Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-226/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2-226/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Atsakovas
R. S., D. S., A. D., A. I.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko, UAB Medicinos bankas Valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-226/2013Procesinio sprendimo kategorija:110.1.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. S. ir D. S. bei A. D. – K. (K.) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties, kuria padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, civilinėje byloje Nr. 2-1335-622/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams A. I., D. S., R. S., R. S. (R. S.), A. D. – K. (K.), trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB Medicinos bankas (toliau – Bankas) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto perleidimo sandorius actio Paulia pagrindu (CK 6.66 str.), kuriais atsakovas A. I. R. atsakovams R. S. bei D. S. ir R. S. 2011 m. sausio 20 d. ir 2011 m. vasario 25 d. sutartimis perleido savo nekilnojamąjį turtą, esantį J. B. g. 1 ir (duomenys neskelbtini); prašė taikyti dvišalę restituciją ir atsakovo A. I. 522 360 Lt skolos Bankui išieškojimą nukreipti į perleistą turtą. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams D. S. ir R. S. priklausančias 7/100 dalis pastato, (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę rengti ir tvirtinti detalųjį planą ir atsakovui R. S. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams R. S. ir D. S. priklausančias 7/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę rengti ir tvirtinti detalųjį planą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; taip pat areštavo atsakovui R. S. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

Šalies argumentai

2012 m. birželio 21 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 20 d. sutartį, kuria atsakovas A. I. R. atsakovams D. S. ir R. S. perleido nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir prašė taikyti dvišalę restituciją, ieškovui 812 260 Lt A. I. skolos išieškojimą nukreipiant į šių atsakovų 9/200 dalis minėtame pastate. Taip pat pripažinti negaliojančia 2011 m. vasario 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. S. perleido atsakovei A. D. – K. (Nekilnojamojo registro duomenimis K.) žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (pirminiame ieškinyje šis turtas vadinamas ūkiniu pastatu), esančius (duomenys neskelbtini), nukreipiant A. I. skolos išieškojimą į perleistą turtą. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą – areštuoti D. S. ir R. S. priklausančias 9/200 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), leidžiant rengti ir tvirtinti detalųjį planą; atsakovui D. S. priklausančias 1/40 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), leidžiant rengti ir tvirtinti detalųjį planą ir atsakovei A. D. – K. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovo UAB Medicinos banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo tenkino – areštavo atsakovams D. S. ir R. S. priklausančias 9/200 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), leidžiant rengti ir tvirtinti detalųjį planą, tačiau uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; areštavo atsakovui D. S. priklausančias 1/40 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), leidžiant rengti ir tvirtinti detalųjį planą, tačiau uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; taip pat areštavo atsakovei A. D. – K. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; areštuoto turto teisėtus valdytojus paskyrė areštuoto turto saugotojais ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turtą valdyti ir juo naudotis. Teismas nustatė, kad atsakovams D. S. ir R. S. nuosavybės teise priklauso 9/200 dalys pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui D. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/40 šio pastato dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas R. S. 2012 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovei A. D. – K. pardavė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų D. S. ir R. S. 82 950 Lt, nes atsakovai 2012 m. sausio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi R. B. įmonei „Lašas“ pardavė 1/40 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl solidarūs atsakovai D. S. ir R. S. ieškovui privalo atlyginti 1/40 dalies pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę, kuri Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 82 980 Lt. Todėl sprendė, kad tikslinga papildomai areštuoti D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/40 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2012 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. S. atsakovei A. D. – K. perleido ginčo turtą ir prašo taikyti restituciją, tikslinga areštuoti atsakovei A. D. – K. priklausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai R. S. ir D. S. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis be motyvų.

2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nepakanka jo reikalavimų įvykdymui Bankui įkeisto A. I. ir P. S. turto. Be to, ieškovas nenukreipė išieškojimo į Bankui įkeistą turtą. Bankas nenurodė, koks antstolis vykdo išieškojimą, kokia įkeisto turto vertė ir kokios reikalavimo sumos trūksta ieškovo reikalavimo įvykdymui.

3. Skolininko A. I. ir Banko kredito sutarties 7.3 punkte nustatyta sąlyga, kad sumažėjus įkeisto turto vertei, Bankas turėjo pareikalauti iš skolininko papildomo prievolės užtikrinimo, tačiau Bankas nepateikė duomenų, jog šią savo teisę įgyvendino atsakingai.

4. Ieškiniui pareikšti actio Pauliana pagrindu ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties. Atsakovai prašys teismo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškovas preliminariai nepagrindė ieškinio pagrįstumo, taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

5. Bankas nepaneigė bendraturčių pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą.

Atsakovė A. D. – Krutulė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia atsakovų R. S. ir D. S. argumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB Medicinos bankas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas tiek taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiek padidindamas jų mastą tinkamai motyvavo nutartis, t.y. dėl pakartotinio turto perleidimo tretiesiems asmenims.

2. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog nepakanka ieškovo reikalavimui užtikrinti įkeisto turto vertės. Bankas pateikė įkeisto turto vertinimą, iš kurio matyti, kad turto vertė ginčo sandorių sudarymo metu buvo 1 119 000, o įsiskolinimas Bankui – 3 006 036,55 Lt. Be to, papildomai pateikti VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad įkeistų Bankui sklypų vertė šiuo metu galėtų siekti tik apie 1 281 000 Lt.

Šalies argumentai

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Bankas nėra nukreipęs išieškojimo į įkeistą turtą. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2012 m. sausio 2 d. nutartimi byloje Nr. 3691V/2011 nusprendė iš varžytinių parduoti ieškovui įkeistus daiktus. Šią nutartį vykdo antstolis V. Č.

4. Bankas prašė skolininką papildomai užtikrinti prievolę, tačiau skolininkas delsė.

5. Šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, todėl apeliantų argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino nėra teisiškai reikšmingi.

6. Actio Pauliana bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti restitucijos taikymo natūra galimybę, todėl siekiant išvengti tolimesnio turto perleidimo, teismas pagrįstai padidino laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

Atsiliepimas

Atsakovas A. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atsakovas sutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog Banko reikalavimui nepakanka hipoteka įkeisto turto. Be to, ieškinys paduotas pažeidus actio Pauliana vieną iš sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

V. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

Teismo nutartis, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, laikinosios apsaugos dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 149 str.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, jei išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Taip gali atsitikti ir tuomet, kai iš esmės pasikeičia faktinės aplinkybės, kurios lemia tokios grėsmės išnykimą. Pastebėtina ir tai, kad pareikšto reikalavimo ypatumai taip pat lemia ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir jų panaikinimo ypatumus.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas byloje pareiškė actio Pauliana ieškinį. Pagal tokį ieškinį pareikštas reikalavimas ne dėl priteisimo, bet dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginant kreditorių teises. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atskiruosius skundus, skirtingai, nei pagal ieškinį dėl priteisimo, actio Pauliana siekiama, pripažinus skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui. Skirtingas reikalavimų pagal tokius ieškinius pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Ieškinys dėl priteisimo užtikrinamas atsakovui priklausančio bet kokio turto, į kurį pagal įstatymus gali būti nukreipiamas išieškojimas, areštu. Tuo tarpu actio Pauliana įvykdymą užtikrina ginčo turto, kurio perleidimo teisėtumas ginčijamas, areštas. Todėl ir tokiam turtui teismo taikyto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimas galimas tik tuomet, kai išnyksta grėsmė restitucijos taikymo galimumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1921/2011).

Byloje nustatyta, kad Bankas 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartimi su vėlesniais pakeitimais atsakovui A. I. suteikė 605 000 eurų kreditą. Prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto - žemės sklypų hipoteka, kurie pasak Banko, nepadengia atsakovo A. I. skolos. Atsakovas A. I. Bankui iki numatyto termino - 2011 m. birželio 1 d. kredito negrąžino, be to, tretiesiems asmenims perleido savo turėtą turtą, taip pat ir 2011 m. sausio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-212 atsakovams D. S. ir R. S. pardavė 7/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o pastarieji šio turto dalimi disponavo iki 2012 m. sausio 25 d. Tačiau be šios dalies, minėtame pastate atsakovas D. S. nuosavybes teise turėjo ir 15/100 šio pastato dalį. Atsakovai D. S. ir R. S. 2012 m. sausio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-144 trečiajam asmeniui R. B. įmonei „Lašas“, pardavė 1/40 to paties pastato dalį. Šiuo metu atsakovai D. S. ir R. S. disponuoja 9/200 minėto pastato dalimi.

Skolininkas A. I. 2011 m. vasario 25 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-873 atsakovui R. S. pardavė žemės sklypą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), o pastarasis 2012 m. gegužės 21 d. pirkimo - pardavimo sutartimi šį turtą perleido atsakovei A. D. – K..

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes ir įvertinęs reiškiamo reikalavimo pobūdį sprendė, kad yra teisinis pagrindas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir papildomai areštuoti A. D. – K. nuosavybės teise perleistą turtą ir užkirsti kelią tolimesniam ginčo turto ((duomenys neskelbtini)) perleidimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo būtent šiuo siekiu, todėl negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, ar nebuvo teisinio pagrindo papildomai taikyti ginčo turto areštą.

Atsakovai teismui paduotame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kelia klausimą dėl paduoto actio Pauliana akivaizdaus nepagrįstumo (praleisto ieškinio senaties termino), taip pat įrodinėja, kad ieškovo naudai hipoteka įkeisto turto pakanka jo turtiniams reikalavimams užtikrinti. Tačiau iš Banko pateiktų duomenų matyti, kad hipoteka įkeisto turto vertė beveik per pusę mažesnė, nei skolininko įsipareigojimai Bankui (1 t., 19-25 b. l., 2 t., 39-40 b. l.). Be to, šis turtas būtų pardavinėjamas priverstine tvarka iš varžytynių, o tai paprastai lemia mažesnės pardavimo kainos už turtą gavimą. Ieškovo teigimu iš hipoteka įkeisto turto jau yra pradėtas priverstinis išieškojimas. Kadangi teismui nėra pateikta duomenų apie vykdymo procesą ir išieškotą skolos dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje, nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimas yra perteklinis. Taigi, atsakovams nepaneigus duomenų apie ginčo turto perleidimą tretiesiems asmenims, taip pat nepateikus naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog išnyko grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo pagal actio Pauliana pareikštus reikalavimus atsakovams įvykdymui, naikinti jų turtui taikyto arešto skundžiama nutartimi nėra teisinio pagrindo.

Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir atmestini kaip nepagrįsti.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė