Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams S. B., I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. C. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja T. C. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė teismui skundus, kuriuose prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. SD-129-7096 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI ar atsakovė) atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C. (I. C.), tyrimą iš naujo.

Pareiškėja skunduose nurodo, kad VDI Vilniaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius įvykio (I. C. mirties) nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų galimų pažeidimų neištyrė ir 2019 m. gegužės 21 d surašė neteisėtą bei nepagrįstą Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C., gim. (duomenys neskelbtini) papildomo tyrimo aktą Nr. SD-01-6233 (laisva forma).

Pareiškėja nesutinka ir su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. birželio 5 d. išvada „Dėl mirties darbe, įvykusios (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C. papildomo tyrimo“ Nr. EVD-35. Teigia, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, vadovaudamasis neteisėtu bei nepagrįstu Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C., gim. (duomenys neskelbtini) papildomo tyrimo aktu Nr. SD-01-6233 ir 2019 m. birželio 5 d. išvada „Dėl mirties darbe, įvykusios (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C., papildomo tyrimo“ Nr. EVD-35, 2019 m. birželio 6 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą Nr. SD-129-7096, kuriuo nusprendė pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. C., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Nuostatai), reikalavimais.

Pareiškėja mano, kad VDI neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo, įpareigojančio teisės aktų nustatyta tvarka atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., tyrimą. VDI tinkamai neištyrė jos 2016 m. balandžio 11 d. pateikto prašymo ir jame nurodytų naujų teisiškai reikšmingų ir konkretizuojančių faktinių aplinkybių, o būtent A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro 2015 m. gruodžio 2 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-267-20, kuri turėjo būti įvertinta atliekant įvykio (mirties) darbe papildomą tyrimą.

Pareiškėja skunduose pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimo konstatuojamojoje dalyje rėmėsi ne vien tik A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro 2015 m. gruodžio 2 d. teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-267-20, bet ir duomenimis bei aplinkybėmis, kurių pagrindu ši išvada buvo ruošiama. Tiek teismui, tiek VDI buvo žinoma, o tai buvo akcentuojama ir apeliaciniame skunde, kad prieš pateikiant konsultacinę išvadą A. G. teismo medicininių tyrimų biuro vadovas profesorius hab. med. dr. A. G. ne tik vertino dalinai žinomus įvykio bei I. C. palaikų jau buvusio teismo medicininio tyrimo duomenis, bet ir asmeniškai kartu su T. C. (I. C. žmonos) atstovu advokatu, remiantis įstatymų suteiktais įgaliojimais, 2015 m. gruodžio 17 d. apžiūrėjo krovininį automobilį MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) įvykio dieną dirbo I. C. ir ant kurio kuro bako buvo rastas I. C. lavonas su žaizda galvoje. Šios apžiūros metu ne tik buvo apžiūrėtos atskiros automobilio vietos, agregatai, bet ir buvo tikslinama, kaip ir iš kur suradimo vietoje galėjo atsirasti I. C., buvo matuojami aukščiai, atstumai. Visa tai buvo daroma todėl, kad tiek prokurorai, tiek VDI atsisakė tyrimo metu tikrinti svarbias faktines aplinkybes.

Pareiškėja skunduose atkreipia dėmesį, kad tik po tokių papildomų veiksmų, I. C. artimųjų pateiktų fotonuotraukų su kraujo pėdsakais iš įvykio vietos vertinimo, o apie visą tai yra pažymėta A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-267-20 (taip pat nurodyta prašyme atlikti nešališką teismo medicininį tyrimą ir jo prieduose), viseto duomenų pagrindu buvo pateikta konsultacinė išvada Nr. A-KI-267-20. Pareiškėjos vertinimu, šioje išvadoje ilgametis teismo medicinos specialistas (ekspertas) nurodė galimą įvykio eigą ir kilusias pasekmes, o būtent, kad įvykio metu I. C. gavo smūgį į galvą, po gauto stipraus smūgio į galvą I. C. vystėsi morfologiškai neišryškėję, išskyrus tik histologiškai nustatytą nedidelį pabrinkimą, pakitimai galvos smegenyse, o po to vystantis išoriniam nukraujavimui, jam atsigulus ant kuro bako, vystėsi ir mirtį sukėlęs širdies veiklos sutrikimas, t. y. I. C. mirties priežastis – sužalojimo į galvą sukeltos komplikacijos.

