Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-1697-291/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-27
Bylos Nr.
2-1697-291/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00653-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Sandaila“
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1697-291/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00653-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 113.2.; 117.2.; 128.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Sandaila“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gautas antstolės Vaivos Šimkienės patvarkymas atsisakyti tenkinti V. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo pripažinti antstolės Vaivos Šimkienės veiksmus neteisėtais ir panaikinti turto areštą žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), bei abu žemės sklypus realiai grąžinti pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-01-15 gavo antstolės 2015-01-08 turto arešto aktą Nr. 2-6944-656/2009-1, kuriuo vėl areštuoti jam priklausantys žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, antstolės Vaivos Šimkienės 2015-01-08 turto arešto aktas neteisėtas ir nepagrįstas, nes antstolė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 723 straipsnio 3 dalies, kuria imperatyviai nustatyta, kad negali būti pakartotinai pradedamas savarankiškas išieškojimas pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus į tą patį turtą nepraėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Grąžinimas turi būti realus, t. y. toks, kai savininkas gali disponuoti turtu savo nuožiūrą, kitaip Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 723 straipsnio 3 dalies draudimas netektų prasmės. Kadangi antstolės 2013-11-26 patvarkymas tik panaikino žemės sklypams areštą, tačiau liko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo areštas ir minėti žemės sklypai, pareiškėjo nuomone, jam grąžinti realiai nebuvo, pareiškėjo teigimu, antstolė neturėjo teisės pakartotinai areštuoti jam priklausančius žemės sklypus.

A. V. Šimkienė patvarkyme atmesti skundą nurodė, kad 2012-01-17 buvo areštuotas V. B. priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2012-07-24 turėjo vykti pirmosios žemės sklypų varžytynės, jos neįvyko, o nuo 2013-07-08 iki 2013-07-15 turėjo vykti antrosios žemės sklypų varžytynės, kurios taip pat neįvyko. Išieškotojas atsisakė paimti iš varžytynių neparduotą turtą. 2013-10-10 priimtas patvarkymas dėl 2013-10-03 V. B. skundo dėl arešto panaikinimo patenkinimo ir 2013-11-26 panaikintas antstolės Vaivos Šimkienės žemės sklypams pritaikytas areštas. Nuo arešto panaikinimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl 2015-01-08 iš naujo areštuotas skolininkui priklausantis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Antstolė taip pat pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6273-291/2014 ir Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-933-569/2014 konstatavo, kad antstolės Vaivos Šimkienės veiksmai taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 723 straipsnį yra teisėti, todėl, antstolės nuomone, antrą kartą klausimas dėl žemės sklypų grąžinimo pareiškėjui teisme negali būti nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privaloma griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0071/10/03447 medžiagos nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. išduotas vykdomasi raštas Nr. 2-6944-656/2009 dėl 27 170,98 Eur išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo UAB „Sandaila“ naudai. Antstolė 2012 m. sausio 17 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkui V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms, išieškotojui UAB „Sandaila“ pasiūlyta už skolas paimti iš varžytynių neparduotą turtą, tačiau išieškotojas neišreiškė noro paimti turtą už skolas. Antstolė 2013-11-26 patvarkymu panaikino areštą minėtiems žemės sklypams. Pareiškėjo prašomu panaikinti 2015-01-08 turto arešto aktu Nr. 2-6944-656/2009-1 antstolė iš naujo areštavo skolininkui priklausantį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 723 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams turto areštas, pritaikytas 2012 m. sausio 17 d. turto arešto akto pagrindu, buvo panaikintas 2013-11-26, todėl akivaizdu, kad nuo turto arešto panaikinimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Be to, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad žemės sklypų grąžinimas nebuvo realus, nes iš antstolės 2012 m. sausio 17 d. turto arešto akto matyti, kad areštuodama minėtus žemės sklypus, antstolė buvo tik apribojusi pareiškėjui V. B. disponavimo teises ginčo turtu, tačiau teisė turėti turtą savo žinioje jam nebuvo apribota. Todėl skolininkas galėjo minėtais žemės sklypais naudotis, o to, kas iš turto savininko nebuvo paimta, nebuvo pagrindo ir gražinti.

Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad galiojant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytam areštui ir dėl to, pareiškėjo nuomone, jam minėtų žemės sklypų realiai negrąžinus, antstolė neturėjo teisės pakartotinai areštuoti jam priklausančių žemės sklypų. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog išieškotojo UAB „Sandaila“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas pareiškėjui V. B. nuosavybės teise priklausantis turtas už 25 000,00 Eur sumą, t. y. Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjo V. B. turtui apskritai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad šiai dienai ginčo turtui galioja areštas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6944-656/2009, pagrindu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – išvengti situacijos, kai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prarandamas turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal teismo sprendimą ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasidaro neįmanomas arba dėl tos pačios priežasties jo įvykdymas pasunkėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d.), todėl ieškinio patenkinimo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 3 d.). Todėl tik skolininkui visiškai įvykdžius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0071/10/03447, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas baigsis ir bus panaikintas minėtas areštas. Todėl galiojant turto arešto aktui, pritaikytam nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimą nukreipti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6273-291/2014 atmetė pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų ir atsisakė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties pagrindu taikytą turto areštą. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-933-569/2014 šią nutartį paliko nepakeistą. Todėl šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolės neteisėtų veiksmų jai priimant 2015-01-08 turto arešto aktą Nr. 2-6944-656/2009-1 nelaikytinas, kaip paduotas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Išnagrinėjus skundo aplinkybes bei įrodymus, konstatuojama, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdymo procese, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais, nėra pagrindo, todėl skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 512–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/03447 atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0071/10/03447 grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Vida Žostautienė