- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-732-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Egritmeda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Forestus group“
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egritmeda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. atskirosios nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egritmeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forestus group“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Egritmeda“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės UAB „Forestus group“ (toliau – atsakovė) 78 182,82 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Pateiktame triplike atsakovė nurodė argumentus dėl ieškovės į bylą pateikto įrodymo, t. y. PVM sąskaitos faktūros Nr. EGR009492 suklastojimo bei pareiškė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnio 1 dalies pagrindu, dėl paaiškėjusių aplinkybių apie ieškovės galimą dokumento suklastojimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą kreiptis į prokuratūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. atskirąja nutartimi nutarė pranešti Vilniaus apygardos prokurorui apie tai, kad į nagrinėjamą bylą yra pateiktos 2023 m. gruodžio 27 d. ir (arba) 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EGR009492 gali būti suklastotos. Bylos nagrinėjimą teismas sustabdė iki bus išnagrinėtas nurodytų rašytinių įrodymų suklastojimo klausimas.
4. Teismo vertinimu, siekiant, be kita ko, išvengti sprendimo priėmimo pagal suklastotus dokumentus (rašytinius įrodymus), taip pat siekiant išvengti pagrindų-prielaidų proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas), būtina jau šiuo metu pašalinti – išsiaiškinti atsakovės keliamą klausimą dėl įrodymų suklastojimo.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas PVM sąskaita faktūra Nr. EGR009492, kurios nurodoma data (2023 m. gruodžio 31 d.) yra vėlesnė negu atsakovės nurodoma 2023 m. gruodžio 27 d. sąskaita gerokai didesnei sumai. Šios dvi sąskaitos, kurių numeris tas pats, skiriasi. 2023 m. gruodžio 27 d. sąskaitoje nurodoma papildoma pirmąja eilute – eglės rąstai už 51 223,92 Eur sumą. Kitos keturios šių sąskaitų eilutės yra bendro-identiško turinio už bendrą 49 932,07 Eur sumą, todėl yra pagrindo manyti, kad šios dvi sąskaitos yra susijusios ne tik tuo pačiu bendru identifikaciniu numeriu, tiekėjo (pardavėjo) bei pirkėjo (mokėtojo) duomenimis, bet ir tuo pačiu sandoriu, sandorio dalyku ir (arba) ūkine operacija, t. y. šios dvi sąskaitos nevertintinos kaip išrašytos pagal visiškai atskirus-savarankiškus sandorius ar ūkines operacijas. Prie atsakovės pateiktos 2023 m. gruodžio 27 d. sąskaitos buvo pridėta ir ieškovės nepreferencinė prekių kilmės gamintojo deklaracija, kurioje nurodyta, kad prekės, išvardintos sąskaitoje Nr. EGR009492, pagamintos Lietuvoje iš Lietuvos išaugintų medžių <...>; gaminys: 4 403 eglės rąstai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad į šią bylą pateiktos minėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. EGR009492 gali būti suklastotos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Egritmeda“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. atskirosios nutarties dalį, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-1259-905/2025, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nors atsakovės iš Vilniaus pramonės ir amatų rūmų gauta ir byloje pateikta sąskaita–faktūra ir yra išrašyta tuo pačiu identifikaciniu numeriu, tačiau šiuo apskaitos dokumentu ieškinio reikalavimas byloje nėra grindžiamas. Ginčo atveju, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo skolos sumą, kuri yra nurodyta 2023 m. gruodžio 31 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 2023-12-31/1 (672,789 m³ medienos kiekiui) ir jo pagrindu išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. EGR009492, o ne galimai suklastotoje atsakovės pateiktoje sąskaitoje–faktūroje su ženkliai didesne suma, kuri nesutampa su ieškovės atsakovei parduotu medienos kiekiu (skirtumas net 582,090 m³). Net jeigu ir būtų nustatytas atsakovės byloje pateiktos sąskaitos –faktūros klastojimo faktas, tokios aplinkybės neturėtų jokios reikšmės šioje byloje sprendžiamo ginčo, t. y. ieškovės reikalavimo priteisti 60 417,80 Eur už parduotą 672,789 m³ medienos kiekį teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.
6.2. Atsakovė iš esmės neneigia fakto, kad ieškovės byloje pateikto Lietuvos Respublikoje gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų–faktūrų registro duomenys yra teisingi. Taigi, šie byloje esantys duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie kryžminį patikrinimą patvirtina, kad atsakovė ginčo PVM sąskaitą–faktūrą Nr. EGR009492 (60 417,80 Eur sumai) pripažino, įtraukė ją į savo apskaitą. Kadangi nurodytas ieškinio reikalavimas pagrįstas PVM sąskaita–faktūra Nr. EGR009492, kuri abiejų šalių deklaruota VMI ir kryžminio sutikrinimo metu nėra rasta jokių jos neatitikimų, todėl atsakovės argumentai dėl tariamo šios sąskaitos–faktūros suklastojimo yra visiškai nepagrįsti, o jos pareikštos abejonės dėl apskaitos dokumento tariamo klastojimo negali būti pagrindas sustabdyti bylą ir tokiu būdu vilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą.
6.3. Vien tai, kad atsakovės pateikti trečiųjų asmenų turimi dokumentai yra kitokie ir tai kelia abejonių, savaime nepaneigia aplinkybių (įrodymų), kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (faktinio ieškinio pagrindo). Toks abejones sukėlusių dokumentų nepripažinimas kaip įrodymų užkerta kelią ieškovei įrodinėti medienos pirkimo–pardavimo faktą ir sąlygas kitais įrodymais.
6.4. Atsakovė jau vieną kartą buvo inicijavusi bylos sustabdymą kitu pagrindu. Nors teismas tokį jos prašymą tenkino, tačiau Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylos sustabdymo pagrįstumo klausimą 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2888-643/2024 tokį atsakovės prašymą atmetė, akcentuodamas galimybę ir civiliniame procese patikrinti rašytinių įrodymų tikrumą (CPK 184 straipsnis).
6.5. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė aplinkybes apie medienos pardavimą atsakovei įrodinėja ir kitais rašytiniais įrodymais, t. y. medienos perdavimo–priėmimo aktu, Respublikoje gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenimis, VMI kryžminiu patikrinimu, tarpusavio skolų suderinimo laišku ir kt. Todėl nustatyti šioje byloje reikšmingas aplinkybes galima įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgiant į šių įrodymų patikimumą, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).
6.6. Teismas nutartį sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės motyvavo tik atsakovės teiginiais apie galimą sąskaitos–faktūros suklastojimą, kad, jo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turės reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui, tačiau nepaaiškino, kokią įtaką jos gali turėti aplinkybėms dėl ieškovo byloje pareikšto reikalavimo sumos, įsiskolinimo dydžio nustatymui. Teismas neįvardino ikiteisminiame tyrime, jei jis bus pradėtas, nustatytinų aplinkybių, kurios turės neabejotiną reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui bei negalėtų būti operatyviau nustatytos, išsiaiškintos šioje civilinėje byloje.
6.7. Apeliantė mano, kad teismas šiuo atveju pernelyg suabsoliutino abejones sukėlusio dokumento ištyrimo dėl galimo jo suklastojimo svarbą šios bylos teisingam išsprendimui. Byloje iškeltos abejonės dėl dalies ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. dėl atsakovės pateiktos vienintelės PVM sąskaitos–faktūros Nr. EGR009492, su kurios atsiradimu ieškovė neturi nieko bendro, patikimumo nekliudo teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
6.8. Tarp šalių nėra ginčo dėl teismui pateiktos sutarties Nr. 2023/01 sudarymo ar jos įvykdymo fakto. Vien tai, kad vienintelis iš daugelio byloje pateiktų sutarties įvykdymo dokumentų kelia abejonių, savaime nepaneigia šalių valios dėl konkretaus 672,789 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo bei susidariusio 60 417,80 Eur įsiskolinimo už nurodytą medienos kiekį.
6.9. Abejones sukėlusio vieno dokumento nepripažinimas kaip įrodymo neužkerta kelio šalims susitarimo (dėl konkretaus medienos kiekio pardavimo ir neatsiskaitymo už tai) faktą ir sąlygas įrodinėti kitais įrodymais, kurie apeliantės pateikti nagrinėjamoje byloje ir dėl kurių tikrumo teismui abejonių nekilo. Todėl nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes galima įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgiant į šių įrodymų patikimumą, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, o ne kreipiantis į prokurorą ir sustabdant bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Forestus group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. atskirosios nutarties dalį, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia tik tuo, jog galimai suklastota yra tik atsakovės pateikta PVM sąskaita–faktūra, kuria ieškovė negrindžia savo ieškinio reikalavimų. Atskirajame skunde nutylima, jog teismas atskirąja nutartimi, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad galimai suklastota yra ne tik 2023 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita– faktūra Nr. EGR009492, kurią į bylą pateikė atsakovė iš Vilniaus pramonės ir amatų rūmų, tačiau taip pat ir ieškovės į bylą pateikta to paties numerio (bet skirtingo turinio) 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. EGR009492, todėl teismas Vilniaus apygardos prokurorui nusprendė pranešti apie abi į bylą pateiktas PVM sąskaitas–faktūras, kurios yra tuo pačiu numeriu, tačiau skirtingų datų bei turinio ir galimai yra suklastotos. Ieškovė ieškinį grindžia būtent 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. EGR009492, apie kurios galimą suklastojimą yra pranešta Vilniaus apygardos prokurorui, todėl teismas pagrįstai nusprendė nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti.
7.2. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, atsakovė nepripažįsta, jog ieškovė pardavė jai 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodomą medienos kiekį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike pateikė išsamius argumentai dėl nesutikimo su ieškiniu. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad reikalaujama skola yra reali ir kad ieškovė realiai pardavė medieną. Atsakovė prieš jos valią neturi buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų ūkines operacijas patvirtinančių duomenų, kadangi jų neteisėtai iki šiol neperduoda jos buvęs vadovas L. P.. Ieškovės reikalaujamos skolos atsiradimo metu atsakovė neteisėtai buvo valdoma jos akcijas užvaldžiusio L. P.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, nes objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, nėra.
7.3. Atsakovė tvirtina, kad realiai mediena jai nebuvo parduota, o sąskaita ir priėmimo/-perdavimo aktas Nr. 2023-12-31/1, kuriuo grindžiamas tariamas pardavimo sandoris, kelia pagrįstų abejonių. Būtent šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo pareigūnų/prokuroro ir bus ištirtos ir nustatytos. Taigi, kol nėra išspręstas klausimas dėl galimo PVM sąskaitų–faktūrų klastojimo, tol nėra galimas tolimesnis bylos nagrinėjimas.
7.4. Ieškovės argumentai, jog byloje yra kitų duomenų, kurie patvirtina skolos buvimą, nepagrįsti. Tiek PVM sąskaitų registro duomenys, tiek VMI kryžminio patikrinimo duomenys, tiek skolų suderinimo akte yra nurodoma PVM sąskaita, apie kurios galimą suklastojimą yra pranešta Vilniaus apygardos prokuratūrai, todėl jeigu būtų pripažinta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita–faktūra yra suklastota, būtų naikintini ir visi duomenys susiję su šia sąskaita tiek PVM sąskaitų registre, tiek keistųsi VMI kryžminio patikrinimo bei suderinimo akto nurodyti duomenys. Priėmimo–perdavimo aktuose nėra nurodyta medienos pardavimo kaina, medienos pardavimo kaina nėra nurodyta ir pirkimo– pardavimo sutartyje. Taigi, priešingai nei bando teigti ieškovė, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tariamos skolos buvimą bei medienos atsakovei pardavimą.
7.5. Šiuo atveju teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė nagrinėjamą bylą iki kol bus išspręstas klausimas dėl galimai į bylą pateiktų suklastotų PVM sąskaitų–faktūrų. Kol šis klausimas nėra išspręstas, tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas. Nesustabdžius bylos, galimas atvejis, jog teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, vadovausis kuria nors PVM sąskaita–faktūra, kuri bus pripažinta kaip suklastota, arba nesivadovaus ieškovės į bylą pateikta PVM sąskaita–faktūra ir ieškinį atmes, o vėliau bus nustatyta, kad ieškovės pateikta PVM sąskaita–faktūra suklastota nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo atskirosios nutarties dalies, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pažymėtina, kad teismas apie nusikaltimo požymius prokuratūrą informuoja atskirąją nutartimi (CPK 299 straipsnis).
12. CPK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos dvi tolesnės civilinės bylos eigos galimybės, jeigu ją nagrinėjant tam tikrų asmenų veiksmuose išaiškėja nusikaltimo požymių. Kai nusikaltimas nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi įtakos teisiniam rezultatui civilinėje byloje, teismas civilinę bylą išsprendžia iš esmės. Priešingu atveju, jeigu civilinės bylos negalima išnagrinėti, kol dėl nusikaltimo bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojo proceso tvarka, teismas civilinę bylą sustabdo. Kiekvienu atveju pagal konkrečias bylos aplinkybes teismas turi vertinti, ar jis gali nagrinėti bylą iš esmės, ar yra pagrindas ją sustabdyti.
13. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).
15. Teismas spręsdamas dėl fakultatyviojo bylos sustabdymo, turi svarstyti, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios įstatymo numatytą ar, jo manymu, kitą fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindą, netrukdo teismai visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar nekliudo šalims naudotis procesinėmis teisėmis, t. y. ar nekliudo nagrinėti bylą iš esmės ir ją tinkamai išspręsti. Net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, kadangi be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas jos galutinis išsprendimas, pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai, nesiekiama CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų – užtikrinti tinkamą civilinės bylos išnagrinėjimą ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad tarp šalių 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos sutarties Nr. 2023/01 pagrindu, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė medienos rąstus, susidarė 78 182,82 Eur įsiskolinimas. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d. apvalios medienos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2023/01; 2023 m. gruodžio 18 d. medienos perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2023-12-18/2 ir jo pagrindu 2023 m. gruodžio 18 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGR009484 – 66 390,28 Eur sumai; 2023 m. gruodžio 31 d. medienos perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2023-12-31/1 ir jo pagrindu 2023 m. gruodžio 31 d. išrašytą ginčo PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGR009492; šalių 2024 m. vasario 29 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą; 2024 m. liepos 22 d. aktą dėl skolų suderinimo; ieškovės atsakovei 2024 m. vasario 2 d., 2024 m. vasario 28 d. siųstus raginimus dėl skolos apmokėjimo; atsakovės 2024 m. kovo 21 d. atliktą mokėjimą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. EGR009429 ir Nr. 009439; taip pat 2024 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija FG Nr. 24-002. Atsakovei atsiliepime į ieškinį pareiškus abejones dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų skolai pagrįsti, ieškovė papildomai pateikė duomenis apie tai, kad atsakovei 2023 m. gruodžio 11 d. medienos perdavimo priėmimo aktas Nr. 2023-12-11/2 ir PVM sąskaita faktūra Nr. EGR009479 2023 m. gruodžio 13 d. buvo išsiųsti elektroniniu paštu ir atsakovė ieškovei tą pačią dieną atsiuntė elektroninį laišką dėl deklaracijos pateikimo pasirašymui. Ieškovė taip pat pateikė medienos siuntimo važtaraščius; 2024 m. vasario 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį; pažymą apie atsakovės įsiskolinimą; ieškovės sąskaitos išrašą su atsakovės atliktais mokėjimais. Duomenis, kad 2023 m. gruodžio 18 d. medienos perdavimo priėmimo aktas Nr. 2023-12-18/2 ir PVM sąskaita faktūra Nr. EGR009484 2023 m. gruodžio 18 d. buvo išsiųsti elektroniniu paštu ir atsakovė 2023 m. gruodžio 19 d. ieškovei atsiuntė elektroninį laišką dėl deklaracijos pateikimo pasirašymui. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2023 m. gruodžio 18 d. medienos perdavimo priėmimo aktas Nr. 2023-12-31/1 ir PVM sąskaita faktūra Nr. EGR009492 2024 m. sausio 3 d. atsakovei buvo išsiųsti elektroniniu paštu ir atsakovė ieškovei tą pačią dieną atsiuntė elektroninį laišką dėl deklaracijos pateikimo pasirašymui. Ieškovė taip pat pateikė jūros važtaraščius; 2024 m. kovo 12 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį, 2023 m. sausio 9 d. šalių susitarimas dėl dokumentų teikimo elektroniniu paštu. Ieškovė 2025 m. sausio 15 d. byloje pateikė rašytinius paaiškinimus apie jos naudojamą buhalterinės apskaitos programinę įrangą, taip pat Lietuvos Respublikoje gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų –faktūrų registro duomenis, pažymėjo, kad atlikusi kryžminį sutikrinimą, t. y. palyginusi kitos sandorio šalies pateiktus to paties mokestinio laikotarpio registrų duomenimis, su VMI turimais duomenimis, ieškovė jokių neatitikimų nenustatė. Ieškovė taip pat pateikė 2024 m. sausio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo laišką bei atsakovės 2024 m. sausio 31 d. elektroninį laišką, kuriuo ieškovei atsiųstas pasirašytas minėtas suderinimo aktas.
17. Tuo tarpu atsakovė, atskirsdama į ieškovės reikalavimus, savo argumentus iš esmės grindė aplinkybe, kad ji susidūrė su sunkumais dėl bendrovės dokumentų ir turto susigrąžinimo iš buvusio vadovo L. P., kuris neteisėtai užvaldė įmonę, todėl iki šiol neturėdama dokumentų, kurie pagrįstų, kad ji realiai yra skolingas ieškovei, atsakovė negali sutikti su pareikštu ieškiniu. Pažymėtina, kad atsakovės apskaitos dokumentų neturėjimas ar jų neišsaugojimas, negali paneigti tarp šalių egzistavusių sutartinių teisinių santykių esmės, t. y. medienos perdavimo kito asmens nuosavybėn fakto su įsipareigojimu už tai atsiskaityti, kadangi pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).
18. Pirmosios instancijos teismas, su tripliku gavęs atsakovės iš Vilniaus pramonės ir amatų rūmų išreikalautą 2023 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGR009492, kuri identifikaciniu numeriu sutampa su ieškovės 2023 m. gruodžio 31 d. išrašytą ginčo PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGR009492. ir iš esmės įvertinęs tik atsakovės triplike nurodytą poziciją bei abejones dėl ieškovės byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr. EGR009492 sprendė, kad apie šiuos du galimai suklastotus dokumentus turi būti pranešta Vilniaus apygardos prokurorui ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė siekdamas išsiaiškinti atsakovės keliamą klausimą dėl įrodymų suklastojimo bei išvengti sprendimo priėmimo pagal suklastotus dokumentus (rašytinius įrodymus), taip pat prielaidų proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju nekvestionuojamas teismo sprendimas kilus abejonėms dėl galimai suklastotų dokumentų pranešti Vilniaus apygardos prokurorui apie galimą pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju bylos nagrinėjimą sustabdė nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia ne atsakovės pateikta PVM sąskaita – faktūra 122 398,75 Eur sumai, bet ieškovės 2023 m. gruodžio 31 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 2023-12-31/1 (672,789 m³ medienos kiekiui) ir jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita – faktūra, kurios suma 60 417,80 Eur, t. y. ženkliai mažesnė nei nurodyta atsakovės, kas savaime nepaneigia aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą.
20. Nustatyta, kad šios nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovės reikalavimas priteisti skolą, dėl ko bylos nagrinėjimo metu yra reikšminga nustatyti, ar ieškovė atsakovei perdavė perdavimo – priėmimo aktu nurodytą medienos kiekį bei tai, ar atsakovė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, kadangi atsakovė šalių sudarytos sutarties fakto neginčija. Todėl vien tai, kad byloje dvi tuo pačiu identifikaciniu numeriu esančios PVM sąskaitos faktūros gali būti suklastotos, savaime nepaneigia šalių valios sudaryti minėtą sutartį.
21. Abejones sukėlusių dokumentų nepripažinimas kaip įrodymų neužkerta kelio šalims susitarimo faktą ir sąlygas įrodinėti kitais įrodymais. Pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, šį įrodymą pateikęs asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais.
22. Be to, aukščiau aptarti duomenys (žr. 16 punktą) patvirtina, kad ieškovė aplinkybes apie susidariusį įsiskolinimą įrodinėja ir kitais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad pati atsakovė triplike yra išreiškusi prašymą trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukti jos buvusį vadovą L. P., kuris taip pat galėtų atskleisti medienos pirkimo/pardavimo sandorio aplinkybes skolos susidarymo laikotarpiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyti šioje byloje reikšmingas aplinkybes galima įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgiant į šių įrodymų patikimumą, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).
23. Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės motyvavo tik atsakovės triplike išreikšta pozicija dėl galimai suklastotų dokumentų, tačiau sustabdęs bylą dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo (kai nėra galimybės prognozuoti, kiek ilgai užsitęs ikiteisminis tyrimas ir galutinio įsiteisėjusio procesinio sprendimo priėmimas, ar apskritai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar byla bus perduota nagrinėti teismui), teismas konkrečiai nenurodė jokių ikiteisminio tyrimo metu nustatytinų aplinkybių ir jų reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui, kurių pats negalėtų operatyviai nustatyti ir išsiaiškinti nagrinėjamoje civilinėje byloje.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime (jei toks bus pradėtas) nustatytos aplinkybės dėl dviejų byloje esančių rašytinių įrodymų, įvertinus byloje pateiktų kitų rašytinių dokumentų visumą, nėra pakankamas pagrindas civilinės bylos sustabdymo būtinybei pagrįsti. Byloje iškeltos abejonės dėl dviejų rašytinių įrodymų patikimumo nekliudo teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
25. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino atsakovės triplike nurodytą poziciją dėl galimai suklastotų dokumentų ir jų svarbos siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl susidariusios įsiskolinimo dydžio, neatsižvelgė į ieškovės poziciją tęsti bylos nagrinėjimą, tiriant bei vertinant kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių tikrumo teismui abejonių nekilo. Dėl to civilinės bylos nagrinėjimo stabdymas, teismui aiškiai nemotyvuojant, kokias ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės ir jų reikšmė civilinės bylos nagrinėjimui, kurių teismas pats negalėtų operatyviai nustatyti ir išsiaiškinti nagrinėjamoje civilinėje byloje, nenurodant, kuriam prognozuotinam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas, yra pernelyg abstraktus, nekonkretus, taigi neatitinkantis teisinio apibrėžtumo reikalavimų bei neužtikrinantis civilinio proceso intensyvumo reikalavimo, operatyvumo principo.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesant pakankamo pagrindo sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, todėl skundžiama nutarties dalis, kuria sustabdyta civilinė byla, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.