Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Raseiniai. Iš teismui pateiktos skolos pažymos matyti, kad atsakovei už jai priklausančią ½ buto dalį už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. paskaičiuota 330,65 Eur skola ir 16,04 Eur delspinigių. Ieškovė 2019 m. spalio 10 d. priminimu dėl skolos apmokėjimo ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė iki šiol skolos ieškovei nėra sumokėjusi. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį taip pat pripažino, kad su ieškove nėra atsiskaičiusi dėl sunkios finansinės padėties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Atsakovė, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam šiluma tiekiama iš ieškovei priklausančios katilinės, savininkė, privalėjo tinkamai ir laiku apmokėti už ieškovės patiektą produkciją – šilumos energiją – pagal galiojančius tarifus. Iš skolos pažymos matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už ieškovės patiektą šilumos energiją ir suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. yra 330,65 Eur.

Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai neturėtų būti skaičiuojama skola už „gyvatuką“, nes ji dar 2017 m. pranešė ieškovei, kad prakiurus surūdijusiam gyvatukui juo nesinaudoja, bute jo nėra, tačiau įrodymų, kad ji yra atleista nuo „gyvatuko“ mokesčio (šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti bei voniai šildyti), teismui nepateikė, todėl teismas plačiau dėl šių atsakovės nurodytų aplinkybių nepasisako.

Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ straipsnis numato, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procentų dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Delspinigiai už laiku nesumokėtą patiektą šilumos energiją atsakovei paskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl iš atsakovės priteistini ieškovės nurodyti 16,04 Eur dydžio delspinigiai.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovė atsiliepimu taip pat prašo leisti atsiskaityti su ieškove iki 2020 m. spalio mėn. Šį atsakovės prašymą teismas laiko prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 925/2002). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 7 61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikdama teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimą, jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią jos turtinę padėtį, nepateikė, tik nurodė, kad jai nustatytas trečios grupės invalidumas, neseniai pradėjusi dirbti ir gauna apie 430 Eur darbo užmokestį, augina du vaikus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų dėl savo sunkios turtinės padėties šiuo metu, nei jos turtinės padėties galimo pagerėjimo ateityje perspektyvoms pagrįsti, laikytina, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tenkinti atsakovės prašymą, išdėstyti sprendimu priteistos skolos mokėjimą.

Kadangi ieškinys patenkintas, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 5,34 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai“, įmonės kodas 172412113, 330,65 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 65 ct) skolos už paslaugas, 16,04 Eur (šešiolika eurų 04 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,34 Eur (penkis eurus 34 ct) pašto išlaidų, sumokant jas į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.