- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- 2A-1165-467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
dalyvaujant atsakovo atstovams J. V., medžiotojų klubo „Okainiai“ pirmininkui V. M., adv. Giedriui Baziuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Okainiai“ dėl visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. 2009 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 24 d. neeilinio visuotinio medžiotojų klubo „Okainiai“ narių susirinkimo sprendimą pašalinti A. S. iš šio klubo narių ir įpareigoti įtraukti ieškovą į medžiotojų klubo „Okainiai“ narių sąrašą. Nurodė, jog jis buvo medžiotojų klubo „Okainiai“ nariu, tačiau 2008-11-20 medžiotojų klubo valdybos posėdyje buvo nutarta ieškovą A. S. pašalinti iš klubo narių ir teikti šį klausimą svarstyti klubo narių neeiliniame susirinkime 2008-11-24, kuriame nuspręsta pašalinti jį iš klubo narių dėl netinkamo elgesio klube su klubo nariais ir medžioklėje, klubo įstatų nesilaikymą, grubų medžioklės taisyklių pažeidimą, peržengiant visas padorumo ir moralės ribas, tiesioginį kenkimą klubui, nesuderinamą su klubo nariais ir medžiotojo etika. Ginčijamas klubo narių 2008-11-24 susirinkimo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas procedūrų atlikimo aspektu ir turi būti teismo pripažintas negaliojančiu. Klubo įstatų 10 dalyje numatyti klubo nario šalinimo pagrindai. Medžioklės taisyklių pažeidimo Kauno regiono apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūroje užfiksuota nebuvo. Klubo įstatų 10 dalyje išvardintų dokumentų – medžiotojų etikos taisyklių, klubo vidaus tvarkos taisyklių ir kitų lokalinių aktų, klubas nėra priėmęs ir įregistravęs. Kadangi nėra patvirtinta nario pašalinimo tvarka ir sąlygos, kas apima ne tik susirinkimo sušaukimą, kvorumo buvimą, klausimo įtraukimą į darbotvarkę ir balsavimo rezultatus, pašalinant ieškovą A. S. iš klubo narių, buvo pažeistos procedūros.
Atsiliepimas
Atsakovas medžiotojų klubas „Okainiai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas buvo pašalintas iš klubo narių už pažeidimus, kuriuos jis pripažino padaręs, tačiau prašė jam atleisti ir nešalinti iš klubo. Atleidimo iš klubo narių procedūra atitiko klubo įstatų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad pagal LR asociacijų įstatymo 14 straipsnį aplinkybės ir priežastys, sudariusios ieškovo pašalinimo iš klubo narių pagrindą, byloje nenagrinėjamos. Atsakovo 2005-04-28 įstatuose buvo įtvirtinta nuostata, kad klubo narys galėjo būti pašalintas aukščiausiojo klubo valdymo organo – klubo narių visuotinio susirinkimo sprendimu. Tokio susirinkimo sušaukimo tvarką numatė įstatų 8 straipsnio 2 dalis. Klubo valdybos nutarimu 2008-11-08, 10 val. buvo šaukiamas neeilinis klubo narių visuotinis susirinkimas, apie kurio darbotvarkę ieškovas buvo informuotas 2008-10-25 raštu, su pastaba, jog, neįvykus susirinkimui dėl kvorumo nebuvimo, kitas susirinkimas įvyks 2008-11-24, 18 val. Vilniuje, Tilto g. 1/T.Vrublevskio g. 2. Dėl kvorumo nebuvimo neįvyko 2008-11-08 susirinkimas, 5 klubo nariai kreipėsi į klubo pirmininką su 2008-11-12 siūlymu pakartotinį susirinkimą šaukti ne Vilniuje, bet Taujankų k., Truskavos sen., Kėdainių r. Šį pasiūlymą klubo valdyba apsvarstė 2008-11-19 posėdyje, kuriame nutarė 2008-11-24 susirinkime pateikti svarstyti klausimą dėl A. S. pašalinimo iš klubo narių. 2008-11-24 susirinkime dalyvavo visi klubo nariai, taip pat ir ieškovas A. S.. Pasiūlymų dėl asmenų pašalinimo iš klubo narių teikimas klubo narių susirinkimui priskirtas klubo valdybos kompetencijai (2005-04-28 redakcijos įstatų 8 str. 5 d. 9 p.). Klubo pirmininko 2008-11-20 informacija apie įvykusį 2008-11-19 valdybos posėdį ir jame priimtą nutarimą teikti svarstyti 2008-11-24 susirinkime klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių ieškovui pateikta 2008-11-21 elektroniniu paštu. Su 2008-11-24 susirinkimu, jo darbotvarke susijusi informacija ieškovui pateikta per įstatuose nustatytą terminą (įstatų 9 str. 3 d.). Informacijos pateikimas elektroniniu paštu formaliai neatitiko 2005-04-28 įstatų 9 straipsnio 5 dalies, pagal kurią informacija pateikiama pasirašytinai arba išsiunčiama registruotu laišku, tačiau aptariamas informacijos pateikimo būdo neatitikimas negali būti laikomas esminiu įstatų pažeidimu. Apie valdybos 2008-11-19 posėdžio nutarimus elektroniniu paštu 2008-11-21 taip pat informuoti ir kiti klubo nariai. Ieškovas buvo informuotas ne tik apie 2008-11-24 pakartotinį neeilinį visuotinį klubo narių susirinkimą, bet ir apie valdybos 2008-11-19 nutarimą teikti svarstyti 2008-11-24 susirinkime klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių. Tokias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovas į 2008-11-24 susirinkimą atvyko pasiruošęs šio klausimo svarstymui (klubo pirmininko V. M. ir liudytojų J. V., A. V., J. S., V. K., J. A., R. Š., S. S. parodymai). Ieškovas 2008-11-24 susirinkime dalyvavo, neprašė atidėti klausimo dėl jo pašalinimo iš klubo narių svarstymo dėl nepasiruošimo svarstymui ar dėl kitų priežasčių. Pagal 2005-04-28 redakcijos klubo įstatų 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą pakartotiniame susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo daugiau kaip ½ dalis susirinkime dalyvaujančių klubo narių, o Asociacijos įstatymas imperatyviai nenustato didesnės balsų daugumos dėl klubo nario pašalinimo iš klubo narių priimti. Teismas atsižvelgė ir į ieškovo 2008-11-18 prašymą klubo pirmininkui apsvarstyti valdybos posėdyje ir teikti svarstymui 2008-11-24 susirinkime klausimą dėl dviejų medžiotojų priėmimo kandidatais į klubo narius. Šis ieškovo prašymas rodo, kad papildomo klausimo dėl asmenų priėmimo į klubą įtraukimą į pakartotinio susirinkimo darbotvarkę ieškovas laikė priimtinu, tinkamu, atitinkančiu nustatytą tvarką. Teismas padarė išvadą, kad esamomis aplinkybėmis negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningumo reikalavimus klausimo dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių įtraukimo į 2008-11-24 susirinkimo darbotvarkę teisėtumo ginčijimas vien tik formaliu pagrindu. Ieškovas iš klubo narių pašalintas visuotinio klubo narių susirinkimo, t.y. kompetentingo klubo organo sprendimu. Susirinkime dalyvavo visi klubo nariai, ieškovas buvo informuotas apie numatomą jo pašalinimo iš klubo narių klausimo svarstymą susirinkime, turėjo galimybę pasiruošti klausimo svarstymui. Priimant sprendimą, balsavime dalyvavo visi susirinkime dalyvavę asmenys (visi klubo nariai) galėjo išreikšti ir išreiškė savo valią dėl ieškovo narystės klube. Sprendimas priimtas klubo narių balsų dauguma. Dėl to nustatyta ieškovo pašalinimo iš klubo narių procedūra nesudaro pagrindo atsakovo 2008-11-24 susirinkimo sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog, vadovaujantis LR asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškinį nagrinėjantis teismas ginčo klausimą turėjo teisę analizuoti tik procedūriniu nario pašalinimo aspektu, todėl teismas sprendime neteisingai nurodė, kad, vertinant klubo nario pašalinimo iš klubo narių procedūrą, būtina vadovautis kriterijumi, kad klubo nario pašalinimo iš klubo narių procedūra negali būti vertinama formaliai. Ieškovas iš klubo narių buvo pašalintas, pažeidžiant pašalinimo procedūrą, ir tai nėra formalus pažeidimas. Medžiotojų klubo „Okainiai“ įstatai nereglamentavo tvarkos, kaip turėtų būti pranešama apie būsimo visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės pasikeitimą. Įstatų 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informaciją norintis gauti klubo narys pateikia raštišką prašymą pirmininkui, tiksliai nurodydamas, kokią informaciją ir dokumentus klubas turėtų pateikti. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad su susirinkimo darbotvarke susijusią informaciją ir dokumentus pirmininkas pateikia nariui ne vėliau trys dienos iki susirinkimo, gavęs bet kokia forma pateiktą prašymą. Taigi ši tvarka reglamentuoja tik informacijos pateikimą klubo nariui, kai jis tokios informacijos prašo. Tačiau ieškovas apie susirinkimą ir susirinkimo darbotvarkę buvo informuotas klubo pirmininko 2008-10-25 raštu su pastaba, kad, neįvykus susirinkimui dėl kvorumo buvimo, kitas susirinkimas įvyks 2008-11-24, 18 val., Vilniuje, Tilto g. 1/T.Vrublevskio g. 2. Ieškovas žinojo apie nepakeistą darbotvarkę ir tikėjosi, kad susirinkimas 2008-11-24 vyks pagal įteiktą buvusią darbotvarkę ir jokios informacijos apie klubo veiklą neprašė. Įstatų 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, valdyba per 15 dienų sušaukia pakartotinį susirinkimą, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo klubo narių. Pakartotiniame susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių klubo narių. 2008-11-19 klubo valdybos posėdyje nutarta pateikti visuotiniam susirinkimui, vyksiančiam 2008-11-24, klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių. Būtent dėl šio papildomo klausimo, įtraukto į darbotvarkę, yra kilęs ginčas, o įstatuose nereglamentuota pranešimo klubo nariams apie darbotvarkės pasikeitimą tvarka. CPK 3 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį santykį, teismas gali taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato tvarką, kaip gali būti pildoma visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu darbotvarkė buvo pakeista, apie pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Įvardinti terminai tik patvirtina, jog susirinkimo metu įtraukus ieškovo pašalinimo klausimą į darbotvarkę ir tą pačią dieną šį klausimą išsprendus, tokiais veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovui informacija apie tai, kad 2008-11-19 klubo valdybos posėdžio nutarimai buvo įteikti 2008-11-21 elektroniniu paštu įstatų 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais (ne vėliau kaip trys dienos iki susirinkimo). Netgi ir sutinkant su ta teismo sprendimo dalimi, kad informacijos pateikimas elektroniniu būdu negali būti laikomas esminiu įstatų pažeidimu (9 str. 5 d.), su kuo apeliantas kategoriškai nesutinka, ir darant prielaidą, kad ieškovas 2008-11-21 elektroninį laišką perskaitė (jis jo nematė ir neskaitė), teismas neteisingai skaičiavo terminą, nes iki susirinkimo buvo likę ne trys, o dvi dienos, kai toks elektroninis laiškas buvo išsiųstas (susirinkimo diena neskaičiuojama).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas medžiotojų klubas „Okainiai“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad klausimas dėl A. S. pašalinimo iš klubo narių buvo svarstytas kompetentingo organo - klubo valdybos. Už šio klausimo įtraukimą į visuotinio susirinkimo darbotvarkę nubalsavo visi į susirinkimą atvykę klubo nariai. A. S. buvo pašalintas iš klubo narių taip pat surinkus atitinkamą įstatuose numatytą kiekį balsų. Atsakovo įstatų 9 straipsnį reikia aiškinti plečiamai, o ne siaurinamai kaip nurodo A. S.. Paprastai klubo dokumentai ir kita informacija apie klubo veikią yra pateikiama klubo nariams tik jiems to pareikalavus. Taigi, remiantis klubo įstatais, valdyba, sušaukusi visuotinį susirinkimą, neprivalo pateikti klubo nariams susirinkimo darbotvarkės. Tačiau jau daugelį metų klube yra susiformavusi praktika pranešti klubo nariams apie susirinkimo darbotvarkę, o terminas darbotvarkės pranešimui yra nustatomas būtent remiantis įstatų 9 straipsnio 3 dalimi. A. S., kaip klubo nariui, ši praktika yra žinoma. Jis pats klubo valdybos pirmininkui elektroniniu paštu nusiuntė prašymą dėl naujų narių priėmimo į klubo narius ir prašė šį klausimą įtraukti į pakartotinio susirinkimo darbotvarkę bei išspręsti 2008 m. lapkričio 24 d. pakartotinio neeilinio susirinkimo metu. Taip pat buvo gauti tiek apelianto, tiek dar kelių klubo narių prašymai pakeisti būsimo pakartotinio visuotinio susirinkimo vietą. Tokiu atveju yra akivaizdu, kad klubo nariai, įskaitant A. S., paprašė klubo pirmininko inicijuoti tam tikrų sprendimų priėmimą. O tai reiškia, kad prašantieji klubo nariai, tarp jų ir apeliantas, buvo suinteresuoti gauti atsakymą apie priimtus sprendimus dar iki būsimo visuotinio susirinkimo dienos, todėl klubo pirmininkas privalėjo vadovautis būtent įstatų 9 straipsnio 3 dalimi. Klubo teisinė forma yra asociacija, todėl klubo organų kompetenciją, funkcijas ir kt. gali nustatyti tik Asociacijų įstatymas ir klubo įstatai, o Akcinių bendrovių įstatymas negali būti taikomas, nes skirtingų teisinių formų juridinių asmenų veikimo principai yra iš esmės skirtingi. Remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Šioje situacijoje ginčijamas medžiotojų klubo „Okainiai“ visuotinio narių susirinkimo 2008-11-24 nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis imperatyviomis įstatymo normomis ir laikantis įstatuose įtvirtintų teisės normų, nebuvo pažeisti protingumo ar sąžiningumo principai. Įstatuose yra nurodyta, jog dokumentai turi būti įteikti pasirašytinai arba išsiųsti elektroniniu laišku, kas klubo veikloje prilygsta rašytinės formos dokumentui. Šiuo konkrečiu atveju net pats A. S. elektroninį dokumentą prilygina popierinės formos rašytiniam dokumentui, nes pats prašymą klubo valdybos pirmininkui dėl naujų narių įtraukimo klubo nariais pateikė elektroninio dokumento formoje. Dėl to A. S. informavimas apie jo prašymo išsprendimą bei visuotinio susirinkimo darbotvarkę ir apie naujo klausimo dėl A. S. pašalinimo iš klubo narių įtraukimą į darbotvarkę buvo tinkamas. Be to, sužinojęs apie valdybos sprendimą siūlyti įtraukti į darbotvarkę jo pašalinimo iš klubo narių klausimą, A. S., likus kelioms dienoms iki visuotinio susirinkimo, pradėjo prašyti visų klubo narių, kad susirinkimo metu jie balsuotų prieš tokio klausimo įtraukimą į darbotvarkę, o jei vis dėlto būtų klausimas įtrauktas - kad nebalsuotų už jo pašalinimą. Į susirinkimą A. S. su Stankevičiumi atsinešė ir kelių klubo narių įgaliojimus už juos dalyvauti visuotiniame susirinkime ir balsuoti savo nuožiūra. Todėl A. S. ir Stankevičius gavo kelis balsus „prieš“ jų išmetimą iš medžiotojų klubo. Visa tai buvo patvirtinta liudytojų parodymais teismo posėdžio metu. Nei įstatuose, nei Asociacijų įstatyme nėra nurodyta, jog pakartotinio visuotinio susirinkimo darbotvarkė turi būti tokia pati, kaip ir neįvykusio visuotinio susirinkimo darbotvarkė. Šiuo atveju ieškovo A. S. teisės nebuvo pažeistos.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovai su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009 aiškindama Asociacijų įstatymo 14 straipsnio normą sistemiškai su kitomis teisės normomis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 1 bei 3 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CPK 1 ir 2 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies, 13 bei 135 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatavo, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t.y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal Asociacijų įstatymo 14 straipsnį aplinkybės ir priežastys, sudariusios ieškovo pašalinimo iš klubo narių pagrindą, byloje nenagrinėtinos. Tačiau, kadangi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl apelianto (ieškovo) A. S. pašalinimo iš medžiotojų klubo „Okainiai“ procedūros pažeidimo, pats ieškovas įrodinėjo tik procedūrinius nario pašalinimo aspektus, teismas pagrįstai nagrinėjo ir vertino tik nario pašalinimo procedūros teisėtumą.
Taigi ši konkreti civilinė byla yra nagrinėjama ieškovo A. S. apeliacinio skundo ribose, t.y. tik dėl procedūrinių pašalinimo iš klubo narių aspektų – būtent: dėl jo informavimo apie pakartotinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovo pašalinimo iš klubo narių procedūra pažeista nebuvo, apie darbotvarkės pasikeitimą ieškovas informuotas tinkamai, todėl padarė išvadą, kad esamomis aplinkybėmis negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningumo reikalavimus klausimo dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių įtraukimo į 2008-11-24 susirinkimo darbotvarkę teisėtumo ginčijimas vien tik formaliu pagrindu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada iš esmės sutinka.
Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Byloje nustatyta, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių metu galiojo Medžiotojų klubo „Okainiai“ įstatai, įregistruoti Juridinių asmenų registre 2005-04-28 (b.l. 77-80). Įstatų 7 straipsnis numatė naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš klubo tvarką bei sąlygas; šio straipsnio 10 dalis numatė, kad klubo narys šalinamas susirinkimui priėmus sprendimą dėl jo pašalinimo iš klubo narių dėl 10 dalies 1-5 punktuose nurodytų pažeidimų. Įstatų 8 straipsnio 2 dalyje reglamentuota susirinkimo sušaukimo tvarka. Susirinkimui pasiūlymus dėl kandidatų į klubo narius priėmimo ir pašalinimo iš klubo narių teikia valdyba (Įstatų 8 str. 5 d. 9 p.). Susirinkimo ir valdybos posėdžių darbotvarkę ir jų nutarimų projektus ruošia pirmininkas (Įstatų 8 str. 8 d. 3 p.). Įstatų 9 straipsnyje reglamentuota dokumentų ir kitos informacijos apie klubo veiklą pateikimo nariams tvarka: 1) informaciją norintis gauti klubo narys pateikia raštišką prašymą pirmininkui, tiksliai nurodydamas, kokią informaciją ir dokumentus klubas turėtų pateikti; 2) susirinkimo protokolai pateikiami susirinkime dalyvaujantiems nariams be atskiro prašymo per 15 dienų nuo susirinkimo dienos; 3) su susirinkimo darbotvarke susijusią informaciją ir dokumentus pirmininkas pateikia nariui ne vėliau kaip trys dienos iki susirinkimo, gavęs bet kokia forma pateiktą prašymą; 4) pirmininkas visą informaciją ir dokumentus privalo pateikti informacijos reikalaujančiam nariui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos; 5) visa reikalaujama informacija įteikiama pasirašytinai arba išsiunčiama registruotu laišku. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą darytina išvada, kad atsakovo įstatuose iš esmės nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t.y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų įtraukimą į darbotvarkę, nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime; nenumatytas privalomas narių supažindinimas su būsimo susirinkimo darbotvarke.
Asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-10-25 ieškovui pranešta, kad 2008-11-08 įvyks neeilinis klubo narių susirinkimas, pastaboje pažymėta, kad šiam susirinkimui neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, kitas susirinkimas įvyks 2008-11-24; pranešime nurodyta susirinkimo darbotvarkė (b.l. 76). Nustatyta, kad būdamas informuotas apie 2008-11-24 šaukiamą pakartotinį visuotinį klubo narių susirinkimą, ieškovas kartu su kitais klubo nariais 2008-11-12 kreipėsi į klubo pirmininką su siūlymu šį pakartotinį susirinkimą pravesti ne Vilniuje, bet Taujankų km., Truskavos sen., Kėdainių r. (b.l. 132), o 2008-11-18 ieškovas pateikė klubo pirmininkui prašymą apsvarstyti valdybos posėdyje ir pateikti svarstyti 2008-11-24 susirinkime klausimą dėl G. P. ir L. Š. priėmimo kandidatais į klubo narius (b.l. 133). Bylos duomenys tvirtina, kad prašymas dėl susirinkimo vietos pakeitimo pateiktas faksu, o prašymas dėl kandidatų į klubo narius priėmimo – elektroniniu paštu. Šie klausimai buvo svarstyti klubo valdybos 2008-11-19 posėdyje. 2008-11-20 raštu, ieškovui išsiųstu elektroniniu paštu 2008-11-21, ieškovas informuotas apie 2008-11-19 įvykusį valdybos posėdį ir jame priimtus nutarimus, vienu iš kurių nutarta A. S. pašalinti iš klubo narių ir teikti šį klausimą svarstyti klubo narių neeiliniame susirinkime 2008-11-24 (b.l. 110-111). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog informacijos pateikimas elektroniniu paštu formaliai neatitiko 2005-04-28 įstatų 9 straipsnio 5 dalies, nuostatų, tačiau aptariamas informacijos pateikimo būdo neatitikimas negali būti laikomas esminiu įtatų pažeidimu. Sutiktina, jog įstatų nuostatos apie informacijos įteikimą pasirašytinai arba išsiuntimą registruotu paštu tikslas yra užtikrinti patvirtinimo apie informacijos pateikimą buvimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog dokumentų perdavimas elektroniniu paštu, klubo veikloje prilygsta rašytinės formos dokumentui. Tai patvirtina ir paties ieškovo prašymo dėl kandidatų į klubo narius pateikimas pirmininkui elektroniniu paštu (b.l. 133).
Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, nesutinka su apelianto argumentais, jog Klubo įstatuose neesant reglamentuotai pranešimo klubo nariams apie darbotvarkės pasikeitimą tvarkai, pagal įstatymo analogiją taikytina Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kaip gali būti pildoma visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad, susirinkimo metu įtraukus ieškovo pašalinimo klausimą į darbotvarkę ir tą pačią dieną šį klausimą išsprendus, tokiais veiksmais buvo pažeistos jo teisės. Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais. Toks asociacijos ir jos narių tam tikrų santykių įstatyminis reguliavimas (t.y. šį reguliavimą iš esmės deleguojant atlikti asociacijos įstatuose), išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingai skiriasi nuo Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinto atitinkamų santykių reguliavimo, kuriuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, darbotvarkė, sprendimų priėmimo tvarka yra reglamentuojami ne tik daug detaliau, bet ir skirtingai, negu atitinkami klausimai reguliuojami Asociacijų įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009). Atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo ir į Akcinių bendrovių įstatymo reglamentuojamų juridinių asmenų specifiką bei šiuose įstatymuose įtvirtintą atitinkamų teisinių santykių reglamentavimo specifiką, nėra pagrindo ginčo santykiams taikyti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas.
Apeliantas nurodo, jog, netgi sutikus su ta teismo sprendimo dalimi, kad informacijos pateikimas elektroniniu būdu negali būti laikomas esminiu įstatų pažeidimu (9 str. 5 d.), su kuo jis kategoriškai nesutinka, ir darant prielaidą, kad ieškovas 2008-11-21 elektroninį laišką perskaitė, (jis jo nematė ir neskaitė), teismas neteisingai skaičiavo terminą, nes iki susirinkimo buvo likę ne trys, kaip nustato įstatų 9 straipsnio 3 dalis, o dvi dienos, kai toks elektroninis laiškas buvo išsiųstas, nes susirinkimo diena neskaičiuojama. Kaip minėta, 2008-11-20 raštu, ieškovui išsiųstu elektroniniu paštu 2008-11-21, ieškovas informuotas apie 2008-11-19 įvykusį valdybos posėdį ir jame priimtus nutarimus, vienu iš kurių nutarta A. S. pašalinti iš klubo narių ir teikti šį klausimą svarstyti klubo narių neeiliniame susirinkime 2008-11-24 (b.l. 110-111). Kadangi informacija apie susirinkimo metu svarstytiną klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių išsiųsta ieškovui 2008-11-21, atsižvelgiant į įstatų 9 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą – ne vėliau kaip trys dienos iki susirinkimo, terminas nebuvo praleistas, nes į šį terminą įskaičiuotina informacijos pateikimo diena, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad informacijos pateikimo metu iki susirinkimo buvo likusios dvi dienos. Tokiu būdu įstatų 9 straipsnio 3 dalis nepažeista.
Apeliantas nurodo, kad, paprašius pakeisti būsimo susirinkimo vietą, prašantieji yra suinteresuoti sužinoti, ar ta vieta valdybos sprendimu buvo pakeista, bei paprašęs įtraukti į susirinkimo darbotvarkę klausimą dėl naujų narių priėmimo į klubo narius, A. S. buvo suinteresuotas gauti atsakymą, nes, jei jo prašymas būtų patenkintas, tokiu atveju jis turėtų pasiruošti rekomendacinę kalbą. Teisėjų kolegija tokiems argumentams neprieštarauja, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybes, kad ieškovui buvo žinoma apie valdybos nutarimą svarstyti 2008-11-24 susirinkime klausimą dėl jo pašalinimo iš klubo narių, kad ieškovas į 2008-11-24 susirinkimą atvyko pasiruošęs šio klausimo svarstymui, patvirtina apklaustas atsakovo pirmininkas V. M., paliudijo apklausti liudytojais klubo nariai J. V., A. V., J. S., V. K., J. A., R. Š., S. S.. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t.y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie susirinkime svarstytinus klausimus, tarp jų ir dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių. Priešinga išvada, įvertinus byloje esančius įrodymus, būtų nepagrįsta ir nelogiška, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atvyko pasiruošęs ir aktyviai dalyvavo 2008-11-24 susirinkime svarstant klausimą dėl jo pašalinimo iš klubo narių.
Atsižvelgiant į tai, kad klubo įstatuose nereglamentuota privaloma klubo narių supažindinimo su darbotvarke tvarka, jog informacija apie darbotvarkę suteikiama tik nariui paprašius, sutinkamai su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, aplinkybė, jog ieškovui susirinkimo darbotvarkė buvo pateikta elektroniniu paštu prieš tris dienas iki susirinkimo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos, nes jam laiku ir tinkamai buvo pranešta apie pakartotinio susirinkimo darbotvarkę su naujai siūlomais įtraukti klausimais, todėl jis turėjo pakankamai laiko pasiruošti susirinkimo metu svarstytiniems klausimams, ką ir padarė.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo A. S. valstybei priteistina 8,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 8,50 Lt (aštuonis litus, 50 centų) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).