Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-245/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-27Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
1A-92-245/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23747-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Giedraitis
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-92-245/2021(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23747-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. L. ir jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo buvo nuspręsta D. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos E. L. atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. 2020 m. birželio 18 d., apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis nuspręsta konfiskuoti D. L. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas YV1VW14K32F850630.

D. L. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta ja panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

D. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta siųsti VĮ ,,Regitra“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. L. (toliau – D. L.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. birželio 17 d., apie 21.09 val. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. 24-uoju numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2020 m. birželio 17 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatytas 2,34 promilių neblaivumas).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde D. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams ir šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti 1 metams.

2.1. Skunde nurodoma, kad nors D. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau anksčiau neteistas, pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, taip pat jis nėra baustas ir administracine tvarka, kas parodo, kad jis yra linkęs laikytis įstatymų. Apeliantas yra dirbantis, darbdavio UAB „K.B.“ charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų jam nėra skirta. Po padaryto nusikaltimo, D. L. nurodo naujų nusižengimų ar pažeidimų nepadaręs ir teigia, kad laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų, iki šiol gailisi dėl savo lengvabūdiško elgesio. Skunde teigiama, kad D. L. padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Skunde taip pat nurodoma, kad D. L. rūpinasi sugyventine, kuriai yra nustatytas sveikatos sutrikdymas (nevaikšto), padeda jai buityje, rūpinasi jos nuvykimu į gydymo įstaigas, kitų poreikių tenkinimu. Taip pat D. L. rūpinasi ir savo senyvo amžiaus tėvais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) raj.

2.2. Skunde teigiama, kad iki nusikalstamos veikos padarymo, D. L. buvo drausmingas kelių eismo dalyvis, laikėsi Kelių eismo taisyklių ir jų nepažeidinėjo. Nors D. L. padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau padarytas pirmą kartą per 26 vairavimo metus, kas, apelianto teigimu, parodo, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, o padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Tai, kad ankščiau D. L. nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, leidžia pagrįstai manyti, jog ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, pakankamai ir tinkamai neįvertino anksčiau jo nurodytų aplinkybių. Apelianto manymu, nagrinėjamoje situacijoje nėra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. D. L. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamąjį įstatymą, teisingumą įvykdė tik formaliai, o paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra proporcingas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei D. L. asmenybei.

2.3. Skunde nurodoma, kad aplinkybės apie teigiamą D. L. asmenybę, atsitiktinį nusikaltimo padarymą, atsižvelgiant į analogiško pobūdžio bylose taikomą baudžiamojo poveikio priemonės terminą, sąlyginai artimą paskirtajam D. L., kai kitose bylose yra nustatytos daug sudėtingesnės situacijos bei neigiamai charakterizuojančios nubaustąjį aplinkybės, patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. L. situacijoje skirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra proporcingas, pernelyg varžantis jo teises ir teisėtus interesus į teisingumo užtikrinimą. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju minimalus – vienerių metų trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas būtų teisingas ir proporcingas pirmą ir vienintelį kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baudžiamam asmeniui, kurio apsisprendimui ateityje nekartoti analogiškų veiksmų turi įtakos ne tik skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir automobilio konfiskavimas), bet ir patirti nemalonūs išgyvenimai dėl jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso ir patiriamų nepatogumų kasdieniniame gyvenime.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. L. apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas bei paskirtas automobilio konfiskavimas. Apeliaciniu skundu nesutinkamai su D. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertins tik teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje.

6. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-14-511/2018).

7. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimą.

8. Pažymėtina, kad pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, D. L. nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių pasekmių (jam nebuvo paskirta bausmė, neatsiranda teistumas). Neblaiviam asmeniui padarius itin pavojingą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, privaloma skirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios būtų proporcingos tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltininko asmenybei. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir nustatydamas jos terminą, pakankamai pagrįstai motyvavo savo išvadas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. L. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę buvo atsižvelgta į tai, kad anksčiau D. L. už analogiškus pažeidimus baustas nebuvo, yra dirbantis, rūpinasi neįgalia drauge ir senyvo amžiaus tėvais. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. L. nustatytinas mažesnis nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 1 (vieni) metai ir 6 (šeši) mėnesiai. Aplinkybes, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, apeliantas nurodė savo apeliaciniame skunde ir apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad apylinkės teismo parinktas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neteisingas ar neproporcingas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai už vairavimą neblaiviems kyla administracinė atsakomybė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių, todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju D. L. kilo baudžiamoji atsakomybė ir pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, darytina išvada, kad toks terminas yra teisingas ir proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima trumpinti minėtą terminą, todėl siekiant išvengti nebaudžiamumo nuostatų formavimosi, D. L. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas nagrinėjamu atveju nustatytas tinkamai, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų, todėl D. L. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisAlgirdas GiedraitisDanguolė Šiugždinytė