- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-219-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05154-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- G. Š.
- Ieškovas
- V. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei G. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė V. A. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės G. Š. priteisti 10 000 Eur skolos, 5 procentus procesinių palūkanų, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, ex officio pripažinti 2019 m. liepos 18 d. vekselį niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. spalio 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė atsakovei G. Š. dešimties dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos procesinio dokumento trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui už priešieškinio reikalavimą sumokėti; išaiškino atsakovei, kad nustatytu terminu nesumokėjus nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio, reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bus laikomas nepaduotas (nebus nagrinėjamas), o pateiktas procesinis dokumentas laikomas atsiliepimu. Teismas, susipažinęs su pateikto atsiliepimo turiniu, nustatė, kad jame atsakovė iš esmės formuluoja priešieškinio reikalavimą dėl vekselio nuginčijimo. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad atsakovė, nepaisant to, kokiu pavadinimu įvardija teikiamą procesinį dokumentą, iš esmės į bylą teikia ne atsiliepimą, o priešieškinį. Pažymėjo, kad nors atsakovė prašo vekselio nuginčijimo klausimą spręsti teismo iniciatyva, tačiau akivaizdu, kad būtent atsakovė reiškia reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir šį reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurios priskirtinos nuginčijamų sandorių pagrindams. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė priešieškinio reikalavimu siekia išvengti 10 000 Eur turtinės prievolės, sprendė, kad už priešieškinio reikalavimą mokėtinas 225 Eur žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė G. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės G. Š. atsiliepimą priimti. Atsakovė nurodė, jog ji priešpriešinių reikalavimų byloje nereiškia, o savo poziciją ir atsikirtimus dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų išdėsto atsiliepime. Pažymėjo, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. <...> teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (LAT 2011-02-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011). Apeliantės nuomone, teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir konstatavęs, jog yra aukščiau nurodytas akivaizdus pagrindas pripažinti sandorį niekiniu savo iniciatyva turėtų pareigą pripažinti 2019 m. liepos 18 d. vekselį niekiniu ir negaliojančiu. Teigia, jog tai yra teismo pareiga, o ne atsakovės reiškiamas reikalavimas.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės G. Š. atskirąjį skundą atmesti, skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, konkretų baudos dydį parenkant teismo nuožiūra, pusę baudos sumos skiriant ieškovei V. A.. Atsiliepime nurodoma, kad:
5.1. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ne tik prašo ieškinį atmesti (procesinio dokumento dalykas, būdingas atsiliepimui), tačiau kelia ir savarankišką reikalavimą teismui – ex officio pripažinti 2019 m. liepos 18 d. vekselį niekiniu ir negaliojančiu. Pažymi, kad jei vekselis yra niekinis, tai teismas tokią aplinkybę gali konstatuoti ex officio¸ tačiau tokiu atveju proceso šalis neturi kelti tokio reikalavimo. Tuo atveju, jei proceso šalis tokį reikalavimą kelia savarankiškai, nėra galimybės nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 80 straipsnyje numatytų sąlygų. Reikalavimo, kurį reiškia atsakovė, patenkinimas sukurtų jai konkrečią materialinę naudą – panaikintų jos 10 000 Eur prievolę ieškovei.
