Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-255-332/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-09-10
Bylos Nr.: 1A-255-332/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-67-1-00232-2007-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: A. Z.
Advokatai: Saulius Juzukonis

Kategorijos

1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-332/2015Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00232-2007-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.; 1.2.29.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Kuizinui,gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,nuteistajam A. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. bausmės subendrintos apimant ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdyti pradėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad jis 2006-08-01 (duomenys neskelbtini), Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, pateikė žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2.

Be to, A. Z. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra panaudojęs žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2, 2006-08-01, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įregistravo sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime esančias mechanines dirbtuves, 189360 Lt vertės, priklausančias N. A., E. B., P. V., V. P., V. G., L. M., V. V., L. V. (miręs 2006-07-24), J. B. (miręs 1998-10-16), B. J. (mirusi 2010-04-04), A. A. V. (miręs 2000-12-25), E. P., P. Š. (miręs 2004-05-10), J. G., Č. M., L. P., J. U., S. F., S. G., V. J., U. B. (mirusi 1995-02-15), A. E. S., L. G. (miręs 1996-08-03), E. P., R. M., A. Š. (miręs 1999-05-17), A. B., E. P. (A.), I. P., S. M. (miręs 2002-03-29), A. S., E. J., K. V. J., J. K., V. D., A. P., V. M., A. A., A. A., S. V., Z. P. A., B. J., V. G., R. G., V. R., A. R., R. G., Č. K., L. G., A. I., S. B., N. B., B. P., L. P., P. R., A. K., V. K., V. K., J. V., S. V. (mirusi 2006-03-30), Z. B., S. J. (miręs 1998-05-22), A. S., V. A. (miręs 2006-05-30), A. V., A. K. (miręs 2001-10-10), S. V., V. K., Z. B., B. B., A. P., O. A. (mirusi 1997-01-25), J. B., E. B., A. G., A. G. (miręs 2008-07-16), P. K., V. D., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems 189360 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes apylinkės teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK 241 str. 2 d. ir 242 str. 1 d. pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai aiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, jam neteisingai paskirta bausmė. Nuteistojo A. Z. teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, įrodymus vertino šališkai, aiškiai demonstruodamas išankstinę nuomonę dėl visų jam pateiktų kaltinimų apimties ir pagrįstumo, priėmė tik kaltintojo pateiktus įrodymus.

Nuteistasis A. Z. skunde pažymi, kad teismas pripažino jį kaltu apgaule savo naudai įgijus didelės vertės - 189 360 Lt svetimą turtą ir kvalifikavo jo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Užvaldyto turto vertę teismas nustatė remdamasis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio vertinimo duomenimis 2006-08-01, nepagrįstai nurodydamas, kad abejoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta pastatų verte teismas neturi pagrindo. Apelianto teigimu, prieš baigiant byloje įrodymų tyrimą, jis per savo gynėją pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, individualaus įvertinimo išvadas, kuriose jam inkriminuoto užvaldyto turto vertė yra žymiai mažesnė – 49 050 Lt, ir prašė teismo šiuos jo pateiktus įrodymus prijungti prie bylos, juos įvertinti ir pavesti teismo ekspertams – turto vertintojams nustatyti mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, turto vertę, buvusią 2006-08-01, tačiau tokius jo prašymus teismas nepagrįstai atmetė, tuo padarydamas esminius Lietuvos Respublikos BPK 241 str. 2 d. ir 242 str. 1 d. pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ištirti įrodymus, liečiančius jo veiką kvalifikuojančia aplinkybę ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliantas teigia, kad pagal jo prašymą 2011-07-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, individualų įvertinimą ir nustatė, jog labiausiai tikėtina (galima) šio turto kaina rinkoje 2006-08-01 galėjo siekti 57 050 Lt. Be to, A. Z. skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nenustatė, kokia minėtų mechaninių dirbtuvių dalis ir už kokią sumą, proporcingai jų turimiems pajams, priklauso kaltinime nurodytiems nukentėjusiesiems, už kokią savo pinigų sumą pajus įsigijo N. A. bei už kokią sumą ir į kokią jo (A. Z.) užvaldyto turto dalį jis įgijo turtines teises. Apelianto nuomone, šios aplinkybės yra esminės baudžiamojoje byloje, nes nenustačius šių aplinkybių, negalima nustatyti, kokio dydžio nukentėjusiųjų teisę į turtą jis (A. Z.) užvaldė ir pagal kokią Lietuvos Respublikos BK 182 str. dalį kvalifikuotina jo veika.

Apelianto teigimu, teismo išvada, kad jis 2006-08-01 VĮ „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) įregistruodamas nuosavybės teisę užvaldė N. A. bei kitiems nuosprendyje išvardintiems nukentėjusiesiems priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime esančias mechanines dirbtuves, padaryta netinkamai aiškinant materialinės teisės normas ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. A. Z. nurodo, kad Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. numato nuosavybės teisės į daiktus, tame tarpe ir į nekilnojamąjį turtą, įgijimo pagrindus, Lietuvos Respublikos CK 4.49 str. 2 d. numato momentą, nuo kurio turto įgijėjas įgyja nuosavybės teisę, o CK XV skyriaus normos numato, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsiranda tik nuo nuosavybės įgijimo fakto įregistravimo viešame registre, pateikus juridinį faktą patvirtinančius dokumentus. Byloje nustatyta, jog visi nukentėjusieji, išskyrus N. A. ir E. B., remiantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolu Nr. 2, įgijo teisę įregistruoti savo nuosavybę į mechanizacijos kiemo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), dalį, atitinkančią kiekvienam jų paskirtą pajaus dalį. Tačiau šito jie nepadarė, todėl, apelianto nuomone, jie nėra pastatų – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. Z. pripažįsta, kad 2006-08-01 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įregistruodamas nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves, jis užvaldė kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų, išskyrus N. A., teisę į turtą - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves – paskaičiuotą nuo viso turto vertės proporcingai jų turimiems pajamas.

A. Z. nuomone, teismo išvada, kad jis 2006-08-01 VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įregistruodamas nuosavybės teisę užvaldė N. A. priklausantį turtą – mechanines dirbtuves, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes byloje nustatyta, jog N. A. nėra tarp pajininkų, išvardintų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokole Nr. 2, ir šio dokumento pagrindu N. A. neįgijo teisės visuotiniame registre registruoti nuosavybės teisės į mechanizacijos kiemo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), dalį. A. Z. skunde pažymi, kad jo parodymus, jog 1995-1996 m. N. A. už jo (A. Z.) lėšas – apie 18 000 Lt – iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų supirkinėjo pajus (jis (A. Z.) to, nebūdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariu, negalėjo daryti pats), patvirtino liudytojai V. P., A. K., J. S., iš dalies pats nukentėjusysis N. A., kuris teismo posėdžio metu parodė, jog jis (A. Z.) su V. P. išreiškė norą įsigyti dalį dirbtuvių, kad jis (A. Z.) nebuvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkas, jog jis (N. A.) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) inventorizacijos biurą ir išsiaiškino, kad norint kam nors perleisti pastatus, iš pajininkų reikia supirkti pajus, paskui sutvarkyti inventorizacinius dokumentus ir taip būtų galima perregistruoti pastatus kito asmens vardu, paaiškino visa tai jam (A. Z.), jog pajų pirkimui jis (A. Z.) davė 13 000 Lt (pinigus davė dalimis pajų supirkinėjimo eigoje, gaudamas pinigus pasirašinėdavo į kažkokį sąsiuvinį, pajų pirkimas užtruko, nes reikėjo susitarti su žmonėmis, kas pajus parduoda, o paskui dar reikėjo važiuoti į seniūniją įsiforminti „popierius“). N. A. taip pat nurodė, jog jis supirko pajus už 17 000 Lt, tačiau jis (A. Z.) teismui pateikė įrodymus, kad N. A. neturėjo piniginių lėšų ir turto, už kurį galėjo pirkti iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų pajus ir prašė juos prijungti prie baudžiamosios bylos, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Taigi teismas nesiaiškino, ar pagrįstai N. A. byloje pripažintas nukentėjusiuoju, nesiaiškino, į kokią turto dalį pastarasis turi turtines teises. A. Z. teigimu, įvertinus jo minimų liudytojų ir N. A. parodymus, taip pat ŽŪB „(duomenys neskelbtini)” likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokole Nr. 2 esančius duomenis bei atlikus elementarius matematinius paskaičiavimus, galima teigti, jog ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkams buvo išdalinta pajaus, suteikiančio teisę įregistruoti asmeninę nuosavybę į atitinkamas mechanikų dirbtuvių dalis už 28 336 Lt. Kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų, tarp jų E. B., nupirkusio pajų iš pajininko L. S., turimas pajus yra 9 629 Lt. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, kad N. A. galimai supirko pajus iš likusių pajininkų už 18 707 Lt, kas atitinka jo (A. Z.) parodymus, jog jis N. A. pajų supirkimui davė 18 000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad teismo išvada, jog 2006-08-01 VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įregistruodamas sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves, priklausančias N. A. bei kitiems nuosprendyje išvardintiems asmenims, padarė pastariesiems 189 360 Lt turtinę žalą, aiškiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymi, jog iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolo Nr. 2 matyti, kad visos mechaninės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, buvo įvertintos 28 336 Lt ir šiai sumai buvo išdalinti pajai 171 pajininkui, t. y. kiekvienas šių pajininkų įgijo teisę į dalį minimų mechaninių dirbtuvių, proporcingą turimam pajui. Kaltinime nurodytų 77 nukentėjusiųjų, tarp jų ir E. B., nupirkusio pajų iš pajininko L. S., turimas pajus yra 9 629 Lt, ir tai sudaro 34 procentus bendros viso pajaus sumos, todėl, A. Z. nuomone, 2006-08-01 (duomenys neskelbtini), VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įregistruodamas sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves, jis užvaldė nukentėjusiųjų teisę į 34 procentus šių mechaninių dirbtuvių vertės ir padarė jiems tik tokio dydžio žalą.

Nuteistojo A. Z. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., konstatuodamas, jog užvaldyto turto vertė yra 189 360 Lt, t. y. didesnė nei 250 MGL (32 500 Lt), todėl jis apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą. Apeliantas nurodo, kad jis pripažįsta, jog 2006-08-01 (duomenys neskelbtini), VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įregistruodamas sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves, jis užvaldė nukentėjusiųjų teisę į 34 procentus šių mechaninių dirbtuvių vertės, kuri, remiantis 2011-07-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mechaninių dirbtuvių individualiu įvertinimu, 2006-08-01 buvo 57 050 Lt, ir padarė jiems 19397 Lt žalą. Kadangi, anot nuteistojo, jo padaryta žala yra mažesnė negu 250 MGL, jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. l d. Apelianto teigimu, jis taip pat prisipažįsta, kad 2006-08-01 (duomenys neskelbtini), VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, jis pateikė žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2 bei apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiųjų teises į jų turtą t. y. jis visiškai prisipažino ir prisipažįsta padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d. ir 182 str. l d. A. Z. nurodo, kad šiuos nusikaltimus jis padarė tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog didesnė dalis pajaus yra supirkta iš pajininkų už jo N. A. duotus pinigus, kuris sakė, jog pajaus pirkimo dokumentus yra praradęs, o su likusiais pajininkais nuteistasis ruošėsi atsiskaityti ateityje.

Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad jis turi nuolatinį darbą, yra charakterizuojamas teigiamai, turi du studentus sūnus ir juos išlaiko, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo A. Z. nuomone, šios aplinkybės rodo, jog jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį reikėtų nuo jos izoliuoti. Taip pat nurodo, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie vertintini kaip nusikaltimų sutaptis, ir abiejų straipsnių sankcijose yra numatyta bausmės rūšis – bauda, kurią jis pajėgus sumokėti.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. Z. nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę, Šiaulių apygardos teismo 2011-12-15 nutartimi nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

2012-06-05 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. Z. kasacinį skundą, nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011-12-15 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimo, pagal kurį teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nemotyvuota protokoline nutartimi nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos gynėjos pateiktas konsultacines išvadas ir nepagrįstai atmetė prašymą paskirti ekspertizę. Pasisakydamas dėl nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su statinių verte, teismas nepagrįstai apsiribojo tuo, kad pakartojo pirmosios instancijos teismo teiginius, jog nėra pagrindo tikėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacija, t. y. informacinio pobūdžio dokumentu, ir netikėti VĮ (duomenys neskelbtini) pateiktu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Tokio teiginio, teisėjų kolegijos nuomone, negalima laikyti motyvuota išvada dėl esminio apeliacinio skundo argumento. Buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir taip padarė esminį Lietuvos Respublikos BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti.

Antrą kartą teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai kvalifikuotos nuteistojo veikos bei dėl neteisingai paskirtos bausmės, Šiaulių apygardos teismo 2014-07-11 nuosprendžiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendis pakeistas: A. Z. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta 80 MGL (10 800 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2015-03-31 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo A. Z. kasacinius skundus, nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014-07-11 nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012-10-10 nutartimi paskyrė ekspertizę dėl nekilnojamojo turto faktinės vertės, buvusios 2006-08-01, tačiau gavęs ekspertizės aktą teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jo neištyrė (proceso dalyviams neperskaitytos jo išvados ar pan.), o tai reiškia, kad pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 242 str. nuostatos, reikalaujančios tiesiogiai ištirti bylos įrodymus ir nuosprendį grįsti tik teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas jokių argumentų, atmetė ir motyvuotą prokuroro prašymą apklausti pirmiau nurodytą ekspertizę atlikusį ekspertą A. U. bei VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistę I. K.. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ne tik kitų bylos duomenų, liečiančių turto vertę, bet ir minėto ekspertizės akto, nenurodė jokių motyvų, paaiškinančių, kodėl remiasi būtent šiuo įrodymu, nepatikrino jo patikimumo, neišnagrinėjo aplinkybių, nepalygino byloje surinktų duomenų, leidžiančių spręsti apie teisingą turto vertės nustatymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, reikalaujančias įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendis dėl A. Z. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. yra nepagrįstas, priimtas išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nesugretinus iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų, neįvertinus jų kitų bylos aplinkybių kontekste, ir tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms, kurios prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. Z. atlikti veiksmai sudaro ne Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. sudėtį, o Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

