Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. S., V. B., R. B. – P., A. J., atstovaujamai nuolatinės globėjos R. B. – P., D. B., A. Š., G. Š., suinteresuoto asmens valstybinės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu priimti palikimą, suinteresuoti asmenys valstybinė įmonė Turto bankas, V. S., V. B., R. B. – P., A. J., atstovaujama nuolatinės globėjos R. B. – P., D. B., A. Š., G. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po sesers E. B. mirties pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis visu jos palikimu. Faktiškai pareiškėja faktiniu valdymu priėmė mirusios sesers palikimą ir jį valdo iki šio laiko. Pareiškėja po sesers mirties rūpinosi pastatų/jų dalių priežiūra, 2013 m. savo lėšomis ūkio būdu remontavo pastatų stogus, kurie buvo visiškai nusidėvėję, tvarko namų valdos sklypą po pastatais (pjauna žolę ir pan.).

Po brolio S. Š. mirties pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis visu jo palikimu. Faktiškai pareiškėja faktiniu valdymu priėmė mirusio brolio palikimą ir jį valdo iki šio laiko. Pareiškėja po brolio mirties rūpinosi pastatų/jų dalių priežiūra, 2013 m. savo lėšomis ūkio būdu remontavo pastatų stogus, kurie buvo visiškai nusidėvėję, tvarko namų valdos sklypą po pastatais (pjauna žolę ir pan.).

Palikėjas S. Š. pirmos eilės įpėdinių neturėjo, jo sutuoktinė V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Palikėjo žmona V. S. pareiškime nurodyta suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjos brolio V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai D. B., A. Š. ir G. Š. pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis, pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja, pretenzijų į palikimą nereiškia, jo nepriėmė.

Kadangi nei 2001 m. mirusi palikėja E. B., nei (duomenys neskelbtini). miręs palikėjas S. Š. testamentų nebuvo sudarę, tai atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą. Palikėjos sutuoktinis V. B. ir pirmos eilės įpėdinė dukra R. B. P. bei antros eilės įpėdinė vaikaitė A. J. palikimo nepriėmė, jo atsisakė. Palikėjo S. Š. sutuoktinė V. S. palikimo nepriėmė. Pareiškėja tiek po sesers E. B., tiek po brolio S. Š. mirties rūpinosi jų turto dalimis, t. y. rūpinosi pastatų/jų dalių priežiūra, 2013 m. savo lėšomis ūkio būdu remontavo pastatų stogus, kurie buvo visiškai nusidėvėję, nuolat tvarko namų valdos sklypą po pastatais (pjauna žolę ir pan.), prižiūri šulinį (kurio vanduo naudojamas ir buityje).

Šio juridinio fakto nustatymas reikšmingas tuo, jog jį nustačius pareiškėja paveldėtų visą jos seseriai E. B. bei broliui S. Š. iki jų mirties priklausiusį turtą.

Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos: M. I. (gimusi (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad po E. B. mirties bei po S. Š. mirties jų sesuo (pareiškėja) D. R. prižiūrėjo ir dabar prižiūri sodybą, kurioje gyveno jų tėvai. Nurodė, kad pareiškėja daržnai lankosi sodyboje, šienauja žolę, tvarko aplinką, prižiūri tėvų kapus, t. y. likusiu turtu rūpinasi kaip savo turtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos D. R. sesuo E. B. mirė (duomenys neskelbtini), brolis S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktas santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad E. B. (iki santuokos – Š.) ir V. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje jie susilaukė dviejų dukrų R. B. (po santuokos sudarymo – P.), gimusios (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad E. ir V. B. dukra R. B. (po santuokos sudarymo – P.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. P.. Santuokos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. J., kurie gyvendami santuokoje susilaukė dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1035-547/2012 patvirtinama, kad V. ir S. J. dukrai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta V. J. sesuo R. B. – P.. Mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad V. J. (iki santuokos sudrymo – B.) mirė (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktais gimimo liudijimais (IV – OK Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinama, kad pareiškėjos brolis V. Š. turėjo du sūnus A. Š. ir G. Š. bei dukrą D. Š. (po santuokos sudarymo – B.), kuri (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. B., tai patvirtinama į bylą pateiktu santuokos liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjos D. R., palikėjos E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), jos vyro V. B., palikėjos dukros R. B. – P., palikėjos vaikaitės A. J., taip pat pareiškėjos brolio V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), jo vaikų D. B., A. Š., ir G. Š. giminystės ryšys.

Pareiškėjos brolis S. Š., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs santuoką su V. S., kurie vaikų nesusilaukė.

Gyventojų registro 2018-08-07 išduotomis pažymomis apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2436-1 bei Nr. GR.3A-2436-2 patvirtinama, kad S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą 2011-11-21 deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini), sutuoktinė V. S., duomenų apie vaikus nėra; E. B., gimusi (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-08-07 išrašu patvirtinama, kad pareiškėjos sesers E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini).: (1) 1/5 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): (l) l/5 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Testamentų registro išrašais 2018-08-08 Nr. SR-10-6638(18) ir Nr. SR-106639(18) patvirtinama, kad nėra įregistruotų palikėjų E. B., gimusios (duomenys neskelbtini)) bei palikėjo S. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) sudarytų testamentų, palikėjų palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, taip pat palikėjų palikimo atsisakymo faktų bei pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Į bylą pateiktais suinteresuotų asmenų V. B., R. B. – P., A. J., atstovaujamos nuolatinės globėjos R. B. – P., D. B., A. Š. bei G. Š. raštais dėl pareiškėjos D. R. pareiškimo patvirtinama, kad nurodyti suinteresuoti asmenys sutinka ir neprieštarauja, kad nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po sesers E. B. ir brolio S. Š. mirties priėmė jų palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, pretenzijų nereiškia, palikimų nepriėmė.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Paveldimi materialūs dalykai. Kadangi palikėjai testamento nebuvo sudarę, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnio 2 dalis numato, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai palikimo atsisakė arba iš jų tokia teisė atimta. Byloje nustatytos aplinkybės, kad palikėjos E. B. sutuoktinis V. B. ir pirmos eilės įpėdinė dukra R. B. – P. bei antros eilės įpėdinė vaikaitė A. J. palikimo nepriėmė, jo atsisakė, o palikėjo S. Š. sutuoktinė V. S. palikimo nepriėmė.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjų E. B. bei S. Š. mirties, paveldėjimas į jų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjų turtą, tokį, kokį jie turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjų mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjų mirties faktiškai jų turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais, t.y. ir faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.Taip gali pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja po savo sesers E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), bei po Brolio S. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po sesers E. bei brolio S. mirties aktyviais veiksmais pareiškėja rūpinosi pastatų/jų dalių priežiūra, 2013 m. savo lėšomis ūkio būdu remontavo pastatų stogus, kurie buvo visiškai nusidėvėję, tvarko namų valdos sklypą po pastatais, pjauna žolę, atlieka kitus darbus. Tokie veiksmai atlikti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Faktinis palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais. Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti: 1) juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sesers E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.