Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-19 · Administracinė byla Nr. I2-774-484/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
I2-774-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02567-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
T. C.
Atsakovas
„Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, UAB,,RIETONA'', Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-774-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02567-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.7.; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjai T. C., pareiškėjos atstovui advokatui K. B.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams S. B., I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. C. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja T. C. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė teismui skundus, kuriuose prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. SD-129-7096 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI ar atsakovė) atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C. (I. C.), tyrimą iš naujo.

Pareiškėja skunduose nurodo, kad VDI Vilniaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius įvykio (I. C. mirties) nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų galimų pažeidimų neištyrė ir 2019 m. gegužės 21 d surašė neteisėtą bei nepagrįstą Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C., gim. (duomenys neskelbtini) papildomo tyrimo aktą Nr. SD-01-6233 (laisva forma).

Pareiškėja nesutinka ir su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. birželio 5 d. išvada „Dėl mirties darbe, įvykusios (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C. papildomo tyrimo“ Nr. EVD-35. Teigia, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, vadovaudamasis neteisėtu bei nepagrįstu Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C., gim. (duomenys neskelbtini) papildomo tyrimo aktu Nr. SD-01-6233 ir 2019 m. birželio 5 d. išvada „Dėl mirties darbe, įvykusios (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C., papildomo tyrimo“ Nr. EVD-35, 2019 m. birželio 6 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą Nr. SD-129-7096, kuriuo nusprendė pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. C., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Nuostatai), reikalavimais.

Pareiškėja mano, kad VDI neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo, įpareigojančio teisės aktų nustatyta tvarka atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., tyrimą. VDI tinkamai neištyrė jos 2016 m. balandžio 11 d. pateikto prašymo ir jame nurodytų naujų teisiškai reikšmingų ir konkretizuojančių faktinių aplinkybių, o būtent A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro 2015 m. gruodžio 2 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-267-20, kuri turėjo būti įvertinta atliekant įvykio (mirties) darbe papildomą tyrimą.

Pareiškėja skunduose pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimo konstatuojamojoje dalyje rėmėsi ne vien tik A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro 2015 m. gruodžio 2 d. teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-267-20, bet ir duomenimis bei aplinkybėmis, kurių pagrindu ši išvada buvo ruošiama. Tiek teismui, tiek VDI buvo žinoma, o tai buvo akcentuojama ir apeliaciniame skunde, kad prieš pateikiant konsultacinę išvadą A. G. teismo medicininių tyrimų biuro vadovas profesorius hab. med. dr. A. G. ne tik vertino dalinai žinomus įvykio bei I. C. palaikų jau buvusio teismo medicininio tyrimo duomenis, bet ir asmeniškai kartu su T. C. (I. C. žmonos) atstovu advokatu, remiantis įstatymų suteiktais įgaliojimais, 2015 m. gruodžio 17 d. apžiūrėjo krovininį automobilį MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) įvykio dieną dirbo I. C. ir ant kurio kuro bako buvo rastas I. C. lavonas su žaizda galvoje. Šios apžiūros metu ne tik buvo apžiūrėtos atskiros automobilio vietos, agregatai, bet ir buvo tikslinama, kaip ir iš kur suradimo vietoje galėjo atsirasti I. C., buvo matuojami aukščiai, atstumai. Visa tai buvo daroma todėl, kad tiek prokurorai, tiek VDI atsisakė tyrimo metu tikrinti svarbias faktines aplinkybes.

Pareiškėja skunduose atkreipia dėmesį, kad tik po tokių papildomų veiksmų, I. C. artimųjų pateiktų fotonuotraukų su kraujo pėdsakais iš įvykio vietos vertinimo, o apie visą tai yra pažymėta A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-267-20 (taip pat nurodyta prašyme atlikti nešališką teismo medicininį tyrimą ir jo prieduose), viseto duomenų pagrindu buvo pateikta konsultacinė išvada Nr. A-KI-267-20. Pareiškėjos vertinimu, šioje išvadoje ilgametis teismo medicinos specialistas (ekspertas) nurodė galimą įvykio eigą ir kilusias pasekmes, o būtent, kad įvykio metu I. C. gavo smūgį į galvą, po gauto stipraus smūgio į galvą I. C. vystėsi morfologiškai neišryškėję, išskyrus tik histologiškai nustatytą nedidelį pabrinkimą, pakitimai galvos smegenyse, o po to vystantis išoriniam nukraujavimui, jam atsigulus ant kuro bako, vystėsi ir mirtį sukėlęs širdies veiklos sutrikimas, t. y. I. C. mirties priežastis – sužalojimo į galvą sukeltos komplikacijos.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunduose nurodo, kad Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2019 m. kovo 6 d. raštu atsisakė tenkinti VDI prašymą dėl ekspertizės atlikimo, o tai, pareiškėjos manymu, reiškia, kad Valstybinė teismo medicinos tarnyba jokio papildomo dėl I. C. mirties aplinkybių neatliko ir net nepradėjo.

Pareiškėja nesutinka ir su UAB „Ungė“ ekspertizės išvada Nr. 0103/19, kuri pareiškėjos tvirtinimu, taip pat gali būti laikoma tik konsultacine išvada. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-267-20 yra nepaneigta (I tomas, b. l. 44-52, 58-67).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjos skundais nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad tiriant įvykį darbe bei nagrinėjant pareiškėjos 2015 m. spalio 14 d. skundą ir 2016 m. balandžio 11 d. prašymą, VDI nuosekliai tyrė bei nustatinėjo įvykio, dėl kurio mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., aplinkybes: įvykio tyrimo metu buvo gauti įvykio liudytojų paaiškinimai, apžiūrėtas automobilis, kurį vairavo nukentėjusysis, nagrinėti įmonės saugos ir sveikatos būklę nustatantys lokaliniai teisės aktai, nukentėjusiojo sveikatos tikrinimų periodiškumas, susipažinta su ikiteisminio tyrimo dokumentais, nagrinėtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Pažyma, Išvada bei A. G. konsultacinė išvada. Taip pat VDI specialistai įvertino ir tai, kad dėl pareiškėjos nurodomų galimai sąlygojusių įvykį darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų reikšmingumo įvykiui darbe įvykti buvo išsamiai pasisakyta, atsakant pareiškėjai 2015 m. lapkričio 12 d. išvadose Nr. VD-42 bei VDI 2016 m. gegužės 6 d. rašte Nr. SD-37-5802.

Atsakovės tvirtinimu, A. G. konsultacinėje išvadoje pateikiama galima įvykio versija, kad nukentėjusiojo galvos muštinė žaizda gauta dėl stipraus smūgio tento rankena į galvą ir tai sąlygojo gausų patirtos muštinės žaizdos kraujavimą, nes papildomo automobilio apžiūros, atliktos 2015 m. gruodžio 17 d., metu rastos galimai nukentėjusiojo kraujo dėmės ant priekabos aikštelės pagrindo, ant kelio po stovėjusiu automobiliu, nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad VDI specialistai A. G. konsultacinėje išvadoje pateiktas galimas įvykio aplinkybes analizavo kartu su kitomis žinomomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir įvertinę tai, kad A. G. automobilio apžiūrą atliko 2015 m. gruodžio 17 d. (tai yra praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo įvykio), kad minėtų aplinkybių nepatvirtina ikiteisminio ar įvykio darbe tyrimų metu nustatyti formalūs ir/ar materialūs tiesioginiai ir/ar netiesioginiai įrodymai (liudininkai paaiškino, kad nematė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis I. C. patyrė galvos muštinę žaizdą, nėra duomenų patvirtinančių nukentėjusiojo žaizdos gausų kraujavimą, muštinę žaizdą, nukentėjusįjį lavoną tyrę teismo ekspertai kvalifikavo nežymiu sveikatos sutrikdymu), A. G. konsultacinėje išvadoje pateikiamą galimą įvykio versiją vertino kritiškai.

VDI atsiliepime pažymi, kad atliekant įvykio, dėl kurio mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., papildomą tyrimą, skirtą Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. EV-25, VDI inspektorius 2019 m. vasario 1 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti papildomą žinomą informaciją apie įvykio aplinkybes, tačiau jokia papildoma informacija VDI inspektoriui nebuvo pateikta.

VDI atsiliepime atkreipia dėmesį, kad VDI inspektoriai įvardindami nukentėjusiojo mirties priežastį ir priimdami sprendimą pripažinti/nepripažinti įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, vadovavosi Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų pateiktomis išvadomis.

VDI nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad VDI neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą prašė tenkinti vadovaudamiesi skunduose nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėja ir jos atstovas teisme teigė, jog VDI atliktas tyrimas yra neišsamus, nes tyrimo metu nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis patyrė galvos muštinę žaizdą, ir tyrimo medžiaga nepaneigta abejonė, jog nukentėjusysis mirė nuo nukraujavimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdyje su pareiškėjos skundais nesutiko, prašė juos atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad VDI tyrimo metu surinko visą medžiagą. Papildomo tyrimo metu jokių naujų duomenų gauti nepavyks, nes papildomo tyrimo metu išnaudotos visos galimybės įvykiui ištirti. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis mirė nuo nukraujavimo, yra tik jos prielaida. Atsakovės atstovai teismo posėdyje nesutiko, kad I. C. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos kairio momens srityje yra susijęs su darbu. Atsakovės atstovų vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog I. C. muštinę žaizdą kairio momens srityje patyrė dėl stipraus vėjo gūsio tvarkydamas automobilio priekabos tentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. SD-129-7096 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojui I. C., papildomo tyrimo”, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad I. C. mirtis nėra susijusi su darbu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis darbe įvyko (duomenys neskelbtini) kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimio vairuotojas darbuotojas I. C., turėjęs (duomenys neskelbtini) karjere pasikrauti žvyro krovinį į transporto priemonę ir jį nugabenti į Vilniaus gelžbetonio gamyklą Nr. 3, apie 14 val. 20 min. kelio (duomenys neskelbtini) 22 kilometre buvo rastas miręs ant kuro bako tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės. Nukentėjusiojo galvoje buvo žaizda. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 23 d. pažymoje dėl mirties priežasties Nr. SD-661 nurodyta, kad I. C. mirties priežastis buvo aukšto kraujospūdžio liga, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu.

Tiriant minėtą įvykį darbe VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje, vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 23 d. pažyma dėl mirties priežasties Nr. SD-661 ir specialisto išvada Nr. 563/15(01), kurioje nurodyta, kad I. C. mirties priežastis buvo aukšto kraujospūdžio liga, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu, įvykis nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas laisvos formos aktas.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu darbo inspektoriaus sprendimu, 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydama papildomai ištirti įvykį, jį pripažįstant nelaimingu atsitikimu darbe. Pareiškėja 2015 m. spalio 14 d. skunde teigė, kad I. C. buvo priverstas sustoti kelyje dėl netinkamai darbui paruošto automobilio ar priekabos arba automobilio gedimo, todėl sustojimo metu tvarkė automobilio priekabą, automobilį, įtarė, kad I. C. galvoje padaryta žaizda galėjo būti mirties priežastis (žaizdą galvoje galėjo patirti dėl vėjo įsiūbuoto metalinio vamzdžio, ant kurio vyniojamas tentas, užkritimo), nurodė, jog nukentėjusiojo mirties priežastis bei sprendimas nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe buvo priimtas vadovaujantis VTMT Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 29 d. pažyma (toliau – Pažyma), o ne VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 563/15(01) (toliau – Išvada).

Nagrinėjant pareiškėjos 2015 m. spalio 14 d. skundą bei siekiant patikslinti faktines teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes, VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai papildomai apklausė įvykio liudininkus, išanalizavo, palygino ir įvertino Pažymos ir Išvados turinius. Mirusio darbuotojo bendradarbis V. S. patvirtino, jog pravažiuodamas matė, kad autobusų sustojime stovėjo automobilis, o vairuotojas užlipęs ant puspriekabės aikštelės tvarkė tentą, kuris buvo išsivyniojęs. Paties įvykio, kad I. C. galimai kristų nuo puspriekabės, jis nematė. V. T., kuris buvo pirmas asmuo, pamatęs mirusį kolegą, nurodė, kad vilkikas buvo tuščias, tentas buvo atsivyniojęs ir įkritęs į tuščios (nepakrautos) puspriekabės vidų. Tentas paprastai užtraukiamas, kai puspriekabėje vežamas smėlis arba asfaltas (šiuo atveju būtų vežamas žvyras). Prielaidą, kad vairuotojas I. C. galėjo nukristi iš puspriekabės balkono, V. T. vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad į tokią poziciją, kokioje buvo rastas kolega (po puspriekabės balkonu), nukristi jis negalėjo. Be to, V. T. teigė nematęs nukritusio vamzdžio, ant kurio vyniojamas tentas. Taip pat išanalizavus ir palyginus Pažymoje ir Išvadoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvadas, konstatuota, kad nukentėjusiojo mirties priežastis abiejuose dokumentuose nurodoma ta pati. Pažymoje nurodyta, kad „Mirties priežastis: aukšto kraujospūdžio ligos, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu“. Išvadoje konstatuojama, jog „I. C. mirė nuo aukšto kraujospūdžio ligos. <...>. Tai komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu“. Taip pat Išvadoje nurodyta, kad „<...> I. C. lavone nustatyta žaizda galvoje padaryta kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu <...>“. Priežastinis ryšis tarp I. C. galvoje padarytos žaizdos ir mirties Išvadoje nėra nurodytas. Taip pat paminėta, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-23211-15 atliekamos specialisto apklausos metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas K. Z. nurodė, jog nustatyta žaizda galvoje įtakos I. C. mirčiai neturėjo.

Įvertinę aukščiau pateiktas papildomas faktines aplinkybes bei įvykio tyrimo metu surinktus dokumentus, VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai 2015 m. lapkričio 12 d. pateikė išvadas „Dėl įvykio (mirties darbe atvejo), įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C.“ Nr. VD-42, kurių pagrindu 2015 m. lapkričio 13 d. VDI buvo priimtas sprendimas Nr. SD-37-13887 netenkinti pareiškėjos skundo. Šio sprendimo pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais neskundė (I tomas, b. l. 192, 193-195).

VDI 2016 m. balandžio 11 d. gavo pareiškėjos prašymą „Atlikti papildomą 2015-04-23 įvykio (mirties) darbe tyrimą“. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į A. G. Teismo medicininių tyrimų biurą, šio biuro vadovas A. G. atlikęs tyrimą pateikė konsultacinę išvadą Nr. A-KI-267-20 (toliau – A. G. išvada), kurioje „motyvuotai nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto K. Z. išvada Nr. M563/15 (01) <...> gali būti vertintina dvejopai: gali būti vertinama pagrįsta, <...>, tačiau įsigilinus į jo medicininius dokumentus bei įvykio, kurio metu mirė I. C., aplinkybes ir duomenis, tokia išvada neturėtų būti vertinama kaip pagrįsta“, „tokios esminės aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui buvo sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, kad buvo vykdomi jo sveikatai patikrinimai ir tai buvo daroma Įstatymo nustatyta tvarka bei reikalavimais, <...> VDI iš viso nebuvo tiriamos“ (I tomas, b. l. 162-168, 169-190).

VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai, išnagrinėję pareiškėjos prašymą, konstatavo, kad A. G. išvada grindžiama hipotetinėmis aplinkybėmis (teigiama, kad papildomo automobilio apžiūros, atliktos 2015 m. gruodžio 17 d. (tai yra praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo įvykio) metu rastos galimai nukentėjusiojo kraujo dėmės ant priekabos aikštelės pagrindo, kad nukentėjusiojo galvos muštinė žaizda gauta dėl stipraus smūgio tento rankena į galvą ir tai sąlygojo gausų patirtos muštinės žaizdos kraujavimą) nepatvirtintomis formaliais ir/ar materialiais, fiksuotais ikiteisminio ar įvykio darbe tyrimo metu, tiesioginiais ir/ar netiesioginiais įrodymais (liudininkai paaiškino, kad nematė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis I. C. patyrė galvos muštinę žaizdą, nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo žaizdos gausų kraujavimą, muštinę žaizdą, nukentėjusiojo lavoną tyrę teismo ekspertai kvalifikavo nežymiu sveikatos sutrikdymu), todėl prašymo netenkino ir VDI 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. SD-37-5802 atsakė pareiškėjai, kad nėra pagrindo skirti įvykio darbe papildomą tyrimą, nes nepateikta naujų teisiškai reikšmingų įvykio darbe aplinkybių, dėl kurių nebuvo pasisakyta įvykio tyrimo metu (I tomas, b. l. 159-161).

Dėl šio VDI atsakymo T. C. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Remiantis administracinės bylos Nr. I-7686-426/2016 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos T. C. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai (toliau – VDI) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (adm. byla Nr. Nr.I-7686-426/2016, II tomas, b. l. 51-59; I tomas, b. l. 106-114). Pareiškėja T. C. skunde (adm. byla Nr. I-7686-426/2016, I tomas, b. l. 1–14) teismo prašė : 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SD-37-5802; 2) įpareigoti VDI paskirti vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių ir atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., tyrimą, kvalifikuotai ištirti šį įvykį, bei pateikti teisės aktais nustatytas motyvuotas darbų saugos specialisto išvadas (adm. byla Nr. I-7686-426/2016, I tomas, b. l. 1–14).

T. C. pateikus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2019 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjos T. C. apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos T. C. skundą tenkino ir panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SD-37-5802 bei įpareigojo Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., tyrimą (adm. byla Nr. I-7686-426/2016, II tomas, b. l. 96-106).

Vykdant Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-911-822/2018, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. EV-25 buvo skirtas įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., papildomas tyrimas. Tyrimą atliko VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius (toliau – tyrėjas) (I tomas, b. l. 105).

Tyrėjas 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. SD-01-2617 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 563/15(01) ir A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinės išvados Nr. A-KI-267-70 duomenų išaiškinimo, pagrindžiant I. C. mirties priežastį. Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. (1.8) SD-107 informavo, kad tyrimai objektų, kurie jau buvo tirti teisėsaugos institucijų pavedimu, neatliekami (I tomas, b. l. 24-25, 26, 101, 102, 103).

Nepriklausomos ekspertizės atlikimui VDI kreipėsi į UAB „Unge“, kuri pateikė ekspertizės išvadą Nr. 0103/19, teigiančią, kad: „1. I. C. galvoje nustatyta muštinė žaizda įtakos mirčiai neturėjo, tai paneigia histologijos tyrimo duomenys. 2. Žaizda mirusiojo galvoje negalėjo būti lemiama mirties priežastimi, nes nėra nukraujavimo požymių, o autopsiniai duomenys bei papildomų tyrimų duomenys nurodo į pažengusią širdies patologiją. 3. Dėl kairėje momeninėje srityje 2,3 cm ilgio muštinės žaizdos negalėjo per trumpą laiką išsivystyti tokie pakitimai žmogaus organizme, kurie įtakotų mirtį ar būtų viena iš lemiamų priežasčių“ (I tomas, b. l. 94-100).

Atsižvelgęs į UAB „Unge“ ekspertizės išvadą Nr. 0103/19, tyrėjas konstatavo, kad įvykis darbe priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu ir užpildė 2019 m. gegužės 21 d. įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C. g. m. 1970-07-04 papildomo tyrimo aktą Nr. SD-01-6233 (laisva forma) (toliau – Aktas) (I tomas, b. l. 92-93).

VDI darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai 2019 m. birželio 6 d. pateikė išvadą Nr. EVD-35, kuria pripažino, kad įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. C., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), reikalavimais ir konstatavo, kad 2019 m. gegužės 21 d. papildomo tyrimo akte pateikta informacija paremta nepriklausomo eksperto išvadomis (I tomas, b. l. 89-90). Minimos išvados pagrindu priimtas ginčijamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. SD-129-7096 dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui I. C., papildomo tyrimo (I tomas, b. l. 87-88).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 dalį nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus: 1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, kuris nepriskiriamas sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai; 2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai. Sunkių sveikatos pakenkimų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras; 3) mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio darbuotojas miršta.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai (Įstatymo 43 straipsnio 2 dalis). Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai (Įstatymo 44 straipsnio 3 dalis).

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ar miršta dėl su darbu nesusijusios ligos arba norėdamas nusižudyti ar susižaloti, kai prieš jį yra panaudojamas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, kai darbuotojas daro nusikalstamą veiką arba savavališkai (be darbdavio žinios) dirba sau (savo interesais), nelaimingiems atsitikimams darbe nepriskiriamas.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, jog tam, kad įvykis įvykęs darbe būtų laikomas nelaimingu atsitikimu darbe Įstatymo nuostatų prasme būtina kelių sąlygų visuma: 1) įvykis turi būti įvykęs darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje; 2) turi būti nustatytos su įvykiu susijusios pasekmės (darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta) ir 3) įvykis, kurį ištyrus, pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, t. y. patirta žala sveikatai, mirtis yra susiję su darbu.

Pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau – įvykis darbe), nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija).

Pagal Nuostatų 2 punktą laikantis Nuostatų tiriami įvykiai darbe, nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykę asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje (toliau – darbuotojai), išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 3 punkte.

Nuostatų 55 punkte nustatyta, kad ištyrus įvykį darbe ir nustačius, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti darydamas nusikalstamą veiką, kai prieš jį panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad nepripažinus įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, tyrėjas surašo laisvos formos aktą, kuriame aprašo įvykio aplinkybes, nurodo, kodėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, jį pasirašo ir tyrimo medžiagą išsiunčia suinteresuotiems fiziniams ir / ar juridiniams asmenims.

Byloje ginčo, jog I. C. (duomenys neskelbtini) mirė darbe, nėra.

Pareiškėja nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. SD-129-7096 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojui I. C., papildomo tyrimo”, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad ištyrus šį įvykį, I. C. mirtis nors ir įvyko darbe, tačiau nėra susijusi su darbu ( I tomas, b. l. 11-12, 87-88).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. SD-129-7096 grindžiamas 2019 m. gegužės 21 d. surašytu Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojui I. C., gim. (duomenys neskelbtini) papildomo tyrimo aktu Nr. SD-01-6233 (laisva forma) bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte (laisvos formos), surašytame 2015 m. rugpjūčio 12 d., (toliau – Aktas) nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriuje 2015 m. balandžio 27 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie įvykį darbe, įvykusį (duomenys neskelbtini) kurio metu kelio Vilnius-Alytus 22 km., kelkraštyje tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės ant kuro bako buvo rastas miręs vairuotojas I. C.. Akte nurodyta, kad I. C. rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. P., kuris ant automobilio kuro bako pamatė kraujo dėmę ir pastebėjo, kad buvo prakirsta I. C. galva. Apie 15 val. 20 min. atvykusi greitoji medicinos pagalba konstatavo I. C. mirtį, buvo iškviesti policijos pareigūnai, dirbo kriminalistai. Akte pažymėta, kad I. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju nuo 2013 m. kovo 22 d. Pagal VĮ „Naujininkų poliklinika“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. pažymą Nr. SR-695 I. C. 1999 m. kovo 31 d. buvo nustatyta pirminė arterinė hipertenzija. I. C. sveikata pagal nurodytus kenksmingus veiksnius buvo patikrinta 2015 m. balandžio 17 d., jo asmens medicininėje knygelėje pateikta išvada „gali dirbti vairuotoju“, I. C. mirė (duomenys neskelbtini) šešios dienos po sveikatos patikrinimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant įvykio darbe tyrimą, buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. 2015 m. gegužės 6 d. paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C. davė nurodymą pasikrauti žvirgždo krovinį (duomenys neskelbtini) karjere į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su saviverte puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nugabenti jį į Vilniaus gelžbetonio gamyklą Nr. 3 Vilniaus mieste. Apie 15 val. jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. T. (V. T.), kuris pranešė, kad kažkas atsitiko I. C. kelio (duomenys neskelbtini) 22 km. Nuvykęs į vietą, pastebėjo ant žemės gulintį I. C., medicinos pagalbos jau nebuvo (adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 84).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. P. (V. P.) 2015 m. gegužės 6 d. paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo maršrutu (duomenys neskelbtini) karjeras – UAB „Perdanga“. Išvažiavęs iš karjero, pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo sustojusį V. T. (V. T.), kurio per raciją paklausė, kas atsitiko. Pastarasis nurodė, jog kažkas atsitiko I. C. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. I. C. gulėjo ant automobilio kuro bako, esančio po priekabos balkonu. V. P. paaiškinime taip pat nurodė, kad ant kuro bako buvo kraujo dėmė, o I. C. galva buvo prakirsta (adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 85).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. T. 2015 m. spalio 30 d. paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) važiavo iš karjero keliu Vilnius-Alytus ir kitoje kelio juostoje, stotelėje pamatė stovintį I. C. sunkvežimį. I. C. gulėjo už kabinos, ant kuro bako. I. C. gulėjo ant nugaros, dalis jo kūno buvo po puspriekabės balkonu, galva rėmėsi į kuro bako tvirtinimo kronšteiną, o kojos kabėjo žemyn nuo bako. V. T. paaiškinime nurodė, kad jis atkreipė dėmesį į atsivyniojusį puspriekabės tentą, kuris buvo įkritęs į puspriekabės vidų. V. T. paaiškinime pažymėjo, kad I. C. važiavo į karjerą, jo vairuojamo sunkvežimio priekaba buvo tuščia. Esant tuščiai priekabai, priekaba tentu neuždengiama, tentas užtraukiamas, kai vežamas smėlis ar asfaltas (adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 182-183, 184-185).

Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 01-1-23211-15, I tomas, b. l. 33, 34, 35-36). Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas ( baudžiamoji byla Nr. 01-1-23211-15, I tomas, b. l. 6-15; I tomas 121-129).

Greitosios medicinos pagalbos Kvietimo kortelėje (toliau – Kvietimo kortelė) nurodyta, kad I. C. lavonas guli kelkraštyje su rūbais, pakaušio srityje mušta žaizda, kuri jau nebekraujavo. Kvietimo kortelėje pažymėta, kad nukentėjusysis nukrito, nelaimingas atsitikimas (adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 38-39, 196).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodyta, kad I. C. mirė dėl ligos, mirties priežasties: aukšto kraujospūdžio ligos, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminio širdies veiklos sutrikimu (adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 37, 79, 188,190).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. specialisto išvadoje Nr. M 563/15(01) nurodyta, kad remiantis I. C. lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1. I. C. mirė nuo aukšto kraujospūdžio ligos. Į tai nurodo: inkstai gruoblėti, histologiškai: požievio srityje arteriolių hialinozė, inkstuose smulkūs židinėliai hialinizuotų sklerozuotų glomerulų. Tai komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu. I. C. lavone nustatyta žaizda galvoje padaryta kietu buku daiktu ir /ar paviršiumi neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. C. mirė nuo aukšto kraujospūdžio ligos, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu ( adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 191-195).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 29 d. pažymoje Nr. SD-661 nurodyta, kad atlikus I. C. lavono teismo medicininį tyrimą, nustatyta, jog mirties priežastis: aukšto kraujospūdžio ligos, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu (adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 44, 82).

A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-267-20 (toliau – Konsultacinė išvada), kuria pareiškėja grindžia savo skundus, nurodyta, kad I. C. mirties priežastis gali būti vertinama dvejopai. Viena priežastis, kad buvo ūmus širdies veiklos nepakankamumas, išsivystęs dėl aukšto kraujospūdžio ligos, kadangi tyrimo metu buvo rasta širdies pakitimų, kurie gali būti būdingi aukšto kraujospūdžio ligos, kurie gali būti būdingi aukšto kraujospūdžio ligai. Kita priežastis – I. C. kairio momens muštinė žaizda, lydima gausaus išorinio nukraujavimo, ko pasekoje vystėsi nedideli pakitimai galvos smegenyse, o po ūmus širdies veiklos sutrikimas ir mirtis, dėl ko sužalojimas turėtų būti priskiriamas sunkiems pakenkimams sveikatai. Išvadoje specialistas kaip atskirą teiginį nurodo, kad pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, atskirai vertinant I. C. galvos muštinę žaizdą ji kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, jog ši aplinkybė yra nustatyta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad eksperto Konsultacinėje išvadoje nurodytos įvykio aplinkybės yra identiškos specialisto išvadai ir bylos medžiagai, tik Konsultacinėje išvadoje remiantis medicininiais dokumentais daromos kitokio pobūdžio išvados, t. y., kad muštinė žaizda I. C. galvoje turėjo įtakos mirčiai. Šias išvadas ekspertas A. G. padarė analizuodamas 2005 metų medicininių dokumentų išrašus, kad nuo 2006 metų nėra jokių įrašų apie asmens sveikatos problemas, susijusias su širdies ligomis, dėl to, jo manymu, yra pagrindo teigti, kad I. C. arterine hipertenzija praktiškai nebesirgo. Pažymėtina ir tai, kad ekspertas A. G., teikdamas Konsultacinę išvadą, vartoja terminus „neturėtų būti vertinama”, „labai tikėtina”, „galėjo turėti įtakos”, „gali būti”, kas rodo, jog konsultacinė išvada yra tik hipotetinio pobūdžio.

VDI 2019 m. birželio 5 d. išvadoje „Dėl mirties darbe, įvykusios (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C., papildomo tyrimo“ Nr. EVD-35 (toliau – Išvada) nurodyta, jog VDI kreipėsi į UAB „Unge“, kuri pateikė ekspertizės išvadą Nr. 0103/19, teigiančią, kad :“1.I. C. galvoje nustatyta muštinė žaizda įtakos mirčiai neturėjo, tai paneigia histologijos tyrimo duomenys. 2. Žaizda mirusiojo galvoje negalėjo būti lemiama mirties priežastimi, nes nėra nukraujavimo požymių, o autopsiniai duomenys bei papildomų tyrimų duomenys nurodo į pažengusią širdies patologiją. 3. Dėl kairėje momeninėje srityje 2,3 cm ilgio muštinės žaizdos negalėjo per trumpą laiką išsivystyti tokie pakitimai žmogaus organizme, kurie įtakotų mirtį ar būtų viena iš lemiamų priežasčių“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. EKM (27(79)/2020 (01) (toliau – Ekspertizės aktas) išvadose nurodyta, kad I. C. mirties priežastis – ūminis širdies veiklos sutrikimas, išsivystęs dėl lėtinės hipertenzinės ir širdies išeminės ligos. Į tai nurodo, netolygi širdies raumens pilnakraujystė, širdies raumens išemija, esant širdies vainikinių aterosklerozei su spindžio susiaurėjimu iki 75 procentų, širdies svoris bei matmenys, širdies raumens fibrozė, hipertrofija, nebuvimas sužalojimų ar kitų veiksnių, galinčių būti mirties priežastimi (II tomas, b. l. 161-172).

Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad I. C. (duomenys neskelbtini) patyrė muštinę žaizdą kairio momens srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, tikėtina nukentėjusiajam griūnant ar atsitrenkiant dėl ūminio širdies veiklos sutrikimo. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad I. C. nustatyta muštinė žaizda kairio momens srityje mirties nesukėlė bei įtakos mirčiai neturėjo. Nei autopsijos, nei histologinio tyrimo duomenys nepatvirtina, kad šio sužalojimo mirusysis būtų patyręs mirtį, lemiančią galvos smegenų traumą ar masyvų išorinį nukraujavimą.

Taigi, Ekspertizės akto išvados neginčytinai patvirtina, jog kiti veiksniai nebuvo I. C. mirties priežastimi. Pareiškėjos ir atstovo teiginiai, jog I. C. mirties priežastimi galėjo būti nukentėjusiojo nukraujavimas, nėra niekuo pagrįsti ir yra paneigti bylos medžiaga. Teismas abejoti Ekspertizės akto išvadomis neturi jokio pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, daro išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įvykis, kurio metu mirė I. C., yra susijęs su darbu. Įvykio tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių ir veiksmų I. C. mirties priežasčiai nustatyti – buvo nustatinėjamos faktinės įvykio aplinkybės, šalinami kilę neaiškumai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. SD-129-7096 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojui I. C., papildomo tyrimo”, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad I. C. mirtis nėra susijusi su darbu, yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti šį sprendimą remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą administracinį aktą, išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti tenkinamas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. C. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė