Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei B. L.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimo, V. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. surašytas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 18 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,77 promilės neblaivumas, vairavo automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, užvažiavo ant skiriamosios juostos, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, todėl kliudė ta pačia kryptimi važiavusį ir į kairę sukantį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. B.. Apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutarimu V. K., pripažino padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, skyrė 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo; už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, skyrė 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą; už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skyrė 10 Eur (dešimties eurų) baudą. Pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsnio 2 dalį ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskyrė 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo. Teisės vairuoti transporto priemones laikė netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.Kauno apylinkės teismas įvertinus visus surinktus ir aptartus įrodymus, padarė išvada, kad byloje nustatyta, jog G. B. atvažiavo prie minėtos sankryžos vienpusio eismo keliu, kurį sudaro viena eismo juosta. Tuo tarpu V. K., būdamas neblaivus, atvažiavęs ant viaduko prie sankryžos, sukdamas į kairę kirto ištisinę juostą, užvažiuodamas ant saugumo salelės, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 126 punktus.Pripažindamas kaltu V. K. padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, teismas netaikė automobilio konfiskavimo, nes automobilis, kuriuo buvo įvykdytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, yra ne pažeidėjo V. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Apylinkės teismas nustatė, kad duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas būtų perdavęs automobilį naudotis V. K., žinodamas, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti – vairuoti būnant neblaiviam, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliaciniame skunde V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad teismo priimtame nutarime yra netiksliai nurodytos V. K. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Nutarime nurodyta, jog V. K. „kai privažiavo prie salelės norėdamas sukti į kairę – į (duomenys neskelbtini) praleido iš kairės pusės važiuojančius automobilius. Tuo tarpu teismo posėdžio garso (2017-05-17) įraše užfiksuota, kad V. K. nurodė, jog jam įvažiavus į salelę (salelė buvo iš kairės pusės) praleido automobilius važiuojančius (duomenys neskelbtini) Praleidus automobilius pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės galinį kampą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. K. vairuojamam automobiliui stovint prie salelės ir V. K. ketinant sukti į kairę, jis galėjo praleisti automobilius tik važiuojančius jam iš dešinės, kadangi už salelės yra vienpusis eismas. Tai aiškiai matyti iš pateiktų teismui nuotraukų. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad G. B. 2017 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu, teismo klausimą atsakė, kad sukdama į kairę į kairę pusę ji nežiūrėjo, sukdama pajuto kontaktą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog G. B. važiavo maždaug 20 km/h per valandą greičiu, tuo tarpu iš GPS sistemos, sumontuotos automobilyje Citroen Berlingo v/n (duomenys neskelbtini) , duomenų matyti, kad šis automobilis iki kontakto, kol į jį atsitrenkė G. B. vairuojamas automobilis Toyota Yaris v/n (duomenys neskelbtini), važiavo 6 km/h greičiu. V. K. kyla klausimas kokiu būdu ir kuris automobilis į kurį atsitrenkė.Skunde apeliantas teigia nesuprantantis, kodėl teismas priimdamas nutarimą rėmėsi vienais G. B. parodymais, tačiau nevertino kitų jos parodymų, tai, kad ji sukdama kairėn į kairę pusę nežiūrėjo, bei tai, kad negalėjo paaiškinti iš kur atsirado automobilis Citroen Berlingo. Skunde keliamas klausimas, kokio saugaus tarpo nesilaikė V. K. ir iš kurios pusės. Iš įvykio vietoje foto nuotraukose užfiksuotų automobilių padėčių aiškiai matyti, kad Citroen Berlingo stovi palei „salelę“ žyminčią liniją. Tai patvirtina V. K. parodymus, kad jis ketino sukti į kairę. Skunde taip pat keliamas klausimas kokiu būdu V. K. vairuojamas automobilis galėjo kliudyti automobilio Toyota Yaris priekinį sparną iš šono.V. K. nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą rėmėsi policijos pareigūnų K. M. ir A. S. parodymais, kurie teismo posėdžio metu jokių naujų aplinkybių nenurodė. Jų tarnybiniuose pranešimuose yra užfiksuoti tik vairuotojų parodymai, nurodyti įvykio metu. Apelianto nuomone, iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros foto nuotraukose užfiksuotų automobilių ir jų apgadinimų vienareikšmiškai ir pagrįstai galima teigti, kad tai G. B. vairuojamas automobilis sukant kairėn atsitrenkė į automobilio Citroen Berlingo dešinės pusės galą (bamperį). Skunde nurodoma, kad 2017 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas V. K. prašymas dėl autotechninės ekspertizės skyrimo tikslu nustatyti automobilio Citroen Berlingo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektoriją, eismo įvykio mechanizmą, automobilio Toyota Yaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų pažeidimų padarymo mechanizmą, pašalinti prieštaravimus tarp eismo dalyvių ir pan. Tačiau teismas V. K. prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje pakanka duomenų atsakyti į keliamus klausimus. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo, o ir priimtame nutarime nėra atsakyta į V. K. prašyme dėl ekspertizės skyrimo nurodytus klausimus.V. K. nesutinka su teismo vertinimu, jog V. K. atvažiavęs ant viaduko prie sankryžos, sukdamas į kairę kirto ištisinę juostą, užvažiuodamas ant saugumo salelės, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 126 punktus. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigta V. K. nurodyta aplinkybė, kad į jo vairuojamo automobilio Citroen Berlingo galą atsitrenkė G. B. vairuojamas automobilis Toyota Yaris (tai patvirtina foto nuotraukose užfiksuota automobiliu padėtis).Skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą policijos darbuotojai iš jo paėmė eismo įvykio dieną, tai, kad pažymėjimas būtų jam grąžintas byloje jokių duomenų nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Tokiu atveju darytina pagrįsta išvada, jog V. K. realiai vairuoti transporto priemonės teisės neteko nuo eismo įvykio dienos t. y. nuo 2017 m. balandžio 18 d.Skunde daroma išvada, kad eismo įvykis įvyko ne dėl V. K. veiksmų vairuojant automobilį Citroen Berlingo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), o G. B. sukant į kairę neįsitikinus, nežiūrint pagal važiavimo kryptį, kad šalia byloje minimos salelės nėra kito automobilio, ir atsitrenkiant į priekyje stovėjusio V. K. vairuojamo automobilio Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galą (bamperį). Apeliantui akivaizdu, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime prašo palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. V. K. skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą žodinio proceso tvarka ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad dalis administracinio teisės nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių nepasitvirtino, todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl techninio eismo įvykio kaltės nepripažino ir paaiškino, kad vairavo automobilį neblaivus, 0,77 prom. automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad suko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pajuto smūgį į automobilio galo dešinę pusę. Nurodė, kad G. B. automobilio iš kairės pusės neaplenkinėjo, ant skiriamosios juostos neužvažiavo. Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole eismo įvykio aplinkybės nurodytos teisingai, prašė V. K. skundą atmesti. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja G. B. parodė, kad vairuodama automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)., privažiavusi prie salelės esančios (duomenys neskelbtini) viduryje, sustojo prie salelės ištisinės linijos. Per galinį automobilio veidrodėlį matė iš paskos važiuojantį Citroen Berlingo automobilį. Nurodė, kad sustojusi prie salelės praleido automobilius važiuojančius iš dešinės, į kairę pusę ji nežiūrėjo, nes eismas vyksta iš vienos pusės, todėl žiūrėjo tik į dešinę pusę. Pradėjo judėti į priekį, sukdama į kairę pusę pajuto smūgį. Pastebėjo, kad netikėtai mašina atsirado jai iš kairės pusės. Po smūgio V. K. vairuojamas automobilis pavažiavo apie 10 m.G. B. savo rašytiniame paaiškinime ir pirmos instancijos teisme nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) pl. suko į (duomenys neskelbtini) pr., pravažiavusi vieną juostą stabtelėjo prie „salelės“ praleisti mašinų, važiuojančių jai iš dešinės. Pradėjus lėtai judėti, pajuto smūgį į kairį priekinį automobilio šoną ir sustojo. Į jos automobilį atsitrenkęs Citroen automobilio vairuotojas važiavo neleistina vieta, tai yra, kirto ištisinę liniją, norėdamas ją aplenkti (b. l. 4). V. K. paaiškinime, nurodo, kad vairavo įmonei priklausantį automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) pl. į (duomenys neskelbtini) pr. turėjo praleisti (duomenys neskelbtini) pr. važiuojančias transporto priemones ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį (b. l. 5). Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių Citroen ir Toyota apgadinimai, šukės. Nustatyti automobiliui Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai: galinis dešinės pusės žibintas, galinio bamperio dešinys šonas, dešinės pusės galinis sparnas. Automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai: priekinio bamperio kairys šonas, kairys priekinis žibintas, kairės pusės priekinis sparnas (b. l. 7). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, automobilių padėtis po eismo įvykio ir padaryti apgadinimai (b. l. 8-11). Analogiškai kaip ir įvykio vietos schemoje, nuotraukose matyti automobilio Toyota Yaris apgadintas bamperis iš kairės pusės, matyti įskilęs žibinto stiklas ir į vidų įlenkta automobilio skarda. Citroen Berlingo automobilio apgadintas galinis dešinės pusės žibintas, galinio bamperio dešinysis šonas, dešinės pusės galinis sparnas. Apeliantas ir jo atstovas advokatas apeliacinės instancijos teismo prašė skirti autotechninę ekspertizę, tačiau teismas 2017 m. spalio 6 d. protokoline nutartimi tokį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad byla nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą ir nagrinėjamu atveju negalima sunkinti apelianto padėties. Be to, pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka eismo įvykio kilimo mechanizmui nustatyti. Iš naujo ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, pakartotinai atlikus liudytojos G. B. apklausą, išklausius V. K. paaiškinimus, konstatuojama, kad nepasitvirtino dalis administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių. Iš eismo įvykio schemos, fotonuotraukų, eismo įvykio metu padarytų automobilių apgadinimų, žemėlapio ištraukų, apelianto paaiškinimų ir liudytojos parodymų matyti, kad G. B. vairuodama automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant iš (duomenys neskelbtini) pl. į (duomenys neskelbtini) pr., privažiavusi prie salelės skiriančios eismo judėjimo kryptis (duomenys neskelbtini), sustojo prie salelės ištisinės linijos praleisti iš dešinės pusės važiuojančius automobilius. Neįsitikinusi, kad sukti į kairę pusę yra saugu, pajudėjo iš vietos sukdama į kairę pusę ir savo vairuojamo Toyota Yaris automobilio priekine kaire puse kliudė V. K. vairuojamo automobilio Citroen Berlingo dešinės pusės galinį sparną. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, nebuvo paneigtos administracinio nusižengimo protokole nustatytos aplinkybės, kad V. K. 2017 m. balandžio 18 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pl. sankryžoje, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,77 promilės neblaivumas, vairavo automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) pl. į (duomenys neskelbtini) pr. sukdamas į kairę, užvažiavo ant skiriamosios juostos. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 14 punktą.Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepasitvirtino 2017 m. balandžio 18 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytos kai kurios faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas iš administracinio nusižengimo protokolo šalina kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad „V. K. <...> nesilaikė saugaus tarpo iš šono, todėl kliudė ta pačia kryptimi važiavusį ir į kairę sukantį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. B.“. <...>. Pašalinus iš kaltinimo minėtas faktines aplinkybes, iš administracinio nusižengimo protokolo šalintina aplinkybė, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą. Įvertinus visus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, kad V. K. 2017 m. balandžio 18 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) pl. sankryžoje, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,77 promilės neblaivumas, vairavo automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pl. į (duomenys neskelbtini) pr. sukdamas į kairę, užvažiavo ant skiriamosios juostos. Apgadintos dvi transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole ydingai suformuluota pažeidimo esmė ir esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. padarė nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje. Taigi V. K. veikoje nėra ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytų nusižengimo požymių, todėl jis nepagrįstai pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad V. K. neturi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl spręstina, kad bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, V. K. paskyrus nuobaudas numatytas sankcijos vidurkyje ir paskyrus administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą minimaliam terminui. ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnai iš jo paėmė eismo įvykio dieną, jam nebuvo išduotas laikinas pažymėjimas ir realiai V. K. neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo 2017 m. balandžio 18 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą (ANK 682 straipsnio 1 dalis). ANK 602 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, tais atvejais, kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas. Šiuo (ir nagrinėjamo pažeidimo padarymo) metu galiojančio teisinio reglamentavimo analizė leidžia spręsti, kad tais atvejais, kai įtariama, kad administracinį nužengimą padarė neblaivus asmuo, jis turi būti laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo, kadangi tuo momentu pradedamas administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo – vykdymas ir nuo to momento skaičiuojamas šios administracinio poveikio priemonės terminas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. 2017 m. balandžio 18 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) pl. sankryžoje, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,77 promilės neblaivumas, vairavo automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pl. į (duomenys neskelbtini) pr. sukdamas į kairę, užvažiavo ant skiriamosios juostos. Nors byloje nėra duomenų, kada iš V. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau matyti, kad 2017 m. balandžio 18 d. V. K. yra nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, todėl darytina išvada, kad pagal įstatymo nuostatas iš V. K. buvo paimtas ir vairuotojo pažymėjimas. Todėl atsižvelgiant į ANK 682 straipsnio 1 dalį V. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. balandžio 18 d. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir V. K. atžvilgiu priimtinas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarimą ir priimtai naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 375 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieniems) metams;

administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 eurų (šešiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose - 375 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo 2017 m. balandžio 18 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 17067329437.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.