Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BOFORA“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BOFORA“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto ir statinio techninės priežiūros patikrinimo akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 11 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. SS18-4 (b. l. 11–12) dalį, kuria įpareigojama nugriauti laikinuosius statinius, pastatytus (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. liepos 26 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-33-130726-00096, kadangi minėtas rašytinis pritarimas yra pasibaigęs 2017 m. gruodžio 31 d. (visų išdėstytų reikalavimų įvykdymo terminas – iki 2019 m. gegužės 1 d.), ir tą pačią 2019 m. sausio 3 d. rašto Nr. (18.27)991-4 (b. l. 10), kuriame tik pakartojami Akte suformuluoti reikalavimai, dalį. Akte pažymima, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 62 straipsniu (už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas) ir 60 straipsniu (už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą ir statinio naudotojo pareigų nevykdymą) gali būti pradėtos administracinio nusižengimo tyrimo procedūros.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktą, statinių naudojimo priežiūra yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų. Pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.) 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 punkte (energetikos objektai) ir 2 punkte (susisiekimo komunikacijos ir su jomis susiję kiti inžineriniai statiniai, taip pat hidrotechnikos statiniai Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose), naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui.

Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, (toliau – ir Reglamentas), nustato, kad priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (18.5–108.7 p.).

Statybos įstatymo 40 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statyti statinys išardomas, tarp jų – kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą (3 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Akte ir Rašte nurodymas nugriauti laikinuosius statinius yra suformuluotas kaip imperatyvus reikalavimas, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Rašte ir Akte tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir suformuluotas pasiūlymas atlikti tam tikrus veiksmus, juose nepateiktas privalomasis nurodymas nugriauti laikinus statinius ar atlikti kitus veiksmus. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, laikytina, jog, neįvykdžius Akte ir Rašte suformuluoto reikalavimo, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kilęs ginčas dėl Akte ir Rašte suformuluoto reikalavimo nugriauti laikinuosius statinius pagrįstumo ir teisėtumo gali būti nagrinėjamas teisme.

Dėl atskirojo skundo argumentų apie teismų praktikos, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, aktualumą kilusiam ginčui teisėjų kolegija pažymi, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu, arba pagalbine medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (liet. sprendimo pagrindas, motyvacija).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bylose, kuriose buvo sprendžiama, ar tam tikras viešojo administravimo subjekto raštas gali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ne todėl, kad nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą ir su juo susijusius dokumentus pripažino nenagrinėtinais teismų, o pats įvertinęs byloje ginčijamus administracinius aktus, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose (sprendimuose, nutartyse) pateiktais išaiškinimais kaip teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu. Tai, kad procesiniuose sprendimuose, kuriuose pateiktais išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo vertinami ne tokie patys administraciniai aktai kaip ir nagrinėjamoje byloje, savaime neįrodo, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nėra susijusios su nagrinėjamo ginčo esme. Atsižvelgiant į tai, šios pareiškėjo pretenzijos pripažintinos nepagrįstomis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BOFORA“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.