- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- I-5526-281/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03464-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinės ligonių kasos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Edmundas Rusinas, Liudvika Meškauskienė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui A. B. ir jo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovės Valstybinės ligonių kasos atstovei advokatei Liudvikai Meškauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. 2013-09-04 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus 2013-07-30 įsakymą Nr. 1P-130 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-11).
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda – griežtu papeikimu, skirtu už tai, kad pareiškėjas, būdamas asmeniškai atsakingas už jam pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą bei priimtus sprendimus, aplaidžiai atliko funkcijas, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., netinkamai vykdė teisėtumo principą ir esmines viešojo administravimo procedūras, pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas esą diskreditavo valstybės tarnybą. Ginčijamas įsakymas grindžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2013-07-17 rašte pateikta informacija, jame nenurodyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių išvadas. Pareiškėjui įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą nenurodytos datos, faktai, tokiu būdu apsunkinant pareiškėjo galimybę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Mano, kad Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojo, Klaipėdos vaikų ligoninės vadovės, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojo, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovės, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojo ir vyr. gydytojo pavaduotojo teiginiai, užfiksuoti 2013-07-15 posėdyje, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame posėdyje, apie jį nebuvo informuotas apskritai. Taigi tyrimas atliktas šališkai, nesilaikant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A502-1386/2008 yra pažymėjęs, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą aplinkybės turi būti ištirtos objektyviai ir visapusiškai, išklausant abi puses. Nei komisijos išvadoje, nei ginčijamame įsakyme nenurodyta, kokiu būdu pasireiškia pareiškėjo funkcijų nevykdymas, išskyrus tai, kad netinkamai atstovavo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą santykiuose su juridiniais asmenimis. Neaišku, apie kurių juridinių asmenų atstovavimą kalbama. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai laikėsi teisės aktų, gynė viešąjį interesą, o gydymo įstaigų vadovų nuomonė tėra subjektyvi pozicija, nepagrįsta faktais. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa gina viešąjį interesą, todėl atitinkamos institucijoms jos vardu buvo pateikti skundai dėl neteisėtų priemokų už suteiktas medicinos paslaugas. Kartu buvo pateikta informaciją patvirtinantys duomenys: pacientų skundai, patikrinimų išvados ir kt., taigi nepagrįstai teigiama, jog skundai grindžiami tik pareiškėjo nuomone. Mano, kad turi būti laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nuostatos, jog tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo, šiuo atveju tokia informacija gauta 2013-07-02, o komisija sudaryta tik 2013-07-11, praleidus minėtą terminą. Komisijos išvadoje nurodoma, kad sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pareiškėjui 2012-07-27 buvo skirta tarnybinė nuobauda. Vis dėlto šios nuobaudos galiojimas baigėsi 2013-07-27, todėl nėra pagrindo jos traktuoti kaip sunkinančios aplinkybės.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VLK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 22-26).
Nurodė, kad tyrimo metu VLK atstovai susitiko su Klaipėdos gydymo įstaigų vadovais ir kitais darbuotojais, susitikimo metu buvo išdėstytos aplinkybės dėl pareiškėjo darbo ir vadovavimo metodų, pateikti dokumentai. 2013-07-17 gautas Klaipėdos savivaldybės mero raštas, kartu buvo pridėtas ligoninės stebėtojų tarybos pirmininko 2013-07-16 raštas. Pažymi, kad komisija, siekdama sumažinti jau susidariusią konfliktinę situaciją, susitiko tik su įstaigų vadovais, o susitikimo protokolą pateikė pareiškėjui, kartu pridėti visi dokumentai, kuriais disponavo komisija. Taigi pareiškėjas turėjo visas galimybes realizuoti savo teises – teikti paaiškinimus, dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai leido komisijai daryti išvadą, kad egzistuoja bendravimo ir bendradarbiavimo problema, ši problema yra tęstinė ir tik blogėja. Dėl neįmanomo darbo su pareiškėju pasisako 6 stambiausių Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Į Klaipėdos miesto savivaldybę ne kartą kreipėsi šių įstaigų vadovai ir stebėtojų tarybos nariai dėl netinkamos pareiškėjo veiklos įstaigų atžvilgiu. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nuo 2009 m. iki 2013-07-15 netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 6 p. funkciją, neįgyvendino 4 p. nustatytų pareigybės tikslų, t. y. nesugebėjo tinkamai organizuoti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos ir neužtikrino jos funkcijų įgyvendinimo, netinkamai jai atstovavo, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7 p., leido susidaryti situacijai, kai dėl neįmanomo darbo pasisako šešių stambiausių Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, savivaldybės meras, tarybos narys ir stebėtojų tarybos pirmininkas. Pareiškėjas per aplaidumą netinkamai vykdė teisėtumo principą ir esmines viešojo administravimo procedūras, pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus, pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 p. įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
2013-07-02 Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė VLK 2013-07-01 Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos Respublikinės ligoninės, Palangos reabilitacijos ligoninės, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojų raštą, kuriame skundžiamasi pareiškėjo veikla ir darbu (2 t., b. l. 37-39).
