Kauno apylinkės teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. 2FB-2321-475/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14263-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4; 3.2.7; 3.4.2

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 15 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir L. S.-S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai A. A., R. V., A. S., B. P., B. T., G. J., G. K., J. P., D. M., D. B., V. V., J. Ž. ir I. G., A. M., Bigbank AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį - Bigbank AS filialą, AB „Swedbank“, AB SEB bankui, BAB banko SNORAS teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“, AB „Šiaulių bankas“ Bankrutavusi kredito unija Švyturio taupomoji kasa, AB „Citadele bankas“, UAB „General financing“, Valstybinis studijų fondas, L. L., D. R., UAB „Doka Lietuva“, UAB „Cramo“, V. K., UAB „Gelvora“, D. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Lemora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalis įtvirtintas baigtinis pagrindų, kuriais remdamasis teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąrašas. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog konstatavus nemokumo faktą ir nenustačius nei vieno iš įstatyme nurodytų atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindų, bankroto byla turi būti keliama.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys: apie įsiskolinimus, išieškojimus (2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos antstolių rūmų pažyma apie A. P., 1 t., b. l. 23, 2016 m. birželio 6 d. Lietuvos antstolių rūmų pažyma apie D. P., 1 t., b. l. 24, antstolio V. Z., 1 t., b. l. 25, antstolio S. U. pažyma 1 t., b. l. 28, antstolės S. V. pažyma 1 t., b. l. 29, antstolės N. B. pažyma, 1 t., b. l. 31, VMI prie FM 2014 m. kovo 21 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 1 t., b. l. 32, Swedbank, AB pažyma dėl įsipareigojimų, 1 t., b. l. 67, pažyma apie vykdomąsias bylas, 1 t., 89-91, VMI prie FM pažymos apie apskaitomas prievoles, 1 t. b. l. 117-118), duomenys apie pareiškėjų gaunamas pajamas, turimas lėšas – 1 t., b. l. 22, 43-51, turimą turtą – 1 t., b. l. 58-66, 187.

Pareiškėjai savo skolinių įsipareigojimų apimčiai įrodyti pateikė kreditorių sąrašą (1 t., b. l. 155-164). Kaip matyti iš pateikto sąrašo, pareiškėjo D. S. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 856 689,34 Eur sumą, tuo tarpu L. S.-S. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 557 829,28 Eur, dėl ko akivaizdu, kad pareiškėjai pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų pareiškime nurodytiems kreditoriams, kadangi atėmus pareiškėjų turimo turto vertę, kuris yra areštuotas, skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA ir pareiškėjų gaunamų pajamų nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus. Todėl atsižvelgdami į visas aukščiau Pareiškime nurodytas aplinkybes bei į tai, jog jų turimo turto tikrai nepakas visiems pareiškėjų skoliniams įsipareigojimams padengti per protingą terminą, o skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl pareiškėjai formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų suma, kurios mokėjimo terminai yra suėję, akivaizdžiai ir daug kartų viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertina tai, kad D. S. nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki dabar dirba UAB „Insus“ ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. jo darbo užmokestis 1160,00 Eur, kas per mėnesį sudaro 105,45 Eur, be to, jis iš 2017 m. vykdytos individualios veiklos pagal verslo liudijimą per 2017 m. (iki 2017 m. lapkričio 30 d.) gavo 12 882,15 Eur pajamų, tuo tarpu L. S.-S. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki dabar dirba UAB „Pinita Logistic Group“ ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. jos darbo užmokestis buvo 482,11 Eur per mėnesį, o nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. gavo motinystės išmoką – 2 153,36 Eur. Pareiškėjai turi vaiką, kurį jie privalo išlaikyti. Pareiškėjai šiuo metu turi nekilnojamąjį turtą, kuris įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu: Normantų k., Klaipėdos r., tačiau šis turtas areštuotas antstolių ir hipoteka užtikrintas (įkeistas) kreditoriui AB „SEB bankas“, kaip prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė. Šio žemės sklypo vertė pagal V[ Registrų centras duomenis 29 252 Eur, kito nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi, kadangi jis parduotas iš varžytynių vykdymo proceso metu, transporto priemonių, akcijų ir vertybių popierių taip pat neturi, o pareiškėjos L. S.-S. banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis yra 164,02 Eur. Pareiškėjas D. S. piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi. Pareiškėjai transporto priemonių, akcijų, vertybinių popierių neturi. Pareiškėjai skolininkų taip pat neturi. Teismas laiko, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, minėtų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė, kad pareiškėjai, su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdami informaciją, buvo nesąžiningi, todėl teismas vertina dėl pareiškėjų sąžiningumo jiems tampant nemokiais. FABĮ neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Kadangi FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo, verslo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų, fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog pareiškėjai prisiimdami finansinius įsipareigojimus, objektyviai negalėjo numatyti ekonominės krizės padarinių ir jos mąsto. Be to kreditoriai sutekdami paskolas, turėjo pareigą pakankamai atidžiai ir rūpestingai įvertinti pareiškėjų galimybes grąžinti paskolas, tokiu būdu prisiimdami ir tokio pobūdžio verslo riziką,

Įvertinęs visas civilinėje byloje nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjai civilinėje byloje įrodė faktinį savo pareiškimo pagrindą, t.y. kad jie yra nemokūs ir jų tapimo nemokiais priežastimi buvo aplinkybių visuma– prisiimti kreditai verslo plėtrai, bankrutavusi UAB „Pinolina“, kurios akcininkė buvo pareiškėja, 2016 m. rugsėjo 16 d. iškelta bankroto byla UAB „Lijasta“, kurios direktoriumi nuo jos įsteigimo dienos buvo D. S., sumažėjusios pajamos. Teismo vertinimu, aptarti duomenys neleidžia spręsti, jog pareiškėjų pajamos buvo dirbtinai mažinamos ar buvo bandoma nuslėpti pinigines lėšas. Byloje nėra kitų duomenų apie galimą piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą pajamų ar piniginių lėšų srityse. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjai turi galimybę kreditinius įsipareigojimus įvykdyti iš turimo turto, gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų bei jog pareiškėjai buvo nesąžiningi.

Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta nemokumo sąlyga, t.y. pareiškėjų pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog jie yra ar artimoje ateityje gali būti pajėgūs įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus.

Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad kliūtimi bankroto bylai iškelti laikytina aplinkybė, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje duomenų apie sudarytus sandorius, kurie pažeistų kreditorių interesus, nėra. Vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 3 dalimi, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalis 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktu, bankroto bylą atsisakoma kelti, jeigu pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra (2 t., b. l. 69a, 70).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte įvardintos nusikalstamos veikos, už kurias nubaustam fiziniam asmeniui jo teistumo laikotarpiu negali būti keliama bankroto byla, jei dėl tų nusikalstamų veikų jis tapo nemokus. Byloje duomenų, kad pareiškėjai būtų teisti už išvardintas nusikalstamas veikas, nėra (2 t., b. l. 70a, 3 t., b. l. 76).

Bankroto byla negali būti keliama, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Byloje nėra duomenų ir apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos egzistavimą.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą, bankroto bylą atsisakoma kelti paaiškėjus, jog fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Tokių duomenų byloje taip pat nėra.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkų, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokūs, nes pareiškėjų gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjų mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Be to, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Esant civilinėje byloje nustatytoms nutartyje aukščiau nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 11 straipsniu teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Bankroto administratorius teismui pateikė sutikimą, dėl pareiškėjų bankroto administravimo, deklaraciją, bankroto administratoriaus faktinių išlaidų įkainių lentelę, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas (2 t., b. l. 3, 3a, 119). Iš teismui pateiktų duomenų spręstina, jog bankroto administratorius atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sutinka vykdyti administratoriaus pareigas, yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ skirtina pareiškėjų bankroto administratoriumi.

Bankroto administratorius teismui pateikė pažymą apie bankroto administravimo lėšų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti, pagrindimą, kurioje nurodė 1 052,70 Eur sumą (2 t., b. l. 109-110). FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad lėšų suma, reikalinga bankroto administratoriui bankroto procedūroms laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Teismas, įvertinęs pateiktą UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ lėšų sumos pagrindimą, tai, kad pareiškėjai šioje bankroto byloje yra du bankrutuojantys asmenys, turi nekilnojamojo turto, kurį reikės realizuoti, bei atsižvelgęs į kitų bankroto administratorių pateikiamas sąmatas panašiose bylose, mano, kad nurodyta 1 052,70 Eur suma pagrįsta ir protinga, todėl tvirtintina (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Šią sumą bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjų pateiktą informaciją ir įrodymus. Teismas pažymi, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. Pažymėtina, kad vadovaujantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi, CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Nagrinėjamu atveju svarstytina, ar pareiškėjų prašoma patvirtinti 370,00 Eur suma, reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir 330 Eur suma, reikalinga pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, bei 300 Eur jų 2017 m. rugsėjo 26 d. gimusiai dukrai S. S.. Įvertinus pareiškėjų gaunamas pajamas, Vyriausybės patvirtintą (400 Eur), bankroto bylos iškėlimo metu esamą MMA, nėra per didelė ir pažeidžianti pareiškėjų kreditorių interesus, nepagrįstai sumažinanti jų galimybes bent iš dalies patenkinti turimus finansinius reikalavimus. Šioje byloje pareiškėjų plane nurodyta būtinųjų išlaidų suma yra didesnė už šiuo metu pareiškėjų gaunamas pajamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjų prašomos patvirtinti sumos, reikalingos pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, vertintinos kaip pagrįstos.

Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog šią asmens būtiniems poreikiams tenkinti reikalingą sumą teismas patvirtinta tik iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti numatytos fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 8 straipsnyje numatytą plano tvirtinimo tvarką kreditoriams suteikiama teisė nepritarti plano projektui. Taigi asmens būtiniems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 15 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus.

Remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Iškelti L. S.-S. a. k (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, asmenų teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašo Nr. B-JA053, įmonės kodas 135772393.

Nustatyti 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 1 052,70 Eur (tūkstančio penkiasdešimt dviejų eurų 70 ct) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti L. S.-S. ir D. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 370 Eur (trijų šimtų septyniasdešimties eurų) sumą, reikalingą pareiškėjos L. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) sumą, reikalingą pareiškėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jų išlaikomam mažamečiui vaikui S. S. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarties kopiją siųsti suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (Ukmergės g. 222, Vilnius), kredito įstaigoms – uždarajai akcinei bendrovei „Paysera“, akcinei bendrovei „Citadele“, akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, akcinei bendrovei „Luminor“ bankui, kuriose yra pareiškėjų sąskaitos.

Nutarties dalis, kuria iškelta bankroto byla, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Kitos nutarties dalys neskundžiamos, tačiau įsiteisėja tik įsiteisėjus nutarties daliai dėl bankroto bylos iškėlimo.