Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. M. 2015 metų liepos 14 d., apie 21.10 val., kieme, esančiame adresu: Didlaukio g. 39, Vilniuje, sėdėdamas automobilyje M. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro atidarytą langą viešai tyčiojosi iš pro šalį praeinančios nukentėjusiosios E. M., vartodamas įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius jos atžvilgiu, sakydamas: „kiek dar beždžionių čia atsivesi, nigger, žmogus yra baltas, beždžionė, bitch (liet. k. kekšė), get out of Lithuania (liet. k. lauk iš Lietuvos), eik (necenzūrinis žodis)“, tokiu būdu jis viešai tyčiojosi ir niekino E. M. dėl jos rasės.

Kaltinamasis L. M. apklausiamas teisme nurodė, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Tą dieną sėdėjo mašinoje su pažįstamais, kalbėjosi, buvo nusivylęs gyvenimu. Prieš minėtą įvykį savo gyvenamajame rajone, Londone, buvo patyręs panašų atvejį nuo kitataučio. Su pažįstamais bendravo apie išpuolius prieš kitataučius, prieš jį patį, buvo dėl to supykęs. Visa tai vyko daugiabučio kieme. Nukentėjusioji tuo metu jiems sėdint automobilyje ėjo pro šalį. Jis kažką nukentėjusiajai pasakė, ji išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, tai jį supykdė. Pasakė įžeidžiančius žodžius, kad ji eitų iš čia. Žodžiai jam įprasti, rusiški. Tokia jo kasdieninė kalba. Gyvena užsienyje šešis metus ir ten jo aplinkoje toks bendravimas normalus. Jo niekas neišprovokavo. Tiksliai nukentėjusiajai išsakytų žodžių nepamena. Rasistinių nusiteikimų prieš nukentėjusiąją neturėjo. Norėjo išlieti pyktį, o būtent nukentėjusioji tuo metu ėjo pro šalį, todėl į ją kreipėsi negražiais žodžiais, kurių tiksliai nepamena. Gali būti, kad tai žodžiai, kurie nurodyti kaltinime. Jie surinkti iš kelių frazių. Ji ilgokai ten stovėjo, kvietė policiją. Jis šiuo metu gyvena tokioje šalyje, kur yra įvairių rasių žmonių. Tokius žodžius kas dieną girdi savo rajone, todėl taip ir išsireiškė. Į ją kreipėsi gal dėl tamsesnės odos spalvos. Moteris iškvietė policiją. Tuo momentu pro šalį ėjo kaimynas. Kadangi jis buvo supykęs, paprašė, kad šis išvairuotų iš kiemo mašiną, ir jie išvažiavo. Visa tai vertina neigiamai, gailisi ir nemano, kad daugiau gyvenime tai pakartos. Minėta situacija buvo vienkartinis pykčio išsiliejimas. Vėliau viską įvertino. Supranta, kad nukentėjusioji pasijuto ir turėjo pasijausti dėl jo veiksmų blogai. Mano, kad tai nėra normalus bendravimas. Bandė po įvykio susisiekti su nukentėjusiąja, bet ši atsisakė bendrauti. Sutinka su ieškiniu, tačiau mano, kad jo dydis per didelis (b. l. 93-95).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. patikslino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, jog labai nori atsiprašyti nukentėjusiosios, kad ją įžeidinėjo dėl jos kitokios rasės, vadino necenzūriniais žodžiais. Visiškai pripažįsta savo kaltę, žodžius nurodytus kaltinamajame akte vartojo. Su nukentėjusiąja susitaikė, pervedė pinigus į jos nurodytą sąskaitą. Daugiau jokių nusikalstamų veikų nebedarys, tai jam buvo didžiulė pamoka. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straipsnį (b. l. 104).