Atsakovės tvirtinimu, A. G. konsultacinėje išvadoje pateikiama galima įvykio versija, kad nukentėjusiojo galvos muštinė žaizda gauta dėl stipraus smūgio tento rankena į galvą ir tai sąlygojo gausų patirtos muštinės žaizdos kraujavimą, nes papildomo automobilio apžiūros, atliktos 2015 m. gruodžio 17 d., metu rastos galimai nukentėjusiojo kraujo dėmės ant priekabos aikštelės pagrindo, ant kelio po stovėjusiu automobiliu, nepagrįsta.

VDI nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad VDI neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą prašė tenkinti vadovaudamiesi skunduose nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėja ir jos atstovas teisme teigė, jog VDI atliktas tyrimas yra neišsamus, nes tyrimo metu nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis patyrė galvos muštinę žaizdą, ir tyrimo medžiaga nepaneigta abejonė, jog nukentėjusysis mirė nuo nukraujavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. SD-129-7096 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojui I. C., papildomo tyrimo”, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad I. C. mirtis nėra susijusi su darbu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis darbe įvyko (duomenys neskelbtini) kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimio vairuotojas darbuotojas I. C., turėjęs (duomenys neskelbtini) karjere pasikrauti žvyro krovinį į transporto priemonę ir jį nugabenti į Vilniaus gelžbetonio gamyklą Nr. 3, apie 14 val. 20 min. kelio (duomenys neskelbtini) 22 kilometre buvo rastas miręs ant kuro bako tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės. Nukentėjusiojo galvoje buvo žaizda. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 23 d. pažymoje dėl mirties priežasties Nr. SD-661 nurodyta, kad I. C. mirties priežastis buvo aukšto kraujospūdžio liga, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu.

Tiriant minėtą įvykį darbe VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje, vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 23 d. pažyma dėl mirties priežasties Nr. SD-661 ir specialisto išvada Nr. 563/15(01), kurioje nurodyta, kad I. C. mirties priežastis buvo aukšto kraujospūdžio liga, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu, įvykis nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas laisvos formos aktas.

VDI 2016 m. balandžio 11 d. gavo pareiškėjos prašymą „Atlikti papildomą 2015-04-23 įvykio (mirties) darbe tyrimą“. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į A. G. Teismo medicininių tyrimų biurą, šio biuro vadovas A. G. atlikęs tyrimą pateikė konsultacinę išvadą Nr. A-KI-267-20 (toliau – A. G. išvada), kurioje „motyvuotai nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto K. Z. išvada Nr. M563/15 (01) <...> gali būti vertintina dvejopai: gali būti vertinama pagrįsta, <...>, tačiau įsigilinus į jo medicininius dokumentus bei įvykio, kurio metu mirė I. C., aplinkybes ir duomenis, tokia išvada neturėtų būti vertinama kaip pagrįsta“, „tokios esminės aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui buvo sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, kad buvo vykdomi jo sveikatai patikrinimai ir tai buvo daroma Įstatymo nustatyta tvarka bei reikalavimais, <...> VDI iš viso nebuvo tiriamos“ (I tomas, b. l. 162-168, 169-190).

VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai, išnagrinėję pareiškėjos prašymą, konstatavo, kad A. G. išvada grindžiama hipotetinėmis aplinkybėmis (teigiama, kad papildomo automobilio apžiūros, atliktos 2015 m. gruodžio 17 d. (tai yra praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo įvykio) metu rastos galimai nukentėjusiojo kraujo dėmės ant priekabos aikštelės pagrindo, kad nukentėjusiojo galvos muštinė žaizda gauta dėl stipraus smūgio tento rankena į galvą ir tai sąlygojo gausų patirtos muštinės žaizdos kraujavimą) nepatvirtintomis formaliais ir/ar materialiais, fiksuotais ikiteisminio ar įvykio darbe tyrimo metu, tiesioginiais ir/ar netiesioginiais įrodymais (liudininkai paaiškino, kad nematė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis I. C. patyrė galvos muštinę žaizdą, nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo žaizdos gausų kraujavimą, muštinę žaizdą, nukentėjusiojo lavoną tyrę teismo ekspertai kvalifikavo nežymiu sveikatos sutrikdymu), todėl prašymo netenkino ir VDI 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. SD-37-5802 atsakė pareiškėjai, kad nėra pagrindo skirti įvykio darbe papildomą tyrimą, nes nepateikta naujų teisiškai reikšmingų įvykio darbe aplinkybių, dėl kurių nebuvo pasisakyta įvykio tyrimo metu (I tomas, b. l. 159-161).

Dėl šio VDI atsakymo T. C. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Remiantis administracinės bylos Nr. I-7686-426/2016 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos T. C. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai (toliau – VDI) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (adm. byla Nr. Nr.I-7686-426/2016, II tomas, b. l. 51-59; I tomas, b. l. 106-114). Pareiškėja T. C. skunde (adm. byla Nr. I-7686-426/2016, I tomas, b. l. 1–14) teismo prašė : 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SD-37-5802; 2) įpareigoti VDI paskirti vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių ir atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., tyrimą, kvalifikuotai ištirti šį įvykį, bei pateikti teisės aktais nustatytas motyvuotas darbų saugos specialisto išvadas (adm. byla Nr. I-7686-426/2016, I tomas, b. l. 1–14).

T. C. pateikus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2019 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjos T. C. apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos T. C. skundą tenkino ir panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SD-37-5802 bei įpareigojo Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., tyrimą (adm. byla Nr. I-7686-426/2016, II tomas, b. l. 96-106).

Vykdant Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-911-822/2018, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. EV-25 buvo skirtas įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. C., papildomas tyrimas. Tyrimą atliko VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius (toliau – tyrėjas) (I tomas, b. l. 105).

Tyrėjas 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. SD-01-2617 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 563/15(01) ir A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinės išvados Nr. A-KI-267-70 duomenų išaiškinimo, pagrindžiant I. C. mirties priežastį. Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. (1.8) SD-107 informavo, kad tyrimai objektų, kurie jau buvo tirti teisėsaugos institucijų pavedimu, neatliekami (I tomas, b. l. 24-25, 26, 101, 102, 103).

Nepriklausomos ekspertizės atlikimui VDI kreipėsi į UAB „Unge“, kuri pateikė ekspertizės išvadą Nr. 0103/19, teigiančią, kad: „1. I. C. galvoje nustatyta muštinė žaizda įtakos mirčiai neturėjo, tai paneigia histologijos tyrimo duomenys. 2. Žaizda mirusiojo galvoje negalėjo būti lemiama mirties priežastimi, nes nėra nukraujavimo požymių, o autopsiniai duomenys bei papildomų tyrimų duomenys nurodo į pažengusią širdies patologiją. 3. Dėl kairėje momeninėje srityje 2,3 cm ilgio muštinės žaizdos negalėjo per trumpą laiką išsivystyti tokie pakitimai žmogaus organizme, kurie įtakotų mirtį ar būtų viena iš lemiamų priežasčių“ (I tomas, b. l. 94-100).

Atsižvelgęs į UAB „Unge“ ekspertizės išvadą Nr. 0103/19, tyrėjas konstatavo, kad įvykis darbe priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu ir užpildė 2019 m. gegužės 21 d. įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C. g. m. 1970-07-04 papildomo tyrimo aktą Nr. SD-01-6233 (laisva forma) (toliau – Aktas) (I tomas, b. l. 92-93).

VDI darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai 2019 m. birželio 6 d. pateikė išvadą Nr. EVD-35, kuria pripažino, kad įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. C., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), reikalavimais ir konstatavo, kad 2019 m. gegužės 21 d. papildomo tyrimo akte pateikta informacija paremta nepriklausomo eksperto išvadomis (I tomas, b. l. 89-90). Minimos išvados pagrindu priimtas ginčijamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. SD-129-7096 dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui I. C., papildomo tyrimo (I tomas, b. l. 87-88).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 dalį nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus: 1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, kuris nepriskiriamas sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai; 2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai. Sunkių sveikatos pakenkimų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras; 3) mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio darbuotojas miršta.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai (Įstatymo 43 straipsnio 2 dalis). Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai (Įstatymo 44 straipsnio 3 dalis).

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ar miršta dėl su darbu nesusijusios ligos arba norėdamas nusižudyti ar susižaloti, kai prieš jį yra panaudojamas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, kai darbuotojas daro nusikalstamą veiką arba savavališkai (be darbdavio žinios) dirba sau (savo interesais), nelaimingiems atsitikimams darbe nepriskiriamas.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, jog tam, kad įvykis įvykęs darbe būtų laikomas nelaimingu atsitikimu darbe Įstatymo nuostatų prasme būtina kelių sąlygų visuma: 1) įvykis turi būti įvykęs darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje; 2) turi būti nustatytos su įvykiu susijusios pasekmės (darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta) ir 3) įvykis, kurį ištyrus, pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, t. y. patirta žala sveikatai, mirtis yra susiję su darbu.

Pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau – įvykis darbe), nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija).

Pagal Nuostatų 2 punktą laikantis Nuostatų tiriami įvykiai darbe, nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykę asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje (toliau – darbuotojai), išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 3 punkte.

Nuostatų 55 punkte nustatyta, kad ištyrus įvykį darbe ir nustačius, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti darydamas nusikalstamą veiką, kai prieš jį panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad nepripažinus įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, tyrėjas surašo laisvos formos aktą, kuriame aprašo įvykio aplinkybes, nurodo, kodėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, jį pasirašo ir tyrimo medžiagą išsiunčia suinteresuotiems fiziniams ir / ar juridiniams asmenims.

Byloje ginčo, jog I. C. (duomenys neskelbtini) mirė darbe, nėra.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. SD-129-7096 grindžiamas 2019 m. gegužės 21 d. surašytu Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojui I. C., gim. (duomenys neskelbtini) papildomo tyrimo aktu Nr. SD-01-6233 (laisva forma) bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant įvykio darbe tyrimą, buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. 2015 m. gegužės 6 d. paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C. davė nurodymą pasikrauti žvirgždo krovinį (duomenys neskelbtini) karjere į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su saviverte puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nugabenti jį į Vilniaus gelžbetonio gamyklą Nr. 3 Vilniaus mieste. Apie 15 val. jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. T. (V. T.), kuris pranešė, kad kažkas atsitiko I. C. kelio (duomenys neskelbtini) 22 km. Nuvykęs į vietą, pastebėjo ant žemės gulintį I. C., medicinos pagalbos jau nebuvo (adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 84).

Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 01-1-23211-15, I tomas, b. l. 33, 34, 35-36). Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas ( baudžiamoji byla Nr. 01-1-23211-15, I tomas, b. l. 6-15; I tomas 121-129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. specialisto išvadoje Nr. M 563/15(01) nurodyta, kad remiantis I. C. lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1. I. C. mirė nuo aukšto kraujospūdžio ligos. Į tai nurodo: inkstai gruoblėti, histologiškai: požievio srityje arteriolių hialinozė, inkstuose smulkūs židinėliai hialinizuotų sklerozuotų glomerulų. Tai komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu. I. C. lavone nustatyta žaizda galvoje padaryta kietu buku daiktu ir /ar paviršiumi neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. C. mirė nuo aukšto kraujospūdžio ligos, kuri komplikavosi koncentrine širdies kairio skilvelio hipertrofija, ūminiu širdies veiklos sutrikimu ( adm. byla Nr. I-7687-426/2016, I tomas, b. l. 191-195).

A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-267-20 (toliau – Konsultacinė išvada), kuria pareiškėja grindžia savo skundus, nurodyta, kad I. C. mirties priežastis gali būti vertinama dvejopai. Viena priežastis, kad buvo ūmus širdies veiklos nepakankamumas, išsivystęs dėl aukšto kraujospūdžio ligos, kadangi tyrimo metu buvo rasta širdies pakitimų, kurie gali būti būdingi aukšto kraujospūdžio ligos, kurie gali būti būdingi aukšto kraujospūdžio ligai. Kita priežastis – I. C. kairio momens muštinė žaizda, lydima gausaus išorinio nukraujavimo, ko pasekoje vystėsi nedideli pakitimai galvos smegenyse, o po ūmus širdies veiklos sutrikimas ir mirtis, dėl ko sužalojimas turėtų būti priskiriamas sunkiems pakenkimams sveikatai. Išvadoje specialistas kaip atskirą teiginį nurodo, kad pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, atskirai vertinant I. C. galvos muštinę žaizdą ji kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, jog ši aplinkybė yra nustatyta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad eksperto Konsultacinėje išvadoje nurodytos įvykio aplinkybės yra identiškos specialisto išvadai ir bylos medžiagai, tik Konsultacinėje išvadoje remiantis medicininiais dokumentais daromos kitokio pobūdžio išvados, t. y., kad muštinė žaizda I. C. galvoje turėjo įtakos mirčiai. Šias išvadas ekspertas A. G. padarė analizuodamas 2005 metų medicininių dokumentų išrašus, kad nuo 2006 metų nėra jokių įrašų apie asmens sveikatos problemas, susijusias su širdies ligomis, dėl to, jo manymu, yra pagrindo teigti, kad I. C. arterine hipertenzija praktiškai nebesirgo. Pažymėtina ir tai, kad ekspertas A. G., teikdamas Konsultacinę išvadą, vartoja terminus „neturėtų būti vertinama”, „labai tikėtina”, „galėjo turėti įtakos”, „gali būti”, kas rodo, jog konsultacinė išvada yra tik hipotetinio pobūdžio.

VDI 2019 m. birželio 5 d. išvadoje „Dėl mirties darbe, įvykusios (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. C., papildomo tyrimo“ Nr. EVD-35 (toliau – Išvada) nurodyta, jog VDI kreipėsi į UAB „Unge“, kuri pateikė ekspertizės išvadą Nr. 0103/19, teigiančią, kad :“1.I. C. galvoje nustatyta muštinė žaizda įtakos mirčiai neturėjo, tai paneigia histologijos tyrimo duomenys. 2. Žaizda mirusiojo galvoje negalėjo būti lemiama mirties priežastimi, nes nėra nukraujavimo požymių, o autopsiniai duomenys bei papildomų tyrimų duomenys nurodo į pažengusią širdies patologiją. 3. Dėl kairėje momeninėje srityje 2,3 cm ilgio muštinės žaizdos negalėjo per trumpą laiką išsivystyti tokie pakitimai žmogaus organizme, kurie įtakotų mirtį ar būtų viena iš lemiamų priežasčių“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. EKM (27(79)/2020 (01) (toliau – Ekspertizės aktas) išvadose nurodyta, kad I. C. mirties priežastis – ūminis širdies veiklos sutrikimas, išsivystęs dėl lėtinės hipertenzinės ir širdies išeminės ligos. Į tai nurodo, netolygi širdies raumens pilnakraujystė, širdies raumens išemija, esant širdies vainikinių aterosklerozei su spindžio susiaurėjimu iki 75 procentų, širdies svoris bei matmenys, širdies raumens fibrozė, hipertrofija, nebuvimas sužalojimų ar kitų veiksnių, galinčių būti mirties priežastimi (II tomas, b. l. 161-172).

Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad I. C. (duomenys neskelbtini) patyrė muštinę žaizdą kairio momens srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, tikėtina nukentėjusiajam griūnant ar atsitrenkiant dėl ūminio širdies veiklos sutrikimo. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad I. C. nustatyta muštinė žaizda kairio momens srityje mirties nesukėlė bei įtakos mirčiai neturėjo. Nei autopsijos, nei histologinio tyrimo duomenys nepatvirtina, kad šio sužalojimo mirusysis būtų patyręs mirtį, lemiančią galvos smegenų traumą ar masyvų išorinį nukraujavimą.

Taigi, Ekspertizės akto išvados neginčytinai patvirtina, jog kiti veiksniai nebuvo I. C. mirties priežastimi. Pareiškėjos ir atstovo teiginiai, jog I. C. mirties priežastimi galėjo būti nukentėjusiojo nukraujavimas, nėra niekuo pagrįsti ir yra paneigti bylos medžiaga. Teismas abejoti Ekspertizės akto išvadomis neturi jokio pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, daro išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įvykis, kurio metu mirė I. C., yra susijęs su darbu. Įvykio tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių ir veiksmų I. C. mirties priežasčiai nustatyti – buvo nustatinėjamos faktinės įvykio aplinkybės, šalinami kilę neaiškumai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. SD-129-7096 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojui I. C., papildomo tyrimo”, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad I. C. mirtis nėra susijusi su darbu, yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti šį sprendimą remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą administracinį aktą, išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti tenkinamas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. C. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.