A. Z. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. už tai, kad jis nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, pateikė žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2, ir už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra, panaudojęs žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2, įregistravo sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime esančias mechanines dirbtuves, 189360 Lt vertės, priklausančias N. A., E. B., P. V., V. P., V. G., L. M., V. V., L. V. (miręs 2006-07-24), J. B. (miręs 1998-10-16), B. J. (mirusi 2010-04-04), A. A. V. (miręs 2000-12-25), E. P., P. Š. (miręs 2004-05-10), J. G., Č. M., L. P., J. U., S. F., S. G., V. J., U. B. (mirusi 1995-02-15), A. E. S., L. G. (miręs 1996-08-03), E. P., R. M., A. Š. (miręs 1999-05-17), A. B., E. P. (A.), I. P., S. M. (miręs 2002-03-29), A. S., E. J., K. V. J., J. K., V. D., A. P., V. M., A. A., A. A., S. V., Z. P. A., B. J., V. G., R. G., V. R., A. R., R. G., Č. K., L. G., A. I., S. B., N. B., B. P., L. P., P. R., A. K., V. K., V. K., J. V., S. V. (mirusi 2006-03-30), Z. B., S. J. (miręs 1998-05-22), A. S., V. A. (miręs 2006-05-30), A. V., A. K. (miręs 2001-10-10), S. V., V. K., Z. B., B. B., A. P., O. A. (mirusi 1997-01-25), J. B., E. B., A. G., A. G. (miręs 2008-07-16), P. K., V. D., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems 189360 Lt turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo A. Z. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu apgaule savo naudai įgijus didelės vertės turtą. Apeliaciniame skunde A. Z. pripažįsta savo kaltę užvaldžius kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų, išskyrus N. A., teisę į turtą, nurodo, kad mechaninių dirbtuvių vertė yra ne 189 360 Lt, o 57 050 Lt, be to, jis užvaldė nukentėjusiųjų teisę tik į 34 % mechaninių dirbtuvių vertės.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, už kokią savo pinigų sumą pajus įsigijo N. A.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. A. nurodė, kad po to, kai likvidavosi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, po metų pas jį atvažiavo A. Z. ir V. P. ir pasakė, kad jiems reikia pastatų. Tam reikėjo pajininkų sutikimu iš jų reikėjo išpirkti dalį pajų, po to susitvarkyti inventorizacinius dokumentus, išskirti dalį pastato ir ją perregistruoti kito asmens vardu. Nukentėjusysis N. A. paaiškino, kad jo vardu buvo supirkta 65 % pajaus, pajus jis pirko už savo pinigus, o A. Z. ir V. P. sumokėjo tik 13000 Lt. Nors jie buvo susitarę atlikti inventorizaciją, A. Z. rudenį kažkur dingo ir pasirodė tik po trejų metų. 2007-12-18 pas jį atėjęs E. B. pasakė, kad A. Z. atnešė dirbtuvių nuosavybės dokumentus. Jis pamatė protokolo Nr. 2 kopiją, buvo ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. Z. vardu išduoti dokumentai. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nukentėjusysis N. A. taip pat paaiškino, kad su A. Z. ir V. P. jie tarėsi dėl dirbtuvių pastato dalies pardavimo, A. Z. ir V. P. už 13000 Lt nupirko mažąsias dirbtuves. Šį pirkimo – pardavimo faktą patvirtinančių dokumentų nėra, jie nebuvo sutvarkyti. Likvidacinė komisija ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pastatus surašė kaip visumą, jų pajininkams neskirstė. Mechaninės dirbtuvės priklausė dideliam pajininkų skaičiui, iš pradžių buvo apie 200 pajininkų. Likvidacinė komisija dokumentuose rinkos vertės nebuvo nurodžiusi (3 t. 81-85 b. l.).

