- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-113-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00018-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S –113– 755/2015
Teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00018-2014-4
NUTARTIS
2015 m. vasario 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. T. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-147-335/2014 pagal V. T. atstovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. T. atstovas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos 2014-10-23 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos ir įsiteisėjusios taikos sutarties (toliau-Sutartis). Prašyme pažymėjo, kad Sutarties 4.1p. R. L. įmonė „Rimvalda“, R. L. ir L. L. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2014-11-01 sumokėti 3000 Lt skolos V. T., o Sutarties 5 p. ginčo šalių buvo sutarta, jog, praleidus bet kokį nurodytą mokėjimą, V. T. įgyja teisę kreiptis į teismą dėl visos skolos sumos-28826 Lt, dar mokant ir po 0,2% , t.y. po 57.65 Lt delspinigių už dieną, o tai už 6 praleistas dienas susidaro 345,90 Lt, išieškojimo. Taigi, prašė išduoti vykdomąjį raštą, kad iš R. L. įmonės „Rimvalda“, R. L. ir L. L. solidariai V. T. naudai, nepaisant sutartų skolos mokėjimo terminų, būtų išieškota visa 28826 Lt skola, 345,90 Lt delspinigiai ir po 0,2% delspinigių už dieną nuo 28826 Lt sumos iki visiško atsiskaitymo.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi prašymo netenkino ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal 2014-10-23 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Teismas padarė išvadą, kad L. dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių pavėlavo sumokėti ieškovui minėtą skolos dalį ir dėl to vykdomojo rašto išdavimas visai skolos sumai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas konstatavo, kad šį uždelsimą objektyviai sąlygojo tai, kad 2014-11-01 dar nebuvo įsiteisėjusi minėta teismo nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka, kuria, be kita ko, buvo nutarta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas L. ir įmonės „Rimvalda“ piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose. Šios įsiteisėjusios nutarties nuorašas turto areštų registrui išsiųstas 2014-11-05 (b.l. 145, t. 2) ir vis tiek L. L. teigimu sąskaitos bankuose tebėra užblokuotos, dėl ko ji buvo priversta skolintis lėšų tam, kad nors pavėluotai galėtų pervesti skolos dalį ieškovui. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2014-10-13 teismo nutartis, kuria atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, tai, kad areštuotos piniginės lėšos neproporcingai varžė L. teisę net į būtiniausių pragyvenimo poreikių užtikrinimą, leido kiekvienam jų iš areštuotų piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, kas mėnesį naudotis po 1035 Lt (po 300 Eur). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, žinodamas faktinį L. turtinių teisių suvaržymą, 2014-10-22 pasirašydamas taikos sutartį sutarė dėl itin trumpo pirmojo skolos dalies 3000 Lt sumoje mokėjimo termino, kas, turėjo suprasti, sunkiai įgyvendinama per vos keletą dienų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. T. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad taikos sutartimi be jokių išlygų sutarta, kad pirmasis 3000 Lt mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 1 d., šis faktas nebuvo siejamas su arešto nuėmimu nuo sąskaitų ar bet kokiomis kitomis aplinkybėmis. Atsakovai patikino, kad sutinka mokėti sumokėti 3000 Lt sumą ne vėliau kaip iki 2014-11-01. Šalis toks susitarimas tenkino. Teismas nutartyje tik perrašė šalių sulygtas sąlygas, jokių modifikacijų neatliko, todėl darytina prielaida, jog sutarties šalys bet kokiu atveju nebūtų skundusios nutarties. Ieškovui neaišku kokiais rašytiniais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, jog 2014-11-19 sąskaitos yra areštuotos, jeigu turto areštų registrui pranešimas išsiųstas dar 2014-11-05. Ieškovui nesuprantama kuo 2014-10-13 nutartis siejasi su jo prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovas skundė 2014-10-13 nutartį, bet, šalims sudarius taikos sutartį, ieškovas privalėjo atsisakyti atskirojo skundo, nes taikos sutartimi, kurią patvirtina teismas, byla išsprendžiama iš esmės. Atsakovai patvirtino, jog tokią sumą galės sumokėti iki 2014-11-01, todėl nemano, jog nustatė per trumpą terminą atlikti pirmai įmokai. Nurodo, jog prievolė mokėti pinigų sumą kyla ne tik L. L., bet ir kietiems atsakovams – R. L. ir R. L. įmonei „Rimvalda“, kuri yra juridinis asmuo, laikomas profesionalu, todėl jam yra taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Vykdomojo rašto išdavimas visai skolos sumai nepažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškovas per pusę sumažino ieškinio reikalavimus su atsakovais sudarydamas taikos sutartį ir sulygdamas, jog mokėjimų grafiko bus griežtai laikomasi. Padaręs tokią nuolaidą,ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog jo interesai daugiau nebus pažeidinėjami. Sudaryta taikos sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti galioti. Taikos sutartyje neatsispindi, kad šalys buvo sutariusios atlikti tam tikrus mokėjimus iki nutarties patvirtinti taikos sutartį. Nurodo, jog vykdytinos yra tik įsiteisėjusios teismo nutartys. Pažymėjo, kad 2014-11-10 atlikus taikos sutartyje numatytą pirmą mokėjimą, ieškovui prievolė iš esmės buvo įvykdyta ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje bus siekiama pažeidinėti jo teises ir nevykdyti taikos sutarties. Antras pagal grafiką mokėjimas buvo atliktas laiku, t.y. iki gruodžio 1 d.Tuo tarpu, kai teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo, nuo atsakovės L. L. sąskaitos areštas buvo nuimtas, tačiau galiojo areštai R. L. ir „Rimvalda“ sąskaitoms. Ieškovas nepaiso fakto, kad visi atsakovai tarpusavyje glaudžiai susiję finansiniais santykiais, ir visų šalių sąskaitos banke buvo areštuotos būtent ieškovo prašymu. Pažymi, kad nuolaidas byloje darė abi pusės, nes atsakovai buvo pasirengę ginčyti ieškinį, todėl negalima laikyti, jog tik ieškovas darė nuolaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nennustatyta.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas apelianto prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2014-10-23 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog teisiškai nėra reikšminga tai, jog atsakovės L. L. sąskaita buvo areštuota, jog nepagrįsta išvada, kad vykdytina tik įsiteisėjusi nutartis, nes šalys gali susitarti dėl kitokių mokėjimo terminų ir sąlygų, tarp jų ir mokėjimų dar ir neįsiteisėjus taikos sutarčiai, asmuo gali turėti lėšų ne tik areštuotoje sąskaitoje, bet iš esmės apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiama teismo nutartis pagrįsta dėl kitų priežasčių - pažeidimas nedidelis ir vienkartinis, vėlesni skolininkų veiksmai rodo, jog taikos sutarties sąlygų laikomasi.
Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLIV skyriuje. CPK 646 str. 1 d. numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo vykdytinumas aiškinamas kaip viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų. Vykdytini yra tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t.y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendintas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų, gali būti taikomos CPK numatytos priverstinės teismo sprendimo vykdymo priemonės.
Teisminį ginčą inicijavusios šalys bylos nagrinėjimo metu gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisme pradėtą ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 str. 1 d., CPK 140 str. 3 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis c. b. Nr. 2-1818/2014). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, jos šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-437/2013, 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-372/2010). Teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) sutartyje nustatytas prievoles (CPK 646 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-18 nutartis c. b. Nr. 2-1777/2013, 2014-09-19 nutartis c. b. Nr. 2-1359/2014).
Iš ieškovo 2014-11-12 prašymo turinio matyti, kad ieškovas vykdomojo rašto išdavimo pagrindą sieja su 2014-10-23 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 4.1 ir 5 punktuose nustatytų sąlygų nevykdymu, t. y. neįvykdžius įsipareigojimo iki 2014-11-01 sumokėti 3000 Lt, išieškotojas įgyja teisę kreiptis į teismą visai skolos sumai 28 826 Lt, 0,2 proc. dydžio delspinigių per dieną nuo 28 826 Lt sumos iki visiško atsiskaitymo. Bylos dokumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad minėtą skolos dalį V. T. L. L. iš tikrųjų pervedė pavėlavusi – 2014-11-10 (b.l.150-151,t.2). Atsakovė neginčijo pirmiau nurodytos skolos sumos nesumokėjimo iki 2014-11-01 ieškovui fakto, jos teigimu kitus mokėjimus stengsis atlikti nenukrypstant nuo sutarto grafiko. Pažymėtina, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-10-13 teismas priėmė nutartį, kuria atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, tai, kad areštuotos piniginės lėšos neproporcingai varžė L. teisę net į būtiniausių pragyvenimo poreikių užtikrinimą, leido kiekvienam jų iš areštuotų piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, kas mėnesį naudotis po 1035 Lt (po 300 Eur).
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas neriboja teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalių teisės inicijuoti priverstinį sutarties sąlygose įtvirtintų įpareigojimų vykdymą, jei tam yra faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 646 str. 3 d.). Taigi apeliantas, teigdamas, kad atsakovai nesilaiko Taikos sutartimi prisiimtų prievolių, turi teisę nustatyta tvarka reikalauti tinkamo jų vykdymo, savo reikalavimą pagrįsdamas jį patvirtinančiais įrodymais (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 646 str. 3 d.). Tuo tarpu atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kad atsakovė L. L. ieškovui 2014-11-29 mokėjimo nurodymu Nr. 832 pervedė 2 305 Lt, 2014-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 833 pervedė 2 000 Lt, 2014-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 558 pervedė 1000 Lt, 2014-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 840 pervedė 3 305 Lt, 2015-01-26 mokėjimo nurodymas Nr. 853 pervedė 1 158,48 €, 2015-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. 567 pervedė 88,33 €. Pateikti įrodymai apie atsakovų daromus mokėjimus ieškovui pagal sudarytą taikos sutartį iš esmės pagrindžia atsakovų atsikirtimus ir paneigia ieškovo teiginius, jog šalių sudaryta taikos sutartis nėra vykdoma. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikos sutarties sąlygų laikomasi, todėl nėra faktinio pagrindo reikalauti visos likusios reikalingos sumokėti sumos iš karto, o ne pagal grafiką. Teismo vertinimu dėl nereikšmingo ir vienkartinio sutarties pažeidimo esminis mokėjimų apimties ir terminų pakeitimas neatitiktų ir CK 1.5 str. nustatytų įpareigojimų civilinių teisinių santykių subjektus veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, CK 6.200 str. reikalavimo sutarties šalims bendradarbiauti bei kooperuotis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtas pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu (CK 6.217 str.2 d.) dėl kurio susitarimas turėtų būti esmingai pakeistas.
Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeista, atskirąjį skundą atmesti.