Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sauliui Avižai, atsakovei J. V. ir jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2012-07-10 lizingo sutartį Nr. LT083942 (sutarties nauja redakcija) suteikė ieškovui 3 643,38 Eur kreditą automobilio KIA Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui, galutinis kredito grąžinimo terminas - 2014-07-15. Lizingo sutartis sudaryta ieškovo ir atsakovės santuokos metu. Pagal lizingo sutartį atsakovė yra solidari skolininkė kartu su ieškovu, tą pripažino pati atsakovė savo 2012-03-07 prašymu kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, padalino turtą ir prievoles, automobilį KIA Carnival priteisė ieškovui ir nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2012-07-10 lizingo sutartį lieka solidari. Teismo sprendimas buvo apskųstas abiejų šalių apeliaciniais skundais. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-17 nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau sprendimo dalis turto padalijimo ir prievolių pobūdžio nepakeista.

Po teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo ieškovas G. B. visiškai įvykdė prievoles kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ ir įgijo nuosavybės teisę į automobilį KIA Carnival, tą patvirtina Lizingo sutarties priedas – 2014-07-18 Pabaigos aktas. Įvykdęs solidarią prievolę kreditoriui, ieškovas pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovei dėl pusės sumokėtų lizingo įmokų priteisimo per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Pagal AB „Swedbank“ 2014-10-14 išrašą per laikotarpį nuo 2013-01-15 iki 2014-10-14 ieškovas G. B. sumokėjo 20 lizingo įmokų, kurių bendra suma 13 437,80 Lt. Pusę šios sumos (6718,9 Lt) ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovė J. V. kartu atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, kad 2014-11-05 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 1895,16 Lt sumą, kurią sudaro ½ ieškovo sumokėtų šešių paskutinių lizingo įmokų per laikotarpį nuo 2014-02-17, t.y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovas 2015-01-13 pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimus atsakovės sumokėtos sumos dydžiu (1895 Lt, ekvivalentas eurais - 548,88 Eur) ir prašė priteisti jam iš atsakovės 4823,74 Lt (ekvivalentas eurais - 1397,05 Eur).

Byloje kilo ginčas dėl solidarią sutuoktinių prievolę po santuokos nutraukimo įvykdžiusio bendraskolio teisės į dalį sumokėtų įmokų išreikalavimo iš kito solidarios prievolės skolininko. Šalys skirtingai nurodo laikotarpį, per kurį sumokėtų įmokų dalį privalo grąžinti kitas solidarios prievolės skolininkas. Ieškovas teigia, kad remiantis CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostata (jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinės teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo), nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos (2012-12-27) ieškovas mokėjo lizingo įmokas iš asmeninių lėšų, todėl atsakovė privalo jam grąžinti ½ dalį sumokėtų įmokų nuo 2012-12-27. Atsakovė teigia, kad ieškovas turi teisę reikalauti ½ dalį tik tų įmokų, kurios sumokėtos po 2014-02-17, t.y. po to teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo.

Sprendžiant klausimą, per kurį konkretų laikotarpį sumokėtų lizingo įmokų dalį ieškovas įgijo teisę reikalauti iš solidarios skolininkės, svarbios santuokos nutraukimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su padalintu turtu, sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžiu, ir aplinkybės, iš kokių lėšų (asmeninių ar bendrų) buvo vykdomos prievolės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-30 sprendime šalių santuokos nutraukimo byloje nurodyti kiekvienos šalies pareikšti reikalavimai, susiję su ginčo automobilio ir prievolių padalijimu: ieškovas G. B. prašė priteisti jam teises pagal 2009-07-20 lizingo sutartį su UAB „Swedbank lizingas“ dėl automobilio KIA Carnival; atsakovė prašė priteisti ieškovui automobilį KIA Carnival, priteisti iš ieškovo 18 090 Lt kompensaciją už įvykdytą prievolę pagal lizingo sutartį su UAB „Swedbank lizingas“ir įpareigoti ieškovą išmokėti likusią dalį pinigų už automobilį KIA Carnival pagal lizingo sutartį. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovas ieškinyje buvo įvardijęs 12 683,14 Lt skolą už automobilį KIA Carnival pagal lizingo sutartį. Automobilio vertę (26 750 Lt) teismas nustatė pagal abiejų šalių nurodytos vertės aritmetinį vidurkį (ieškovo nurodyta vertė – 25 500 Lt, atsakovės – 28 000 Lt). Teismas sprendimu lygiomis dalimis padalino sutuoktinių 276 790 Lt bendros vertės turtą, į kurį įtrauktas ir 26 750 Lt vertės automobilis KIA Carnival: atsakovei priteisė natūra turto už 247 040 Lt (196 000 Lt vertės butą, 41 040 Lt vertės namų apyvokos daiktų, 10 000 Lt vertės automobilį FIAT Panda); ieškovui priteisė natūra turto už 29 750 Lt (26 750 Lt vertės automobilį KIA Carnival ir 3000 Lt vertės automobilį VW Golf); už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį priteisė iš atsakovės 108 000 Lt kompensaciją ieškovui. Dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartį teismas padarė išvadą, kad abiejų sutuoktinių įsipareigojimai laikytini bendra sutuoktinių prievole (pasyvas). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad automobilio lizingo sutartis sudaryta santuokos metu siekiant įsigyti automobilį KIA Carnival kaip sutuoktinių turtą, automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti ir įmokos už jį mokamos iš bendro sutuoktinių turto (gaunamų pajamų). Teismas sprendime nurodė, kad sutuoktinių prievolės po santuokos nutraukimo nemodifikuojamos ir nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ nesutikus, kad pagal lizingo sutartį atsakytų tik vienas ieškovas, teismas atmetė ieškovo ir atsakovės reikalavimus, kad už prievoles pagal lizingo sutartį liktų atsakingas tik ieškovas.

