- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- e2-279-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01309-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Produktų pasaulis“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lilonija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties nutraukti civilinę bylą Nr. e2-5225-450/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lilonija“ ieškinį atsakovėms: D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Produktų pasaulis“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Muzikos oazė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Lilonija“ prašė teismą: pripažinti negaliojančiomis 2009 m. spalio 29 d. jos (ieškovės) ir atsakovės D. P. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; 2010 m. rugsėjo 7 d. atsakovių D. P. ir UAB „Produktų pasaulis“ (buvęs pavadinimas – UAB „Elektros tinklai“) sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; 2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovių UAB „Produktų pasaulis“ ir UAB „Muzikos oazė“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra – išreikalauti iš atsakovės BUAB „Muzikos oazė“ ir grąžinti jai (ieškovei) ginčo sutartimis perleistą turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė D. P. prašė ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nurodžiusi, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys tapatus ieškovės reikalavimams, nagrinėtiems Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011. Paminėtoje byloje ieškovė jai (atsakovei) pareikštu ieškiniu siekė 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-1559-104/2011 buvo nutraukta, ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimų, todėl ji neturi teisinio pagrindo inicijuoti pakartotinį tapataus ginčo nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi nutraukė bylą pagal ieškovės BUAB „Lilonija“ ieškinį atsakovei D. P. dėl 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pareiškimas paliekama nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-1559-104/2011 buvo nutraukta ieškovei BUAB „Lilonija“ atsisakius nuo ieškinio, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Ginčo atveju spręstina dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kuris nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 ir nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškiniai sutampa dėl ginčo šalių (ieškovė ir atsakovė D. P.), dėl pagrindinio reikalavimo – 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pripažindamas sandorį negaliojančiu teismas privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio, net ir nesant tokio prašymo, dėl to teismas sprendė, kad ieškovės pasirinktas restitucijos būdas neturi teisinės reikšmės ir sprendžiant ieškinių reikalavimų tapatumą nevertintinas. Įvertinęs abu ieškinius, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei D. P. pareikštas ieškinys tapatus Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 pareikštam ieškiniui. Papildomų ir naujų faktinių aplinkybių nurodymas pakartotinai pareikštame ieškinyje, teismo vertinimu, nepaneigia iš esmės tapataus ieškinio (jo dalies) pareiškimo fakto.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėjamą bylą nutraukti dėl reikalavimų, pareikštų atsakovėms UAB „Produktų pasaulis“ ir BUAB „Muzikos oazė“, ginčijant 2010 m. rugsėjo 7 d. ir 2011 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis, nes šioje dalyje yra pareikštas naujas ir savarankiškas ieškinys, kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė BUAB „Lilonija“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad iš esmės skiriasi nagrinėjamoje ir civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 pareikštų reikalavimų faktinės aplinkybės. Šios, nagrinėjamos bylos atveju ginčo turtas jau yra parduotas BUAB „Muzikos oazė“, taip pat atliktas ikiteisminis tyrimas, faktinės aplinkybės grindžiamos kaltinamajame akte surinkta informacija apie, galbūt, nusikalstamą atsakovių, taip pat ir D. P., veiklą.
2. Iš esmės skiriasi ir teisinis ieškinių pagrindas: nagrinėjamu atveju prašoma taikyti restituciją CK 1.82, 1.86 straipsnių pagrindu, o civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 pareikšto ieškinio pagrindas buvo CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas. Dėl to nėra pagrindo išvadai dėl ieškinių tapatumo.
3. Analizuojant ieškinių dalyką, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad jie (dalykai) nesutampa. Pirminiame ieškinyje nebuvo konkretizuotas dvišalės restitucijos klausimas, nes buvo prašoma jai (ieškovei) grąžinti ginčo patalpas arba ekvivalentą pinigais, o nagrinėjamos byloje ieškiniu yra prašoma vienašalės restitucijos.
4. Civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 pareikšto ieškinio dalykas buvo pripažinti negaliojančia tik vieną – 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nagrinėjamu atveju papildomai prašoma pripažinti negaliojančiomis dar dvi sutartis – 2010 m. rugsėjo 7 d. ir 2011 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad ginčo sandoriais perleistas turtas šiuo metu priklauso BUAB „Muzikos oazė“ ir ieškiniui patenkinti yra būtina pagrįsti ginčo turto nuoseklų perėjimą iš jos (ieškovės) į atsakovės BUAB „Muzikos oazė“ nuosavybę, ką teoriškai būtų sunku padaryti iš ginčo eliminavus pirmąjį 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sandorį.
5. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai turi viešąjį interesą, nes siekiama atgauti bankrutavusios įmonės turtą, kuris neteisėtai buvo pasisavintas susijusių asmenų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė D. P. prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. 2-1559-104/2011 tapačios, nes sutampa ginčo šalys. Tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė ne tik jai (atsakovei D. P.), bet ir UAB „Produktų pasaulis“, BUAB „Muzikos oazė“ nepaneigia ieškinių tapatumo. Ieškiniais ieškovė prašė pripažinti negaliojančia tą pačią 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sutampa ir ieškinių faktinis pagrindas.
2. Ginčo teisinė kvalifikacija yra byla nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje nurodytas ieškinio teisinis pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto.
Šalies argumentai
3. Ieškovė, teigdama, kad gina viešąjį interesą, negali pažeisti jos (atsakovės D. P.) teisių ir vėl reikšti tapataus ieškinio, nes tokiu būdu būtų pažeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 res judicata galia.
4. Civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 ieškovė buvo atstovaujama advokato, todėl privalėjo suprasti ieškinio atsisakymo teisines pasekmes. Atsisakiusi ieškinio, ieškovė pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje viena iš kaltinamųjų yra buvusi bendrovės „Lilonija“ direktorė L. T.. Minėtu civiliniu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš kaltinamųjų 400 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė atsisakė ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 dėl to, kad ginčo patalpos buvo perleistos UAB „Produktų pasaulis“ ir UAB „Muzikos oazė“.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi iš BUAB „Lilonija“ bankroto administratoriaus pareigų buvo atstatydinta UAB „Adsum“. Atsakovės manymu, buvęs ieškovės bankroto administratorius yra išnaudojęs bankrutavusios bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, todėl naujasis bankroto administratorius nusprendė dar kartą pateikti tapatų ieškinį, tikėdamasis atgauti ginčo patalpas ir jas pardavęs padengti administravimo išlaidų sąmatą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Muzikos oazė“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 pareikšti ieškiniai sutampa ne tik pagal šalis, reikalavimą, bet ir faktinį pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ieškiniui pagrįsti panaudotus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus galima vertinti tik kaip civilinės bylos Nr. 2-1559-104/2011 ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių papildymą.
2. Tai, kad skiriasi teisinis ieškinių pagrindas, neturi reikšmės, nes teisiškai kvalifikuoti ginčą yra teismo prerogatyva.
3. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, ieškovės pasirinktas restitucijos būdas nevertintinas, nes šį klausimą teismas spręstų ex officio net ir nesant tokio prašymo.
4. Ieškovė baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu siekia prisiteisti 400 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, reikalavimą grįsdama tuo, kad kaltinamieji išvaistė UAB „Lilonija“ didelės vertės turtą – ginčo patalpas nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje ieškovė prašo taikyti restituciją natūra. Taigi ieškovė siekia ne tik gauti iš, galbūt, kaltų asmenų žalos atlyginimą dėl ginčo patalpų perleidimo, bet ir pačias patalpas natūra. Dėl to, manytina, kad ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Produktų pasaulis“ prašo skundą atmesti. Atsakovė pažymi, kad reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ir/ar patikslintais faktais reiškia tapataus ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Šioje byloje sprendžiama dėl reikalavimų tapatumo kaip pagrindo pradėtai teisme bylai pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą nutraukti ir dėl šiuo klausimu priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai plėtoja bylų tapatumo kriterijų doktriną ir yra išaiškinęs, kad CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios ir bylą nutraukti. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas; sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys, tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013, 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl šioje civilinėje byloje apeliantės BUAB „Lilonija“ pareikšto reikalavimo atsakovei D. P. dėl 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia jau yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas nutraukti bylą dėl apeliantės atsisakymo nuo reikalavimo atsakovei D. P., todėl pakartotinis šio klausimo nagrinėjimas teisme nėra galimas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas konstatavo nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 pareikštų reikalavimų (ginčo šalių, ieškinių dalyko bei pagrindo) tapatumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apygardos teismo išvada nesutinka.
