Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-381-1053/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-22
Bylos Nr.
AN2-381-1053/2021
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00061-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. P.
Institucija
VA VPK Širvintų RPK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-381-1053/2021Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00061-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-210-522/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 95-ANR_N-2128-2020 (toliau ir – Institucijos nutarimas) V. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 90 Eur dydžio nuobauda su administracinio poveikio priemone – įpareigojimu per 30 dienų atlyginti R. B. jos patirtą žalą. Institucijos nutarime nurodyta, kad V. P. 2020 m. lapkričio 23 d., apie 8.05 val., būdama parduotuvėje „Maxima“ (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į prekybos salę nuo grindų pakėlė rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio dėkle taip pat buvo dvi kupiūros po 50 Eur; pakeltą mobiliojo ryšio telefoną įsidėjo į striukės dešinės pusės kišenę ir nuėjo į prekybos salę, niekam nepranešusi apie surastą daiktą; dėl pamesto mobiliojo ryšio telefono ir pinigų R. B. patyrė 140 Eur materialinę žalą.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta V. P. jį apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės Širvintų rūmų teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) V. P. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį, kad ANK 108 straipsnis dalių neturi, todėl Institucijos nutarime nurodyta 108 straipsnio 1 dalis pašalinama, paliekant tik ANK 108 straipsnį. Konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. P. nustatytu laiku ir vietoje padarė minėtame straipsnyje numatytą nusižengimą, už ką jai buvo paskirta minimali nuobauda su ANK 664 straipsnyje numatytu įpareigojimu atlyginti turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas V. P. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, atšaukiant antstolės J. B. 2021 m. balandžio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-86-5125 dėl skolos išieškojimo.

4.1. V. P. skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 23 d. 08.05 val. ji, įėjusi į parduotuvę „Maxima“, prie įėjimo į prekybos salę rado numestą ant grindų mobilųjį telefoną, tačiau jokių pinigų jame nepastebėjo. Parduotuvėje užtruko vos kelias minutes, labai skubėjo, nes vėlavo. Išeidama nematė apsauginio, todėl rastą telefoną numetė netoli prekybos centro išėjimo durų (vidinėje pusėje). Negalėjo sau leisti pasisavinti svetimo daikto, nes visose parduotuvėse yra vaizdo kameros, o nedideliame mieste/rajone ją pažįsta dauguma žmonių. Taip pat pastebi, kad nemoka naudotis išmaniais telefonais, todėl jie jai nėra reikalingi.

4.2. V. P. teigimu, nors ji visą laiką tvirtino, kad neišnešė telefono iš parduotuvės „Maxima“, policijos pareigūnai vis vien reikalavo grąžinti prekybos cente rastą daiktą ir atliko nesankcionuotą (neteisėtą) kratą jos namuose. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 10 d. ji buvo iškviesta apklausai į Širvintų policijos komisariatą, kur jai buvo surašytas protokolas. Išeidama norėjo susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jai to padaryti neleido. Visą laiką iš komisariato laukė kokių nors žinių, nerimavo dėl įvykio, tačiau viskas buvo ramu, jai atrodė, kad R. B. telefonas buvo surastas, kol negavo registruotų laiškų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir antstolės.

4.3. V. P. pažymi, kad 2021 m. liepos 27 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo du policijos pareigūnai – Širvintų rajono policijos komisariato atstovas A. D. ir liudytoju apklaustas vyresnysis tyrėjas S. B.. Šio proceso metu kažkodėl nedalyvavo kratą jos namuose atlikusi tyrėja L. P., o administracinio nusižengimo bylą tyręs bei kratoje irgi dalyvavęs S. B., duodamas parodymus, visą laiką iškreipdavo įvykio aplinkybes.

4.4. Nesutikdama su skundžiamos nutarties motyvais – „Pareiškėja ryžtingai ir užtikrintai įsidėjo telefoną į kišenę, po ko niekam jo neatidavė ir išėjo. Vaizdo įrašas, fiksuojantis išėjimą, tik patvintina, kad ji jokio daikto neišmetė“ – V. P. atkreipia dėmesį, kad telefoną ji įsidėjo į dešinės striukės kišenę, o vaizdo kameros neužfiksavo to kampo, kur buvo numestas telefonas, vaizdas rodo tik kairę pusę. Taip pat pastebi, kad R. B. teismo posėdyje nurodė, kad jai į darbo telefoną, kuriuo atsiliepė kita darbuotoja, kažkas skambino pranešęs, kad ji neieškotų telefono, nes jis yra grąžintas į parduotuvę. Nukentėjusioji paminėjo, kad telefono dėkle buvo kvitas su jos įrašyta pavardė ir darboviete, o nuėjusi į parduotuvę telefono jau neberado.

4.5. Be to, nurodama, kad skundžiamoje nutartyje buvo nepaminėta V. P. svarbi aplinkybė, kad R. B. neturi jai pretenzijų. Liko neišnagrinėtas ir protokolo teisėtumas (jo suklastojimas), konkrečios turtinės žalos dydis nustatytas tik pagal R. B. parodymus, nepažymėta, kaip ir kokiu būdu pareiškėja turi atlyginti žalą, nenurodytas joks sąskaitos numeris.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame yra keliami asmens kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai. V. P. nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ir joje pateiktais motyvais, iš esmės aiškina, kad nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, nes parduotuvėje rastą ir su savimi paimtą telefoną ji išeidama numetė prie prekybos centro durų, o teismas neįvertino visų nagrinėjamam įvykiui aktualių aplinkybių.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant ANK reglamentuotų imperatyvių įrodymų vertinimo taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

9. Institucijos nutarimu V. P. pripažinta kalta pagal ABK 180 straipsnį dėl to, kad ji parduotuvėje „Maxima“ prie įėjimo į prekybos salę nuo grindų pakėlė rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio dėkle buvo 100 Eur, pakeltą telefoną įsidėjo į kišenę ir nuėjo į prekybos salę, niekam nepranešusi apie surastą daiktą (b. l. 9-10).

10. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad V. P., įsidėdama svetimą daiktą į kišenę, tokiu būdu jį pasisavino, taigi visi kiti jos atlikti veiksmai esminės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi, nes ji daikto negražino ir pažeidimo nenutraukė, o su svetimu daiktu pasielgė savo nuožiūra, kaip jo savininkė. Šiems argumentams pritartina. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji parduotuvėje „Maxima“ rastą telefoną išeidama iš parduotuvės paliko (išmetė), nes negalėjo sau leisti pasisavinti svetimo daikto ir nemoka naudotis išmaniuoju telefonu, tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad ji rastą telefoną įsidėjo į kišenę, apie jį nepranešė, jo negrąžino.

11. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. P. ir neketino grąžinti rasto daikto, t. y. turėjo tyčią jį pavogti. Iš vaizdo įrašų matyti, kad pareiškėja, eidama pro parduotuvės „Maxima“ vartelius pastebėjusi ant grindų gulintį telefoną, be jokio delsimo, nesustojusi ir neapsidairiusi, pakėlė ir įsidėjo šį daiktą į savo striukės dešinę kišenę, po ko greitu tempu iš ten pasišalino.

12. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad V. P. iškelta įvykių versija, jog parduotuvėje rastą svetimą turtą ji norėjo atiduoti apsaugos darbuotojui, tačiau skubėdama jo nerado, yra neįtikinama ir nelogiška. Kaip rodo filmuota medžiaga, administracinio nusižengimo padarymo vietoje, t. y. šalia parduotuvės išėjimo, yra durys su užrašu „APSAUGA“, tačiau V. P., išeidama iš pastato, net nebandė patikrinti, ar šioje patalpoje kas nors yra. Juo labiau, jeigu pareiškėja iš tiesų būtų norėjusi grąžinti R. B. telefoną, tai buvo galima padaryti ir prie parduotuvės kasų, pavyzdžiui, atiduodant pamestą daiktą kasininkei, kitiems darbuotojams ir pan. Galiausiai, neturint laiko grąžinti telefoną, jo buvo galima paprasčiausiai neimti. Tačiau V. P. nepasielgė nei vienu iš pirmiau nurodytų būdu, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jos dėstomų aplinkybių patikimumo.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vaizdo įrašas, fiksuojantis išėjimą, patvirtina, kad pareiškėja jokio daikto išeidama neišmetė. Nors V. P. skunde nurodo, kad vaizdo įraše nematyti dešinės pusės, o telefonas ir buvo tos pusės kišenėje, pažymėtina, jog net ir nematant dalies patalpos vaizdo įraše nefiksuojamas joks V. P. judesys ranka, kuris rodytų, kad ji išmetė, kažkur padėjo ar ištraukė iš kišenės kažkokį daiktą.

14. Be to, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, V. P. nebuvo pakankamai nuosekli aiškindama įvykio aplinkybes. Ji pareigūnams vienu metu nurodė, kad paimtą telefoną išmetė prie parduotuvės „Iki“, o vėliau teigė, kad tai padarė išeidama iš parduotuvės „Maxima“. Taip pat ji pareigūnams nurodė, kad matė, kad iš telefono kyšojo 10 eurų kupiūra, teismo posėdžio metu jau teigė nežinanti, ar telefone buvo pinigų. Tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato tyrėjos L. P. 2020 m lapkričio 23 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 13-14) ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto vyresniojo tyrėjo S. B., atlikusio administracinio nusižengimo tyrimą, parodymai. Ir nors pareiškėja skunde nurodo, kad 2021 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu nedalyvavo tyrėja L. P., o liudytojas S. B. iškreipė įvykio aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad savo tarnybines pareigas vykdantys pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti V. P.. Pažymėtina, kad šie pirmiau aptarti įrodymai yra neprieštaringi, papildantys vienas kitą ir sutampa su byloje turimais vaizdo įrašais, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas abejoti jų patikimumu neturi jokio pagrindo.

15. Vilniaus apygardos teismui taip pat nekyla abejonių dėl skundžiamu nutarimu nustatytos žalos dydžio ir V. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. R. B. 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškime nurodė, kad jos pamestame telefone „Samsung“, kurį ji įvertino 40 Eur verte, buvo dvi kupiūros po 50 Eur (b. l. 12), tą patį nurodė apklausiama teisme. Kad prie telefono buvo pinigų, iš dalies patvirtina ir jau minėta aplinkybė, kad pareigūnams V. P. nurodė mačiusi iš telefono kyšančią kupiūrą. Nors apeliaciniame skunde V. P. akcentuoja, kad R. B. pretenzijų neturėjo, tačiau ši apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad įpareigojimas per 30 dienų atlyginti jos patirtą 140 Eur žalą yra pagrįstas.

16. Taigi byloje surinktų duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl ji buvo pagrįstai nubausta 90 Eur nuobauda su įpareigojimu per 30 dienų atlyginti turtinę žalą.

17. Skunde nurodoma aplinkybė, kad R. B. kažkas skambino dėl grąžinto telefono, nepaneigia pirmiau aptartais įrodymais nustatyto fakto, kad V. P. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą.

18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. P. buvo atlikta nesankcionuota krata, duomenų, jog buvo taikoma tokia procesinė priemonė, byloje nėra. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo priemonės skundžiamos ANK 607 straipsnyje nustatyta tvarka, o kadangi kaltinimas V. P. nėra grindžiamas kokiais nors pas ją ar jos gyvenamojoje vietoje rastais daiktais, teismas neturi pagrindo spręsti šį klausimą šioje byloje.

19. Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo leista susipažinti su byla, ji nesulaukė jokių žinių iš komisariato. Tačiau pažymėtina, kad buvo tenkintas jos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti jai susipažinti su bylos medžiaga, taigi, jei bylos tyrimo ir nagrinėjimo ne teisme metu buvo padaryta skunde nurodytų proceso pažeidimų, jie buvo ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos V. P. skundas dėl Institucijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 95-ANR_N-2128-2020, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-210-522/2021 nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaUgnė GailiūnienėNuorašas tikras