Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei G. B. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei G. B. neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 230 str. 2 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais – transporto priemonės techninės apžiūros aktu (e. b. l. 4), prašymu išmokėti draudimo išmoką (e. b. l. 8, 18), mokėjimo nurodymu (e. b. l. 16), pranešimu dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 17), žalos sąmata (e. b. l. 19-23), įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (e. b. l. 25-27), pranešimu dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 28), nustatyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. Žemaičių pl., Baltų pr., Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens V. K., ir Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovės; ieškovė, apdraudusi trečiojo asmens V. K. civilinę atsakomybę, atsakovei, kaip nukentėjusiam asmeniui, išmokėjo 624,15 Eur draudimo išmoką. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-557-245/2017 konstatavo, kad V. K. veikoje nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje numatytų nusižengimo požymių, todėl jis nepagrįstai pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje.

Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 65.3 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1d., t. y. tuo metu, kai įsiteisėjo 2017 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-557-245/2017) nustatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka, išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės gauti šios išmokos asmeniui. Administracinėje byloje Nr. AN2-557-245/2017 įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nutarimu konstatuota, kad V. K. kaltės dėl eismo įvykio nenustatyta, taigi paaiškėjo, kad trečiajam asmeniui (apdraustajam) nekilo pareiga atlyginti žalą, nekilo civilinė atsakomybė, kuri buvo ieškovės apdrausta, o atsakovė, atitinkamai, neturėjo teisės gauti iš ieškovės draudimo išmokos. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas spręsti, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išmokėtą 624,15 Eur draudimo išmoką yra pagrįstas.

Atsakovė, praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Konstatavus, kad atsakovė negrąžina ieškovei be pagrindo gautos draudimo išmokos, iš jos ieškovei priteistina 13,94 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, t. y. už 163 dienas (CK 6.261 str.).

Kadangi ieškovės ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jis yra tenkintinas visiškai, ieškovei priteistina iš atsakovės 624,15 Eur be pagrindo įgytų lėšų ir 13,94 Eur kompensacinių palūkanų (CK 6.237 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.260 straipsnis ).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prievolių tinkamai nevykdė, iš jos taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį visiškai patenkinus iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio bei 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834:

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08) bylinėjimosi išlaidas.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.