Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-287-259/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
2A-287-259/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01893-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
N. P., G. A.
Atsakovas
UAB „Tamro“
Civilinė byla Nr. 2A-287-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01893-2012-6
Procesinio dokumento kategorija 35.4; 35.3.6; 121.21; 128.2(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų N. P. bei G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4751-199/2012 pagal ieškovų N. P. bei G. A. ieškinį atsakovei UAB „Tamro“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 9 950 Lt skolą už suteiktus autorinius darbus, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai autorinių darbų atlikimo teisiniai santykiai. Per nurodytą laikotarpį tarp šalių buvo pasirašytos 27 autorinės sutartys. Pagal šalių susitarimą ir nusistovėjusią tarpusavio praktiką atsakovės darbuotojai elektroniniu paštu arba telefonu teikdavo ieškovams rinkodaros srities užsakymus. Ieškovams atlikus užsakymus, jų rezultatai būdavo perduodami atsakovei. Paskutinę autorinę sutartį šalys sudarė 2011-06-01. Atsiskaičiusi pagal šią sutartį, atsakovė ir toliau teikė ieškovams užsakymus elektroniniu paštu ir telefonu, o ieškovai juos įvykdė, ketindami autorinę sutartį sudaryti vėliau. Už atliktus darbus už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėn. iki lapkričio mėn. už atliktus darbus atsakovė liko skolinga ieškovams 9 950 Lt. Ši suma susideda už 28 įvykdytus atsakovės užsakymus, šiems darbams skiriant 21 vykdymo valandą ir 11,5 techninių valandų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis 5 364 Lt už atliktus darbus, 900 Lt už advokatų teisinę pagalbą ir 160,99 Lt žyminio mokesčio, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei 24,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog tarp šalių buvo sudarytos autorinės sutartys: 2009-05-01 Nr. S11-49, 2009-06-01 Nr. S06-122, 2009-07-01 Nr. S06-124, 2010-01-04 Nr. S06-144, 2010-08-02 Nr. S06-173, 2010-12-01 Nr. S06-202, 2011-04-01 Nr. S06-212, 2011-05-02 Nr. S06-215, 2011-06-01 Nr. S06-220, darbų priėmimo-perdavimo aktai 2011-07-01 Nr. S06-220, 2009-08-01, 2009-06-01 Nr. S11-49, 2010-12-31 Nr. S06-202, 2011-05-02 Nr. S06-212, 2011-06-01 Nr. S06-215, 2009-07-01 Nr. S06-12, 2010-01-31 Nr. S06-144, 2010-08-02 Nr.S06-173, kurių objektais numatyti konkretūs autoriniai kūriniai sutartyse nurodytomis temomis, kiekvienoje sutartyje numatytas konkretus apmokėjimas už sutartyje numatytus darbus. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę autorinių darbų atlikimo santykiai. Teismas nurodė, jog savo reikalavimui pagrįsti ieškovai pateikė tik elektroninio susirašinėjimo medžiagą bei 2011-12-16 pretenziją, kurioje ieškovai nurodė, kad paskutinė sudaryta autorinė sutartis buvo 2011 birželio 1 d., tačiau ieškovai ir toliau vykdė atsakovės užsakymus. Atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, teismas nustatė, jog ieškovai atliko atsakovei darbus pagal užsakymus, tačiau dalies darbų atsakovė nepriėmė, kadangi kai kurie jų buvo atlikti nekokybiškai, atsakovė priėmė tik darbus, kurių bendra atlikimo vertė yra 5 364 Lt. Dėl šių darbų atsakovė pretenzijų neturėjo. Teismas nustatė, jog atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, kuriame nurodyta atlikta darbų vertė 9 950 Lt, projekto vadove nurodyta G. A., užsakovais – atsakovės darbuotojai. Atsakovė neigė vėliau sudariusi autorines sutartis su ieškovais, pažymėjo, jog su G. A. aplamai jokios sutartys nebuvo sudarytos. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, šalių susirašinėjimo medžiagą, liudytojos R. B. parodymus, darė išvadą, jog darbai buvo atlikti, o UAB „Tamro“ direktorius sutiko tik su dalimi darbų, kurių vertė 5 364 Lt. Teismas pažymėjo, jog likusi darbų apimtis, kurios nepripažino atsakovė, buvo atlikta ieškovams nepasirašius sutarties, todėl laikė, kad šiuos darbus ieškovai atliko savo rizika. Remdamasis tuo, teismas atmetė ieškinio dalį dėl likusios skolos dalies priteisimo. Teismas atmetė ieškovų prašymą priteisti 5 proc. procesines palūkanas, kadangi laikė, kad teismas ieškinį tenkina tik dėl pripažintų atsakovės raštu 2012-01-15 atliktų darbų, nors ieškovai reikalavo visos sumos, po bylos iškėlimo teisme ieškovai vengė baigti bylą taikos sutartimi. Teismas iš dalies tenkino ieškovų reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė ieškovams 900 Lt šių išlaidų, remdamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo. Teismas nurodė, jog ieškovų reikalaujamos priteisti išlaidos už advokatų susipažinimą su byla yra nepagrįstos, nenumatytos Rekomendacijose, ieškovai pateikė sąskaitas, kuriose yra paskaičiuotas PVM, tačiau nepateikė duomenų, kad yra PVM mokėtojai, ieškovų atstovės G. G. užimtumas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose buvo tik po 45 min, o advokato T. Z. - ne daugiau kaip po 2 val., ieškovai vengė baigti bylą taikai, keitė advokatus. Teismas priteisė valstybei tik iš ieškovų išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, atsižvelgdamas į ieškovų netinkamą procesinį elgesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės 9 950 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas; priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismui nustačius, jog visi ieškovų nurodyti darbai buvo atlikti, teismas nepagrįstai nepriteisė likusios ieškovų prašomos priteisti skolos dalies. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog dalį darbų ieškovai atliko savo rizika. Laikytina, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta, tačiau tai nebuvo įforminta raštu. Rašytinės formos nesilaikymas nedaro tokio sandorio negaliojančiu. Iš atliktų darbų pobūdžio matyti, kad šalis siejo mišrūs teisiniai santykiai, t.y. buvo atliekami tiek autoriniai darbai, tiek teikiamos atlygintinos paslaugos. Darydamas išvadą, kad buvo atlikti tik autoriniai darbai, teismas turėjo tai pagrįsti. Nors Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 42 str. 1 d. nurodyta, kad autorinės sutartys sudaromos raštu, tačiau CK neįtvirtinta norma, kad rašytinės formos nesilaikymas autorinę sutartį daro negaliojančią. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai CK apskritai nekelia jokių sutarties formos reikalavimų. Be to, tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad sutartis buvo sudaroma tik po darbų atlikimo;Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė priėmė tik darbus, kurių vertė 5 364 Lt, o likusių darbų nepriėmė ir jais nesinaudojo. Nei atsakovės direktorius, nei atsakovės darbuotojai niekada neinformavo ieškovų, kad jų teikiamų darbų ir paslaugų atsakovei nebereikia. Priešingai, net po 2011-07-01 atsakovės darbuotojai teikė ieškovams užsakymus. Atsakovė neteikė jokių pretenzijų ieškovams dėl darbų kokybės, atsakovės direktorius pretenzijas pareiškė tik 2012-01-15, kai atsakovei buvo išsiųsta oficiali pretenzija dėl skolos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai darbus atliko netinkamai. Atsakovė priėmė visus ieškovų atliktus darbus, o tai, kad dalis darbų atsakovės nebuvo panaudota jos veikloje, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už faktiškai užsakytus, atliktus ir priimtus darbus;Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovams procesinių palūkanų, kadangi atsakovei neatsiskaičius laiku už darbus, ji privalo sumokėti palūkanas už naudojimąsi ieškovų lėšomis. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovai turėjo atsisakyti dalies atlygio už darbus, kuo pasireiškė atsakovės atsisakymas sudaryti taikos sutartį.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams tik dalį bylinėjimosi išlaidų, kadangi pagal Rekomendacijų 10 punkto prasmę yra galima priteisti bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su bylos medžiaga, aplinkybė, kad ieškovai nėra PVM mokėtojai, nesudaro pagrindo mažinti priteistinų išlaidų, byla buvo pakankamai sudėtinga, byloje buvo aiškinamos ATGTĮ nuostatos, ieškovai turėjo teisę byloje pakeisti atstovą, atsisakymas sudaryti taikos sutartį negali būti laikomas netinkamu procesiniu elgesiu;Teismas nepagrįstai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė valstybei tik iš ieškovų, kadangi teismas dalį ieškovų ieškinio tenkino.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinė skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

ATGTĮ 42 str. nustato, jog autorinės sutartys gali būti sudarytos tik raštu, išskyrus įstatymo aptartas išimtis. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų įstatymo nustatyta forma, dėl ko autorinė sutartis laikytina nesudaryta ir atitinkamai sutartiniai santykiai nėra susiklostę. Ieškovų pateikta medžiaga, liudytojų parodymai nepatvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečių autorinių darbų. Ieškovų pateiktame darbų perdavimo – priėmimo akte, kurio atsakovė nėra pasirašiusi, nurodyta, kad vykdytojai yra ne ieškovai, o „Bcom“;2016-01-15 atsakovės vadovo laiškas, kuris buvo teiktas atsakant į ieškovų pretenzijas bei siekiant taikaus ginčo išsprendimo, negalėtų būti laikytinas darbų už 5 364 Lt sumą priėmimo faktą bei pareigą atsakovei mokėti atitinkamą sumą grindžiančiu dokumentu. Byloje esanti informacija patvirtina, jog šalių santykius reglamentavo sudarytos autorinės sutartys, o ne nusistovėjusi bendradarbiavimo praktika, kaip teigia ieškovai;Teismas nenustatė, kad būtų praleistas piniginės prievolės vykdymas, todėl pagrįstai nepriteisė ieškovams iš atsakovų procesinių palūkanų. Be to, procesinės palūkanos priteisiamos ne visais atvejais, net nustačius aplinkybes, kada jos yra priteistinos. Be to, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad ieškovai byloje vengė sudaryti taikos sutartį;Teismų praktikoje formuojama nuostata, jog byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos už susipažinimą bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Bylos medžiagos kiekis nėra lemiamas veiksnys įtakojantis ar tam tikra byla priskirtina prie sudėtingų. Ieškovų procesinis elgesys buvo netinkamas, ieškovai keitė advokatus, nesutiko ginčo spręsti taikiai;Teismas, priteisdamas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi teisę nukrypti nuo CPK 93 str. nuostatų, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai nenorėjo ginčo baigti taikiai, byloje keitėsi ieškovų advokatai, kad nepadėjo bylos išspręsti kaip įmanoma greičiau, tai įtakojo procesinių dokumentų įteikimo bei kitų išlaidų susidarymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje ieškovai kelia klausimą dėl ATGTĮ nuostatų taikymo ginčo santykiui bei atsakovės prievolės atsiskaityti už ieškovų atliktus autorinius darbus.

Kaip matyti, ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 9 950 Lt už autorinius darbus, kurie buvo atlikti laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki lapkričio mėn. Kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas bei neginčijo patys ieškovai, paskutinė autorinė sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2011-06-01. Iš byloje esančių autorinių sutarčių 2009-05-01 Nr. S11-49, 2009-06-01 Nr. S06-122, 2009-07-01 Nr. S06-124, 2010-01-04 Nr. S06-144, 2010-08-02 Nr. S06-173, 2010-12-01 Nr. S06-202, 2011-04-01 Nr. S06-212, 2011-05-02 Nr. S06-215, 2011-06-01 Nr. S06-220 matyti, jog šiose sutartyse objektais numatyti konkretūs autoriniai kūriniai sutartyse nurodytomis temomis, kiekvienoje sutartyje numatytas konkretus apmokėjimas už sutartyje numatytus darbus. Ieškinyje ieškovai nurodė, jog už atliktus darbus pagal aukščiau paminėtas autorines sutartis atsakovė atsiskaitė (ieškinio 1.7 p.), tačiau pasikliaudami nusistovėjusia bendradarbiavimo praktika, ieškovai toliau vykdė atsakovės užsakymus, perduotus elektroniniu paštu ar telefonu. Ieškovai savo ieškinį grindžia tuo, jog jų nurodomu laikotarpiu, t.y. nuo 2011 m. liepos mėn. iki lapkričio mėn., jie ir toliau atliko įvairius atsakovės užsakytus darbus, kaip antai kasdienės konsultacijos, rinkos stebėjimas, reklaminių ar informacinių bei kitų tekstų rengimas, šūkių kūrimas, pastabų ar pasiūlymų atsakovės reklaminiams lankstinukams, reklamjuostėms, mėnesiniams leidiniams, organizuojamiems konkursams, ar kitokio pobūdžio žiniasklaidoje platinamoms reklamos priemonėms teikimas. Ieškovai šiuos darbus įvardija kaip autorinius kūrinius, pastabas, pasiūlymus (ieškinio 1.2 p.). Ieškovai teigia, kad jie įsipareigojimus iš esmės įvykdė ir darbus perdavė atsakovei.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių teisinius santykius, konstatavo, jog tarp šalių susiklostė autorinių darbų atlikimo santykiai. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą, autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Pagal to paties straipsnio 2 d. 12 punktą, autorių teisių objektais gali būti ir kiti, tiesiogiai šioje teisės normoje neįvardinti kūriniai. Byloje nustatyta, jog laikotarpiu, už kurį ieškovai prašo priteisti skolą už autorinių kūrinių kūrybą, tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis, nors rašytinė autorinės sutarties forma imperatyviai yra įtvirtinta ATGTĮ. Analizuojant šalių bendradarbiavimą iki ir po byloje esančių autorinių sutarčių sudarymo, matyti, kad visą laikotarpį, kai ieškovams buvo teikiami užsakymai elektroniniu paštu ar telefonu, ieškovai privalėjo sukurti ne konkretų vientisą kūrinį, o bet kokius kūrinius ar paslaugas, kuriuos jiems pateikdavo užsakovas. Pažymėtina, jog autorinėms kūrinio užsakymo sutartims būdingas laikinumas ir vienkartiškumas. Kaip minėta, nesant sutarties, tarp šalių nesusiklostė ir kūrinio atskirų dalių kontrolės, atsiskaitymo mechanizmas, nebuvo nustatyti kūrinio sukūrimo darbų atlikimo terminai ir pan. Taip pat nebuvo įvardintas ir konkretus užsakomas kūrinys. Ieškovai, atlikdami darbus vadovavosi tik tarp šalių susiklosčiusia bendradarbiavimo praktika. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų analizė leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovų darbai, atlikti užsakant juos elektroniniu paštu ar telefonu ir neturint ATGTĮ 4 str. 1 d. autorių teisių objektų požymių, gali būti laikomi autoriniais kūriniais tik pačia plačiausia, buityje ar kalboje vartojama prasme, tačiau ne pagal ATGTĮ nuostatas ir nustatytus kūriniui kriterijus. Todėl pirmosios instancijos nustatyta aplinkybė, kad tarp šalių susiklostė autorinių darbų atlikimo santykiai, laikytina nepagrįsta. Šalių teisiniai santykiai savo esme labiau atitinka atlygintinių paslaugų teikimo sutarties (CK 6.716 str.) bei darbų rangos sutarties (6.644 str.) sampratą, pagal kurią klientui teikiamos intelektinės arba nematerialaus pobūdžio paslaugos (atliekami veiksmai, vykdoma veikla), nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu.

Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotą bendrąją įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip jau minėta šioje byloje, ieškovai atsakovei pareikštą reikalavimą kildino būtent iš autorinių teisinių santykių. Tačiau tokių santykių egzistavimo šiuo atveju nenustatyta. Teismui taikant ir aiškinant aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dalį ieškinio dėl 5 364 Lt sumos priteisimo išsprendė iš esmės teisingai, nors ir netinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atsakovei neginčijant šios sumos priteisimo pagrįstumo ir jos dydžio, Kauno apygardos teismas plačiau šioje reikalavimo dalyje nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovų nurodytas ieškinio pagrindas neatitinka šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmės, tik konstatuoja, jog šiuo pagrindu ieškovų reikalavimai yra atmestini. Nors pirmosios instancijos teismas dalies ieškovų reikalavimų dėl skolos priteisimo atmetimą grindė kitais, nei apeliacinės instancijos teismo nurodytais, argumentais, tačiau atsakovei sutinkant su priteista 5 364 Lt suma, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šią sumą, byloje keliamą materialinį reikalavimą išsprendė iš esmės teisingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Br. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.). Todėl teismas, spręsdamas teisminį ginčą, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes savo iniciatyva taiko reikiamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija ,,Baltupiai”, bylos Nr. 3K-3-725/2001, 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Gamra” v. S. K., bylos Nr. 3K-3-1446/2002 ir kt.).

Iš šalių tarpusavio bendradarbiavimo santykių turinio matyti, kad šie santykiai turi paslaugų ir rangos sutarčių vykdymo bruožų. Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) (audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ieškovų reikalavimo priteisti 9 950 Lt skolą, Kauno apygardos teismas nustatė, kad šalys bendradarbiavo ir veikė tokiu būdu, kad jų veiksmai atitiko atlygintinų paslaugų teikimo bei rangos darbų atlikimo santykius, kuriuos reglamentuoja LR CK 6.644 str. ir 6.716 str. nuostatos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo

Byloje ieškovai teigia, jog ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki lapkričio mėn. vykdė atsakovės pavestas užduotis, kurias atsakovės darbuotojai pateikdavo telefonu arba elektroniniu paštu. Ieškovai nurodo, jog tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nepaneigia aplinkybės, kad darbai buvo atlikti ir kad ieškovai tęsė sutartinius santykius. Su tokiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog CK 6.719 str. nustato, jog prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų tiekėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateikto šalių susirašinėjimo medžiagą, konstatuoja, jog iš šios medžiagos negalima daryti išvados, jog ieškovė įvykdė savo prievoles nustatytas CK 6.719 straipsnyje. Iš šių duomenų matyti, kad jis vyko tarp ieškovų ir atsakovės darbuotojų, ieškovai šiais raštais klausė atsakovės darbuotojų, ar šalys tęs darbus, sprendė atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus klausimus (t. 1, b. l. 11-19). Pažymėtina, kad nei vienas iš paminėtų įrodymų nepatvirtina ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovė ir pasibaigus autorinių sutarčių galiojimo laikui, teikė ieškovams užsakymus darbams ir paslaugoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad atsakovė savo iniciatyva, gavusi visą informaciją apie siūlomus atlikti darbus ir suteikti paslaugas, šiuos darbus užsakė atlikti. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis atsakovės darbuotojo atsakymas į ieškovų paklausimą, kuriame pažymima, kad jokių darbų atsakovė už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. spalio mėn. nėra gavusi (t. 1, b. l. 17). Be to, pagrįsta laikytina ir atsakovės išsakyta pozicija, kad aplinkybė, kad ieškovai susirašinėjo su atsakovės darbuotojais nereiškė, jog atsakovė prisiėmė kokius nors įsipareigojimus. Šiuo atveju, darytina išvada, kad asmenys, bendravę su ieškovais, ruošę, derinę bei aptarę sutarčių projektus ir atliktinus darbus, negali būti tapatinami ir laikytini asmenimis, kurie turėjo teisę sudarinėti sutartis atsakovės vardu.

Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą 9 950 Lt sumai. Kaip matyti iš ieškovų 2011-12-16 pretenzijos (t. 1, b. l. 20-22), ieškovai šioje pretenzijoje nurodė, jog jų atlikti atsakovei darbai truko 21 valandą bei 11,50 techninių valandų, o bendra įsiskolinimo suma buvo apskaičiuota pagal valandinių įkainių sistemą. Pažymėtina, jog patys ieškovai tiek ieškinyje, tiek pretenzijoje nurodė, kad šalys savo teisinius santykius formindavo autorinėmis sutartimis, kuriose fiksuojami užsakymų pavedimai ir atsiskaitymai už jų atlikimą. Autorinės sutartys buvo pasirašinėjamos tokia tvarka, kad autoriams išmokamas autorinis atlyginimas neviršytų 3 853 Lt. Nagrinėjamu gi atveju, laikytina, kad ieškovai nesilaikė šalių bendradarbiavimui įprastų taisyklių ir pretenziją reiškė jau 9 950 Lt sumai. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad teismas galėtų įvertinti kaip ieškovai skaičiavo ir kuo grindė skolos dydžio skaičiavimą. Ieškovų pateikta lentelė (t. 1, b. l. 31-32), nepaaiškina nei kaip buvo skaičiuojama darbų trukmė, nei koks darbas kiek kainavo, koks buvo valandinio darbo įkainis. Be to, kaip matyti, ši lentelė nurodo, jog darbai buvo atlikti 2009 m. liepos mėn., tuo tarpu skola, kurią ieškovai prašo priteisti, galimai susidarė visai kitu laikotarpiu. Ieškovai savo ieškinį grindė taip pat ir kitu rašytiniu įrodymu – Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu (t. 1, b. l. 33-36). Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis dokumentas nei vienos iš šalių nėra pasirašytas, tai patvirtina faktą, jog toks dokumentas atsakovės apskaitoje galimai visai neegzistavo. Šia aplinkybe atsakovė grindė ir savo atsiliepimą į apeliacinį skundą. Be to, kaip matyti, Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodoma, kad jis yra sudarytas tarp vykdytojo „Bcom“ ir UAB „Tamro“. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų veikę per įmonę „Bcom“, jokių duomenų apie tokio asmens dalyvavimą ginče nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šis dokumentas taip pat neįrodo ieškovų nurodytų faktų apie atliktus darbus ir jų perdavimą atsakovei. Lietuvos Respublikos CPK 78 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovai nesilaikė atliktų darbų priėmimo – perdavimo tvarkos, nustatytos CK 6.662 str. 6.724 str., kas neleidžia daryti išvados, kad atsakovė darbus priėmė ir įgijo prievolę už juos atsiskaityti. Taip pat ieškovai nepagrindė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas ieškovų apeliacinio skundo dalį dėl likusios skolos priteisimo iš atsakovės atmeta kaip neįrodytą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priteisti ieškovams procesines palūkanas grindė tuo, jog teismas ieškinį tenkino tik dėl atsakovės raštu 2012-01-15 pripažintų atliktų darbų, nors ieškovai reikalavo visos sumos, po bylos iškėlimo teisme ieškovai vengė baigti bylą taikos sutartimi. CK 6.37 str. įtvirtinta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. CK 6.37 str. nustatytos palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, o jų dydis nustatytas CK 6.210 str. Šios palūkanos, vadinamos ,,procesinėmis”, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš esmės CK 6.210 str. nurodytos palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t.y. pinigus laikant neteisėtai, nes baigėsi terminas sumokėti visą paskolą arba tam tikrą jos dalį. Jos paprastai yra atlyginamos visada, nustačius faktą, kad skolininkas pažeidė prievolę sumokėti atitinkamas pinigų sumas. Pažymėtina, jog būtent taip paminėtas materialinės teisės normas analogiškose bylose, kuriose buvo sprendžiami sutartinių ir procesinių palūkanų priteisimo klausimai, aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2003-09-18 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-751/2003, 2005-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-572/2005). Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovams negali būti priteista 5 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neteisingai išaiškino bei pritaikė CK 6.37 ir 6.210 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir dėl to padarė neteisingą išvadą. Byloje nustatyta, jog atsakovė pripažino dalį savo skolos ieškovams. Teismas, priteisdamas ieškovams 5 364 Lt sumą, t. y. konstatuodamas, jog atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, turėjo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.37 ir 6.210 str. nuostatoms. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir ieškovams priteistinos iš atsakovės 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 4 754,83 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 4). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų prašymą tenkino iš dalies ir priteisė tik 900 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog pagal Rekomendacijų 10 punkto prasmę yra galima priteisti bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su bylos medžiaga, aplinkybė, kad ieškovai nėra PVM mokėtojai, nesudaro pagrindo mažinti priteistinų išlaidų, byla buvo pakankamai sudėtinga, byloje buvo aiškinamos ATGTĮ nuostatos, ieškovai turėjo teisę byloje pakeisti atstovą, atsisakymas sudaryti taikos sutartį negali būti laikomas netinkamu procesiniu elgesiu. Šiuos ieškovų argumentus teismas laiko iš dalies pagrįstais. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008). Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 4 754,83 Lt bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 4-16). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai byloje keitė atstovus, jų turėjo du, atstovai byloje surašė 4 procesinius dokumentus bei dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 3 val. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovų atstovui sumokėtos išlaidos iš esmės viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylinėjimosi išlaidas galima būtų mažinti atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nesutiko sudaryti byloje taikos sutarties, ar kad ieškovai keitė byloje atstovą. Tiek teisė turėti ieškovams tinkamą atstovą, tiek sudaryti taikos sutartį išimtinai priklauso nuo ieškovų pozicijos, dėl to bylinėjimosi išlaidų priteisimas negalėtų būti siejamas su šiomis aplinkybėmis. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino 54 proc. ieškovų pareikšto materialinio reikalavimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju būtų racionalu priteistinas bylinėjimosi išlaidas sieti su ieškovų patenkintų materialinių reikalavimų dydžiu, o tai taip pat įgyvendintų CPK 93 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ieškovams priteistina iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 2 567, 90 Lt.

Pirmosios instancijos teismas 24,54 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė valstybei tik iš ieškovų. Ieškovai su tokiu teismo veiksmu nesutinka ir nurodo, jog ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos turėjo būti paskirstytos šalims proporcingai. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovų procesiniai veiksmai buvo netinkami. Su tokia teismo pozicija nesutiktina. Kaip jau minėta, ieškovai turėjo teisę nesudaryti taikos sutarties, o reikalauti teismo ginčą išspręsti iš esmės, taip pat turėjo teisę pasirinkti atstovą. Duomenų, kad pasikeitus atstovui, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas ar kitaip pakenkta teismo procesui, nėra. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 54 proc. ieškovų pareikšto reikalavimo, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, perskirstytinos, t. y. iš atsakovės valstybei priteistina 13,24 Lt, o iš ieškovų lygiomis dalimis – 11,30 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas šią bylą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teisme keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovams priteistinos 907,50 Lt išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo surašymą) (t. 2, b. l. 76-77). Pažymėtina, jog priteistinos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovams žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovų reikalavimus tik dėl procesinių teisės normų pažeidimų pašalinimo, tuo tarpu sprendimo dalies dėl materialinio byloje pareikšto reikalavimo apeliacinės instancijos teismas nekeitė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų N. P. ir G. A. prašymas priteisti iš atsakovės UAB „Tamro“ 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovams N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Tamro“ (į. k. 111448632) lygiomis dalimis 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 364 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-14) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimu priteistas ieškovams N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Tamro“ (į. k. 111448632) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, padidinti iki 2 567,90 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių litų 90 ct), priteisiant jas ieškovams lygiomis dalimis.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybei paskirstymo, priteisiant iš atsakovės UAB „Tamro“ (į. k. 111448632) valstybei 13,24 Lt (trylikos litų 24 ct), o iš ieškovų N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,65 Lt (penkių litų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Tamro“ (į. k. 111448632) lygiomis dalimis 907,50 Lt (devynių šimtų septynių litų 50 ct) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Arvydas Žibas