2013-07-08 Sveikatos apsaugos ministerija persiuntė VLK minėtą 2013-07-01 raštą (2 t., b. l. 41).
2013-07-11 VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1K-162 sudaryta komisija tirti galimą pareiškėjo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – Klaipėdos TLK) direktoriaus, tarnybinį nusižengimą.
2013-07-15 buvo surengtas VLK susitikimas su Klaipėdos gydymo įstaigų atstovais, kurio metu svarstytas klausimas dėl 2013-07-01 rašto (2 t., b. l. 42-45).
2013-07-17 VLK raštu Nr. 4K-5588 informavo pareiškėją apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, pateikė 2013-07-01 raštą, 2013-07-15 posėdžio protokolą ir kitus dokumentus (1 t., b. l. 16-19). 2013-07-18 VLK raštu Nr. 4K-5599 informavo pareiškėją, kad tyrimo metu bus vadovaujamasi 2013-07-17 rašte pateikta informacija (1 t., b. l. 140).
2013-07-22 VLK gautas Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. Grubliausko 2013-07-17 raštas Nr. R2-2394, kuriuo informuojama apie Klaipėdos savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl pareiškėjo veiklos, prašoma spręsti dėl jo atitikimo užimamoms pareigoms (2 t., b. l. 46-50).
2013-07-24 Klaipėdos TLK Stebėtojų taryba priėmė nutarimą dėl pareiškėjui pareikštų įtarimų – pritarti ir palaikyti pareiškėjo nuomonę, neįžvelgiant jo veikloje tarnybinio nusižengimo požymių (1 t., b. l. 174).
2013-07-24 Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos m. filialo pirmininkas pareiškime nurodė nepritariantis, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažymėjo, kad Klaipėdos miesto mero nuomonė dėl pareiškėjo veiklos yra neparemta faktiniais duomenimis (1 t., b. l. 175).
2013-07-26 pareiškėjas pateikė VLK paaiškinimą (2 t., b. l. 51, 1 t., b. l. 99-108).
2013-07-26 VLK tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija parengė išvadą Nr. 3P-12, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas Klaipėdos TLK direktoriumi ir vykdydamas jam pavestas funkcijas, per laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013-07-15 savo elgesiu diskreditavo valstybės tarnybą ir šiurkščiai pažeidė valstybės tarnybos ir kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių aktų nuostatas, taip pat šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms bei etikos principams:
1) netinkamai (aplaidžiai) organizuodamas Klaipėdos TLK veiklą, neužtikrino tinkamo TLK funkcijų vykdymo ir netinkamai vykdė Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 6 p. numatytą funkciją, neįgyvendino pareigybės aprašymo 4 p. nustatytų tikslų;
2) neįgyvendino pareigybės aprašymo 4 p. nustatyto tikslo, t. y. netinkamai atstovavo Klaipėdos TLK santykiuose su kitais juridiniais asmenimis. Be to, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7 p. nustatytą funkciją – leido susidaryti situacijai, kai dėl neįmanomo darbo su juo pasisako šešių stambiausių Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir savivaldybės tarybos narys;
3) netinkamai vykdė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą teisėtumo principą ir esmines viešojo administravimo procedūras, Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus ir 15 str. 1 d. 1 p. bei 4 p.;
4) pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 p. įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.
Komisija išvadoje siūlo pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, atsižvelgti į tai, kad aprašytas nusižengimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 1 ir 10 p. laikomas šiurkščiu, ir skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą arba atleisti iš pareigų (2 t., b. l. 28-36).
2013-07-27 VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1P-130, remiantis komisijos 2013-07-26 išvada, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 3 p., 30 str., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 p., pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (1 t., b. l. 13-15).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl 2013-07-27 VLK direktoriaus įsakymo Nr. 1P-130, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja 1999 m. liepos 8 d. Valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316.
