- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-473-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04132-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- K., K. L.
- Ieškovas
- V. L.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04132-2012-7
Teisėja Laura Karmazaitė Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 121.20
NUTARTIS
2013 m. gegužės 28 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo K. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-901/2013 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui K. L. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės V. L. advokato padėjėja V. V., atstovaudama V. L., kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama: 1) santuoką tarp V. L. ir K. L., įregistruotą 1996 m. gruodžio 14 d. ( duomenys neskelbtini) miesto CMS, nutraukti dėl atsakovo K. L. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo su K. L., palikti santuokinę pavardę ,,L.“; 3) iš atsakovo K. L. priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4) nepilnamečių vaikų J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukters G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamają vietą nustatyti su mama V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3) pakeisti 2011 m. sausio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams J. L. ir dukrai G. L. padidinat išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 200 iki 400 Lt, iki jų pilnametystės, padidintą dalį priteisiant K. L. priklausančio nekilnojamo turto t.y. bendraturčio tipo dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi; 6) priteisti K. L. ir V. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto t.y. dviejų kambarių bendrabučio tipo buto, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ¾ dalis ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise, ¼ dalis atsakovui K. L. asmeninės nuosavybės teise; 7) atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo; 8) iš atsakovo K. L. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokato padėjėja nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo K. L. neištikimybės su M. Ž..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: 1) nutraukė V. L. ir K. L. santuoką, sudarytą 1996 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. L. kaltės; 2) tarpusavio išlaikymo nepriteisė; 3) nustatė nepilnamečių vaikų J. L. ir G. L. gyvenamąja vieta su motina V. L.; 4) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nutarė padalinti taip: ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti jos ir K. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimus bendrabučio tipo butus (kambarius), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant V. L. už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio bendrabučio tipo kambarį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti K. L. 13 300 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus litų) piniginę kompensaciją; 5) priteisti iš atsakovo K. L. ieškovei V. L. 2000 Lt (du tūkstančius ) neturtinės žalos, 1840,43 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt litų 43 cent.) už šildymą 384,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų; 6) kitoje dalyje ieškinį atmetė; 7) priteisė iš atsakovo K. L. valstybei 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; 8) priteisė iš ieškovės V. L. valstybei 6 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir dėl jo neištikimybės, kurią akivaizdžiai patvirtina tas faktas, kad ieškovei ir atsakovui dar nenutraukus santuokos, atsakovas pradėjo intymiai bendrauti su M. Ž., su kuria susilaukė sūnaus, M. Ž. laukiasi galimai dar vieno atsakovo vaiko ir gyvena kartu.
Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės faktų, o savo kaltės dėl santuokos nutraukimo dėl neištikimybės nepaneigė, be to iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CPK178str., 185 str.). Atsakovas nepaisė elementarių moralės principų, nebuvo ieškovei ištikimas ir lojalus. Įvertinus bylos medžiagą, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio ir tėvo pareigas, teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkino ir santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d., 3.69 str., CPK 178, 185 str.).
Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo, atsižvelgė į sutuoktinio pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę, pasekmes, atsakovo charakterį, turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nedirba, gauna mažas pajamas, į jo išlaikytinių skaičių, teismas ieškovės dėl atsakovo neištikimybės patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt.
Teismas taip pat atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina. Tuo pačiu nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.).
Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, kad jos vaikų poreikiai po 2011-01-05 sprendimo priėmimo iš esmės padidėjo, kad žymiai pablogėjo jos turtinė padėtis, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, be to, atsakovas įgijo daugiau išlaikytinių, todėl teismas ieškovės prašymą dėl priteisto išlaikymo padidinimo atmetė.
Dėl turto dalijimo ir kompensacijos priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas K. L. santuokos metu įgijo bendrabučio tipo butą- du kambarius, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).), ir (duomenys neskelbtini) , Šiauliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie įregistruoti atsakovo vardu, tačiau, kadangi įgyti santuokos metu, abiems sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šiame bute ieškovė šiuo metu gyvena kartu savo nepilnamečiais vaikais. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, teisingumo ir protingumo pricipus, tenkino ieškovės prašymą dėl nekilnojamo turto padalijimo būdo ir priteisė ieškovei abu butus-kambarius, už mažesnįjį įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovui 13 300 Lt piniginę kompensaciją per dviejų metų laikotarpį.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovo reikalauja priteisti jai 1840,43 Lt už šildymą, kurį ieškovė sumokėjo už atsakovą, nes jis neprisidėjo prie turto išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. L. prašo: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimą Nr. 2-166-901-2013, dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos už šildymą priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą; 2) nekilnojamajį turtą padalinti natūra; 3) ieškovei V. L. paskirti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, o atsakovui K. L. paskirti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste; 4) ieškovės V. L. reikalavimą, dėl priteisimo jai iš atsakovo K. L. 1840,43 Lt už šildymą, atmesti.
Apeliantas K. L. nurodė, jog teismas spręsdamas turto (butų) padalijimą bei apmokėjimo už šildymą klausimus, įstatyminių nuostatų nesilaikė. Apelianto manymu teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantas nurodė, jog sutinka, kad ieškovei V. L. būtų paskirtas didesnis ir vertingesnis butas - kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pažymėjo, kadangi skundžiama sprendimo dalimi jis su mažamečiu vaiku, bei nėščia sugyventine palieka be buto, kompensacija už butą irgi nėra priteista, o tik ieškovė įpareigota ją sumokėti ir tai nedetalizuojant kada, teigia, jog visa tai, kas bendrai gyvenant įgyta atitenka ieškovei, o jis šiuo metu ir dar ilgam laikui paliekamas be buto, ir be kompensacijos už jį. Mano, jog svarių argumentų abu butus skirti tik ieškovei nėra, kaip ir nėra ir tam, kad nebūtų galima kiekvienai šaliai paskirti po vieną butą, t.y. grįžti į padėtį buvusią iki butų apjungimo j bendrą gyvenamąją patalpą. Taip pat pažymėjo, jog ieškovės turto šildymo išlaidos, faktiškai jai sudarė galimybę naudotis patalpomis šaltuoju metų periodu, todėl visiškai nepagrįstas tvirtinimas, jog tai buto (turto) išlaikymo išlaidos ir jis jas privalo dengti. Dėl šių priežasčių 1840,43 Lt už šildymą atsakovui priteista nepagrįstai, todėl šis reikalavimas apelianto nuomone - atmestinas (192-194 b.l.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą nekilnojamą turtą atsakovas apeliaciniu skundu reikalavimo nereiškia. Tiek atsiliepime, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovas neprieštaravo, kad didesnė nekilnojamo turto dalis būtų priteista ieškovei, kadangi su ja lieka du nepilnamečiai vaikai, todėl šiuo klausimu detaliau nepasisakė. Institucija nurodė, jog nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Pažymėjo, jog gyvenimas praktiškai viename būste būtų nepakeliamas ne tik ieškovei, bet ir jos nepilnamečiams vaikams. Pabrėžė, kad dėl tėvo išėjimo pas kitą moterį J. L. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl gyvenimas kartu su tėvo naująja šeima pažeistų jo teisę į saugią, sveiką socialinę aplinką. Taip pat pažymėjo, kad padalinus turtą natūra abiems šalims, jo naudojimas ir valdymas būtų apsunkintas. Ieškovė dirba, jai padeda tėvai, todėl per du metus ji yra pajėgi atsakovui išmokėti 13 300 Lt kompensacija (202 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė V. L. ir atsakovas K. L. santuokos metu įgijo bendrabučio tipo butą- du kambarius, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) . ir (duomenys neskelbtini), Šiauliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Abu kambariai registruoti atsakovo K. L. vardu (17-19 b.l.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teismų praktiką, kad, nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas turi būti būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias tokias aplinkybes, reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo, būtina nurodyti, kuriai iš jų teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-251/2006).
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad minėtas butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, šalys šio teismo nustatyto fakto neginčija. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, teisingumo ir protingumo principus, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, tenkino ieškovės prašymą dėl nekilnojamo turto padalijimo būdo ir priteisė ieškovei abu butus- kambarius, už mažesnįjį įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovui 13 300 Lt piniginę kompensaciją per dviejų metų laikotarpį. Su tokia išvada apeliantas nesutinka, prašo palikti jam vieną butą- kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad ginčas nekyla, dėl to, kad mažesnio buto dalis atiteko atsakovui, o atsakovas su tuo sutiko, taip pat nekyla ginčas dėl turto vertės.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo padalijant turtą jo netenkina, nenurodė jokių svarbių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą abejotinu, todėl vien apelianto neigimas, nenurodant aplinkybių, kurios leistų padaryti priešingą išvadą, nesudaro pagrindo naikinti priimtą sprendimą. Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įstatyme prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis su mažamečiu vaiku bei nėščia sugyventine palieka be buto, kompensaciją už butą gaus irgi ne iš karto, nesudaro pagrindo vertinti, kad turtas padalintas netinkamai. Dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, abu vaikai yra skirtingų lyčių ir gyventi vaikams kartu su tėvo nauja šeima, vaikams būtų nepakenčiama ir nepriimtina. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai turtą padalino atsakovui priteisdamas kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį, ir nepažeidė CPK 376 straipsnio nuostatų.
Kolegija pažymi, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008).
Šiuo atveju, remiantis byloje esančia medžiaga, šalių parodymais dėl ieškovės ir atsakovo susidariusių aplinkybių, atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo nepilnamečių vaikų interesus, į ieškovės sveikatos būklę, kuri iš dalies pablogėjo dėl atsakovo kaltės (atsakovas pats to neginčija), taip pat privalu atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusia situacija tarp šalių, šalių materialinę padėtį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apelianto prašymas palikti jam mažesnį kambarį, atmestinas kaip nepagrįstas. Esant situacijai, kai du bendrabučio kambariai sujungti su vienu bendru įėjimu ir atskirai į juos patekti negalima, t.y. abu kambariai nėra izoliuoti, o yra pereinami vienas per kitą vienu įėjimu, nors ir skirtingais registrų centre registruotais kadastriniais numeriais, naudotis ieškovės šeimai ir atsakovo naujai sukurtai šeimai kartu, būtų neprotinga ir psichologiškai sunkiai suvokiama situacija ieškovei bei jos dvejiems nepilnamečiams vaikams. Be to, pirmos instancijos teisme, posėdžio metu tiek ieškovė, tiek jos nepilnametis vaikas J. L., patvirtino, jog V. L. ir M. Ž. ( tėvo sugyventinė), nesutaria, nes pastaroji net provokuoja ieškovę, todėl tokios gyvenimo sąlygos, pažeistų abiejų sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesus, teisę į privatumą. Kadangi turtas nėra izoliuotas, jis tampa nedalus, todėl jo dalijimas natūra dėl tokio turto pobūdžio kolegijos nuomone yra negalimas. Be to, atsakovo prašomu būdu padalijus turtą, ieškovė su skirtingų lyčių vaikais liktų gyventi viename pereinamame kambaryje, per kurį vaikščiotų nauja gretimame kambaryje gyvenanti naujoji tėvo šeima. Tai pažeistų ir nepilnamečių vaikų interesus, nes neužtikrintų jiems elementarių gyvenimo ir būties sąlygų, todėl turto dalinimas pagal atsakovo apeliaciniame skunde prašomą būdą yra nerealus, neprotingas, negalimas.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui, nustatė, jog ieškovei yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Ji dirba UAB ,,Asta ir Liūtas“ siuvykloje siuvėja ir jos darbo išmoka kiekvieną mėnesį siekia tik 500 Lt (13, 21, 28 b.l.). Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimais, J. L. ir G. L., kiekvieną mėnesį paskirta mokėti kiekvienam po 18.94 Lt. išmokų. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-05 sprendimu atsakovas įpareigotas kiekvieną mėnesį savo nepilnamečiams vaikams J. L. ir G. L., mokėti po 200 Lt. (šioje dalyje pirmos instancijos teismas, ginčijamu sprendimu, paliko galioti, nepadidinęs išmokų vaikams). Ieškovė, kiekvieną mėnesį privalo mokėti už G. L. darželį 200-250 Lt. Pirmos instancijos teismas 2013-03-08 sprendimu nusprendė įpareigoti V. L. už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio bendrabučio tipo kambarį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti K. L. 13 300 Lt piniginę kompensaciją, kurią ieškovė turėtų pradėti mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį po 554,17 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus dėl ieškovės sunkios materialinės padėties, mano, jog tokia pinigų suma kiekvieną mėnesį, ieškovei, kuri augina du nepilnamečius vaikus, yra neprotingai didelė, todėl teisėjų kolegija, peržengdama apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, mano, jog terminas piniginei kompensacijai išmokėti turėtų būti ilgesnis, t.y., įpareigojant ieškovę per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti K. L. 13 300 Lt piniginę kompensaciją, kiekvieną mėnesį mokant po 369,44 Lt (trys šimtai šešiasdešimt devyni litai, 44 centai). Atsakovas pats paliko šeimą ir nepilnamečius vaikus, todėl pats privalo pasirūpinti savo naująja šeima, o ne kurti nepakeliamas sąlygas gyvensenai savo buvusios šeimos nepilnamečiams vaikams.
Dėl kompensacijos už šildymą.
Pirmos instancijos teisme ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovei 1840,43 Lt už šildymą. Teismas šioje dalyje ieškovės prašymą tenkino, o atsakovas (apeliantas) su tokia išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, jog jis neturėjo ir neturi galimybės naudotis ieškovės gyvenamąja patalpa.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ar neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su I instancijos teismo nurodytais argumentais bei motyvais dėl kompensacijos už šildymą priteisimą iš atsakovo ieškovės naudai, nes nenutraukus santuokos, prievolės šeimos ūkiui išlaikyti abiejų tėvų yra solidarios, nepriklausomai nuo sutuoktinių naudojimosi tuo šeimos namų ūkiu. Mano, kad teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, pagrįstai nustatė atsakovui ieškovės naudai V. L. sumokėti 1840,43 Lt., todėl nėra pagrindo, šioje dalyje sprendimo naikinti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, įpareigojant V. L. už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio bendrabučio tipo kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, per 3 (trejus) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti K. L. 13 300 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus) piniginę kompensaciją, kas mėnesį mokant atsakovui K. L. po 369,44 Lt. Turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. ir (duomenys neskelbtini),Šiaulių m. priteisti V. L. ( a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.