Analizuojant apeliantės šioje nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio ir užbaigtos civilinės bylos Nr. 2-1559-104/2011 ieškinio tapatumą dėl ieškinių pagrindo, nustatyta, kad užbaigtoje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovei D. P. dėl 2009 m. spalio 29 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, grąžinant BUAB „Lilonija“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o nesant tokios galimybės – priteisiant ginčo patalpų vertę atitinkantį piniginį ekvivalentą, actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu įrodinėjant visas būtinas sandorio negaliojimo sąlygas: bendrovė, sudarant ginčo sandorį buvo nemoki; jo (sandorio) sudaryti neprivalėjo; perleidžiant bendrovės patalpas buvo nepagrįstai sumažinta turto vertė; sandoriu pažeisti UAB „Lilonija“ kreditorių interesai; sandorio šalys buvo nesąžiningos ir kt. Taigi ieškiniu užbaigtoje byloje buvo siekiam apginti tariamai pažeistus kreditorių interesus, nurodant tokio pažeidimo faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje ginčo civilinėje byloje apeliantė ieškiniu atsakovėms D. P., UAB „Produktų pasaulis“ ir BUAB „Muzikos oazė“ ginčijo tą pačią 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei kitas sutartis kaip sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 ) ir kaip tariamus, sudarytus dėl akių, sandorius (CK 1.86 str.) grisdama materialinį teisinį reikalavimą individualizuojančiomis jį faktinėmis aplinkybėmis (juridiniais faktais). Nežiūrint to, kad kai kurie faktiniai duomenys sutampa su pirminio ieškinio duomenimis, tačiau naujas (ginčo ) ieškinio reikalavimas grindžiamas iš esmės visiškai skirtingais nei actio Pauliana faktiniais pagrindais, pateikiant faktinių duomenų visiškai kitą teisinį vertinimą – privataus juridinio asmens valdymo organo veiksmais, prieštaraujančiais juridinio asmens tikslams. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas, vienas iš įrodinėtinų elementų. Tai, kad nesąžiningumu buvo grindžiamas ir ieškinys actio Pauliana pagrindu, nedaro abiejų ieškinių tapačiais, nes ir vienu, ir kitu atveju paminėtą sąlygą įrodinėti privaloma. Paminėta, kad ginčo sandoris ginčijamas ir kaip tariamas, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, ieškovei grindžiant tokį reikalavimą faktines, materialinį teisinį reikalavimą grindžiančias, aplinkybes. Iš ginčo ieškinio turinio taip pat akivaizdu, kad ginčo sandorio neteisėtumas grindžiamas ir visiškai naujomis nei buvo nurodytos ieškinyje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 faktinėmis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis vėliau, nutraukus paminėtą bylą.
Ieškovas neprivalo nurodyti teisinių pagrindų, tik faktinius pagrindus, kuriuos kvalifikuoti – teismo pareiga, tačiau ginčo ieškinio faktinės aplinkybės akivaizdžiai nukreiptos į CK 1.82 ir 1.86 straipsniuose apibrėžtus sandorių negaliojimo pagrindus. Ar ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių šiems pagrindams pagrįsti pakanka, nustatys teismas nagrinėdamas bylą iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prieina išvadą, kad apeliantės ieškiniai (paduotas užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 ir nagrinėjamoje byloje) dėl ieškinio faktinio pagrindo, ginčijant 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nėra tapatūs, todėl byla CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu negalėjo būti nutraukta.
Atsakovės atsiliepimuose į skundą nepagrįstai teigia, kad tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimą dėl 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia apeliantė grindžia kitu nei civilinėje byloje Nr. 2-1559-104/2011 teisiniu pagrindu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą. Nors teisinė ginčo kvalifikacija yra teismo prerogatyva, tačiau nagrinėjamu atveju, siekdama ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82, 1.86 straipsnių pagrindais, apeliantė įrodinėja egzistuojant šių sandorių negaliojimo pagrindų taikymo kriterijus, kurie skiriasi sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) taikymo kriterijų.
Tai, kad baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamas kaltinamiesiems pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nepaneigia bankroto administratoriaus teisės nagrinėjamoje byloje ginčyti BUAB „Lilonija“ turto perleidimo sandorius. Baudžiamoji byla Nr. 1-73-321/2016 dar nėra išnagrinėta, ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas neišspręstas. Be to, BUAB „Lilonija“ valdymo organų veiksmų perleidžiant bendrovės turtą ginčijamas tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka sudaro didesnę galimybę administratoriui apginti bankrutavusios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
Pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, neteisingai įvertino ginčui reikšmingas ieškinių tapatumą pagrindžiančias (paneigiančias) faktines aplinkybes ir priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.