P. V. tarnybos įstatymo 2 str. 12 d., tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. P. V. tarnybos įstatymo 29 str. 2 ir 3 d., atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 (toliau – Taisyklės), 14.1 p. nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.
Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjui ginčijamu įsakymu paskirta už Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto teisėtumo principo, Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. bei 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. pažeidimus.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtina pagrindinius valstybės tarnautojų etikos principus: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir pavyzdingumo.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, būdamas Klaipėdos TLK direktoriumi, netinkamai (aplaidžiai) vykdė Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto VLK direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 21-K, 6 ir 7 p. nustatytas funkcijas, dėl savo aplaidumo neįgyvendino šio pareigybės aprašymo 4 p. nustatytų tikslų.
Pareiškėjas, eidamas Klaipėdos VLK direktoriaus pareigas, tiesiogiai vadovaujasi įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, vykdo Pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas. Pareigybės aprašymo 4 p. nustatyta, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti Klaipėdos TLK veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų TLK funkcijų vykdymą, atstovauti TLK santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Pareigybės aprašymo 6 p. numatyta, kad Klaipėdos TLK direktorius organizuoja TLK veiklą ir atsako už jos rezultatus, užtikrina nustatytų TLK funkcijų vykdymą. Pareigybės aprašymo 7 p. įtvirtinta, kad Klaipėdos TLK direktorius atstovauja TLK santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos Respublikinės ligoninės, Palangos reabilitacijos ligoninės, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojai 2013-07-01 VLK parengė bendrą raštą, kuriame skundžiamasi pareiškėjo veikla ir darbu (2 t., b. l. 37-39). Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2013-07-17 raštu informavo VLK apie Klaipėdos savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl pareiškėjo veiklos, prašė spręsti dėl jo atitikimo užimamoms pareigoms (2 t., b. l. 46-50). 2013-07-15 VLK organizavo susitikimą su 2013-07-01 raštą rengusių sveikatos priežiūros įstaigų atstovais, kuriame nagrinėtas pareiškėjo elgesys (1 t., b. l. 126-129). Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas kaltinamas iš esmės tuo, kad tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir Klaipėdos TLK nevyksta efektyvus bendradarbiavimas, konstruktyvus dialogas, kuriama įtampa, nuolat vyksta konfliktai. Kita vertus, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada ir atitinkamai įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, grindžiama iš esmės tuo, kad pareiškėjas savo elgesiu sukūrė situaciją, kai nevyksta dalykinis bendradarbiavimas su regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, nuolat vyksta teisminiai ginčai, iškilę klausimai ir pateikti prašymai nesprendžiami konstruktyviai. Kaip minėta, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Teismo vertinimu, išvadoje pateikiami argumentai, jog regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigos priverstos įvairius klausimus spręsti per VLK, bet ne tiesiogiai per Klaipėdos TLK, tai, kad kai kurių įstaigų prašymų sprendimas užtruko arba tai, jog pareiškėjas, kaip Klaipėdos TLK direktorius, teikė daug skundų įvairioms institucijoms, neįrodo jokių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Viena iš gydymo įstaigų nurodė, kad kuriami barjerai ligoninės tinkamai veiklai, kadangi ligoniai nukreipiami į privačias įstaigas, šį teiginį esą patvirtina pateiktas išrašas iš gydytojų pasitarimo protokolo (2 t., b. l. 70). Teismas sutinka su pareiškėju, jog vien šis išrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, ši informacija nėra kitur fiksuota, negauta pacientų nusiskundimų, taigi minėto dokumento turinys neleidžia daryti objektyvios išvados dėl privačių gydymo įstaigų protegavimo. Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų teigimu, Klaipėdos TLK darbo organizavimo trūkumą parodo ta aplinkybė, jog nuolat išlaikomi laikinai pareigas turintys eiti direktoriaus pavaduotojai arba jų iš viso nėra. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos TLK struktūra numato vieną direktoriaus pavaduotojo pareigybę, o ją užimantis asmuo šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remtasi pareiškėjui skiriant nuobaudą, ši aplinkybė neanalizuojama ir jos pagrindu išvadų nedaroma, dėl to teismas šiuo klausimu taip pat nepasisako, nes tai nėra susiję su ginčo dalyku. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pabrėžiama, jog pareiškėjo pažeidimus yra konstatavę ir Lietuvos vyriausiasis, ir Klaipėdos apygardos administraciniai teismai. Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad minėti teismų sprendimai buvo priimti dėl Klaipėdos TLK atsisakymo sudaryti ar papildyti tam tikromis paslaugomis sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje išvadoje nepateikiami jokie argumentai, susiję su minėtomis aplinkybėmis. Be to, nustatyta, kad pareiškėjui už nepagrįstą atsisakymą atlikti minėtus veiksmus, o būtent dėl nepagrįstų sprendimų, kuriais atsisakyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Klaipėdos TLK 2009-2010 metų sutartis papildyti psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis bei nevykdė jo kompetencijai priskirtų paminėtų funkcijų ir nesprendė problemų, kurios sietinos su nurodytų teismų procesinių dokumentų vykdymu, 2012 m. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-4118-331/2012). Tuo tarpu šioje byloje ginčas dėl sutarčių sudarymo/nesudarymo apskritai nekeliamas. Teismo nuomone, vien tai, kad pareiškėjo darbu nepatenkinti šešių stambiausių Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai ar savivaldybės meras, negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Iš išvados turinio negalima spręsti, kokiu būdu pareiškėjas pažeidė valstybės tarnybos principus, kokiais konkrečiais veiksmais jis išreiškė nepagarbą žmogui ir pagrindinėms jo teisėms bei laisvėms, nemotyvuota, kokie pareiškėjo konkretūs veiksmai buvo priešingi Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams, išvadoje įvardyti pažeidimų padarymo faktai, tačiau nenurodyti pareiškėjo veiksmai, priešingi teisei, nesusieti jo veiksmai su teisės normomis, kurių pagrindu būtų pagrįstas pareiškėjo veikimo ar neveikimo neteisėtumas. Išvadoje pateikiami kaltinimai, teismo vertinimu, yra dviprasmiški, formuluojami neaiškiai ir netiksliai, dėl to iš esmės užkertamas kelias pareiškėjui gintis nuo reiškiamų kaltinimų ir žinoti, už kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus jis yra baudžiamas.
Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas praleidus nustatytą 5 darbo dienų terminą, o nuobauda paskirta praėjus 6 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės), 3 p. nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Nustatyta, kad 2013-07-02 Klaipėdos universitetinė ligoninė faksu VLK atsiuntė 2013-07-01 Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų parengtą raštą (2 t., b. l. 37-39), o 2013-07-08 minėtą raštą VLK persiuntė Sveikatos apsaugos ministerija (2 t., b. l. 41). Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta 2013-07-11 VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1K-162. Pareiškėjo teigimu, 5 darbo dienų terminas skaičiuotinas nuo 2013-07-02. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, jo VI skyriuje, 1.2.2.3 punkte konstatuota, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį nusižengimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių teismų praktika Nr. 9. Vilnius, 2006, p. 332). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados (ten pat, p. 348). Nagrinėjamu atveju 2013-07-02 informacija gauta faksu iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, o 2013-07-08 kreipėsi Sveikatos apsaugos ministerija su nurodymu spręsti klausimą, tačiau vertinant, kad terminas vis dėlto praleistas, praleidimo trukmė yra nežymi (2 dienos), todėl vien ta aplinkybė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2013-07-11, negalėtų būti pagrindu nepagrįstai išvadai priimti.
Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Pažymėtina, kad pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai yra tęstinio pobūdžio, nes pareiškėjas kaltinamas netinkamu pareigybėje nustatytų funkcijų atlikimu, tikslų įgyvendinimu per visą laikotarpį, kol pareiškėjas užėmė Klaipėdos TLK direktoriaus pareigas. Tačiau, kaip minėta, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neįvardijami konkretūs pareiškėjo priešingi teisei veiksmai ar neveikimas, kaltinimai formuluojami abstrakčiai, apsiribojant kitų asmenų (Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų) nuomone dėl pareiškėjo, jų manymu, netinkamo elgesio, todėl negalima spręsti, koks konkretus pažeidimas laikytinas atskaitiniu, nuo kurio skaičiuotinas imperatyvus 6 mėnesių laikotarpis tarnybinei nuobaudai paskirti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą buvo pažeistos tiek materialinės teisės normos, tiek pagrindinės procedūros ir taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei įsakymo dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumą.
Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtų išlaidų dydžio iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepagrindė, todėl prašymas nenagrinėjamas.
Pareiškėjui 2013-11-14 raštu išaiškinta, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus sprendžiamas įsiteisėjus sprendimui šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013-07-30 įsakymą Nr. 1P-130.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.