- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- eII-44-743/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00005-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. T.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Alytaus apskrities VPK Lazdijų r.PK
- Kategorijos
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2023 m. vasario 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23196797262.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) (toliau – ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2023 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-882-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23196797262 R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams.
Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. T. prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas grindžiamas šiais argumentais. Nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą buvo padaryta procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimų. Nutarimas iš esmės remiasi policijos pareigūno T. B. tarnybinio pranešimo teiginiais, kurie nesutampa su šio pareigūno parodymais, užfiksuotais 2023 m. vasario 21 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. e1-280-308/2023. Nutarime T. B. nurodo, kad jis vairavo tarnybinį automobilį ir pastebėjo nuo Vidzgailų link Rudaminos mstl. važiuojantį automobilį, todėl sustojo kelkraštyje, kad pamatytų, kas sėdi automobilyje (teisiniu požiūriu keistas tikslas pamatyti, kas sėdi automobilyje, nes nepateikti duomenys apie vykdomą asmenų paiešką). Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog liudytojas T. B., patruliuodamas su vyresn. tyrėju T. P., važiuojant nuo Lazdijų miesto link Rudaminos mstl. pusės, pastebėjo paskui tarnybinį automobilį ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Passat“, valstybinių numerių nematė, sustojo kelkraštyje, priekinėmis šviesomis apšvietė kelią, pravažiuojant automobiliui, pamatė, kad vairuoja R. T. Akivaizdu, jog atskirti automobilio modelį nakties metu, atstumas turi būti nedidelis. Kyla klausimas, kaip apšviesti priekinėmis šviesomis kelio važiuojamąją dalį, kad būtų pamatytas vairuotojas? Pravažiuojantis automobilis prasilenkia dešiniąja – keleivio puse. Kitos aplinkybės taip pat nesutampa. Nutarime nurodyta, kad pradėjo vytis automobilį, įjungė mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, bet vairuotojas nereagavo, padidino greitį ir nuvažiavo, Rudaminos mstl. K. M. g. pamatė tarp šakų įvažiavusį automobilį „VW Passat“, sekė sniege įspaustais pėdsakais, kitas ekipažas R. T. sulaikė. Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui, didino važiavimo greitį, važiavo link Rudaminos mstl., vėliau visai pradingo iš matymo zonos, automobilis pastebėtas stovintis gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo pasišalinęs, tuomet T. B. su T. P. bėgo sniege įspaustais batų pėdsakais (apie šviesos ir garso signalus liudytojas nieko neminėjo).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė 2023 m. vasario 3 d. įvykių seką: jis pamatė priešais atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį, nebuvo įjungti mėlynos–raudonos spalvos signalai bei garso signalas. Jis važiavo link K. M. g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kuris buvo kairėje pusėje pagal jo važiavimo kryptį, todėl įjungė posūkio signalą. Sukant į kairę pusę, pastebėjo tarnybinį automobilį, užbaigė posūkį, sustojo, išlipo iš automobilio ir nubėgo, nes buvo neblaivus. Nematė ir negirdėjo reikalavimo sustoti, taigi ir negalėjo paklusti tokiam reikalavimui.
Pareiškėjo nuomone, kritiškai vertintini nutarimo teiginiai, esą iš vaizdo ir garso įrašų matyti, kad stabdymo metu tarnybinio automobilio švyturėliai įjungti, girdėti įjungtas policijos automobilio garsinis signalas. Stabdymo metas nekonkretizuotas nei laiko, nei vietovės atžvilgiu, neaišku, su kuo siejamas stabdymo pradžios momentas, koks buvo pagrindas pradėti stabdymą ir ar jis iš viso buvo. Pareiškėjo nuomone, administracinė teisena buvo vykdoma neobjektyviai, šališkai. Teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2023 m. vasario 21 d., todėl priimant nutarimą 2023 m. vasario 22 d., buvo žinomas baudžiamojo įsakymo turinys, t. y. buvo realios galimybės tinkamai surašyti nutarimą.
Pareiškėjas nurodo, jog tam, kad veiksmai ar neveikimas būtų pripažinti administraciniu nusižengimu, turi būti administracinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018, nurodo, kad šioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo tai, kad taikant ANK 426 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ir nutarime ar nutartyje nurodyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 186 punktą mėlyni ir raudoni švyturėliai bei specialieji garso signalai specialiosiose transporto priemonėse naudojami ne tik sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, bet ir kitais atvejais. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal KET nustatytą teisinį reguliavimą reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę aiškiai išreiškiamas tuomet, kai specialiojoje transporto priemonėje yra įjungti tiek mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai, tiek specialieji garso signalai. Šioje administracinio nusižengimo byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, policijos patruliams nepanaudojus kitų nestojusio mopedo stabdymo priemonių (specialieji garso signalai, per garsiakalbį kartojamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę), negalima atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, kad reikalavimas sustabdyti mopedą nebuvo aiškiai išreikštas.
Pareiškėjo nuomone, Alytaus AVPK netinkamai taikė ir aiškino ANK 426 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimu, bylos Nr. 38/06, 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu, bylos Nr. 7/04-8/04).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti priimamus procesinius sprendimus.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (t. 1, el. b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašymą palaikė, prašė jį patenkinti skunde nurodytais argumentais. Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjas pripažino kaltę, nurodė, kad dėl girtumo galėjo nepastebėti ir negirdėti, jog yra stabdomas, esant galimybei, prašo skirti mažesnę nuobaudą.
Institucija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, el. b. l. 15–18). Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gręsiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
Administracinio nusižengimo teisena R. T. atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad jis 2023 m. vasario 3 d. 01 val. 47 min. Lazdijų rajono sav., Dervinių k., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštam įjungus specialiai dažyto ir skiriamaisiais ženklais paženklinto policijos tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir per garsiakalbį išreiškus reikalavimą sustoti. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog yra stabdomas, ir vengė būti sustabdytas policijos. Tai įrodo R. T. veiksmai – jis padidino greitį, ėmė šalintis, užsukęs į keliuką sustojo, išlipo iš automobilio ir nubėgo, nes buvo neblaivus. Nusižengimo aplinkybes patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Stabdymo aplinkybes taip pat patvirtina vieno iš pareigūnų iš karto po įvykio surašytas tarnybinis pranešimas su išsamiu situacijos aprašymu.
Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2023 m. vasario 21 d., todėl priimant nutarimą 2023 m. vasario 22 d. buvo žinomas teismo baudžiamojo įsakymo turinys, t. y. buvo realios galimybės tinkamai surašyti nutarimą, ir kad Institucija netinkamai taikė ir aiškino ANK 426 straipsnį, pažymi, kad šie teisės pažeidimai, kuriuos 2023 m. vasario 3 d. jis padarė, yra tarpusavyje susiję, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Institucija nurodo, kad ANK 426 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta transporto priemonių stabdymo tvarka atitinkamai perkelta ir į Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašą, o pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų netinkamo stabdymo yra nepagrįsti ir pasirinkti kaip gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės, kadangi jo pirminiame paaiškinime ir skunde nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esančių faktinių aplinkybių. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas KET 12 punkte aprašytą reglamentavimą, akcentuoja būtent sustojimą, t. y., jei vairuotojas mato iš galo artėjančias specialiąsias transporto priemones su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, kelias duodamas sustojus. Akivaizdu, jog R. T. šiuo konkrečiu atveju nebuvo sustojęs, kai buvo stabdomas; jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas įrodytas, nutarimas buvo priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, jis yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2023 m. vasario 3 d. R. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2023 m. vasario 3 d. 1 val. 47 min. Lazdijų rajono sav., Dervinių k., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam, aiškiai ir suprantamai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuri buvo stabdoma įjungus specialius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, garso signalą bei per garsiakalbį reikalaujant sustabdyti vairuojamą transporto priemonę; vairuodamas transporto priemonę, pavojingai manevruodamas po važiuojamąją kelio dalį, kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams (t. 1, el. b. l. 1). Alytaus AVPK 2023 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-882-2023 R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams (t. 1, el. b. l. 1). Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – ir Lazdijų r. PK) vyriausiojo patrulio T. B. 2023 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime dėl nestojusios transporto priemonės nurodyta, kad 2023 m. vasario 3 d., dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų r. PK vyresniuoju tyrėju T. P., Lazdijų m. 00.54 val. R. T. buvo nustatytas 1,40 promilių neblaivumas ir surašytas protokolas. Patruliuojant nustatytame maršrute, tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, atpažinties Nr. A-3053, kurį vairavo jis (T. B.), važiuodami keliu Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija, Lazdijų r. Dervinių k. ribose, pastebėjo nuo Vidzgailų link Rudaminos mstl. važiuojantį automobilį. Kadangi vykdė patruliavimą, važiavo lėčiau, apie 1 val. 47 min., pamatęs automobilį, sustojo dešiniajame kelkraštyje taip, kad matytų, kas sėdi automobilyje. Pravažiuojant automobiliui, pastebėjo, jog tai „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairuoja R. T., todėl pradėjo jį vytis, įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį garsiai ir aiškiai išreiškė sustabdyti transporto priemonę dešinėje, bet automobilio vairuotojas į tai nereagavo, padidino greitį ir važiavo toliau. Per radijo ryšį pranešė apie nestojusį automobilį, į pagalbą iškart prisijungė ekipažas A-3047, kuriame dirbo tyrėjas Š. P. ir vyriausiasis patrulis O. A. Vejantis minėtą automobilį ir privažiavus Rudaminos mstl., K. M. g. pamatė tarp šakų įvažiavusį „VW Passat“, kuriame vairuotojo nebuvo, pradėję ieškoti pėdsakų, pamatė, kad iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės išlipta vieno asmens ir pradėjo sekti sniege įspaustais batų pėdsakais, kurie vedė nuo minėto automobilio link (duomenys neskelbtini). Bėgdamas pamatė, kad atvažiuoja kitas ekipažas A-3047, kuriam per radijo ryšį pasakė sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini). Pasukę kolegos pastebėjo, kad skersai kelią prabėgo žmogaus siluetas, todėl sustojo ir pradėjo vytis minėtą asmenį, o netrukus per radijo ryšį pranešė, kad minėtą asmenį 1 val. 58 min. sulaikė, tai yra R. T. Atvykę į įvykio vietą kolegos R. T. perdavė jiems. Ant R. T. veido matėsi švieži įbrėžiami, galimai nuo krūmų, pro kuriuos jis bėgo. Tikrinant automobilio dokumentus, paaiškėjo, kad minėtas „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. T., kuris į klausimus neatsakinėjo, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Supažindinus R. T. su padarytu pažeidimu, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, ir, jam sutikus tai padaryti, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0130 2.09 val. buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 2.27 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Jis buvo pristatytas į Lazdijų r. PK (t. 1, el. b. l. 1). R. T. 2023 m. vasario 10 d. paaiškinime dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nurodė, kad 2023 m. vasario 3 d. apie 00 val. 30 min., vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija, važiuojant nuo Dervinių kaimo link Rudaminos pamatė priešais atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, kuriame nedegė mėlynos–raudonos spalvos šviesos signalai, nebuvo įjungtas garso signalas. Jis nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sustojo. Policijos pareigūnų automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalais, artėjantį prie jo vairuojamos transporto priemonės, pastebėjo tik tuomet, kai suko į jam priklausantį namo keliuką. Užsukęs į keliuką sustojo ir labai išsigando, kadangi pagalvojo, kad policijos pareigūnai gali jį stabdyti, nes jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nepastebėjo, kad policijos pareigūnai būtų jo vairuojamą automobilį stabdę, tai yra priartėję prie jo vairuojamos transporto priemonės su įjungtais mėlynos bei raudonos spalvos šviesos ir garso signalais, negirdėjo, automobilyje grojo muzika, kad policijos pareigūnai būtų nurodę jo vairuojamos transporto priemonės valstybinio numerio ženklus ar būtų nurodę jam sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, ar važiuodami šalia jo vairuojamos transporto priemonės būtų stabdę su šviesą atspindinčiu skrituliu. Mano, kad policijos pareigūnas T. B. administracinio nusižengimo protokolą surašė neišsiaiškinęs administracinio nusižengimo aplinkybių, neįsigilino į jas, protokolą surašė iš asmeninių paskatų, kadangi jį pažįsta (teko kartu dirbti valstybės tarnyboje), kad pareigūnas nesilaikė Patrulių veiklos instrukcijos (t. 1, el. b. l. 1). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį ir baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad R. T. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. kad 2023 m. vasario 3 d. apie 01 val. 48 min., kelyje 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija, Lazdijų r. sav., Dervinių kaimo teritorijoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią jam, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, jam paskirta 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur bauda (t. 1, el. b. l. 1). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus patvirtina, kad R. T. 2023 m. vasario 21 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį – už tai, kad 2023 m. vasario 3 d. 0 val. 22 min., važiuodamas transporto priemone kaip keleivis, nesegėjo automobilyje įrengto privalomojo saugos diržo, taip pat rankoje laikė pradarytą šampano butelį, kai jam nustatytas 1,37 promilių neblaivumas; baudą sumokėjęs; 2019 m. jis buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, už leistino važiavimo greičio viršijimą, šios nuobaudos galiojimas išnykęs (t. 1, el. b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Vaizdo ir garso įrašai patvirtina šias aplinkybes: iš vaizdo ir garso įrašų Nr. A3053-LGK214-230203-014833-01803-20010200 ir Nr. A3053-LGK214-230203-015200-015500-20010200 matyti kaip transporto priemonė su įjungtais šviesų žibintais, sustoja dešiniajame kelkraštyje, netrukus keliu pro šalį pravažiuoja automobilis, stovėjusi transporto priemonė pradeda važiuoti jam iš paskos, matyti įjungti švyturėliai, girdėti įjungtas garso signalas ir per garsiakalbį išreikštas reikalavimas automobilio „Volkswagen“ vairuotojui sustoti, tačiau priekyje važiuojantis automobilis tolsta, vėliau visai pradingsta iš matymo zonos. Po kurio laiko, gyvenvietėje, kairėje gatvės pusėje esančioje sodyboje po medžiu pamatę stovintį automobilį, policijos pareigūnai užsuka į sodybos keliuką, išlipę prieina prie stovinčio automobilio, žibintuvėliais šviečia į vidų, po to nueina už gyvenamojo namo.
Liudytojas T. B. patvirtino, kad prisimena, kaip 2023 m. vasario mėnesio pirmomis dienomis tarnybos metu stabdė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotą automobilį. Tą kartą jis dirbo su T. P. Tarnybinį automobilį, pažymėtą skiriamaisiais policijos ženklais, vairavo jis (T. B.). Kadangi vykdė patruliavimą, buvo tamsus paros metas, važiavo lėčiau – apie 50–70 km/val. greičiu. Važiuojant nuo Mockavos terminalo link Rudaminos miestelio, Dervinių kaimo teritorijoje, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjęs iš galo atvažiuojantį automobilį, sustojo dešiniajame kelkraštyje, tarnybinį automobilį pastatė kampu į važiuojamąją kelio dalį, kad pažiūrėt, kas per automobilis atvažiuoja, šviesos buvo įjungtos. Privažiavus automobiliui, pamatė, kad tai „Volkswagen Passat“, o jį vairuoja R. T., kuris buvo pasisukęs veidu į juos, jį pažino, nes yra kartu dirbę, jis važiavo negreitai (apie 50–70 km/val.), todėl gerai matėsi automobilio valstybinio numerio ženklas. Pamatęs, kad automobilį vairuoja R. T., kuriam prieš tai tą patį vakarą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už alkoholio vartojimą automobilyje ir nustatytas neblaivumas, pamanė, kad jis gali vairuoti neblaivus ir nusprendė vytis automobilį. Kai privažiavo arčiau jo, įjungė tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį aiškiai išreiškė reikalavimą sustoti dešiniajame kelkraštyje, tačiau R. T. šio reikalavimo nevykdė, didindamas greitį važiavo toliau. Kai vijosi automobilį važiavo greitai, virš 100 km/val., tačiau automobilis, kurį vijosi, tolo, kurį laiką jo nebematė, o Rudaminos mstl. K. M. gatvėje pamatę jį stovintį prie sodybos po medžiu, automobilio vairuotojo durelės buvo prie pat medžio, pro jas išlipti buvo neįmanoma, vairuotojas buvo išlipęs per keleivio pusės dureles ir pasišalinęs. Jie sekė sniege įspaustais pėdsakais, o atvykę kolegos R. T. sulaikė.
Liudytojas T. P. patvirtino, kad prisimena, kaip 2023 m. vasario mėnesio pradžioje tarnybos metu stabdė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotą automobilį. Tą kartą jis dirbo su T. B., kuris vairavo tarnybinį automobilį. Važiuojant nuo Mockavos terminalo link Rudaminos miestelio, buvo tamsus paros metas, neskubėjo, važiavo apie 30–40 km/val. greičiu. Pravažiavus Vidzgailų ženklą, T. sustojo šalikelėj prie įvažiavimo, automobilį pastatė kampu į pagrindinį kelią, šviesos buvo įjungtos. Netrukus pamatė, kad pravažiavo tamsios spalvos „Passat“, kuris važiavo nedideliu greičiu – apie 70–80 km/val. T. B. pasakė, kad vairuoja T., ir iš karto pradėjo vytis, bandė priartėt. Artėjant „Passat“ padidino greitį, tada kolega įjungė tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį sakė, kad „Passat“ sustotų, bet automobilis tolo. Vienu momentu matė, kad jie važiavo apie 140 km/val. greičiu, bet automobilis, kurį vijosi, tolo, o vėliau pradingo iš matymo zonos. Įvažiavus į Rudaminos mstl., pamatė persekiotą automobilį stovintį K. M. g., prie sodybos, jis buvo tuščias, vairuotojo durelės buvo prie pat medžio, matė, kad išlipta per keleivio pusės dureles vieno asmens, sekė sniege paliktais pėdsakais, o atvykę kolegos sulaikė R. T.
Teismas konstatuoja:
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdymas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų); patrulis turi būti sudarytas nemažiau nei iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis). Taigi tiesioginis ANK uždavinys nėra saugaus eismo reguliavimas ir jame negali būti detaliai sureguliuoti visi uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones. Saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai, valstybės institucijų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teisės ir pareigos, kiti saugaus eismo klausimai reglamentuojami kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, KET, žinybiniuose teisės aktuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje, be kita ko, numatyta, kad specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, o šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. KET 12 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Pagal KET 78 punkto nuostatas, vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. <...>. Gavęs signalą sustoti, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. KET nereguliuojami transporto priemonių stabdymo būdai.
Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, transporto priemonių stabdymo būdai tamsiuoju paros metu yra nustatyti Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (nauja redakcija nuo 2021 m. liepos 10 d., TAR, 2021, Nr. 2021-15671) (toliau – Aprašas). Policijos pajėgų vienetas (toliau – PPV) gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis pažeidė KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti; reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones, taip pat vykdant migracijos kontrolę (Aprašo 22.1, 22.2 punktai). Pagal Aprašo 24 punktą PPV pareigūnai transporto priemonę stabdo ANK nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 27 punkto nuostatas, tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų: 1) policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis nudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; 2) PPV turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; 3) policijos pareigūnai turi stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungę tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti transporto priemones apšviestuose kelio ruožuose.
Pagal KET 186 punktą specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Taigi mėlyni ir raudoni švyturėliai bei specialieji garso signalai specialiosiose transporto priemonėse naudojami ne tik sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, bet ir kitais atvejais. Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnyje yra aiškiai apibrėžti policijos veiklos teisiniai pagrindai, kur nedviprasmiškai yra nurodyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais, todėl akivaizdu, kad įstatymas policijos pareigūnams nenumato galimybės savo veikloje naudoti veiksmus ir priemones, kurios nėra reglamentuotos atitinkamais teisės aktais.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar patrulių panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartą teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-1073/2020 17 punktas).
Kaip minėta aukščiau, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.
Liudytojo T. B. parodymais nustatyta, kad tą patį vakarą, prieš tai, kai R. T. vairuojamas automobilis buvo stabdomas, R. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už alkoholio vartojimą automobilyje ir nustatytas neblaivumas, todėl, pamačius, kad jis vairuoja transporto priemonę, policijos pareigūnų sprendimas sustabdyti šią transporto priemonę buvo teisėtas.
Sprendžiant, ar buvo aiškiai išreikštas policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę ir ar jis atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, pažymėtinos šios aplinkybės. Iš liudytojų T. B. ir T. P. parodymų matyti, kad, pastebėjus, jog galimai neblaivaus R. T. vairuojamas automobilis dalyvauja eisme, T. B., norėdamas jį sustabdyti, važiuodamas paskui jį, įjungė specialius šviesos ir garso signalus, per garsiakalbį išreiškė reikalavimą sustoti, tačiau R. T. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo ir padidinęs greitį nuvažiavo. Policijos vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotos jo stabdymo aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad jis neabejotinai matė ar bent jau privalėjo matyti jam iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, girdėti įjungtą garso signalą, suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, ir privalėdamas bei turėdamas galimybę sustoti, to nepadarė.
Teismas sprendžia, kad policijos pareigūnų naudotas R. T. stabdymo būdas – važiuojant paskui jį tarnybiniu automobiliu, kuris pažymėtas specialiomis spalvomis ir skiriamaisiais ženklais, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą ir per garsiakalbį išreiškus reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytą stabdymo būdą.
Remtis pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018 pateiktais vertinimais, išaiškinimais dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies, nėra faktinio pagrindo. Nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios. Kasacinio teismo nagrinėtu atveju transporto priemonės (mopedo) vairuotojas buvo stabdomas įjungus tik specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus, o kitos stabdymo priemonės (specialieji garso signalai, per garsiakalbį kartojamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę) nebuvo naudojamos. Be to, mopedo vairuotojas nedidino greičio ir nebėgo nuo policijos, ir nors buvo policijos persekiojamas, bet sustojo pats ir nevengė būti policijos tikrinamas. Nagrinėjamu atveju stabdymo ir nusižengimo užfiksavimo situacija yra visiškai kitokia – R. T. buvo stabdomas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą ir per garsiakalbį išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, tačiau jis į tai nereagavo ir, didindamas greitį, stengėsi atitrūkti nuo pareigūnų. R. T. buvo stabdomas nakties metu, policijos pareigūnai važiavo iš paskos su įjungtais švyturėliais ir garso signalu, kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, kas duoda pakankamą pagrindą manyti, kad pareiškėjas aiškiai turėjo matyti ir matė, kad iš paskos važiuoja policijos tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais ir garso signalu, bei suvokė, jog jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma, o jis privalėjo sustoti. Be to šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. T. turėjo aiškų motyvą nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę, nes, kaip pats pripažino, vairavo automobilį neblaivus, už ką yra nuteistas.
Skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, paskirta mažesnė nei vidurkis bauda, ją panaikinti, švelninti arba mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Administracinio poveikio priemonė pritaikyta tinkamai, ją naikinti arba keisti nėra pagrindo.
Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-882-2023, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo ir R. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
R. T. skundo netenkinti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-882-2023, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.