Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3489-408/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
1-3489-408/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45679-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
G. D.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-3489- 408/2022Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45679-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: .3.6.4.5.1; 25.4.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.1.9; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,kaltinamajai G. D.,gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, laiduotojui V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) mokytoja, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. D. 2022-12-03 apie 22.10 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini) Kaune, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 1713722, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 22.28 val., jai nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (girtumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji G. D. kalta prisipažino visiškai. Teismui ji parodė, kad įvykio dieną 2022-12-03 ji pas draugę vartojo alkoholį, po to susipyko su savo draugu, todėl nusprendė automobiliu važiuoti namo. Negalvojo apie tai, kad yra neblaivi, ar gali vairuoti. Jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jos automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jos blaivumą ir nustatė 1,84 promilių neblaivumą. Ji nesijautė tokia neblaivi, nustebo pamačiusi alkotesterio parodymus. Taip pat parodė, kad draugei buvo skolinga pinigų, bet galimybės jų grąžinti neturėjo, todėl sutarė, kad ji draugei parduos savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė kainą 2300 eurų, bet sutarė, jog ji iki 2022-12-16 dar naudosis šiuo automobiliu. 2022-11-30 jos pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat automobilio panaudos sutartį. Prašo gražinti automobilį „BMW“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), A. M., kadangi ji nežinojo, jog ji vairuos jai 2022-11-30 parduotą automobilį BMW, valst. Nr (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio neatsakingo savo poelgio, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, labai neigiamai vertina savo veiksmus. Prašo taikyti jos atžvilgiu laidavimą ir bylą nutraukti.

Kaltinamosios G. D. padaryta nusikalstama veika, be jos pačios prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. paaiškino, kad jis yra Kauno AVPK KPS 1-ojo poskyrio vyriausiasis patrulis. 2022-12-03 dirbant kartu su specialistu V. Š., vykdė prevencinę priemonę, tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 22 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, patikrinimui sustabdė baltos spalvos automobilį BMW, valstybinio numerio nepamena, jį vairavo apie 35 metų amžiaus tamsių plaukų moteris. Patikrinus vairuotojos blaivumą jai buvo nustatytas 1.84 promilių neblaivumas. Paklausus vairuotojos ar ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji paaiškino, kad vartojo prieš maždaug valandą. Tuomet apie įvykį informavo AVPK budėtoją (b. l. 34-35).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. D. yra jos draugė. Ji daug metų padeda G., skolina jai pinigus. 2022-08-24 ji G. paskolino 1000 eurų. Taip pat ji 2022-10-05 G. paskolino 700 eurų, kuriuos jai pervedė bankiniu pavedimu, dėl šios skolos taip pat yra sudarę vekselį, pagal kurį G. jai įsipareigojo gražinti skolą iki 2022-12-16. G. jai pasakė, kad neturės iš ko gražinti minėtų 1700 eurų, todėl jos sutarė, jog ji jai parduos savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė, kad parduos už 2300 eurų ir, kad ji jai grynaisiais paduos 600 eurų, o 1700 eurų laikys kaip skolos gražinimą. 2022-11-30 ji su G. susitiko Kaune, (duomenys neskelbtini) jos darbovietėje, tikslaus adreso nepamena, kur pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei pasirašė automobilio panaudos sutartį, pagal kurią ji leido iki 2022-12-16 naudotis G. minėtu automobiliu, kadangi ji jai turėjo gražinti skolą iki 2022-12-16, todėl ir leido jai dar pasinaudoti iki to laiko minėtu automobiliu. 2022-11-30 ji pasiskambino į „Regitrą“, paklausė per kokį laiką turi deklaruoti automobilio įsigijimą, jai buvo nurodyta, jog per 5 darbo dienas, taip pat, kad deklaruotų automobilio įsigijimo faktą jai reikalingas SDK kodas, kurio ji nežinojo, todėl iš karto to nepadarė, nes išvažiavo į Estiją darbo reikalais, planavo grįžusi 2022-12-02 deklaruoti automobilio įsigijimo faktą, tačiau buvo pavargusi ir to nepadarė. 2022-12-03 vėlai vakare jai telefonu paskambino G. ir pasakė, kad ji vairavo automobilį BMW būdama neblaivi, tada ji atvyko į įvykio vietą, kadangi ta vieta buvo šalia jos namų, liko nustebusi, tokiu jos elgesiu, kadangi ji nelinkusi, taip elgtis, toks elgesys jai nėra būdingas, ji nežinojo, jog ji vairuos neblaivi automobilį, kurį 2022-11-30 ji iš jos įsigijo (b. l. 38-39).

Kauno AVPK tyrėjo T. K. 2022-12-04 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo pranešė, kad 2022-12-03 apie 22.10 val., Kauno apskr. VPK KPS 1-ojo poskyrio vyr. patrulis A. A. ir specialistas V. Š. r.š. 1874 vykdydami policinę priemonę, ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas patikrinimui sustabdė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams sustabdžius minėtą transporto priemonę, paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurią patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu Drager 5000 šis parodė teigiamą rezultatą. Paklausus vairuotojos ar ši vartojo alkoholinius gėrimus, G. D. atsakė, kad vartojo juos prieš 1 val. 30 min. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 1713722 pirmo tikrinimo metu 2022-12-03 22:12 val., G. D. buvo patikrintas ir nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 22.28 val., patikrintas ir nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, apžiūrėtas, aprašytas įvykio vietos apžiūros protokole ir buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. Automobilis su užvedimo raktu paimtas ir perduotas saugojimui į UAB „Augenas“ Technikos g. 18, Kaunas (b. l. 15-31).

2022-12-03 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame matyti, kad G. D. 22.12 val. nustatytas 1,86 promilių, o 22.28 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 50).

EMPREKIS pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad automobilio BMW 118i, gamybos metai 2008, kaina be PVM 2938,80 eurų, kaina su PVM 3720 eurų (b. l. 59).

Automobilio užvedimo raktas ir automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 56).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais pačios kaltinamosios G. D. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji G. D. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 1,86 promilių (b. l. 50).

Tokiais veiksmais kaltinamoji G. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Ji veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamosios G. D. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį

Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji G. D. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduoti ją, jos sugyventinio tėvo V. P. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Taip pat buvo gautas V. P. prašymas perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą kaltinamąją G. D. be užstato ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą nutraukti, tokį prašymą galimas laiduotojas palaikė ir posėdžio metu.

Prokuroras nesutiko, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes mano, kad V. P. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi pats yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamoji nėra teista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiama. G. D. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba ir augina nepilnametį vaiką. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Proceso metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima manyti, kad G. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamosios G. D. sugyventinio tėvas V. P. prašė perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas nurodė, kad jis žino, dėl ko teisiama G. D., jos elgesį vertina kritiškai. Mano, kad jis yra kaltinamajai autoritetas, ji į jį visada kreipiasi, viską pasipasakoja, jis kaltinamajai kaip tėvas, nuolat teikia patarimus. Nors šiuo metu jie gyvena ne kartu, tačiau jie nuolat susiskambina, dažnai susitinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. yra vedęs, dirbantis individualiai pagal patentą, turi administracinių nuobaudų už greičio viršijimą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog V. P. yra neteistas.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, V. P. yra tinkamas būti laiduotoju, nes jis gali daryti teigiamą įtaką G. D.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas G. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, kiti klausimai

BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise; viešųjų teisių atėmimas; teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; nemokami darbai; įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; turto konfiskavimas; įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; išplėstinis turto konfiskavimas; įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajai G. D. klausimą, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamoji G. D. padarė Kelių eismo taisyklių 14 punkte priskirtiną vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas didelis kiekis, net 1,84 promilės alkoholio, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant artimą minimaliam 1 metų 6 mėnesių terminą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nustatydamas 1 metų ir 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą, teismas atsižvelgia į proporcingumo principą ir G. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: į tai, kad ji kaltę pripažino, į jos nuoširdų gailėjimąsi, įvertina tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, neturi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šioje byloje tai buvo padaryta 2022-12-06 nutarimu skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 89-90). Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-05-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 (Teismų praktika, 2018, 49, p. 264-269).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), kaip jau minėta, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad G. D. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinė savininkė yra A. M. (b. l. 41-43).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė – automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis fiziniam asmeniui – A. M., kurį vairavo kaltinamoji, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad G. D. vairuoto automobilio BMW, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, automobilis BMW, nors ir registruotas kaltinamosios G. D. vardu, tačiau nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – A. M.. Byloje nenustatyta, jog A. M. būtų žinojusi, jog kaltinamoji ketina vairuoti būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio BMW-118i, gamybos metai – 2008, kaina be PVM 2938,80 eurų, kaina su PVM 3720 eurų (b. l. 59). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nors baudžiamojoje byloje yra transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios turinio matyti, jog kaltinamoji G. D. automobilį BMW- 118i pardavė A. M. už 2300 eurų (b. l. 42), tačiau, kaip nurodė liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. M., jos su kaltinamąja yra draugės, todėl, teismo vertinimu, objektyvi ir reali automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra nustatyta ne pirkimo-pardavimo sutartimi, o VšĮ „Emprekis“ pažyma. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-12-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į tai, kad G. D. anksčiau neteista, šioje baudžiamojoje byloje nėra nuteista, o atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, augina mažametį vaiką, todėl pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos (3720 eurų) konfiskavimas kaltinamajai būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, o taip pat ir tai, kad G. D. yra jauno darbingo amžiaus, dirba, byloje nėra duomenų, jog jos finansinė padėtis būtų itin sunki, be to, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 2500 eurų. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-530/2020).

Teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie tai, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai, susidarė 40 eurų teisinės pagalbos išlaidos, jas prašo priteisti iš kaltinamosios.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Teismas konstatuoja, kad G. D. baudžiamoji byla ir buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš G. D. tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, automobilio užvedimo raktas ir automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune, grąžintini G. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 30-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant laiduotojo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, atsakomybėn ir nustatant laidavimo terminą 1 (vienerius) metus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. D., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-12-06 (kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 2500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti pervestos į bet kurią pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6610).

G. D. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

VĮ „Regitra“ pranešti apie G. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, nuo 2022-12-06.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2022-12-06 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW 1er Reihe, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam G. D. vardu.

Iš kaltinamosios G. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nepriteisti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, automobilio užvedimo raktą ir automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune, grąžinti G. D.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas