Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-13 · Civilinė byla Nr. e2S-2679-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
e2S-2679-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19660-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
D. J. K., R. K.
Ieškovas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2679-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19660-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26727-285/2017 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams D. J. K. ir R. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. J. K. ir R. K. 5 312,44 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų pinigines lėšas 5 312,44 Eur sumai, leidžiant atsakovams iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, o piniginių lėšų nesant ar jų esant nepakankamai – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kad viso areštuoto turto vertė neviršytų išieškotinos sumos – 5 312,44 Eur. Nurodo, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė fiziniams asmenims, atsakovai, sužinoję apie pareikštą ieškinį, turimą turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi prašymą tenkino: ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, už bendrą 5 312,44 Eur sumą. Nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašomos priteisti suma (5 312,44 Eur) yra didelė, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovų turtą, kadangi nesiėmus priemonių ieškovės reikalavimams užtikrinti, atsakovai turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas vertino, jog šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo ieškovės reikalavimų vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir padarė išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas.Teismas taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovai vengia atlyginti nuostolius, laikė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė D. J. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, tuo tarpu skundžiama nutartis yra grindžiama vieninteliu motyvu – didele ieškinio suma, tačiau vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovų galimybes tenkinti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą patvirtina jų valdomas nekilnojamas turtas. Ieškovė S. B. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kadangi atsakovų turimo turto ir įsipareigojimų balansas patvirtina, kad ieškinio suma jiems yra didelė. Taigi skundžiama nutartimi buvo padaryta pagrįsta išvada, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 5 312,44 Eur sumos. Ieškinio reikalavimams užtikrini pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovų atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, įvertinęs tai, jog atsakovės pareikšto ieškinio suma yra didelė. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą. Įvertinus atskirojo skundo argumentus, spręstina, jog apeliantė neginčija preliminaraus ieškinio pagrįstumo fakto, todėl pasisakytina tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nustatymo (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas).Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tačiau akcentuotina, jog rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad ne tik ieškovas, bet kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, taip pat turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovai turi pakankamai turto, kuris neapsunkintas kitų asmenų naudai, ir piniginių lėšų ar gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-865-464/2016).Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmę jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo prezumpcija, kad ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė. Nėra pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad vien didelė ieškinio suma jos absoliučiu dydžiu dar nepatvirtina būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės prašymu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus aspektus, tarp kurių esminę reikšmę turi konkretaus atsakovo turtinė padėtis, nustatydamas, ar būtent jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpciją, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka būtent atsakovams, suinteresuotiems laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu arba pritaikytų panaikinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis c. b. Nr. e2-782-180/2015).Apeliantė atskiruoju skundu teigia, jog ieškinio suma nei jai, nei atsakovui R. K. nėra didelė, kadangi jiems nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „Domus optima“ yra įvertintas 62 268,30 Eur, VĮ Registrų centro vertinimu – 27 610,00 Eur, o nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminari vertė yra 11 000,00 Eur. Atsakovė teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje pareikšto reikalavimo suma (5 312,44 Eur) lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, nėra didelė.Neginčytina, kad atsakovams priklausančio nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra galimai žymiai didesnė nei pareikšto reikalavimo suma, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad šiam turtui yra pritaikyti apribojimai (turto areštas, turtas įkeistas bankui). Be kita ko, kaip nurodo ir pati apeliantė, tiek jos, tiek ir atsakovo R. K. atžvilgiu antstolės R. S. kontoroje yra vykdomas išieškojimas dėl 62 268,30 Eur sumos išieškotojos S. B. naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimui, priešingai nei teigia apeliantė, nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog atsakovų turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jiems nėra didelė. Priešingai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovų finansinė padėtis nesudaro rizikos, jog nebus apsunkintas ir įmanomas galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, tuo tarpu atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kitų duomenų, pagrindžiančių gerą atsakovų turtinę padėtį byloje pateikta nėra. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog didelės reikalavimo sumos prezumpcijos apeliantė nepaneigė, atitinkamai nepaneigtas ir grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 178 straipsnis).Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, teigdama, jog tiek jos, tiek ir atsakovo R. K. finansinė padėtis yra itin gera ir prašoma priteisti suma jiems nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, tinkamai pagrindę savo gerą finansinę padėtį, pakankamą galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, atsakovai gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 2 - 3 dalys, 149 straipsnis).Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas