- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- A6.-1171-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01274-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S., nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) L. S. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. VMI 2022 m. rugpjūčio 22 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui buvo 26 117,34 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei deklaravus ir nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė už 2021 metų sausio, kovo ir rugpjūčio – lapkričio mėnesius. Pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė už 2018 metų birželio – rugsėjo ir gruodžio mėnesį, už 2019 metų vasario – spalio mėnesius ir gruodžio mėnesį, už 2020 metų sausio – rugsėjo mėnesius ir už 2021 metų liepos – lapkričio mėnesius. Bendrovė VMI teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau juose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. VMI nuo 2021 m. lapkričio 8 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Pareiškime pažymima, kad tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė pakankamai ilgą laiką yra / buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Pareiškime taip pat nurodyta, kad minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės paskutinė metinė finansinė ataskaita už 2021 metus buvo sudaryta ir patvirtinta 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikta Juridinių asmenų registrui. Kartu su ataskaita buvo pateiktas ir Bendrovės balansas už 2021 metus, kuriame Bendrovės turto vertė nurodyta – 66 844 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 20 726 Eur. 2022 m. kovo 9 d. datai, t. y. kada VMI prie FM priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-58002 nurašyti Bendrovės mokestinę nepriemoką iš jos sąskaitos (sąskaitų) buvo 26.085,80 Eur, todėl pareiškime konstatuota, kad bendrovės vadovas L. S., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 22 d. iškelta bankroto byla. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI – pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Prie pareiškimo pridedami priedai (b. l. 2-3).
Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad Juridinių asmenų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2011 m. gruodžio 9 d. Nuo 2018 m. birželio 13 d. vadovo pareigas eina L. S.. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas nėra pateikęs registro tvarkytojui 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko nėra galimybės pagal finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyti aktualią atsakovo turtinę padėtį. Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenimis (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ir registruotinų transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai atsakovo atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas dėl: 23 759,59 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2 421,26 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovės argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas sprendžia, jog atsakovas atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, t. y. yra nemokus (atsakovo turtiniai įsipareigojimai sudaro 26 115,88 Eur, o atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto nenustatyta) ir laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Duomenų, kad atsakovas vykdytų ūkinę-komercinę veiklą ir būtų gyvybingas, byloje nėra. Dėl šių priežasčių jam keltina bankroto byla (b. l. 7-8).
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 11 d. balanso duomenimis, bendrovė skolinga VMI 25639,87 Eur PVM mokesčio, kurį sudaro mokestis ir rinkliava, ir delspinigiai bei gyventojų pajamų mokesčio 477,47 Eur (b. l. 6).
Išrašo apie (duomenys neskelbtini) prievoles duomenimis, bendrovė buvo skolinga VMI: Gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė už 2021 metų sausio, kovo ir rugpjūčio - lapkričio mėnesius. Pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė už 2018 metų birželio - rugsėjo ir gruodžio mėnesį, už 2019 metų vasario - spalio mėnesius ir gruodžio mėnesį, už 2020 metų sausio - rugsėjo mėnesius ir už 2021 metų liepos - lapkričio mėnesius (b. l. 9-11).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju J. P. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad L. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad L. S. nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) buvo šios bendrovės vadovu, todėl būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje išaiškinama, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir konstatavus įmonės nemokumą kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Byloje esantys įrodymai (VMI pareiškimas, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 19), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (b. l. 18)) patvirtina, kad Bendrovė nuo 2021 m. lapkričio 8 d. turėjo 3.927,10 Eur mokestinę nepriemoką VMI, kuri iki 2022 m. kovo 9 d. padidėjo iki 26.085,80 Eur. Bendrovės vadovui apie Bendrovės įsiskolinimą VMI buvo žinoma, tą jis patvirtino teismo posėdžio metu nurodė.
L. S. parodymai, aukščiau paminėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai (išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, Sodra), patvirtina tai, kad Bendrovė nuo 2022 m. kovo 9 d. negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio turto ir lėšų, todėl buvo nemoki. Bendrovės nemokumą, be kita ko, patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu. Ši nutartis taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas L. S. ar jo įgaliotas asmuo, o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai Bendrovė negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo tada, kai Bendrovė negalėjo atsiskaityti bent su vienu savo kreditoriumi ir tapo nemoki iki tada, kai suėjo JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Bendrovė tapo nemoki, per kurį Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Bendrovės vadovas per nustatytus terminus būtų ėmęsis priemonių Bendrovės mokumui atkurti, teismo posėdžio metu L. S. nurodė, jog nemokumui atkurti trukdo Rusijos karas.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) vadovas L. S., žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad L. S. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
L. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti L. S. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Laikytina, kad L. S. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, L. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina nuobauda - bauda, nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
L. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-1171-1072/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.