- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-1518-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01268-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., V. P.
Procesinio dokumento kategorijos 121.14; 122.4; 128.17; 129.20.3
2012 m. rugpjūčio 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1784-570/2012, kuria patenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės Ūkio banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuotų asmenų V. P. paslaugų įmonės ir L. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi su pareiškimu į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydamas areštuoti 2010-01-30 Sutartinės hipotekos lakštu jam įkeistą skolininkei L. P. priklausantį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) (b.l.43-44). Nurodė, kad pagal 2010-01-28 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.21-25) kreditorius suteikė V. P. paslaugų įmonei 156 000 Eur paskolą. Šios prievolės įvykdymas užtikrintas 2010-01-30 Sutartinės hipotekos lakštu (įkeistų daiktų savininkė L. P.) (b.l.26-28). Skolininkas Kredito sutarties sąlygas pažeidinėjo, todėl Kredito sutartis, nesikreipiant į teismą, įspėjus apie tai skolininką ir įkeistų daiktų savininką, buvo nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą patenkino: 1) areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nuosavybės teise priklausančius L. P.; 2) įspėjo skolininkę V. P. paslaugų įmonę ir daiktų savininkę L. P., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui; 3) apie turto areštą nutarė skubiai pranešti Turto arešto aktų registrui; 4) išaiškino įkeisto daikto savininkui, kad areštavus įkeistus daiktus, jis netenka teisės perleisti šiuos daiktus kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktus arba mažinti jų vertę; 5) nutarties nuorašą vykdymui nutarė išsiųsti kreditoriui – AB Ūkio bankui, kad šis nutartį pateiktų vykdyti bet kuriam pasirinktam turto buvimo vietos antstoliui; 6) išaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per 1 mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui, daikto savininkui dienos negrąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikti hipotekos lakšto originalą (b.l.59-60).
Teismas nustatė, jog L. P., užtikrindama V. P. paslaugų įmonei iki 2015-02-03 suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotu Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Skolininkas Kredito sutarties sąlygų nevykdė – nustatytais terminais kredito dalių negrąžino, palūkanų ir kt. mokėjimų nemokėjo, todėl kreditorius 2010-11-19, 2011-01-27, 2011-09-23 (b.l.45-47, 50, 53-54) įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką ir skyrė papildomą 15 dienų terminą 25981,24 Eur įsiskolinimui sumokėti. Per nustatytą papildomą terminą buvo padengta tik 280 Eur įsiskolinimo, todėl nuo 2011-12-14 kreditorius vienašališkai Kredito sutartį prieš terminą nutraukė (b.l.12-13) ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kredito sutarties Bendrosios dalies 14.1. punkte nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas – kredito gavėjui pradelsus bet kurį mokėjimą ar jo dalį. Spręsdamas pareiškimo pagrįstumo klausimą, teismas įvertino, jog kredito sutartis yra ilgalaikė, kredito suma - didelė, negrąžintos kredito įmokos taip pat didelės. Skolininkas pradelsė sumokėti ne vieną, o kelis mokėjimus, todėl sutarties pažeidimą teismas vertino ne kaip vienkartinį, o kaip tęstinį. Teismas nustatė, jog per kreditoriaus nustatytą papildomą terminą buvo sumokėta tik nedidelė dalis pradelstų mokėjimų. Teismas atkreipė dėmesį, jog kreditorius sudarė skolininkui galimybes koreguoti mokėjimų grafiką, siuntė skolininkui kelis įspėjančius pranešimus, įspėdamas, jog nepašalinus sutarties pažeidimų, sutartis bus nutraukta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad kreditorius, nutraukdamas sutartį, elgėsi tinkamai, sutarties nutraukimas nebuvo automatinis, sutartis nutraukta atsižvelgus į visas susidariusias aplinkybes. Teismas pripažino, jog Kredito sutartis buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, laikantis sutartyje nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 1, 2, 3 d., 6.209 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo L. P. atskiruoju skundu (b.l.75-77) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino bylai svarbių aplinkybių. Iš Kredito sutartimi gautų lėšų V. P. paslaugų įmonė įgijo transporto priemones. Gavus kreditą, buvo įkeistos esamos lėšos ir būsimos įplaukos į kredito gavėjo sąskaitą banke, pirminiu įkeitimu buvo įkeistos V. P. paslaugų įmonei priklausančios transporto priemonės - Mercedes Benz ACTROS1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Baltauto X29.0, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ir tik antriniu įkeitimu buvo įkeistas L. P. priklausantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Teismas neįvertino, kad kreditorius pirma turėjo prašyti areštuoti skolininkui priklausantį turtą, t. y. transporto priemones, o jo nepakakus - areštuoti kitą įkeistą turtą.
2. Teismas areštavo nekilnojamą turtą, kuris yra brangesnis, nei yra susidaręs įsiskolinimas.
3. Teismas neįvertino, jog areštuotame gyvenamajame name gyvena L. P.. Kitos gyvenamosios vietos ji neturi.
4. Pagal 2010-01-28 Kredito sutarties 3 dalį kredito grąžinimo galutinis terminas buvo 2015-02-03. Tačiau kreditorius į teismą kreipėsi dar nepasibaigus hipotekos lakšte nustatytam terminui. Dėl skolos dengimo į kreditorių buvo kreiptasis ne kartą, buvo aptartos paskolos grąžinimo sąlygos, derinamas galutinis atsiskaitymo terminas, mokėjimo grafikas ir kita, buvo padarytos įmokos, padengiant skolą ir palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas vertino tik kreditoriaus nurodytas aplinkybes. Kreditorius piktnaudžiavo savo teisėmis, gal net siekė neteisėtų savanaudiškų tikslų, t. y. pakenkti V. P. paslaugų įmonės verslui bei įkeistų daiktų savininko turtinėms teisėms (pažeidė CK 1.5 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) AB Ūkio bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.86-88) prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Skolininkui iš esmės pažeidus Kredito sutarties sąlygas (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.), hipotekos kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę, pagrįstai pradėjo skolos išieškojimą ne ginčo tvarka iš bankui įkeisto turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Nutraukus sutartį, atsirado kreditoriaus teisė bei skolininko pareiga įvykdyti visą iš sutarčių kylančią prievolę (CK 6.217 str., 6.221 str., 6.873 str.).
2. L. P. hipotekos sandorį (lakštus) pasirašė gera valia, niekieno neverčiama. Pagal savo išsilavinimą, amžių ir sveikatos būklę ji turėjo ir galėjo suprasti galinčias ateityje kilti teisines pasekmes, t. y. kad atitinkamos sąlygos sutartyse taps privalomos ir turės būti savalaikiai ir tinkamai vykdomos (CK 6.189 str., 6.200 str.).
3. Teismas nepažeidė hipotekos procedūras reglamentuojančių procesinių teisės normų. Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu (CPK 558 str. 1 d.). Šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai. Teigiamu atveju teismas atlieka prašomą veiksmą, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų - nutartimi atsisako atlikti prašomą procedūrą (LAT 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009). Todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Jokių procedūrinių pažeidimų, sprendžiant kreditoriaus prašymą dėl kreditoriui įkeistų daiktų arešto, byloje nebuvo padaryta, dėl jų atskirojo skundo argumentų apeliantė nepateikė.
Suinteresuotas asmuo V. P. paslaugų įmonė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.93-96) prašo atskirąjį skundą patenkinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo papildomai nurodė, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, gyvena ne tik L. P., bet ir jos sūnus T. P. su šeima – žmona V. P. ir nepilnamečiu sūnumi A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kitos gyvenamosios vietos jie neturi. Parduodant žemę ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, ar juos perduodant administruoti kreditoriui, bus pažeisti ir T. P. mažamečio vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo pradėti išieškojimo iš įkeisto hipoteka fizinio asmens turto procedūras.
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog V. P. paslaugų įmonei 2010 01 28 kredito sutartimi AB Ūkio bankas suteikė 156 000 Eur kreditą (b.l. 4-8). Sutartimi šalys nustatė, kad galutinis kredito grąžinimo terminas 2015-02-03. V. P. paslaugų įmonės savininkė L. P., užtikrindama V. P. paslaugų įmonei iki 2015-02-03 suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotu Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Nustatyta, jog kredito gavėjas nevykdė prievolės laiku ir tinkamai vykdyti kredito grąžinimo sąlygas, todėl kreditorius 2010-11-19, 2011-01-27, 2011-09-23 (b.l.45-47, 50, 53-54) įspėjo skolininką likviduoti įsiskolinimą, nustatė tam terminus, įspėjo, jog nevykdant įsipareigojimų, bus nutraukiama kredito sutartis. 2011-12-14 kreditorius vienašališkai Kredito sutartį prieš terminą nutraukė (b.l.12-13) ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradėjimo iš įkeisto L. P. priklausančio turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančius Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) (b.l.43-44)..
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą patenkino: areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nuosavybės teise priklausančius L. P.; įspėjo skolininkę V. P. paslaugų įmonę ir daiktų savininkę L. P., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Atskiruoju skundu skundžiama minėta Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, skundo motyvais susiję su tomis aplinkybėmis, jog kreditorius pirma turėjo išieškojimą nukreipti į skolininko turtą, o tik jo esant nepakankamai, į hipoteka įkeistą turtą, pardavus minėtą turtą bus pažeistos pačios P. ir šiame name gyvenančio nepilnamečio asmens interesai, be to kreditorius kreipėsi į teismą dar nepasibaigus hipotekos lakšte nustatytam kredito grąžinimo terminui.
Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal LR CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta Kreditavimo sutarties sąlygose šalys numatė Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindus, sąlygas ir tvarką (b.l. 7, sutarties 14.1, 14.1.1 punktai). Byloje ginčo, kad skolininkas pažeidė Kreditavimo sutarties sąlygas kredito grąžinimo dalyje nėra, todėl teismas laiko, kad kreditorius pagrįstai ir teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį prieš terminą, taip pat įvykdė visas įstatymo leidėjo nustatytas procedūras prieš pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ( 2010-11-19, 2011-01-27, 2011-09-23 pranešimai b.l.45-47, 50, 53-54). Teismas taip pat konstatuoja, kad skolininkams apie kreditavimo sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai, dėl to ginčo byloje nėra. Teismas taip pat įvertina ir tą nustatytą faktinę aplinkybę, jog sutarties nuostatas skolininkas kredito grąžinimo dalyje pažeidė iš esmės, nes negražino didelės sumos kredito dalies šalių nustatytu terminu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditavimo sutartis nutraukta skolininkui pradelsus mokėti nemažas kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas (b.l. 45-54).
Todėl atskirojo skundo argumentai, jog kreditorius netisėtai iki kredito grąžinimo termino pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą, yra nepagrįsti.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo teiginius, jog šioje priverstinio išieškojimo iš įkeisto hipoteka turto procedūroje, teismui priėmus nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įspėjus skolininką, galimai pažeidžiamos gyvenamajame name gyvenančių asmenų teisės ir teisėti interesai. LR CPK 558 straipsnio 1 dalies taikymo atveju, teismui areštuojant hipotekos lakštu įkeistą daiktą užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, nes įkeisto daikto savininkui iš esmės suvaržoma įkeisto daikto disponavimo teisė, t. y. išsaugoma status quo padėtis (CK 4.192 straipsnis 2 dalis), o skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėjamas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą skolos negrąžinimo atveju. Kaip minėta šioje nutartyje, priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, tarp jų ir hipotekos teisėjui tenkanti pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo, turto įkeitėjo ir kitų įkeistu turtu besinaudojančių asmenų teisių ir interesų apsaugos.
Kauno apygardos teismas taip pat laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog kreditorius privalo visų pirma nukreipti išieškojimą iš kredito gavėjo turto, o tik po to į hipoteka įkeistą apeliantės turtą. Kaip minėta šioje nutartyje LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos procedūros paskirtis sukurti prielaidas pradėti realų skolos išieškojimą, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 straipsnis 2 dalis). Būtent hipotekos kreditoriaus CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikto pakartotinio kreipimosi patenkinimas sukelia materialių padarinių – įkeisto daikto savininko pasikeitimą, nes hipotekos teisėjui priėmus atitinkamą nutartį pradedamas įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių arba įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui administruoti. Būtent šioje stadijoje tampa aktualus hipotekos rūšies nustatymas ir atitinkamai įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka. Nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo CPK 558 straipsnio 1 dalies nustatytoje stadijoje Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nustatė reikšmingas aplinkybes, kurios būtinos pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikti ir dėl skolininko pritaikė CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, taip sukurdamas prielaidas realiam skolos išieškojimui hipotekos kreditoriui kreipusis CK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose nurodomos tos aplinkybės, jog kreditorius piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė neteisėtų savanaudiškų tikslų, t. y. pakenkti V. P. paslaugų įmonės verslui bei įkeistų daiktų savininko turtinėms teisėms, kadangi šios aplinkybės nėra paremtos jokiais įrodymais (LR CPK 178 str.).
Teismas konstatuoja, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo tvarka ir procedūras, tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigas šalims, todėl teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra paliktina galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.