Kadangi kaltinamasis L. M., kuris kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, o su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo L. M. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta įkiteisminio tyrimo metu surinkta įrodomąja medžiaga, ištirta BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka (nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais įrodymais).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju L. M. savo kaltę pripažino visiškai ir apklausos metu parodė, kad įtarime nurodytu laiku (datos nebepamena) prie namų Didlaukio gatvėje, sėdėjo su draugais savo mašinoje "Mitsubishi Pajero" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo atsidaręs langą. Pamatė praeinančią juodaodę moterį. Nežino, kas jam užėjo, pradėjo ją įžeidinėti, vadindamas įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Seniai viskas jau buvo, todėl ką tiksliai pasakė, neprisimena, galimai įtarime nurodytus žodžius. Ji priėjo ir klausė, ar tuos žodžius jis pasakė jai, jis patvirtino, kad visi žodžiai pasakyti jai. Tada ji pradėjo kažkam skambinti, o jis su draugais išvažiavo. Už šį įvykį buvo nubaustas administracine tvarka 57 eurų bauda. Gailisi, kad taip pasielgė. (b. l. 50-51).

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad 2015 m. liepos 14 d., apie 21.10 val., išėjo iš namų į kiemą, adresu: Baltupio g. 39, Vilniuje. Einant link darželio, išgirdo šaukiant „Negre”. Pamatė, kad ją šaukia iš automobilio Mitsubichi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, sėdėjęs vyras, kaip dabar žino, L. M.. Buvo nuo jo apie 50 m atstumu. Ji paklausė, ar į ją kreipiasi. Vyras atsakė, kad „į ką gi kitą, jei daugiau aplinkui nieko nėra“. Toliau šaipydamasis ir juokdamasis vyras vis kartojo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius tiek rusų, tiek anglų, lietuvių kalbomis, kaip „negre, beždžione, kiek dar beždžionių čia pasikviesi? Nigger, žmogus yra baltas. Eik tu nahui. Bitch. Get out of Lituhuanija“. Šie įžeidimai buvo nukreipti konkrečiai prieš jos rasę ir ją labai įžeidė ir įskaudino. Jo žodžiuose jautėsi didelė neapykanta ir net grasinimai. Automobilyje sėdėjo dar keli vyrai, tačiau šie jai nieko nesakė. Ar minėtas vyriškis buvo blaivus, nežino. Ji nežinojo, kaip toliau elgtis, todėl iš karto paskambino savo vyrui, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policija, L. M. išvažiavo su draugu, atvažiavusiu jo pasiimti kitu automobiliu. Iki šio įvykio, maždaug prieš 10 dienų, labai panašus automobilis irgi pilkos spalvos, Mitsubichi Pajero markės, dideliu greičiu, kieme pravažiavo pro ją, dėl to ji vos spėjo pasitraukti su vaiku ant rankų. Tai buvo tas pats automobilis, tačiau kas jį vairavo, ji nespėjo pamatyti. Suvedusi šias aplinkybes į vieną, ji dabar jaučiasi nesaugi, nes, galbūt, tai tas pats asmuo anksčiau pravažiavo pro ją, siekdamas ją įbauginti ar sužaloti. Dėl tokių vyro veiksmų patyrė stresą, jaučiasi nesaugi ir pažeminta. Dėl šio įvykio iki šiol jos šeima bijo įsikelti į tame rajone esantį būstą ir gyvena kitame rajone (b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu pateikta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada Nr. EAN-102, nustatyta, kad komunikacijos aktu išreikštas raginimas konkrečiam įvardytam asmeniui kaip žmonių grupės, skiriamos rasiniu pagrindu, atstovui, išvykti iš Lietuvos („get out of Lithuania“ – liet. lauk iš Lietuvos) laikytinas diskriminaciniu, tačiau komunikacijos akto sėkmingumu laikyti negalima, nes netenkinama dalis sėkmingo komunikacijos akto sąlygų. Išvadoje konstatuojama, kad pasakymo autorius tyčiojasi, niekina, skleidžia neapykantą ir konkrečiam įvardytam asmeniui, ir juodosios rasės atstovams apskritai (b. l. 33-35).

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji E. M. iš kaltinamojo L. M. prašė priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 28).

Kaltinamojo gynėjas S. Gedvilas pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Kaltinamasis atlygino 1000 eurų žalą. Nukentėjusioji daugiau finansinių pretenzijų neturi (b. l. 97).

Iš L. M. mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis 2016-10-23 pervedė į paramos fondo (duomenys neskelbtini) sąskaitą 1000 eurų (b. l. 98, 99).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomu objektu konkrečiais atvejais gali būti atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-677/2012).

Iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis L. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, pripažino, nurodė bylos padarymo aplinkybes. Apklaustas teisme L. M. teigė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įžeidinėjo nukentėjusiąją dėl jos kitokios rasės, vadino necenzūriniais žodžiais. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. M. parodymai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadoje Nr. EAN-102 konstatuota, kad pasakymo autorius tyčiojasi, niekina, skleidžia neapykantą ir konkrečiam įvardytam asmeniui, ir juodosios rasės atstovams apskritai. Minėti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais nesiremti teismas neturi priežasčių ir vertina, kaip kaltinamojo kaltės įrodymus. Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog minėto turinio viešo pobūdžio pareiškimais tyčiojosi ir niekino E. M. dėl jos rasės ir norėjo taip elgtis. Žodžiai buvo išsakyti viešai, girdint pašaliniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, L. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. M. ir jo gynėjas prašė nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltinamajam su nukentėjusiąja susitaikius (b. l. 97), pateikė žalos atlyginimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 98, 99), iš kurių matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja visiškai atsiskaitė. 2016-10-28 susitarime nurodyta, kad ateityje E. M. pretenzijų L. M. dėl žalos atlyginimo neturės (b. l. 97). Šiam prašymui pritarė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji.

Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad kaltinamojo atsiprašymas nėra nuoširdus, jo nuomonė pasikeitė tik paskutinio teismo posėdžio metu, todėl ji abejoja dėl BK 38 str. taikymo tikslingumo. Nukentėjusioji ir kaltinamasis teisme nurodė, jog žala atlyginta. Nukentėjusioji jokių su civiliniu ieškiniu susijusių pretenzijų kaltinamajam neturi, jos civiliniame ieškinyje nurodytas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas E. M. pageidavimu kaltinamojo 2016-10-23 pervestas į paramos fondo (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kaip reikalavo nukentėjusioji pagal susitarimą.

Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis L. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Pagal BK 38 straipsnį viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra kaltės padarius nusikalstamą veiką prisipažinimas. Nors teisme prokurorė abejojo kaltinamojo nuoširdumu ir teigė, kad jis savo kaltę pripažino tik paskutiniame teismo posėdyje, tačiau susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad L. M. savo kaltę pripažino ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 51), taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu (BPK 273 straipsnyje nurodytų proceso dalyvių sutikimu byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas). Iš byloje esančio L. M. 2016-07-26 prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu matyti, kad L. M. jame savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigia, o prašo nutraukti tyrimą, remdamasis dvigubo nubaudimo už tą patį nusikaltimą negalimumo (non bis in idem) principu, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jam 2015-07-17 administracinio teisė pažeidimo protokolu pagal ATPK 174 straipsnį jau yra skirta administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad agal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta nustatytus esminius faktus, tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški (kasacinė nutartis Nr.2K-137/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 38 straipsnis šios sąlygos (gailėjimosi), kaip būtinosios, nenumato.

L. M. savo veiksmais padarytą neturtinę žalą atlygino, civilinė ieškovė patvirtino, kad daugiau jokių pretenzijų dėl neturtinės ir turtinės žalos neturi. Kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2016-10-28 susitaikymo protokolo (b. l. 97). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, o nukentėjusioji nurodė, jam atleidžianti. Teismas vertina, kad byloje yra nustatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos.

Konstatuojant BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą sąlygą, t. y. ar yra pagrindas teigti, kad kaltinamasis L. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintinos tiek aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys. A. M., kuris kaltinamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į asmenų lygiateisiškumą, teisiamas pirmą kartą. Iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis už kitus su nagrinėjamu 2015-07-14 įvykiu nesusijusius administracinės teisės pažeidimus nėra baustas. Jis šiuo metu gyvena Londone, dirba, yra išsituokęs, turi nepilnametį vaiką, prie kurio išlaikymo prisideda. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 51), tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu L. M. nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi (b. l. 94). Teismo posėdžio metu L. M. teigė, kad kritiškai įvertino savo elgesį, o šis procesas jam yra pamoka (b. l. 104). Minėtų aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, esant ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą būtinąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, t. y. kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, tuo labiau, kad šis baudžiamasis procesas, viešas bylos teisminis nagrinėjimas jau pats savaime turėjo įtakos L. M. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindo kaltinamąjį L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja E. M., ir baudžiamąją bylą L. M. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti L. M., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.