5.2. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog tuo atveju, jei žyminis mokestis nebus sumokėtas – atsakovės procesinis dokumentas bus laikomas atsiliepimu į ieškinį. Ieškovės teigimu, nėra aišku, kokių materialinių pasekmių siekia atsakovė atskiruoju skundu, kuomet pati pripažįsta, kad priešpriešinių reikalavimų nereiškia, o procesinis dokumentas turi būti laikomas atsiliepimu. Nepaisant to, ar apeliacinės instancijos teismas tenkins atskirąjį skundą, ar jį atmes, tuo atveju, jei per 10 dienų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo nebus sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimą, atsakovės atstovės 2020 m. spalio 23 d. procesinis dokumentas bus laikomas atsiliepimu į ieškinį. Atsakovės veiksmai yra proceso vilkinimo būdas. Įvertinus tai, kad atsakovės procesinis elgesys (atskirojo skundo pateikimas, įvertinus pačios atsakovės nurodytas aplinkybes ir reikalavimus) neturi jokios racijos, tą patį teisinį rezultatą atsakovė būtų pasiekusi, jei būtų teismą tiesiog informavusi, kad yra pateikusi tik atsiliepimą ir savarankiško reikalavimo nereiškia, arba tiesiog niekaip nereagavusi 10 dienų, ieškovė prašo atsakovei už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis vilkinant bylos nagrinėjimą, savo nuožiūra skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Nustatyta, kad atsakovė G. Š. atsiliepime į ieškinį prašė: 1) ieškovės V. A. ieškinį atmesti; 2) „ex officio“ pripažinti 2019 m. liepos 18 d. vekselį niekiniu ir negaliojančiu; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad atsakovė pateiktame procesiniame dokumente iš esmės suformulavo priešieškinio reikalavimą dėl vekselio nuginčijimo, nustatė atsakovei G. Š. terminą nutartyje nurodytam procesinio dokumento trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui už priešieškinio reikalavimą sumokėti.
8. Pažymėtina, kad CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
9. Nagrinėjamu atveju, teismas išaiškino atsakovei, kad nustatytu terminu nesumokėjus nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio, reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bus laikomas nepaduotas (nebus nagrinėjamas), o pateiktas procesinis dokumentas laikomas atsiliepimu. Taigi, iš nutarties turinio aišku, kad atsakovei nesumokėjus žyminio mokesčio, nebūtų taikomos CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytos pasekmės, t. y. atsakovės atsiliepimas nebūtų laikomas nepaduotas.
10. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu. Ši patikra priklauso ir nuo ginčo šalies, turinčios teisinį suinteresuotumą, aktyvumo: kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos bei pačios apeliantės atskirajame skunde cituojamus kasacinio teismo išaiškinimus (kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus), į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė suformulavo reikalavimą pripažinti vekselį niekiniu ir negaliojančiu, nors ir nurodžiusi, kad prašo teismo tai atlikti ex officio, į CPK 225 straipsnio 1 punkte nustatytą teismo pareigą prireikus patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas už pareikštą reikalavimą sumokėti žyminį mokestį laikytinas pasiūlymu, siekiant išsiaiškinti tikslią poziciją dėl atsiliepimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto reikalavimo. Atskiruoju skundu prašydama panaikinti nutartį apeliantė iš esmės nenurodė jokių šia nutartimi jai sukeliamų neigiamų pasekmių - teigia, kad jokių priešpriešinių reikalavimų nereiškia ir prašo priimti atsiliepimą. Tačiau, kaip minėta, iš nutarties turinio yra aišku, kad nutartimi nustatytų trūkumų nepašalinimas nesukels CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytų pasekmių.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Kadangi apeliantė atskirajame skunde išdėstė aiškią poziciją, kad ji nereiškia savarankiškų reikalavimų ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, netikslinga nustatyti papildomą terminą pirmosios instancijos teismo nurodytam trūkumui pašalinti.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
14. Ieškovė prašo skirti atsakovei G. Š. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pasak ieškovės, atsakovės procesinis elgesys (atskirojo skundo pateikimas) neturi jokios racijos, tą patį teisinį rezultatą atsakovė būtų pasiekusi, jei būtų teismą tiesiog informavusi, kad yra pateikusi tik atsiliepimą ir savarankiško reikalavimo nereiškia, arba tiesiog niekaip nereagavusi 10 dienų; atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkindama bylos nagrinėjimą.
15. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019).
17. Pažymėtina, kad atsakovės teisė teikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo yra numatyta įstatyme (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Taigi, apeliantė atskirąjį skundą pateikė įgyvendindama jai įstatymo suteiktą teisę. Nors atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, nėra pagrindo pripažinti, kad šį procesinį dokumentą ji teikė siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo apeliantei skirti baudą nėra, todėl ieškovės prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti ieškovės V. A. prašymą dėl baudos atsakovei (apeliantei) G. Š. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.