Nors skundu A. Z. teigia, kad jis užvaldė nukentėjusiųjų teisę į 34 % mechaninių dirbtuvių vertės, atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu jis pats nurodė, jog dokumentų, patvirtinančių pajų pirkimą iš N. A., jis neturi, pajų savo vardu nėra įsigijęs, prieš registruodamas nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves jis suprato, kad oficialiai neturi nei vieno pajaus. Atsakydamas į advokatės ir prokuroro klausimus, A. Z. paaiškino, kad 2006-04-25 rašydamas prašymą įregistruoti mechaninių dirbtuvių nuosavybę, jis suprato, jog užvaldo tą turto dalį, kurios pajai nebuvo supirkti. A. Z. nurodė, kad iš N. A. pastarojo supirktos pajų dalies jis nenupirko todėl, kad N. A. atsisakė ką nors daryti (5 t. 7-10 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. Z. patvirtino, kad N. A. pajų jam neperdavė, prieš registruodamas nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves jis suprato, kad oficialiai neturi nei vieno pajaus. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad N. A. už savo pinigus negalėjo pirkti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų pajų, byloje nėra, todėl šį skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų.

Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, įrodymus vertino šališkai, aiškiai demonstruodamas išankstinę nuomonę dėl visų jam pateiktų kaltinimų apimties ir pagrįstumo, priėmė tik kaltintojo pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgmentof 10 October 2000; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgmentof 15 October 2009). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą pažymėjo, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad bylą išnagrinėjęs ir apkaltinamąjį nuosprendį A. Z. priėmęs teismas būtų buvęs šališkas, nėra. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo A. Z., taip pat nepatvirtina teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. yra padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta atsakomybė, be kita ko, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veikoje yra ne Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis, o Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis ir prašo jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. Apeliantas skunde nurodo, kad jis prisipažįsta, jog nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, jis pateikė žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2 bei apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiųjų teises į jų turtą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., konstatuodamas, jog užvaldyto turto vertė yra 189 360 Lt, t. y. didesnė nei 250 MGL (32 500 Lt), nes, anot nuteistojo, jo padaryta žala yra mažesnė negu 250 MGL, ir padaryti veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. l d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka, todėl išsamiai nekartoja ir nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį, visuma, neginčijamai patvirtina, kad 1995 m. likviduojant (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, likvidacinė komisija posėdžio, įvykusio 1995-01-30, metu svarstė klausimą dėl žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ inventoriaus atidavimo už pajų ir nutarė mechanizacijos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) k,. (duomenys neskelbtini) r., atiduoti už pajų grupei pajininkų (vardai ir pavardės nurodytos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokole Nr. 2 (1 t. 72-75 b. l.)), nurodant kiekvieno pajininko pajaus dydį litais. Konkreti kiekvieno pajininko nuosavybės teisės dalis nenustatyta, teisinė nuosavybės registracija nebuvo atlikta. A. Z., nebūdamas žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkas, 2006-08-01 (duomenys neskelbtini), VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2, kuriame melagingai buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija nutarė mechanizacijos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, atiduoti už 23629 Lt A. Z. (1 t. 78-82 b. l.), ir įregistravo sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime esančias mechanines dirbtuves, priklausančias žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkams, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Z. apgaule įgijo svetimą žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkams priklausantį turtą, padarydamas jiems 189360 Lt turtinę žalą. Pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, tačiau bendroji taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinė nutartis Nr. 2K-99/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam A. Z. inkriminuoto apgaule savo naudai įgyto svetimo turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. – vertė 189360 Lt nustatyta pagal nuteistojo A. Z. nuosavybės registravimo dokumentuose nurodytą pastatų vidutinę rinkos vertę 2006-08-01 (4 t. 12-15 b. l.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-15 nutartimi panaikinus Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-15 nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012-10-10 nutartimi paskyrė ekspertizę dėl nekilnojamojo turto faktinės vertės, buvusios 2006-08-01, kurią pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas eksperto atliktos 2014-05-09 ekspertizės akto išvadose nuteistojo A. Z. apgaule įgyto turto – mechanizacijos kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., – rinkos vertė 2006-08-01 nurodyta 30 700 Lt (6 t. 9 b. l.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-31 nutartimi panaikinus Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-07-11 nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teisme iš naujo nagrinėjant bylą ir apklausiant, teismo ekspertę VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo nekilnojamojo turto vertintoją I. K., ji teismui pateikė 2006-12-04 pažymos apie preliminarią nekilnojamojo turto rinkos vertę kopiją, kurioje nurodyta, kad A. Z. apgaule įgyto turto – pastatų (mechanizacijos kiemo), esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., – rinkos vertė 2006-12-04 buvo 213700 Lt (6 t. 133, 134 b. l.). Esant baudžiamojoje byloje šiems skirtingiems duomenims apie A. Z. apgaule įgyto turto vertę, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos mechanizacijos kiemo (pastatų), esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vertės 2006-08-01. Kaip minėta, nuteistasis A. Z. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta jo apgaule įgyto turto verte (189360 Lt) ir teigia, kad jo padaryta žala yra mažesnė nei 250 MGL. Išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys) ir būtų pašalintos visos keliamos abejonės dėl įrodymų įvertinimo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų įvykio aplinkybių, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka ir siekiant ją išsamiai išnagrinėti bei teisingai nustatyti A. Z. apgaule įgyto turto vertę jo veikos padarymo momentu (ši aplinkybė turi reikšmės A. Z. veikos kvalifikavimui), byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas – ištirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas 2014-05-09 ekspertizės aktas, apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas ekspertas nekilnojamojo turto vertintojas A. U., atlikęs ir 2014-05-09 pateikęs ekspertizės aktą, apklausta teismo ekspertė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo nekilnojamojo turto vertintoja I. K., išnagrinėti byloje surinkti ir naujai pateikti duomenys.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus teismo ekspertę I. K., ji nurodė, kad jos pateiktoje 2006-12-04 pažymos apie preliminarią nekilnojamojo turto rinkos vertę kopijoje, kurioje nurodyta, kad A. Z. apgaule įgyto turto – pastatų (mechanizacijos kiemo), esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., – rinkos vertė 2006-12-04 buvo 213700 Lt (6 t. 133, 134 b. l.), iš tikrųjų nurodyta šių pastatų vidutinė rinkos vertė, kuri nustatoma kitais metodais nei rinkos vertė. Skirtumas tarp rinkos vertės ir vidutinės rinkos vertės yra tas, kad atliekant vidutinės rinkos vertinimą, ji skaičiuojama atkuriamaisiais kaštais ir įvedamas vietovės pataisos koeficientas, t. y. matinininkas padaro matavimus, pagal tūrį parenkama iš patvirtinto kainyno lentelė, įkainuojama atkuriamaisiais kaštais ir pritaikomas tai vietovei mažinimo, didinimo koeficientas, priklausomai nuo to, kur ta vietovė yra, paklausi ji ar ne. Atkuriamoji vertė šiuo atveju pasirinkta dėl to, kad tokios paskirties pastatams, bent jau 2006 m. ir iki 2008 m., nebuvo sandorių daug, ir atlikti lyginamosios vertės metodu masiniu būdu, buvo tiesiog neįmanoma. Vertinant pastatus, atsižvelgiama į tuos rodiklius, kurie yra kadastro duomenų byloje, tai ir sienų medžiaga, pamatai, stogas, pardengimas, tūris, plotas, visi šie rodikliai yra įvertinami, yra įvertinami vietovės pataisos koeficientai ir vieta. Neįvertinama yra fizinė būklė. Jeigu fizinė būklė yra arba labai gera, arba labai bloga, tai yra neįvertinama. Nenustatomos pastato panaudojimo galimybės. Vertinama pagal kadastro duomenis, realiai pastato neapžiūrėjus, pagal tą kadastro duomenų fiksavimo datą, kuri išraše. Pastatų (mechanizacijos kiemo), esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., – rinkos vertė 213700 Lt nustatyta pagal A. Z. prašymą ir tai yra tik preliminarus vertinimas. 2006-12-04 pažyma apie preliminarią nekilnojamojo turto rinkos vertę yra konsultacinio pobūdžio. Tiksliausias nekilnojamojo turto vertinimo metodas yra individualus vertinimas (6 t. 137-139 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus ekspertą nekilnojamojo turto vertintoją A. U., jis nurodė, kad jo atliktos ekspertizės metu turto vertė nustatyta lyginamuoju metodu. Trys objektai buvo palyginti su ekspertizės objektu, t. y. buvo užsakyti iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ sandorių duomenų bazės sandoriai, kurie buvo įvykę 2006 m. nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) r. ir (duomenys neskelbtini) r. Buvo gautas sandorių paketas ir palyginamaisiais buvo pasirinkti objektai iš (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini). Paskui šitie objektai, kiekvienas atskirai, buvo lyginami su ekspertizės objektu, ir gauta ekspertizės objekto vertė. Ekspertizės akte nurodyta pastatų (mechanizacijos kiemo), esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vertė 30 700 Lt yra rinkos vertė. Buvo nustatyta rinkos kaina, ne vidutinė. Rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į nusidėvėjimus. Individualūs požymiai turi įtakos vertei. Ekspertizės objektas buvo apžiūrėtas realiai ir buvo atliktas individualus vertinimas (6 t. 139, 140 b. l.).

Kaip jau buvo minėta, nuteistajam A. Z. inkriminuoto apgaule savo naudai įgyto svetimo turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. – vertė 189360 Lt buvo nustatyta pagal nuteistojo A. Z. nuosavybės registravimo dokumentuose (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (4 t. 12-15 b. l.)) nurodytą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r. – dviejų mechaninių dirbtuvių, dviejų garažų ir daržinės kombainams, vidutinę rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta teismo ekspertė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo nekilnojamojo turto vertintoja I. K. nurodė, kad nustatant vidutinę rinkos vertę, ji skaičiuojama atkuriamaisiais kaštais ir įvedamas vietovės pataisos koeficientas, neįvertinama fizinė objekto būklė, nenustatomos pastato panaudojimo galimybės, vertinama pagal kadastro duomenis, realiai pastato neapžiūrėjus, pagal tą kadastro duomenų fiksavimo datą, kuri išraše. Tiksliausias nekilnojamojo turto vertinimo metodas yra individualus vertinimas (6 t. 137-139 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012-10-10 nutartimi paskyrė ekspertizę dėl nekilnojamojo turto faktinės vertės, buvusios 2006-08-01, kurią pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus ekspertą nekilnojamojo turto vertintoją A. U., jis nurodė, kad jo atliktos ekspertizės metu buvo atliktas individualus objekto vertinimas ir nustatyta pastatų (mechanizacijos kiemo), esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė yra 30 700 Lt. Ji buvo nustatinėjama realiai apžiūrėjus objektą, atsižvelgiant į pastatų nusidėvėjimus, individualius požymius (6 t. 139, 140 b. l.). Netikėti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotais teismo ekspertės I. K. ir turto vertintojo A. U. duotais paaiškinimais nėra pagrindo – juos davė kompetentingi specialistai, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų paaiškinimų pateikimą, duomenų, kad šie specialistai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir tuo, kad teismo ekspertės I. K. teigimu, tiksliausias nekilnojamojo turto vertinimo metodas yra individualus vertinimas, daro išvadą, kad tiek nuteistojo A. Z. nuosavybės registravimo dokumentuose (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (4 t. 12-15 b.l.)), tiek teismo ekspertės VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo nekilnojamojo turto vertintojos I. K. teismui pateiktoje 2006-12-04 pažymos apie preliminarią nekilnojamojo turto rinkos vertę kopijoje (6 t. 133, 134 b. l.) nurodyta pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.– dviejų mechaninių dirbtuvių, dviejų garažų ir daržinės kombainams, vidutinė rinkos vertė nėra teisingos A. Z. apgaule įgyto turto vertės jo veikos padarymo momentu, nes jos nustatytos pagal kadastro duomenis, realiai neapžiūrėjus pastatų, neįvertinus jų būklės ir panaudojimo galimybių, kas labai svarbu norint nustatyti kuo tikslesnę objekto rinkos vertę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remdamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas eksperto atliktos 2014-05-09 ekspertizės (tiksliausiu nekilnojamojo turto vertinimo metodu atlikto objekto vertinimo) išvadomis, kuriomis nėra pagrindo netikėti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. Z. apgaule įgyto turto – mechanizacijos kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., – rinkos vertė 2006-08-01 buvo 30 700 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai A. Z. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. veika kvalifikuojama tuomet, kai nustatoma veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 190 str., didelės vertės turtu pripažįstamas tas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL, o tai atitinka 31250 Lt (A. Z. veikos padarymo metu 1 MGL buvo lygus 125 Lt). Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. veika kvalifikuojama tuomet, kai turto vertė viršija 5 MGL, bet yra ne didesnė nei 250 MGL. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad A. Z. apgaule savo naudai įgijo 30 700 Lt vertės svetimą turtą, t. y. A. Z. pasisavinto svetimo turto vertė yra mažesnė nei 250 MGL, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d.) ir A. Z. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, o kaltinimas A. Z. pakeistinas nurodant, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (o ne didelės vertės svetimą turtą), padarydamas nukentėjusiesiems 30700 Lt turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Kaip minėta, A. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., padarymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, pagrįstai pripažino, kad A. Z. panaudojo apgaulę ir įgijo svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad A. Z. VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, pateikė suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2. ir įregistravo sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. esančias mechanines dirbtuves, priklausančias anksčiau minėtiems nukentėjusiesiems. Taigi apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad A. Z. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė žinomai suklastotą dokumentą ir dėl šių sąmoningų A. Z. veiksmų VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo suklaidinti dėl A. Z. teisės įregistruoti sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. esančias mechanines dirbtuves, nors iš tikrųjų A. Z. tokios teisės neturėjo. Taigi VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apsisprendimą įregistruoti A. Z. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., esančias mechanines dirbtuves lėmė tai, kad A. Z. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2., kuriame melagingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija nutarė mechanizacijos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) k., atiduoti už 23629 Lt A. Z. (1 t. 63-64, 77-83 b. l.). Taigi apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti (kasacinė nutartis 2K-324/2012). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, A. Z. nusikalstama veika nepagrįstai buvo kvalifikuojama kaip dvi atskiros veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir A. Z. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip viena nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., o iš kaltinimo šalintinos A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. inkriminuotos aplinkybės, kad jis 2006-08-01 (duomenys neskelbtini), Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, pateikė žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

A. Z. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra panaudojęs žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2, 2006-08-01, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įregistravo sau nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime esančias mechanines dirbtuves, 30700 Lt vertės, priklausančias N. A., E. B., P. V., V. P., V. G., L. M., V. V., L. V. (miręs 2006-07-24), J. B. (miręs 1998-10-16), B. J. (mirusi 2010-04-04), A. A. V. (miręs 2000-12-25), E. P., P. Š. (miręs 2004-05-10), J. G., Č. M., L. P., J. U., S. F., S. G., V. J., U. B. (mirusi 1995-02-15), A. E. S., L. G. (miręs 1996-08-03), E. P., R. M., A. Š. (miręs 1999-05-17), A. B., E. P. (A.), I. P., S. M. (miręs 2002-03-29), A. S., E. J., K. V. J., J. K., V. D., A. P., V. M., A. A., A. A., S. V., Z. P. A., B. J., V. G., R. G., V. R., A. R., R. G., Č. K., L. G., A. I., S. B., N. B., B. P., L. P., P. R., A. K., V. K., V. K., J. V., S. V. (mirusi 2006-03-30), Z. B., S. J. (miręs 1998-05-22), A. S., V. A. (miręs 2006-05-30), A. V., A. K. (miręs 2001-10-10), S. V., V. K., Z. B., B. B., A. P., O. A. (mirusi 1997-01-25), J. B., E. B., A. G., A. G. (miręs 2008-07-16), P. K., V. D., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems 30700 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas, sakydamas baigiamąsias kalbas ir prašydamas nuteistojo A. Z. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. iškėlė klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog A. Z. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarė 2006-08-01. Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp. (įstatymo 2003-04-10 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėjo penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė 2011-07-21, t. y. nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio už nesunkų nusikaltimą priėmimo senaties terminui. Esant šiai aplinkybei, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. numatytą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą ir A. Z. baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutraukti.

Nuteistasis A. Z. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir privalo būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Parenkant bausmės rūšį ir dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog A. Z. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam už padarytą nusikalstamą veiką baudą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiškia, kad apeliacinio proceso ribas apibrėžia būtent paduotas apeliacinis skundas. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d., pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Įvertinusi šias nuostatas ir visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad nėra A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad yra A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino kaltu ir gailisi, kad jis tyčia įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, turi šeimą, dirba, kad nuo A. Z. nusikaltimo padarymo iki šiol praėjo ilgas laiko tarpas – daugiau nei devyneri metai, kad baudžiamasis procesas užtruko ne dėl A. Z. kaltės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti A. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintą bausmę – baudą, mažesnę, negu šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 47 str., įstatymo 2003-04-10 redakcija), atsižvelgiant į tai, kad A. Z. veikos padarymo metu 1 MGL vertė buvo 125 Lt. Kadangi A. Z. nuteisiamas tik už vieną nusikalstamą veiką, nuosprendžio dalis dėl bausmių A. Z. subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendį pakeisti:

A. Z. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti kaip vieną veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti A. Z. 40 MGL (5000 Lt (1448 Eur)) baudą.

Paskirtą baudą A. Z. turi sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistajam per 12 mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Kelmės rajono apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendžio dalį dėl bausmių A. Z. subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnį.

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta A. Z. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdyti pradėjimo dienos.

Pakeisti kaltinimą pašalinant iš jo A. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį inkriminuotas aplinkybes, kad jis 2006-08-01 (duomenys neskelbtini), Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, esančias mechanines dirbtuves įregistravimui, pateikė žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-30, protokolą Nr. 2.

Pakeisti kaltinimą A. Z. nurodant, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiesiems 30700 Lt turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė