Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-417/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
1A-75-417/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01700-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. S., V. S. Valstybinei, V. S. J. M.
Nukentėjusysis
J. M.
Advokatai
Saulena Gasiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-417/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01700-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistajam V. S. ir jo gynėjai advokatei Saulenai Gasiūnienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-12-01 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo V. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštėje 1, Vilniuje, priteista 238,54 Eur J. M. gydymo išlaidų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo V. S. VSDFV Klaipėdos skyriui, kodas 193180814, adresas Smiltelės g. 12A, Klaipėda, priteista 448 Eur išmokėtų ligos išmokų dėl J. M. nedarbingumo.

J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš nuteistojo V. S. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Iš nuteistojo V. S. J. M. priteista 400 eurų išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. S. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra V. S. 2021-01-16, apie 10.44 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties įvažiavimu į namo Nr. (duomenys neskebtini) kiemą, pamatęs, kad nukentėjusysis J. M. rankose laiko į jo pusę nukreiptą mobiliojo ryšio telefoną, ir manydamas, kad J. M. jį filmuoja, dėl to pasipiktinęs, priėjo prie nukentėjusiojo J. M. ir sudavė jam slidinėjimo lazda vieną smūgį per rankas ir du smūgius per nugarą, taip nukentėjusiajam J. M. padarydamas kairės rankos plaštakos nugarinio paviršiaus paviršinę žaizdą, odos nubrozdinimą, didelę poodinę kraujosruvą ir ketvirto delnikaulio lūžimą, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus paviršinį sužalojimą, dešinės plaštakos trečio piršto naginės falangos žaizdą, kairio peties sąnario deltinio raumens dvi poodines kraujosruvas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. M. (toliau – ir apeliantas) su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-12-01 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – pripažinti V. S. kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę neperžengiant šios normos sankcijos ribų, pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir priteisti apeliantui iš V. S. 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

2.1. Teismo išvados tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimo yra nepagrįstos išsamiu ir teisingu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl fotografavimas ir filmavimas neturint asmens, kurio atžvilgiu tokie veiksmai atliekami, sutikimo, atitinka provokuojančio elgesio sąvoką, neatsižvelgė į tai, kokiu tikslu fotografuota ir filmuota, nepagrindė, kodėl fotografavimas ir filmavimas šiuo atveju laikomas būtent tokiu provokuojančiu elgesiu, kuris sąlygotų atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. BK 59 straipsnio 1 dalie 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotas taisykles dėl nukentėjusiojo veiksmų provokuojančio ir (ar) rizikingo elgesio, nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nepatvirtina ne tik to, kad apeliantas, fotografuodamas ir filmuodamas viešoje vietoje, elgėsi provokuojančiai (taip sąmoningai skatindamas kaltininką pradėti prieš jį veiką), bet ir to, kad elgėsi rizikingai (kad apelianto veiksmai prieštaravo moralės ar teisės normoms, buvo įžeidžiantys ar kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, kuriuos apeliantas pats turėjo suvokti kaip skatinančius prieš jį nusikalsti).

2.2. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir apelianto poziciją, ką ir dėl kokios priežasties jis fotografavo ir filmavo. Teismas turėjo kritiškai vertinti nuteistojo ir liudytojo B. B. parodymus, nes nuteistais yra suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojas B. B. yra nuteistojo pažįstamas, o tarp apelianto ir liudytojo B. B. yra ilgalaikiai konfliktiški santykiai, todėl, apelianto vertinimu, natūralu, kad B. B. siekia kiek įmanoma palaikyti V. S. gynybinę poziciją. Be to, liudytojo parodymus, kad jis tariamai nematė sužalojimo aplinkybių, paneigia baudžiamojoje byloje esantis apelianto darytas vaizdo įrašas.

2.3. V. S., sumušęs apeliantą ir išmušęs telefoną jam iš rankų, net nesiekė užsitikrinti, kad jo atvaizdas telefone nebūtų išsaugotas, tai, anot apelianto, rodo, kad nuteistajam nebuvo aktualus nei pats fotografavimas ir filmavimas, nei to rezultatas. Apelianto nuomone, niekinantys jį (V. S. nepažįstamą asmenį) išsireiškimai smurtaujant, abejingumas fotografuojant ir filmuojant gautų vaizdų likimui tik patvirtina, kad pačiu smurtavimu V. S. siekė pademonstruoti savo panieką apeliantui, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – fotografavimą ir filmavimą.

2.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad V. S. nusikaltimui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, o nenustačius šių aplinkybių, nuteistojo veika, apelianto vertinimu, atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl civilinio ieškinio

2.5. Grįsdamas žalos faktą ir dydį, apeliantas pažymėjo, kad dėl nuteistojo tyčinių, bepriežąstinių smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta apelianto sveikata padarant sužalojimus, kurių pasekmes jis kenčia iki šiol. Apeliantas kentė fizinius skausmus, ilgainiui skausmas sumažėjo, tačiau ranka iki šiol yra aptirpusi, iš dalies nejautri, nefunkcionali. Sulaužyta ranka buvo imobilizuota gipso longete 6 savaites. Gydymą apeliantas tęsia iki šiol, nes sveikata nėra gera, jis negali normaliai jaustis ir gyventi sau įprasto darbingo gyvenimo, kokį gyveno iki sužalojimo, negali atlikti iki sužalojimo įprastų pratimų savo sveikatos būklei gerinti, dėl to blogėja bendra tiek fizinė, tiek emocinė apelianto savijauta. Apeliantas nerimauja dėl gydytojo išsakytų abejonių, kad tolesnio medikamentinio gydymo ir terapinių priemonių gali nepakakti sužalojimo pasekmėms pašalinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto sveikata sutrikdyta ilgą laiką, sutrikdymas sukelia dideles neigiamas pasekmes ir neaišku, ar sveikatos būklė grįš į prieš tai buvusią padėtį. Apeliantą iki šiol žeidžia ir tai, kad smurtaudamas nuteistasis dar ir niekinamai apeliantą įžeidinėjo, be to, iki šiol nėra atsiprašęs ir pasidomėjęs apelianto sveikata, tai, apelianto vertinimu, rodo, kad nuteistasis nesijaudina dėl savo poelgio sukeltų pasekmių.

2.6. Apelianto manymu, teismo išvados dėl pripažintomis laikytų nusikaltimo pasekmių jo sveikatai ir to, kad apeliantas nepateikė duomenų, kad iki šiol yra nedarbingas, kad yra pablogėjusi iki šiol jo bendra sveikatos būklė, yra prieštaringos. Teismas pripažino, jog apeliantas dėl sužalojimo iki šiol gydosi, kenčia nepatogumus. Taigi, apelianto nuomone, akivaizdu, kad jo sveikatos būklė po sužalojimo nėra gera jau beveik metus laiko ir visą šį laikotarpį jis kenčia sveikatos būklės pablogėjimo sukeltus nepatogumus, negalėdamas gyventi iki tol gyvento aktyvaus gyvenimo būdo, sportuoti ir taip palaikyti savo iki įvykio buvusios gana geros kaip pensinio amžiaus asmens bendros sveikatos būklės. Apeliantui nesuprantama, kodėl jis, būdamas pensininkas, turi pateikti duomenis apie tai, kad yra nedarbingas, – sveikatos sutrikdymo padariniai reikšmingi jo bendrai sveikatos būklei.

2.7. Atsižvelgęs į savo argumentus dėl be pagrindo taikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apeliantas mano, kad priteista 1 000 Eur suma yra aiškiai per maža kompensuoti apeliantui sukeltą žalą, toks žalos dydis, apelianto vertinimu, neadekvatus tiek nusikaltimo pasekmėms, tiek kaltininko kaltės rūšiai ir formai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.

4. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatė. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, padarė kitokias išvadas, negu tikėjosi apeliantas, ir nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę (chuliganiškos paskatos), nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nuosprendį pripažinti neteisėtu ir (ar) nepagrįstu.

7. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, apeliantui kitaip vertinant teismo nustatytas aplinkybes, iš esmės yra nesutinkama su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatyta ir išanalizuota konflikto tarp apelianto ir nuteistojo eiga bei šio konflikto vertinimu, kurį atliko teismas, remdamasis išnagrinėtais įrodymais. Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui teikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas šį prašymą priėmė, tačiau išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad V. S. sužalojo J. M. iš asmeninių paskatų. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

8. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

9. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-895/2020). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

10. Būtent nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konflikto tarp apelianto ir nuteistojo priežastis buvo būtent apelianto atlikti veiksmai – fotografavimas, vėliau – ir filmavimas. Nors apeliantas tokius savo veiksmus bando pateisinti tariamu administracinio nusižengimo padarymo fiksavimu, tačiau, žinodamas, kad su kaimynu B. B. būtent dėl šios priežasties apeliantas konfliktuoja jau ilgą laiką, girdėdamas B. B. pasakymą, kad ir vėl apeliantas fotografuoja, ir matydamas, kad tokie apelianto veiksmai sukėlė nuteistojo reakciją, nuteistasis siekė sustabdyti apelianto veiksmus (fotografavimą, filmavimą), apeliantas vis tiek toliau tęsė tapačius veiksmus, kurie ir išprovokavo aštrią nuteistojo reakciją ir konfliktą, kurio metu apeliantas buvo sužalotas. Taigi, įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, paties apelianto indėlį į konfliktą su nuteistuoju, teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kad nuteistojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomenės tvarkai, kad jis siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba taip elgėsi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Priešingai, minėta, kad apelianto sužalojimas buvo tiesiog spontaniškas nuteistojo atsakas į paties apelianto veiksmus, t. y. nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios juos paaiškinančios priežastys – apelianto fotografavimas, vėliau – ir filmavimas.

11. Taigi, apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinusi nuteistojo veikimo motyvus, paties apelianto elgesį, išprovokavusį nuteistojo spontanišką reakciją į apelianto atliekamus veiksmus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėjamu atveju įžvelgti nuteistojo veiksmuose chuliganiškų paskatų, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto subjektyviu vertinimu, kad visgi nuteistojo veiksmuose neabejotinai buvo chuliganiškos paskatos, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Apeliantas taip pat nesutinka su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

13. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-3-648/2021) provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis fizinį smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeldamas kaltininkui emocinę įtampą, formuodamas ar stiprindamas nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Šioje byloje nustatyti nukentėjusiojo veiksmai – minėta, iš pradžių fotografavimas, vėliau, matant, kad fotografavimas sukėlė nuteistojo reakciją į šiuos veiksmus, – sąmoningas veiksmų tęsimas jau filmuojant – teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka provokuojančio elgesio apibūdinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Minėta, kad būtent apelianto veiksmai sukėlė nuteistajam emocinę įtampą, lėmusią spontanišką nuteistojo atsaką (smurtinius veiksmus) į paties apelianto veiksmus.

14. Apeliantas nagrinėjamu atveju nesutinka su jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skunde ir nuteistojo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kuriais apeliantas grindė patirtos neturtinės žalos dydį, į jos pasekmes (apeliantui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), nuteistojo kaltę (nors apeliantas sužalotas tyčiniais nuteistojo veiksmais, tačiau tokius nuteistojo veiksmus išprovokavo paties apelianto elgesys), nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis gyvena tik iš gaunamos pensijos), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturi pagrindo nesutikti su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantui nustatytas ir priteistas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir atitinka apelianto dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl nuteistojo prieš apeliantą padarytos nusikalstamos veikos. Be to, teisėjų kolegija pritaria nuteistojo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad apelianto teiginiai apie tariamai dėl sužalojimo sumažėjusias kairės rankos judėjimo galimybes yra nepagrįsti. Iš pateiktos medicininės informacijos matyti, kad 2013-10-10 apeliantas medicinos įstaigoje skundėsi kaklo skausmu, kuris plinta į kairę ranką, yra tirpimas kairėje plaštakoje po pirštikaulių traumos ir 6 mėn. imobilizacijos (dilbio riešo trauma prieš 9 mėn.). Nurodyta, kad yra hipestezija kairėje rankoje. Taigi, akivaizdu, kad apelianto kairė ranka jau iki sužalojimo buvo nejudri, todėl sužalojimas įtakos rankos judrumui, sustingimui neturi.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsprendė nuteistojo reikalavimą dėl priteistų pagal ieškinius sumų mokėjimo išdėstymo ir tokio jo reikalavimo netenkino, atsižvelgusi į aplinkybę, kad nuteistasis apeliacinio skundo dėl šios nuosprendžio dalies neteikė, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstyti savarankiškus reikalavimus, palieka nenagrinėtą nuteistojo atsiliepime pareikštą reikalavimą išdėstyti iš jo priteistų sumų sumokėjimą dalimis.

16. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-12-01 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nukentėjusiojo J. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas