Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-377-464/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-30
Bylos Nr.: e2-377-464/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01881-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Kačinskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilšansta“, R. K., A. K.
Ieškovas: A. S.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Vilšansta LT“

Kategorijos

2.2.2.11Juridinio asmens veiklos tyrimas

Civilinė byla Nr. e2-377-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01881-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilšansta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5229-656/2017 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilšansta“, R. K. ir A. K. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilšansta LT“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pradėti atsakovės UAB ,,Vilšansta“ bei direktorių A. K. ir R. K. veiklos tyrimą bei panaikinti juridinio asmens organų sprendimus. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso 32 proc. įmonės akcijų, todėl 2017-06-28 jis kreipėsi į įmonės direktorių R. K. dėl netinkamos veiklos nutraukimo, reikalaudamas iki 2017-08-15 sušaukti neeilinį UAB „Vilšansta“ visuotinį akcininkų susirinkimą, į darbotvarkę įtraukiant klausimą dėl R. K. atleidimo iš UAB „Vilšansta“ direktoriaus pareigų; laikinai pareiškėjui perduoti akcininko R. K. balsavimo teisę; nedelsiant sustabdyti UAB „Vilšansta“ direktoriaus R. K. įgaliojimus, suteikiant pareiškėjui įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu; bei pateikti pareiškėjui (jo atstovui) visus įrodymus (dokumentų kopijas), susijusius su UAB „Vilšansta“ akcijų perleidimu UAB „Vilšansta LT“. Atsakovas įvykdė reikalavimus dėl informacijos suteikimo bei akcininkų susirinkimo sušaukimo, tačiau kitų reikalavimų neįvykdė.Nurodė, kad 2013-07-16 UAB „Ulvita“ perregistravus į UAB „Vilšansta LT“, 2013-07-24 vienintele UAB „Vilšansta LT“ akcininke tapo UAB „Vilšansta“ direktoriaus R. K. sutuoktinė A. K., kuri nuo 2013-07-24 iki 2015-04-07 ėjo ir UAB „Vilšansta LT“ direktorės pareigas. Nuo 2015-04-07 UAB „Vilšansta LT“ direktoriumi paskirtas R. K., kuris liko eiti ir UAB „Vilšansta“ direktoriaus pareigas. UAB „Vilšansta“ sandoriais perleido UAB „Vilšansta LT“ gamybos priemones, kitą kilnojamąjį turtą, dalis atsakovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Vilšansta LT“. Abiejų bendrovių buveinių bei faktiniai adresai sutampa, jų vykdoma ūkinė veikla yra identiška, abiems bendrovėms vadovauja tas pats fizinis asmuo, abiejų bendrovių vyriausiojo finansininko pareigas eina taip pat tas pats asmuo. UAB „Vilšansta LT“ komerciniai partneriai yra tie patys, su kuriais verslo santykius anksčiau palaikė atsakovė. UAB „Vilšansta LT“ internetinėje erdvėje informacijos, reklamos ir kitų duomenų platinimui apie bendrovę naudoja interneto domeną vilsansta.lt, kurio savininke yra UAB „Vilšansta“. UAB „Vilšansta LT“ naudojasi UAB „Vilšansta“ kontaktiniais duomenimis, logotipu, internetine svetaine, ilgalaike darbo istorija bei visa kita viešai prieinama informacija, nors tokio leidimo, nei sutikimo iš UAB „Vilšansta“ akcininkų nėra gavusi. Daugiau kaip 90 proc. interneto svetainėje deklaruojamų atliktų objektų nurodomi kaip UAB „Vilšansta LT“ objektai, nors iš tiesų jie yra atsakovės. Nuo 2015-11-26 yra pasibaigęs atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas atestatas specialiems statybos darbams vykdyti ir nėra jokių duomenų, kad buvo bandoma pratęsti jų galiojimą.Nuo 2013 m. UAB „Vilšansta“ ekonominiai rodikliai blogėjo proporcingai UAB „Vilšansta LT“ ekonominių rodiklių gerėjimui. UAB „Vilšansta“ ekonominių rodiklių blogėjimas, nuosavo kapitalo mažėjimas, kasmetiniai veiklos nuostoliai yra tiesiogiai susiję su veiklos perkėlimu iš UAB „Vilšansta“ į UAB „Vilšansta LT“. Pasak ieškovo, dėl netinkamo vadovavimo UAB „Vilšansta“, bendrovės direktoriaus R. K. tyčinių veiksmų ženkliai pablogėjo atsakovės turtinė padėtis, ji faktiškai nebevykdo veiklos, negauna pajamų ir pelno, dėl to sumažėjo pareiškėjo turimų UAB „Vilšansta“ akcijų vertė.Nors pareiškėjas domėjosi UAB „Vilšansta“ veikla, dalyvavo akcininkų susirinkimuose, bendrovės veiklos perkėlimas į UAB „Vilšansta LT“ nuo pareiškėjo buvo slepiamas. Pareiškėjas buvo klaidinamas, kad UAB „Vilšansta LT“ yra ne atskirai įsteigtas juridinis asmuo, o juridinis asmuo, kuris tęsia UAB „Vilšansta“ veiklą, t. y. atsakovas reorganizuotas, todėl apie UAB „Vilšansta“ ir savo pažeidžiamas teises sužinojo tik 2017 m. balandžio mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-11-16 nutartimi patenkino ieškovo A. S. prašymą ir nutarė pradėti atsakovės UAB ,,Vilšansta“ veiklos tyrimą nuo 2013-01-01 iki 2017-08-28 (ieškinio padavimo dienos). Teismas, visų pirma, nustatė, kad ieškovas tinkamai laikėsi ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos CK 2.126 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendė, kad vien įmonės ekonominių rezultatų blogėjimas nuo 2013 metų neleidžia įtarti, kad UAB „Vilšansta“ veiklos rezultatai nuo 2013 metų blogėjo išimtinai dėl netinkamos įmonės ir jos vadovo R. K. veiklos.Išvadą, kad yra CK 2.126 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai pradėti įmonės bei jos vadovo veiklos tyrimą, teismas padarė nustatęs, kad UAB „Vilšansta“ ir UAB „Vilšansta LT“ yra valdomos R. K. bei jo sutuoktinės, abi įmonės vykdo analogišką veiklą – pastatų inžinerinių sistemų bei lauko inžinerinių sistemų montavimo ir projektavimo darbus, atlieka šių sistemų priežiūrą, aptarnavimą ir remontą, tiesia lauko dujotiekius ir kt., viešoje erdvėje UAB „Vilšansta LT“ nurodoma ne kaip atskirai įsteigtas juridinis asmuo, o kaip įmonė tęsianti veiklą po UAB „Vilšansta“ reorganizavimo, nors ši informacija prieštarauja VĮ „Registrų centras“ duomenims. Abi įmonės registruotos faktiškai tapačiu pavadinimu, nėra duomenų, kad buvo gautas UAB „Vilšansta“ akcininkų sutikimas dėl iš esmės analogiško įmonės pavadinimo panaudojimo, abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu, viešuose skelbimuose nurodant tuos pačius kontaktinius duomenis. Nuo 2013 metų UAB „Vilšansta“ veiklai tapus nuostolingai, UAB „Vilšansta LT“ pelnas didėjo. UAB „Vilšansta“ atestatas specialiems statybos darbams atlikti yra pasibaigęs dar 2015 metais ir nėra duomenų, kad atsakovai ėmėsi veiksmų jam pratęsti, kai tuo tarpu UAB „Vilšansta LT“, konkuruojanti įmonė, tokį atestatą yra gavusi.Įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes teismas sprendė, kad R. K. savo veiksmais galėjo pažeisti CK 2.87 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas pareigas būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar galėtų prieštarauti juridinio asmens tikslams, taip pat, jog yra požymių, kad galėjo būti pažeidžiami UAB „Vilšansta“ bei vieno iš jos akcininkų interesai. Todėl yra pakankamas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą (CK 2.126 str. 4 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB ,,Vilšansta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą pradėti UAB „Vilšansta“ ir jos vadovo R. K. veiklos tyrimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas neteisingai įvertino, kad ieškovo kreipimasis į juridinį asmenį atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi ieškovas tik siekė sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu siekė pakeisti UAB „Vilšansta“ vadovą bei gauti jam reikalingus dokumentus, kurie iš dalies ir buvo įvykdyti. Šiuo atveju sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė neatleisti R. K. iš UAB „Vilšansta“ direktoriaus pareigų, taigi visi konkretūs, aiškūs ir įvykdomi reikalavimai įstatymų nustatyta tvarka ir terminais buvo įvykdyti. Mano, kad ieškovas nesiekė nutraukti, jo nuomone, neteisėtos veiklos ar nesąžiningo pareigų vykdymo, kadangi jų neįvardijo, nesuteikė jokio laikotarpio aplinkybėms pašalinti ir nenurodė jokių motyvų, kodėl, jo nuomone, ši veikla yra netinkama. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad būtent ieškovo nusikalstami veiksmai lėmė prastėjančius UAB „Vilšansta“ veiklos rezultatus.Ieškovas A. S. atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: Juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas – ištirti, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai (CK 2.124 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovas R. K. teismo posėdyje paaiškino ir nurodė, kad veiklos perkėlimą iš UAB „Vilšansta“ į UAB „Vilšansta LT“ atliko sąmoningai, šių veiksmų nederindamas su ieškovu ir jam apie tai nepranešdamas, eliminuodamas jį iš veiklą tęsiančios UAB „Vilšansta LT“ akcininkų.Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ieškovas aiškiai išdėstė savo reikalavimus – pateikti bendrovės dokumentus, būtinus bendrovės valdymo organų veiksmų teisėtumui įvertinti, o taip pat tuos neteisėtus veiksmus nutraukti. Nė vienas pagrįstas pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.Atsakovai UAB „Vilšansta“ ir R. K. patys įvertina savo veiklą kaip teisėtą, nukreiptą į UAB „Vilšansta“ interesų tenkinimą ir gynimą, tačiau metinių finansinių atskaitomybių duomenys nuo 2013 m. įrodo priešingus rezultatus. R. K., perkeldamas veiklą iš vienos bendrovės į kitą, kurios vienintele akcininke yra jo sutuoktinė A. K., o vadovu – jis pats, siekė tik savo asmeninių interesų tenkinimo UAB „Vilšansta“ ir ieškovo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ikiteisminės juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos

Apeliantė atskirajame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teismo nutarimu pradėti UAB „Vilšansta“ bei jos vadovo R. K. veiklos tyrimą grindžia neteisingai teismo įvertintu ieškovo kreipimosi į juridinį asmenį tikslu, tvirtindami, kad šis tik siekė sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei pakeisti UAB „Vilšansta“ vadovą ir gauti jam reikalingus dokumentus, o ne nutraukti netinkamą bendrovės veiklą, kadangi kreipimesi nebuvo nurodyta nei konkreti neteisėta veikla, nei nesąžiningas pareigų vykdymas, taip pat nenurodytas terminas pažeidimams ištaisyti. Ikiteisminė juridinio asmens veiklos tyrimo stadija nustatyta CK 2.126 straipsnyje, pagal kurį pareiškimas dėl veiklos tyrimo apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama (CK 2.126 str. 1, 2 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant tinkamai įvykdyti ikiteisminę juridinio asmens veiklos tyrimo stadiją įstatymas reikalauja atlikti du veiksmus: pirma, pareiškėjas turi kreiptis į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir, antra, suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Kreipimasis taip pat turi atitikti du reikalavimus: jame būtina, pirma, įvardyti konkrečią veiklą ar nesąžiningą pareigų vykdymo faktą bei, antra, nurodyti motyvus, kodėl, pareiškėjo nuomone, ši veikla yra netinkama. Abu šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir nors vieno jų nesilaikymas neužtikrina tinkamo ikiteisminės juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos įvykdymo. Kartu toks teisinis reglamentavimas leidžia efektyviau siekti ikiteisminės ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos tikslo – užtikrinti, kad juridinio asmens veikla nebus sutrikdyta nesant tam pakankamo pagrindo, o pareiškėjo interesas bus ginamas tiek, kiek tai neprieštarauja bendram įmonės interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2014). Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje teismo nutartyje, į bylą pateikti įrodymai leidžia įsitikinti, kad ieškovas A. S., atstovaujamas advokato, 2017-06-28 kreipėsi į atsakovės UAB ,,Vilšansta“ direktorių R. K. dėl netinkamo įmonės bei jos vadovo veiklos nutraukimo bei informacijos pateikimo. UAB „Vilšansta“ valdymo organų pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimą jis grindė nuostolinga bendrovės veikla, R. K. ją perkėlus į UAB „Vilšansta LT“, kuri valdoma R. K. šeimos narių. Taip pat nurodė, kad nuo 2013 m. UAB „Vilšansta“ ekonominiai rodikliai tik blogėjo proporcingai UAB „Vilšansta LT“ ekonominių rodiklių gerėjimui. Bendrovės vadovo lojalumo įsipareigojimų nevykdymą grindė tuo, jog šis yra tiek UAB „Vilšansta“, tiek UAB „Vilšansta LT“, kurios vykdo tapačią veiklą, vadovu. Viešoje erdvėje UAB „Vilšansta LT“ nurodoma ne kaip atskirai įsteigtas juridinis asmuo, o kaip įmonė, tęsianti veiklą po UAB „Vilšansta“ reorganizavimo. Be to, UAB „Vilšansta“ akcininke yra ir UAB „Vilšansta LT“, tačiau ieškovui nėra žinomos bendrovės akcijų perleidimo aplinkybės, t. y. ieškovas nebuvo informuotas apie galimybę įsigyti bendrovės akcijas. Vadinasi, iš reikalavimo (kreipimosi) turinio akivaizdu, kad ieškovas nurodė ne tik konkrečią netinkamą veiklą, nesąžiningus vadovo veiksmus, bet ir motyvus, kodėl ši veikla, jo nuomone, yra netinkama. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su apeliante, kad yra pagrindas konstatuoti CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nurodytą ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos pažeidimą dėl kreipimosi turinio. Reikalavime (kreipimesi) ieškovas nurodė terminą iki 2017-08-15 (1,5 mėn.) sušaukti neeilinį UAB „Vilšansta“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir spręsti dėl R. K. atleidimo, t. y. nustatė terminą, iki kurio atsakovai turi imtis veiksmų, jog būtų pašalinti pažeidimai (pakeičiant bendrovės vadovą). Net iš dalies ir pritariant apeliantei, jog nėra nustatytas terminas visiems kreipimesi nurodytiems pažeidimams pašalinti, kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant reikalavimą nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti, išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka negali tapti pernelyg biurokratiška kliūtimi kreiptis į teismą. Jei iš šalių elgesio tampa aišku, kad trūkumai nėra pripažįstami ir jie nebus šalinami, laikytina, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tikslas nebus pasiektas, todėl laikotarpis pašalinti trūkumams neturi užkirsti kelio naudotis teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008; 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). R. K. nepripažįsta veikęs netinkamai ir dėl to pažeidęs valdymo organams įstatymu nustatytas pareigas (CK 2.87 str.). Taip pat akcininkų susirinkime, kaip teigia pati apeliantė, nebuvo išspręstas ir įmonės vadovo pakeitimo klausimas. Be to, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, apeliantė iš esmės nevykdo veiklos, kadangi UAB „Vilšansta“ atestatas specialiems statybos darbams atlikti yra pasibaigęs dar 2015 m. Dalis įmonės turto yra perleista UAB „Vilšansta LT“, o taip pat dalis darbuotojų yra perėję dirbti į UAB „Vilšansta LT“.Atsižvelgiant į tai, šioje byloje ieškovo ikiteismine tvarka pateiktas pareiškimas nutraukti netinkamą veiklą, kuria ieškovas įtaria atsakovus, atitiko šioje nutartyje nurodytus kriterijus. Reikalavime nurodytos aplinkybės, susijusios su UAB „Vilšansta“ vadovo lojalumo pareigos nevykdymu bei galimu veikimu prieš UAB „Vilšansta“ (netinkamu veikimu), iš esmės atitinka aplinkybes, kuriomis grindžiamas ir teismui pateiktas ieškinys. Iš ikiteismine tvarka pateikto reikalavimo atsakovams turėjo būti suvokiama, kokia netinkama veikla jie įtariami ir kokių netinkamos veiklos šalinimo priemonių prašo ieškovas (sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susitarimą bei paskirti naują bendrovės vadovą). Apeliacinis teismas pripažįsta, kad, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2.126 straipsnio 2 dalį, tinkamai įvertino aktualias tokiam klausimui išspręsti faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog įstatyme nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nepažeista.

Dėl pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą

Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.124 str., 2.126 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas. Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant svarių įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindas pradėti atsakovės ir jos valdymo organo veiklos tyrimą egzistuoja. Šią išvadą lėmė tokios teismo nurodytos aplinkybes: abi bendrovės – UAB „Vilšansta“ ir UAB „Vilšansta LT“ yra valdomos R. K. bei jo sutuoktinės; abi bendrovės vykdo pastatų inžinerinių sistemų bei lauko inžinerinių sistemų montavimo ir projektavimo darbus, atlieka šių sistemų priežiūrą, aptarnavimą ir remontą, tiesia lauko dujotiekius ir kt.; UAB „Vilšansta LT“ viešojoje erdvėje pristatoma kaip įmonė, tęsianti veiklą po UAB „Vilšansta“ reorganizavimo, nors ši informacija prieštarauja VĮ „Registrų centras“ duomenims; abi įmonės registruotos faktiškai tapačiu pavadinimu; nėra duomenų, kad buvo gautas UAB „Vilšansta“ akcininkų sutikimas dėl iš esmės analogiško įmonės pavadinimo panaudojimo; abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu, viešuose skelbimuose nurodant tuos pačius kontaktinius duomenis; nuo 2013 m. UAB „Vilšansta“ veiklai tapus nuostolingai, UAB „Vilšansta LT“ pelnas didėjo; UAB „Vilšansta“ atestatas specialiems statybos darbams atlikti yra pasibaigęs dar 2015 m. ir nėra duomenų, kad atsakovai ėmėsi veiksmų jam pratęsti, kai tuo tarpu UAB „Vilšansta LT“, konkuruojanti toje pačioje veikloje įmonė, tokį atestatą turi.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat informaciją, gautą iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.), aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nesutinka su apeliante, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo ieškovo prašymo pagrindu taikytos tokios priemonės, kaip juridinio asmens veiklos tyrimas, nebuvo reikalingos.Kaip minėta, teismas turi kiekvienu atveju nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad juridinis asmuo, jo valdymo organai netinkamai veikė. Teismas išvadą, kad yra pagrindas pradėti atsakovų veiklos tyrimą padarė iš esmės nustatęs dvi aplinkybes, t. y. aplinkybę, jog apeliantės vadovas, veikdamas nelojaliai ir perkėlęs UAB „Vilšansta“ veiklą į „Vilšansta LT“, galėjo pažeisti CK 2.87 straipsnyje nustatytas juridinio asmens valdymo organų pareigas ir kad šie veiksmai sąlygojo UAB „Vilšansta“ tendencingai nuostolingą veiklą (mažėjantį pelną), kai priešingai – UAB „Vilšansta LT“ – pelnas nuolat augo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. apeliantės nuosavas kapitalas sudarė 389 498,84 Eur (1 344 861,60 Lt), grynasis pelnas – 29 154,60 Eur (100 665 Lt), ilgalaikis materialus turtas – 85 039,39 Eur (293 624 Lt); 2012 m. nuosavas kapitalas – 316 501,10 Eur (1 092 815 Lt), grynasis pelnas – 687,27 Eur (2 373 Lt), ilgalaikis materialus turtas – 72 823,22 Eur (251 444 Lt); 2013 m. nuosavas kapitalas – 731 856,75 Eur (2 526 955 Lt), nuostoliai – 50 545,93 Eur (174 525 Lt), ilgalaikis materialus turtas – 430 039,01 Eur (1 484 839 Lt); 2014 m. nuosavas kapitalas – 364 374,13 Eur (1 258 111 Lt), nuostoliai – 149 989,28 Eur (517 883 Lt), ilgalaikis materialus turtas – 253 212,18 Eur (874 291 Lt); 2015 m. nuosavas kapitalas – 136 430 Eur, nuostoliai – 110 136 Eur, ilgalaikis materialus turtas – 12 735 Eur. Aptarti skaičiai patvirtina, kad įmonės turtas bei grynasis pelnas sumažėjo, bendrovė pradėjo veikti nuostolingai. Atitinkamai iš byloje taip pat esančių duomenų matyti, kad UAB „Vilšansta LT“ 2012 m. nuosavas kapitalas sudarė 2 896,20 Eur (10 000 Lt), grynasis pelnas – 0 Eur (0 Lt); 2013 m. nuosavas kapitalas – 9 951,34 Eur (34 360 Lt), grynasis pelnas – 6 624,77 Eur (22 874 Lt), ilgalaikis materialus turtas – 16 416,82 Eur (56 684 Lt); 2014 m. nuosavas kapitalas – 234 794,66 Eur (810 699 Lt), grynasis pelnas – 69 681 Eur (240 598 Lt), ilgalaikis materialus turtas – 16 416,82 Eur (56 684 Lt); 2015 m. nuosavas kapitalas – 249 104 Eur, grynasis pelnas – 54 101 Eur, ilgalaikis materialus turtas – 46 675 Eur.Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas netinkamą įmonės valdymą tiesiogiai susiejo su momentu, kuomet UAB „Vilšansta LT“ perregistravus R. K. sutuoktinė A. K. tapo vienintele šios bendrovės akcininke bei vadove (2013 m.). Iš aptartų duomenų, kuriuos teismui pateikė pats ieškovas, akivaizdu, jog nuo 2013 metų apeliantė pradėjo dirbti nuostolingai, o UAB „Vilšansta LT“ pelningai, t. y. 2014 metais netgi 10 kartų pelningiau, nei 2013 metais, kai tuo tarpu apeliantė 2014 metais patyrė 3 kartus didesnį nuostolį, nei 2013 metais Taigi iš vertinamų finansinės atskaitomybės dokumentų darytina išvada, kad iki 2013 metų apeliantė vykdė pelningą veiklą, o vėliau patyrė tik nemažėjantį nuostolį atitinkamai UAB „Vilšansta LT“ gaunamas grynasis pelnas žymiai didėjo. Šiuo atveju atsakovės ūkinės–komercinės veiklos rodiklių žymūs pokyčiai (nuosavo kapitalo, grynojo pelno bei ilgalaikio materialiojo turto mažėjimas) sudaro pagrindą pritarti skundžiamame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime padarytai išvadai, jog siekiant užtikrinti šalių interesus būtina pradėti juridinio asmens bei jo valdymo organo veiklos tyrimą. Apeliantė, kvestionuodama teismo poziciją pradėti juridinio asmens veiklos ir jos valdymo organo tyrimą, nurodo ir tokius argumentus, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, jog paties ieškovo nusikalstami veiksmai lėmė prastėjančius UAB „Vilšansta“ veiklos rezultatus.Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliantės pozicija, jog šios nutarties 23 punkte nurodytus apeliantės veiklos rodiklius sąlygojo paties ieškovo nusikalstami veiksmai, iš teismų informacinės sistemos LITEKO gautos informacijos (CPK 179 str. 3 d.) nustatė, jog 2012-03-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-487/2012 ieškovas A. S. buvo nuteistas už tai, jog laikotarpiu nuo 1999-12-09 iki 2004-12-15 eidamas UAB “Vilšansta” komercijos direktoriaus pareigas, o laikotarpiu nuo 2002-08-12 iki 2004-05-04 eidamas UAB „Vilšansta“ direktoriaus pareigas, veikdamas UAB “Vilšansta” naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2000-11-15 iki 2004-12-15, veikdamas organizuotoje grupėje vykdė tikrų dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės bei įgijo didelės vertės svetimą turtą, dėl ko UAB „Vilšansta“ patyrė 105 398,39 Eur (363 919,56 Lt) dydžio turtinę žalą, o jo apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama ir civilinė byla Nr. 2-1260-860/2018, kurioje UAB „Vilšansta“ yra pareiškusi reikalavimą A. S. dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Minėti duomenys leidžia įsitikinti, jog UAB „Vilšansta“ 2012 – 2013 m. patyrė nuostolių, galimai dėl to buvo atsakingas ir ieškovas, tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, jog būtent ieškovo nusikalstami veiksmai tiriamu laikotarpiu (t. y. iki ieškinio pateikimo) sąlygojo įmonės veiklos nuostolingumą, sumažėjusį turtą bei sprendimą nebevykdyti veiklos (neatnaujinus atestato, būtino veiklos tęstinumui). Todėl tai nepaneigia būtinybės atlikti įmonės ir jos vadovo veiklos, ieškovo siejamos su veiklos perkėlimu į kitą įmonę, tyrimo. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl R. K. galimai netinkamai organizuojamos apeliantės UAB „Vilšansta“ veiklos, pažeidžiant ieškovo, kaip šios įmonės akcininko, interesus, yra pagrįstos. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas yra suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas, užtikrinti bendrovės veiklos kontrolę ir geresnį jos valdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-31 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-813-943/2017, 11 p.). Taigi tokios priemonės paskirtis yra užtikrinti tinkamą konkretaus juridinio asmens veiklą ir jos akcininkų teisių apsaugą. Šiuo konkrečiu atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus, nustatyti apeliantės nuostolingos veiklos priežastis, būtinas juridinio asmens bei valdymo organo veiklos tyrimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė