Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1441-390/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2A-1441-390/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04551-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
N. S.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
J. S., D. K., Kauno miesto savivaldybei
Civilinė byla Nr. 2A-1441-390/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04551-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.17; 73.2.5.1.1; 114.11
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-475/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. S., tretiesiems asmenims J. S., D. K., Kauno miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 465,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodoma, kad 2011-07-30 buvo aplietos vandeniu D. K. priklausančios patalpos, esančios adresu, (duomenys neskelbtini), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Vanduo liejosi ne iš bendro naudojimo patalpų, o iš aukščiau esančių patalpų ((duomenys neskelbtini)), kuris nuomos teise (savininkas Kauno miesto savivaldybė) priklauso atsakovei N. S.. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas dėl užpylimo draudėjui padarytus nuostolius, sumokėjo 1 465,00 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią pagal CK 6.1015 str. 1 d. įgijo teisę reikalauti iš atsakingų už padarytą žalą asmenų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės N. S. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 1 465,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 465,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui D. K. priklausantis butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ne dėl bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų avarijos, todėl darė išvadą, kad butas buvo aplietas iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kuria 2011-07-30 naudojosi nuomininkė atsakovė N. S.. Atsakovė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo D. K. 1 465,00 Lt draudimo išmoką. Šią išmoką teismas priteisė iš už žalos atsiradimą atsakingo asmens, t. y. atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė N. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė lokaline sąmata, tačiau ši sąmata nėra pakankamas įrodymas, kad būtų galima pripažinti, kad būtent dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta žala D. K. priklausančioms patalpoms, iš šios sąmatos negalima nustatyti žalos mąsto.

Atsakovė bute gyvena nuo 2011 m. birželio mėn. Butas atsakovei buvo perduotas be remonto ir itin prastos būklės. Nuo atsakovės apsigyvenimo bute jokių gedimų ar vandens nutekėjimo atvejų nebuvo. Atsakovės žiniomis apliejimas galėjo įvykti iki apsigyvenant atsakovei.

2011 m. liepos 30 d., kai pasak ieškovės buvo aplietos patalpos, į atsakovę niekas nesikreipė, nekvietė spręsti kilusių problemų ir nesiūlė apžiūrėti užpilto buto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Draudėja nepateikė ieškovei dokumentų, pagrindžiančių faktines sugadinto turto remonto išlaidas, todėl ieškovė remonto sąmatas sudarančios programos „Sistela“ (šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal LR Aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas) pagalba apskaičiavo būsimas sugadinto turto remonto išlaidas. Pagal sudarytą 2011-09-05 lokalinę sąmatą šios išlaidos yra 1 465 Lt.

Byloje esantis ieškovės darbuotojo turto žalų vertintojo T. Š. surašytas 2011-08-05 Turto sunaikinimo sugadinimo aktas, patvirtina buto užliejimo faktą, laiką. Šio akto priede „Pastatų nuostolio aprašymas“ turto žalų vertintojas užfiksavo užliejimo metu butui padarytą žalą.

Atsakovės argumentai, jog butas jai buvo perduotas be remonto ir itin prastos būklės, kad nuo jos apsigyvenimo bute jokių gedimų ar vandens nutekėjimų neįvyko yra nepagrįsti. 2011-04-19 savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 201-9-290 atsakovė pažymėjo, jog ji neturi pretenzijų dėl perduodamų patalpų būklės, sutiko, kad patalpų būklė yra gera, gyvenamosios patalpos yra tvarkingos, santechninė įranga sandari, tvarkinga. Atsakovė šiame bute gyvena nuo 2011-04-19.

Atsiliepimas

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė privalėjo ją kviesti į užliejimo metu apgadinto turto apžiūrą. Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, jo turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Todėl užliejusi butą atsakovė privalėjo domėtis užliejimo metu padarytos žalos nustatymu, įvertinimu ir apskaičiavimu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodoma, kad teismas atsižvelgė į 2011-09-19 AB „City Servise“ raštą Nr. 1638, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nesiskundė dėl avarijų bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kad D. K. priklausantis butas 2011-07-30 buvo aplietas iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), kuria nuo 2011-04-19 nuomos teise naudojasi atsakovė ir jos šeimos nariai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad draudiminis įvykis galėjo įvykti dar iki jai atsikraustant į nuomojamas patalpas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiaisis asmuo J. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi identiški, apeliaciniame skunde išdėstytiems, argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl 1 465 Lt žalos atlyginimo pareiškė draudikas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikytina ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra išaiškinusi, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai: AB „City Service“ 2011-09-19 raštas Nr. 1638 AB „Lietuvos draudimas“, patvirtinantis, kad minimu laikotarpiu gyventojų nusiskundimų dėl avarijų bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose nėra registruota (b. l. 9), AB „Lietuvos draudimas“ 2011-08-05 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, kad iš viršutinio (duomenys neskelbtini) aplietas draudėjai (trečiajam asmeniui – D. K.) priklausantis butas, sugadinta apdaila, butas apliejamas ne pirmą kartą. (b. l. 12, 13), turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, kuriame išsamiai išvardintas sugadintas turtas (b. l . 14), savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo 2011-04-19 aktas Nr. 201-9-290, kuriame nurodyta, kad perdavimo metu apžiūrėjęs gyvenamąsias patalpas, nuomininkas neturi pretenzijų nuomotojui dėl perduodamų patalpų būklės; nuomininkas sutinka, kad perduodamų gyvenamųjų patalpų būklė yra gera; gyvenamosios patalpos tvarkingos, jose nėra pašalinių daiktų, baldų, santechninė įranga sandari, tvarkinga, yra naudota 4 degiklių dujinė viryklė (b. l. 65), leidžia padaryti išvadą, kad labiau tikėtina, kad žala buvo padaryta būtent iš atsakovės nuomojamo buto negu iš kitų šaltinių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 nurodė, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Taigi, byloje pateikta lokalinė sąmata (b. l. 19) yra tinkamas rašytinis įrodymas padarytos žalos dydžiui nustatyti.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad žala galėjo atsirasti dėl bendrojo naudojimo įrenginių defektų ar kitokių priežasčių, tuo tarpu kitokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus kitokį žalos atsiradimo šaltinį, atsakovė į bylą nepateikė, nors pareiga įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra kiti šaltiniai, o ne atsakovei priklausantis butas, tenka atsakovei ( C P K 178 straipsnis). Nors atsakovė kaip savo kaltę neigiančius įrodymus pateikė UAB „Kauno vandenys“ 2011-07-26 vandens apskaitos prietaisų plombavimo – patikrinimo aktą, vandens skaitiklio pastatymo – keitimo aktą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad buto užpylimo židinys nėra atsakovės nuomojamas butas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimta procentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Esant nustatytoms visoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas, kurį būtina remontuoti. Pagal C K 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (C K 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai.

Esant nurodytam spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs nurodytas aplinkybes turėjo pagrindą ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 1465 Lt išmokėtos draudiminės išmokos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( C P K 185 straipsnis). Naikinti apylinkės teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovė pareiškė prašymą dėl 100 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 152, 153). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovės naudai 100 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą turėtą apeliacinės instancijos teisme (C P K 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

Teisėjas Algimantas Kukalis