Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Stasio Punio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-11 nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; 214 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimu; 215 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimu; 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu G. L. bausmės subendrintos apėmimo būdu: pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės ir bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Paskirta subendrinta - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė - 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo M. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, dėl turtinės – visiškai ir jo naudai solidariai iš D. M. ir G. L. priteista 600 Eur neturtinei bei 34 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. M., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą. O būtent už tai, kad jis, 2016-09-11, apie 23 val., visuomeninio transporto stotelėje „Laisvė“, esančioje Vilniuje, netoli A. P. K. g. 32, veikdamas kartu su D. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie S. B. ir panaudojęs fizinį smurtą, tai yra suduodamas kumščiu S. B. į kairės pusės smilkinį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, o nukentėjusiajam suklupus, priėjęs D. M. iš nukentėjusiojo rankos ištraukė 348 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5 2016“, kuris buvo 9 Eur vertės dėkle, iš džinsų kišenės ištraukė 10 Eur vertės piniginę, kurioje buvo S. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. B. priklausantį 367 Eur vertės turtą.

2. Taip pat jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą panaudojant peilį bei pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone bei jos duomenimis. O būtent už tai, kad jis, 2016-10-20, 22.50 val., Vilniuje, netoli A. P. K. g. 32A esančio namo, veikdamas kartu su D. M., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, agresyviai nusiteikę, priėjo prie nukentėjusiojo M. K., jis (G. L.), laikydamas dešinėje rankoje peilį, grasino nukentėjusiajam pjauti, o tuo metu D. M., du kartus lazda nukentėjusiajam sudavė į kairės kojos šlaunies sritį, tuo padarydamas kairės šlaunies poodines kraujosruvas, t. y nežymų sveikatos surikdymą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (G. L.), laikydamas rankoje peilį, pareikalavo grynųjų pinigų, tačiau nukentėjusiam atsakius, kad grynųjų pinigų neturi, pareikalavo atiduoti banko mokėjimo kortelę, šiam atidavus AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas peiliu pareikalavo pasakyti PIN kodą, nukentėjusiajam pasakius, jis kartu su D. M. pasišalino, tokiu būdu kartu su D. M. panaudodami peilį ir fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei neteisėtai įgijo (pagrobė) elektroninę mokėjimo priemonę – M. K. priklausančią AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei juos laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, tačiau ne ilgiau nei iki 2016-10-21.

3. Taip pat jis nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl finansinės operacijos neteisėto inicijavimo bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. O būtent už tai, kad jis, veikdamas kartus su D. M.:

- akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko bankomate, esančiame Vilniuje, A. P. g. 20, 2016-10-20, 22:53:04 val., D. M. stovint šalia, jis į bankomatą įdėjo M. K. vardu AB SEB banko išduotą mokėjimo kortelę Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), įvedė neteisėtai įgytą PIN kodą, taip prisistatęs teisėtu šios banko sąskaitos naudotoju M. K., patikrino nukentėjusiojo M. K. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančių piniginių lėšų likutį;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, 2016-10-20, 22:53:47 val., D. M. stovint šalia, jis įdėjo AB SEB banko mokėjimo kortelę Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), į bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį Vilniuje, A. P. g. 20, įvedė neteisingą PIN kodą ir bandydamas identifikuoti save kaip nukentėjusįjį M. K., bankomatui nurodė išduoti 600 eurų, tačiau kadangi kodas buvo neteisingas, pinigų išgryninti nepavyko;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, 2016-10-20, 22:54:03 val., D. M. stovint šalia, jis įdėjo AB SEB banko mokėjimo kortelę Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), į bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį Vilniuje, A. P. g. 20, įvedė neteisingą PIN kodą ir bandydamas identifikuoti save kaip nukentėjusįjį M. K. bankomatui nurodė išduoti 600 eurų, tačiau kadangi kodas buvo neteisingas, pinigų išgryninti nepavyko;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, 2016-10-20, 22:54:15 val., D. M. stovint šalia, jis įdėjo AB SEB banko mokėjimo kortelę Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), į bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį Vilniuje, A. P. g. 20, įvedė neteisingą PIN kodą ir identifikavo save kaip nukentėjusįjį M. K. bankomatui nurodė išduoti 600 eurų, tačiau kadangi kodas buvo neteisingas, pinigų išgryninti nepavyko;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, 2016-10-20 22:54:31 val., D. M. stovint šalia, jis įdėjo AB SEB banko mokėjimo kortelę Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), į bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį Vilniuje, A. P. g. 20, įvedė neteisingą PIN kodą ir identifikavo save kaip nukentėjusįjį M. K. bankomatui nurodė išduoti 600 eurų, tačiau kadangi kodas buvo neteisingas, pinigų išgryninti nepavyko;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, 2016-10-20, 22:54:50 val., D. M. stovint šalia, jis įdėjo AB SEB banko mokėjimo kortelę Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), į bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį A. P. g. 20, Vilniuje, įvedė neteisingą PIN kodą ir identifikavo save kaip nukentėjusįjį M. K. bankomatui nurodė išduoti 600 eurų, tačiau kadangi kodas buvo neteisingas, pinigų išgryninti nepavyko;

- tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, 2016-10-20, 23:01:17 val., D. M., jis į bankomatą įdėjo AB SEB banko mokėjimo kortelę Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), į bankomatą (duomenys neskelbtini) esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 29, įvedė neteisingą PIN kodą ir identifikavo save kaip nukentėjusįjį M. K. bankomatui nurodė išduoti 400 eurų, tačiau kadangi kodas buvo neteisingas, pinigų išgryninti nepavyko.

Tokiu būdu veikdamas kartu su D. M., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo septynias (7) finansines operacijas neteisėtai įgyta – M. K. vardu AB SEB banko išduota elektronine mokėjimo priemone - mokėjimo kortele Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės – M. K. vardu AB SEB banko išduotos elektroninės mokėjimo priemonės - mokėjimo kortelės Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, apgaule savo ir D. M. naudai pasikėsino įgyti M. K. AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančius 3 438,68 eurus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl ne nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

4. Nuteistasis G. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-11 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai motyvavo skiriamos bausmės griežtumą, nenurodė, kodėl švelnesne bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, neįvertino jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Anot apelianto, nuosprendis dėl bausmės visiškai nemotyvuotas, todėl neatitinka įstatymo reikalavimų. Nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi, todėl, jo manymu, galėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Taip pat mano, kad būtina atsižvelgti į tai, jog jis baudžiamojo proceso metu, dar nebūdamas nuteistas buvo laikomas kalėjimo sąlygomis.

5. Atsiliepimai į skundą nepateikti.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas G. L. bausmę individualizavo tinkamai, ir paskyrė teisingą bausmę, nurodė pakankamus bausmės (tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek subendrintos) skyrimo argumentus ir motyvus, todėl apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

11. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnio 3 dalis), tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir vieną sunkų nebaigtą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis).

12. Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą: BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; BK 180 straipsnio 2 dalyje - baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų; 182 straipsnio 1 dalyje - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; 214 straipsnio 1 dalyje - bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; 215 straipsnio 1 dalyje - bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nusikaltimai, numatyti BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje; 214 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį. Kiti – realiąją.

14. Priešingai nei nurodo apeliantas, matyti, kad teismas parinkdamas bausmių rūšis ir terminus, įvertino G. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į apelianto asmenybę, tai, atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Šią aplinkybę laikė apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau taip pat įvertino ir tai, kad yra apelianto atsakomybę dvi sunkinančios aplinkybės: nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas recidyvistu, į kurias taip pat turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Taip pat teismas atsižvelgė į jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, asmenybę charakterizuojančius duomenis: G. L. anksčiau teistas 2 kartus už tyčinių veikų padarymą. Papildomai pažymima, kad ankstesniais nuosprendžiais abu kartus apeliantui buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau nuteistajam sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, nesilaikant skirtų įsipareigojimų bei darant administracinius teisės pažeidimus, laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą. Arešto bausmę G. L. atliko 2015-11-18. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus net metams po arešto bausmės atlikimo, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Nusikalstamos veikos sunkėja. Dėl jo yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo. Ir nors nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau į tai būtina atsižvelgti, nes jis baudžiamojo proceso metu pripažino nusikalstamas veikas įvykdęs. Visa tai patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad išdėstyti duomenys rodo, jog kaltininkas savo elgesio nekeičia, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos G. L. neturėjo ir nepasiekė bausmei keliamų tikslų, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnes nei laisvės atėmimo bausmes ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

16. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent teismo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, jų dydžiai ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Bausmių dydžiai ir paskirta subendrinta bausmė laikomi atitinkančiais bausmės paskirtį, proporcingais padarytiems nusikaltimams, neprieštaraujantys teisingumo principui.

17. Taip pat nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Pagal kasacinio teismo praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-503/2010, 2K-192/2011, 2K-198/2011). Sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006). Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2016-10-20. Pranešimas apie įtarimą įteiktas 2016-12-12. Šios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigtas 2017 metais, vyko tik vienas teisiamasis posėdis, apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2017-08-11. Šioje byloje G. L. kardomoji priemonė nebuvo skirta, jis suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad byla buvo nagrinėta darant procesinius delsimus, jos proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga ir dėl to reikėtų švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.