Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-933-569/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
2S-933-569/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05148-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Skolininkas
V. B.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-933-569/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05148-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;129.1.;129.18. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6273-291/2014 pagal skolininko V. B. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/03447, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

S. V. B. kreipėsi į antstolę V. Š. su skundu dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/03447. Prašė panaikinti turto areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei abu sklypus grąžinti skolininkui.

Nurodė, kad antstolė nepaisė CPK 723 str. 1 d. reikalavimų, jog nepardavus turtą iš antrųjų varžytinių ir atsisakius išieškotojui CPK 722 str. 2 d. numatyta tvarka paimti jam perduodamą turtą, šis turtas grąžinamas skolininkui.

A. V. Š. 2014 m. liepos 3 d. patvarkymu skolininko V. B. skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasi CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.

Nurodė, kad 2012 m. sausio 17 d. buvo areštuotas skolininkui V. B. priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-07-24 turėjo vykti pirmosios žemės sklypų varžytinės, tačiau jos neįvyko. Nuo 2013-07-08 iki 2013-07-15 turėjo vykti antrosios žemės sklypų varžytinės, tačiau jos neįvyko. Išieškotojas atsisakė paimti ir varžytinių neparduotą turtą. 2013-10-03 gautas skolininko V. B. skundas dėl arešto panaikinimo. 2013-10-10 buvo priimtas patvarkymas dėl V. B. skundo patenkinimo. 2013-11-26 panaikintas antstolės V. Š. areštas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė pažymėjo, jog liko tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Skolininkas V. B. kito turto neturi, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolos geranoriškai negrąžina, todėl antstolė negali pranešti Turto arešto aktų registrui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad neįvykus 2012-07-24 pirmosioms varžytiniems ir 2013-07-15 antrosioms varžytinėms, 2013 m. spalio 10 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolininko V. B. 2013 m. spalio 3 d. skundo patenkinimo ir 2013 m. lapkričio 26 d. panaikintas antstolės V. Š. areštas, taikytas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei abu žemės sklypai grąžinti skolininkui V. B.. Teismas nurodė, kad 2009 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6944-0656/2009, areštavo atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausantį turtą už 86320,00 Lt sumą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu priteista iš atsakovo V. B. ieškovui UAB „Sandaila“ 88625,42 Lt automobilio vertės ir 5190,55 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai - 105 Lt pašto išlaidų. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas nurodė, kad skolininkas V. B. iki šiol nėra pilnai įvykdęs teismo sprendimo, dalis skolos yra likusi neišieškota. Atsižvelgdamas į tai, jog CPK 150 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, ir į tai, jog skolininkas V. B. iki šiol nėra įvykdęs 2009 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, teismas atmetė skundą dėl antstolės veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino antstolės V. Š. veiksmų ir jų nesiaiškino, kodėl antstolė nesilaikė CPK 723 str. įtvirtintos nuostatos, jog išieškotojui atsisakius paimti CPK 722 str. 2 d. nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepranešus apie sutikimą paimti perduodamą turtą, turtas grąžinamas skolininkui. Teismas nesiaiškino, kodėl antstolė V. Š. nesikreipė į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, siūlydama panaikinti žemės sklypų areštą ir realiai, kaip numatyta CPK 723 str., žemės sklypus grąžinti skolininkui.

2. CPK 723 str. 4 d. numatyta, kad neparduotą iš varžytinių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti ir yra nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininko turtą, ką antstolė iš dalies ir yra padariusi, t. y. šiuo metu yra areštuotos visos skolininko sąskaitos bankuose, be to, gali būti areštuotas skolininko esamas ir būsimas darbo užmokestis ar būsimoji pensija. Pažymi, kad skolininkas gera valia padengė didžiąją dalį įsiskolinimo ir ateityje stengsis skolą dengti, nors šioje byloje ir yra be kaltės kaltas.

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Nors teismas nurodė, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, tačiau nagrinėdamas skundą ir jį atmesdamas, teismas vadovavosi CPK 150 straipsniu, kuriame reglamentuotos tik bendrosios civilinio proceso normos, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir panaikinimo taisyklės. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos civilinio proceso kodekso specialiosios taisyklės, kurios reglamentuoja areštuoto turto realizavimo tvarką, o būtent, turėjo būti vadovaujamasi LR XLVIII skyriaus „Turto areštas“ normomis, konkrečiai CPK 722 bei 723 straipsniais. Mano, kad teismas nesilaikė bendrojo civilinio proceso principo, kad esant bendrųjų ir specialiųjų normų kolizijai, taikomos specialiosios normos, kurios turi viršenybę prieš bendrąsias teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. A. V. Š. areštas žemės sklypams yra panaikintas, tačiau yra likęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo areštas, kuomet išieškotojo UAB „Sandaila“ naudai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis užtikrintas ieškinio reikalavimų įvykdymas.

2. CPK 150 str. 3 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Nurodytos CPK normos lemia išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės po sprendimo įvykdymo nustoja galioti be papildomų teismo veiksmų - tam reikalingas tik antstolio, įvykdžiusio teismo sprendimą, atitinkamas pranešimas viešo registro tvarkytojui.

3. S. V. B. nėra įvykdęs teismo sprendimo, yra likusi neišieškota tam tikra dalis skolos. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl antstolė negali pranešti Turto arešto aktų registrui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Šiuo atveju antstolis negali panaikinti kitos institucijos arešto, išskyrus kai įvykdomas sprendimas. Šiuo metu skolininkas V. B. neturi kito turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, skolos geranoriškai nemoka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas UAB „Sandaila“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad išieškotojo UAB „Sandaila“ naudai iš skolininko V. B. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu yra priteista 88 625,42 Lt automobilio vertės ir 5190,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Išieškojimą vykdo antstolė V. Š. ir iki šios dienos teismo sprendimas nėra įvykdytas, skolininkas priteistos sumos gera valia nesumokėjo, antstolė įstatymų nustatyta tvarka ir būdais skolos neišieškojo, vykdymo procesas yra nepasibaigęs.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis, neva, gera valia yra padengęs didžiąją dalį įsiskolinimo ir ateityje stengsis ją padengti. Išieškotojas pažymi, kad iš skolininko šiai dienai yra išieškota 38426,27 Lt skolos dalis ir ši įsiskolinimo dalis buvo išieškota per antstolį, jokios asmeninės iniciatyvos gera valia sumokėti įsiskolinimą skolininkas nerodė, taip pat išieškotojas perėmė iš varžytinių neparduotą skolininko turtą už 12000 Lt. S. V. B. ir atskirajame skunde neigia savo kaltę ir bando ginčyti įsiteisėjusius teismo sprendimus.

3. Patenkinus skolininko skundą, būtų iš esmės pažeistos išieškotojo teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai. Panaikinus areštus iš esmės taptų nebeįmanoma įvykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų arba jų įvykdymas labai pasunkėtų. Teigia, kad tokios teismo sprendimo vykdymo apsaugos priemonės nepažeidžia skolininko teisės pačiam aktyviai dalyvauti išieškojimo vykdymo procese (įvairiais teisėtais būdais ieškoti galimų areštuoto turto pirkėjų, pateikti kitą adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą ir pan.), vykdyti savo prievolę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Vykdomosios bylos Nr. 0071/10/03447 medžiagos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotas 2010 m. lapkričio 23 d. vykdomasi raštas Nr. 2-6944-656/2009 dėl 93815,97 Lt išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo UAB „Sandaila“ naudai (vykd. bylos 2, 3 b. l.). Iš 2012 m. sausio 17 d. antstolės Turto arešto akto matyti, kad vykdant priteistos skolos išieškojimą buvo areštuotas skolininkui V. B. priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos 88-89 b. l.). Pirmosioms varžytynėms 2012-07-24 neįvykus, išieškotojui UAB „Sandaila“ pasiūlyta už skolas paimti iš varžytynių neparduotą turtą (vykd. bylos 104-106 b. l.), tačiau išieškotojas neišreiškė noro paimti turtą už skolas (vykd. bylos 107 b. l.). 2013-05-30 antstolė V. Š. priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė antrąsias minėto nekilnojamojo turto varžytines (vykd. bylos 176 b. l.), tačiau ir jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis (vykd. bylos 183-184 b. l.), todėl 2013-08-09 priimtas antstolės patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis (vykd. bylos 188 b. l.).

Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 str. 1 p.), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis CPK 720 str. 1 d. nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės (CPK 722 str. 2 d.).

Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė 2013-08-09 išieškotojui UAB „Sandaila“ pasiūlė paimti iš antrųjų varžytynių neparduotus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos 189 b. l.), byloje nėra duomenų, kad išieškotojas būtų išreiškęs norą paimti minėtą turtą. Ši aplinkybė nėra ginčijama, o vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad išieškotojas UAB „Sandaila“ perėmė tik antrosiose varžytynėse neparduotą kitą skolininko turtą – 12000 Lt vertės garažo boksą Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos 211, 212, 213, 225, 226, 245, 254 b. l.), ką išieškotojas nurodo atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 23). Todėl, nagrinėjamu atveju, turėjo būti taikomos CPK 723 straipsnyje reglamentuotos išieškotojo atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės. CPK 723 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 722 str. 2 d. nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. CPK 723 str. 2 d. nurodyta, kad grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolės kontoroje 2013-10-04 buvo gautas skolininko V. B. skundas, kuriuo jis, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu skundu, prašė panaikinti turto areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei abu sklypus grąžinti skolininkui (vykd. bylos 203 b. l.). A. V. Š. 2013-10-10 priėmė patvarkymą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad patenkina V. B. skundą, tačiau minėtu patvarkymu turto arešto minėtiems žemės sklypams nepanaikino (vykd. bylos 206-207 b. l.), o minėtą patvarkymą išsiuntė skolininkui V. B. ir išieškotojui UAB „Sandaila“ (vykd. bylos 204, 205 b. l.). Negavusi skundo dėl 2013-10-10 patvarkymo, antstolė 2013-11-26 patvarkymu panaikino areštą turtui: žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos 215-216 b. l.). Tai, kad areštas buvo panaikintas, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, kur matyti, kad nuo 2013-11-26 abiems minėtiems žemės sklypams antstolės V. Š. taikytas areštas negalioja (b. l. 35-38). Be to, iš anstolės 2012 m. sausio 17 d. Turto arešto akto matyti, kad areštuodama minėtus žemės sklypus, antstolė buvo tik apribojusi skolininkui V. B. disponavimo teises ginčo turtu, tačiau teisė turėti turtą savo žinioje jam nebuvo apribota, todėl skolininkas galėjo minėtais žemės sklypais naudotis (vykd. bylos 88-89 b. l.)., todėl to, kas iš turto savininko nebuvo paimta, nebuvo pagrindo ir gražinti.

Kaip minėta, CPK 723 str. 2 d. nurodyta, kad grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas.

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad ieškovo (išieškotojo) UAB „Sandaila“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovui (skolininkui) V. B. nuosavybės teise priklausantis turtas už 86320,00 Lt sumą, o surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą pavesta ieškovo (išieškotojo) UAB „Sandaila“ pasirinktam antstoliui. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones (skolininko) V. B. turtui apskritai, o konkretų areštuotiną turtą, vadovaujantis CPK 147 str. 6 d. (procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusio CPK 148 str. 4 d.), surado antstolė, ką patvirtina vykdomojoje byloje esantis antstolės 2009-03-02 Turto aprašo aktas, surašytas vykdomojoje byloje Nr. 0071/09/00471, kuriuo, be kito, buvo aprašytas ir ginčo žemės sklypas, kuris vėliau padalintas į du atskirus žemės sklypus (vykd. bylos 10-12 b. l.).

Pažymėtina, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 str. nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą, tačiau turto arešto akto nesurašo (CPK 675 str. 3 d.). Pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą/skolą, o skolininko turto, vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų areštuota nepagristai per daug (CPK 677 str. 2 d.). Įvykdžius nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. antstoliui suradus ir aprašius atsakovo turtą, vykdomoji byla užbaigiama (CPK 632 str. 1 p.). Tai reiškia, kad antstolei, vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartį ir surašius Turto aprašo aktą, buvo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0071/09/00471.

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6944-656/2009, ieškovo (išieškotojo) UAB „Sandaila“ ieškinys buvo patenkintas, 2010-11-23 išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolei V. Š., užvesta nauja vykdomoji byla Nr. 0071/10/03447 (vykd. bylos 2-3 b. l.). Antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, vadovaudamasi CPK 675 str. 2 d., 2012 m. sausio 17 d. areštavo skolininko V. B. ginčo turtą, surašydama Turto arešto aktą (vykd. bylos 88-89 b. l.), areštas ginčo turtui, vadovaujantis CPK 723 str. 2 d., 2013-11-26 antstolės V. Š. patvarkymu buvo panaikintas. Vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/03447 nėra įrodymų, kad areštą konkrečiam ginčo turtui būtų taikęs teismas, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai netenkino skolininko skundo reikalavimo, jog antstolės patvarkymu būtų pasiūlyta ginčo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti teismui, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas. Be to, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6944-656/2009, netenkino skolininko V. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo skolininkas prašė teismo areštuoti žemės sklypą, esantį Meškių kaime, Šiaulių r., kuris vėliau padalintas į du savarankiškus žemės sklypus, esančius nagrinėjamos bylos ginčo objektu. Šios aplinkybės tik pagrindžia išvadas, kad konkretus ginčo turtas buvo areštuotas ne teismo nutartimi, o antstolės Turto arešto aktu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad šiai dienai ginčo turtui galioja areštas, areštavusi institucija – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, įregistravimo pagrindas – 2009-02-25 turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą (b. l.35-38). Tai reiškia, kad areštas skolininko ginčo turtui galioja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6944-656/2009, pagrindu, ir kurią antstolė vykdė vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0071/09/00471, surašydama Turto aprašą, o ne kaip buvo nustatytą Turto arešto aktą, kuris antstolės buvo surašytas jau vykdant vykdomąjį dokumentą, išduotą teismo sprendimo, išnagrinėjus bylą iš esmės, pagrindu, ir kuris buvo surašytas vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/03447. Pažymėtina, kad teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo – išvengti situacijos, kai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prarandamas turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal teismo sprendimą ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasidaro neįmanomas arba dėl tos pačios priežasties jo įvykdymas pasunkėja (CPK 144 str. 1 d.), todėl ieškinio patenkinimo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant įrodymų, kad skolininkas yra visiškai įvykdęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0071/10/03447, šioje vykdomojoje byloje antstolė pagrįstai nepranešė viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą (CPK 150 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Šiuo atveju byla buvo išnagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl skolininkui V. B. išaiškinta, kad dėl teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo jis turi teisę kreiptis į civilinę bylą Nr. 2-6944-656/2009 išnagrinėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą (šiuo metu į Vilniaus miesto apylinkės teismą).

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Lina Muchtarovienė