo suinteresuotiems asmenims priėmė patvarkymą (toliau - Pradinis patvarkymas), kuriuo inter alia patikslino nuo 2017-03-13 A. E. taikomo arešto apimtį, susijusią su Skolininkui priklausančiomis UAB „M14 Invest“ akcijomis. Vadovaujantis pradiniu patvarkymu, yra areštuota 1000 vnt. Pareiškėjo paprastųjų vardinių akcijų (visos Pareiškėjo išleistos akcijos), uždraudžiant Skolininkui priimti akcininko sprendimus, kurie akivaizdžiai mažintų skolininkui priklausančių akcijų vertę, t. y:
uždraudžiant priimti sprendimus disponuoti ilgalaikiu Pareiškėjo turtu;uždraudžiant Skolininkui priimti sprendimus didinti ar mažinti Pareiškėjo įstatinį kapitalą;uždraudžiant Skolininkui priimti sprendimus dėl ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų prisiėmimo; irįpareigoti užtikrinti, kad tokiu sprendimu nepriimtu Pareiškėjo valdymo organai.
Šalies argumentai
Teigė, kad apie nurodytą pradinio patvarkymo turinį pareiškėjui tapo žinoma tik 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tariantis su AB „Swedbank“ dėl pareiškėjo pagal Kreditavimo sutartį gautos paskolos refinansavimo. Finansų įstaigos, susipažinusios su pradinio patvarkymo turiniu, konstatavo, kad negali refinansuoti pareiškėjo paskolos, kol galioja patvarkymu nustatyti patikslinimai, susiję su pareiškėjo valdymo organų sprendimais. Kitaip tariant, dėl patvarkymo turinio neigiamos tiesioginės pasekmės tenka pareiškėjui, kurio atžvilgiu nei yra vykdomas koks išieškojimas, nei turto arešto registre įregistruoti kokie apribojimai.
Antstolis 2017 m. gruodžio 14 d. patvarkyme nurodė, kad antstolio apribojimas 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymu papildytas siekiant apsaugoti skolininkui priklausančio turto vertę. Nurodė, kad įmonės UAN „M14 Invest“ direktorius ir akcininkas yra pats skolininkas A. E.. Antstolis nurodė, kad skolininkui išsiųstas siūlymas dėl turto atidalinimo, tačiau iki šio patvarkymo surašymo dienos nei skolininkas nei sutuoktinė nesikreipė į antstolį ir nepateikė turto atsidalinimo dokumentų. Antstolis nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir prašo atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas A. T. atsiliepime nurodė, kad iš pateiktų aplinkybių matyti, kad Skolininko atžvilgiu pritaikydamas Ribojimus Antstolis jokiu būdu neviršijo savo įgaliojimų, kadangi netgi Vilniaus apygardos teismas 2017-04-07 nutartyje konstatavo, kad Ribojimų taikymas yra būtent Antstolio kompetencijos ribose. Atsižvelgiant į tai, Skundas yra visiškai nepagrįstas ir naikintinas. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 str. 2 d. 8 p. nustato, kad viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Kreditoriaus įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kaip tik ir susidarė tokia situacija, kuomet Antstolis, remdamasis pateiktomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, uždraudė Skolininkui atlikti Ribojimuose aptartus veiksmus. Dėl šių priežasčių toks Antstolio veiksmas yra visiškai teisėtas, kas tik dar kartą patvirtina Skundo nepagrįstumą ir būtinybę jį atmesti. Taip pat nurodė, kad visiškai nepagrįstais ir atmestinais laikytini pareiškėjo, kurio vadovas ir vienintelis akcininkas yra tas pats skolininkas, skunde išdėstyti argumentai, kad ribojimus pritaikančio patvarkymo turinys yra perdėtas, netikslus ir klaidinantis. Grįsdamas tokius visiškai nepagrįstus teiginius pareiškėjas nurodo, kad sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo/mažinimo ar disponavimo ilgalaikiu turtu per se nereiškia Akcijų vertės mažinimo. Kreditorius su tokiais pareiškėjo teiginiais visiškai nesutinka, kadangi šiuo metu Skolininkui priklauso 100 proc. Pareiškėjo Akcijų. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo įstatinis kapitalas būtų padidintas, pareiškėjo akcijų galėtų įgyti kiti tretieji asmenys, tuo tarpu skolininko turimas Akcijų skaičius sumažėtų tuo pačiu sumažinant jo įtaką pareiškėjui. Dėl tokių priežasčių skolininkui priklausančių pareiškėjo Akcijų vertė neabejotinai sumažėtų. Tas pats pasakytina ir apie ilgalaikio turto netekimą. Šiuo metu pareiškėjui priklauso visa eilė nekilnojamojo turto objektų, kurių bent dalį perleidus Skolininko turimų Akcijų vertė, kuri tiesiogiai priklauso nuo Pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertės, taip pat neabejotinai sumažėtų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo dėstomi teiginiai apie ribojimus pritaikančio patvarkymo turinio netikslumus yra visiškai nepagrįsti. Galiausiai nurodė, kad skolininkas yra ne tik vienintelis Pareiškėjo akcininkas, tačiau tuo pačiu yra ir Pareiškėjo vadovas. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas yra visiškai priklausomas nuo Skolininko valinių sprendimų, kadangi įtaka jam gali pasireikšti ne tik balsuojant Pareiškėjo akcininkų susirinkime, tačiau ir kasdieniame pareiškėjo valdyme. Tokiu būdu neegzistuojant Ribojimams, būdamas pareiškėjo direktoriumi, Skolininkas gali priimti sprendimus, kuriais Pareiškėjo turtas būtų perleistas kitiems asmenims ar tiesiog apsunkintas. Tokie veiksmai neabejotinai galėtų turėti neigiamos reikšmės Akcijų vertei. Dėl šių priežasčių Ribojimai, kurie jokiu būdu nesutrikdo kasdienės Pareiškėjo veiklos, yra būtini siekiant išsaugoti Skolininkui priklausančių Akcijų status quo ir tuo pačiu užtikrinti jų vertės stabilumą. Suinteresuoto asmens teigimu, antstolis Ribojimus skolininko atžvilgiu pritaikė pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jų panaikinti. Ribojimų tikslas buvo išsaugoti Skolininkui priklausančią turto masę, kad į ją galėtų būti nukreiptas net 1 431 811,49 Eur, neįskaitant mokėtinų palūkanų, siekiantis reikalavimas. Tuo tarpu skolininko ir tuo pačiu Pareiškėjo interesai buvo užtikrinti suteikiant jam galimybę kreiptis į antstolį su prašymu leisti jam atlikti Ribojimuose nurodytus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, taikydamas Ribojimus antstolis išlaikė Kreditoriaus ir skolininko tarpusavio interesų balansą, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti Ribojimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0157/17/00839 medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4353-803/2016 patvirtino Kreditoriaus ir Skolininko sudarytą taikos sutartį. Skolininkui akivaizdžiai vengiant vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Kreditorius buvo priverstas kreiptis į Vilniaus apygardos teismą reikalaudamas vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu 2017-03-14 ir buvo pradėta Vykdomoji byla. 2017-03-31, t. y. jau prasidėjus vykdomajai bylai, kreditorius Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių Vykdomojoje byloje, t. y. ribojimų, taikymo skolininko atžvilgiu. 2017-04-07 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria Kreditoriaus prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad Kreditoriaus prašymas dėl Ribojimų Skolininkui taikymo turi būti reiškiamas Antstoliui. Atsižvelgdamas į tai, Kreditorius pateikė prašymą taikyti Ribojimus Antstoliui, kuris, išnagrinėjęs minėtą prašymą jį patenkino. Skolininko A. E. atžvilgiu pritaikyti ribojimai, uždraudžiančius skolininkui priimti akcininko sprendimus, kurie akivaizdžiai mažintų Skolininkui priklausančių 100 proc. pareiškėjo akcijų vertę t. y.: 1) uždraudė priimti sprendimus disponuoti ilgalaikiu pareiškėjo turtu; 2) uždraudė Skolininkui priimti sprendimus didinti ar mažinti pareiškėjo įstatinį kapitalą; 3) uždraudė Skolininkui priimti sprendimus dėl ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų pareiškėjui prisiėmimo ir įpareigojo užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų pareiškėjo valdymo organai.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Civilinio proceso kodekso 651 str. 1 ir 3 d. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti - pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t. y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.
Teismas pastebi, kad kaip ir nurodė suinteresuotas asmuo savo skunde pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų skunde dėstomas aplinkybes apie banko atliekamus piniginių lėšų nurašymus. Nesant jokių tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų jie yra laikomi visiškai nepagrįstais. Negana to, pareiškėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jis iš tiesų neatliko savo turimų įsipareigojimų refinansavimo. Kreditorius pateikė 2017-06-01 pareiškėjo išrašą iš Hipotekos registro, kurį sudaro net 64 puslapiai. Iš jo turinio matyti, kad tuo metu pareiškėjas iš tiesų turėjo įsipareigojimų AB DNB bankas (dabar Luminor Bank AB), kurių bendra vertė buvo 7 270 000 Eur. Iš šio išrašo taip pat matyti, kad prievolių įvykdymo terminas buvo 2017-09-30. Kartu su atsiliepimu kreditorius taip pat pateikė ir 2018-01-11 pareiškėjo išrašą iš Hipotekos registro, iš kurio nustatyta, kad jame yra nurodyta, kad Hipotekos registre nėra duomenų apie pareiškėjo prievoles, t. y. iš aukščiau aptarto net 64 puslapio išrašo nebeliko nei vieno. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodo tai, kad turi kažkokius įsipareigojimus Bankui. Iš 2018-01-11 išrašo iš Hipotekos registro matyti, kad pareiškėjas įvykdė visas savo prievoles Bankui. Dėl tos priežasties Bankas jo atžvilgiu negali atlikti jokių nuskaitymų, kadangi prievolės tiesiog yra pasibaigusios. Atsižvelgiant į tai, ribojimai jokia forma negali sukelti bent menkiausio poveikio. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jeigu pareiškėjui iš tiesų būtų iškilusi būtinybė refinansuoti savo įsipareigojimus, to jis nepadarė ne dėl skolininko atžvilgiu taikytų Ribojimų ar kitų Antstolio veiksmų, tačiau dėl paties Skolininko. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turėjo ir šiuo metu turi pakankamai turto, kuriuo būtų galima užtikrinti įsipareigojimų bankui įvykdymą. Dėl tos priežasties kreditoriui net ir atsisakius išduoti prašomą sutikimą pareiškėjas turėjo galimybę gauti kreditą, tuo tarpu skolininkas turėjo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Nepaisant to, būtent pats skolininkas pasirinko prašyti leidimo tik Akcijų, o ne pareiškėjui priklausančio turto, įkeitimui, nors elgdamasis kitaip būtų refinansavęs savo įsipareigojimus.
Įvertinus pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolės veiksmų turinį bei vykdomosios bylos medžiagą, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „M14 Invest“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.