Vilniaus apygardos teismas 2014-02-17 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-30 sprendimo dalį, kuria nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo ir atmestas atsakovės reikalavimas priteisti neturtinę žala; šioje dalyje priimtas naujas sprendimas: kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažintas ieškovas ir iš jo atsakovei priteista neturtinė žala. Sprendimo dalis dėl turto ir prievolių padalijimo palikta nepakeista.

Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad prievolės pagal lizingo sutartį mokėti įmokas už automobilį KIA Carnival buvo vykdomos iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų. Šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir iš naujo neįrodinėtinos, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas įmokas mokėjo iš asmeninių lėšų. Taip pat atmestini ieškovo argumentai dėl CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nes po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo šalys neįgijo nei naujo turto ar turtinių teisių, nei naujų prievolių.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis); vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (2 dalis). Spręsdama dėl CK 3.127 straipsnio normų taikymo praktikoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija jau 2010-05-20 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-P-186/2010, išaiškino, jog ginčo šalių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Jeigu nėra vieno iš sutuoktinių prašymo, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys). Minimoje byloje kasatorius nebuvo pareiškęs reikalavimo kreditoriams sumokėtas sumas pripažinti išmokėtomis iš asmeninių lėšų ir taip CK 3.98 straipsnio pagrindu siekti teisės į kompensaciją.

Solidarioji skolininkų (sutuoktinių) prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolė įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek dalimis (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kai solidarią prievolę įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiuojam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Vienoje kasacinio teismo byloje konstatuota, kad kitas sutuoktinis, įvykdęs kreditoriui solidariąją prievolę, turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš buvusios sutuoktinės, tačiau bendraskolių (sutuoktinių) santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymo galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys kitas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Kadangi esant bendrai sutuoktinių turtinei prievolei, ji vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), tai šiuo atveju taikant CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatas, viskas priklauso nuo to, koks turtas buvo panaudotas vykdant solidariąją sutuoktinių prievolę: jeigu buvo panaudotas bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, tai solidariąją prievolę įvykdžiusiam sutuoktiniui regreso teisė neatsiranda, o jeigu asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, regreso teisė atsiranda. Kasacinis teismas vienoje byloje nustatęs, kad sutuoktinis paskolos, abiejų sutuoktinių paimtos santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti, dalį po santuokos nutraukimo padengė iš savo asmeninių lėšų, konstatavo, kad iš sutuoktinės dalis sutuoktinio sumokėtų kreditoriui lėšų buvo priteista pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje teismas išsprendė visus turtinius klausimus ir kvalifikavo sutuoktinių prievolę kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartį kaip solidarią. Prievolės kvalifikavimas reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriumi, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir prievolės kvalifikavimo, teismas vadovavosi duomenimis, kuriuos šalys pateikė, vykdydamos procesinę pareigą pateikti įrodymus apie bendro dalijamo turto vertę ir prievolių dydį ir pobūdį (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Kilus ginčui tarp kreditoriaus ir sutuoktinių, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, prievolę pagal lizingo sutartį pripažino solidaria. Dalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus apie viso dalintino turto vertę, sumokėtas lizingo įmokas, padarė išvadą, kad jos buvo mokamos iš bendrų lėšų, ir priteisė ieškovui kompensaciją iš atsakovės už atsakovei atitekusį didesnės vertės turtą. Taigi, teismo sprendimo priėmimo dieną, buvo įvertinti visi duomenys, susiję su dalintino turto verte, ieškovo sumokėta bendra lizingo įmokų suma, nustatytas iš atsakovės priteistinos kompensacijos ieškovui dydis už atsakovei atitekusią didesnę turto dalį ir padaryta išvada, kad solidari prievolė mokėti lizingo įmokas iki sprendimo priėmimo buvo vykdoma iš bendrų lėšų. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sutuoktinis, įvykdęs abiejų sutuoktinių solidarią prievolę iš bendrų lėšų, neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į kitą sutuoktinį. Teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ginčo šalių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str. 6 p.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovas prašė įvertinti jo sumokėtą lizingo įmokų dalį nuo ieškinio priėmimo ar pripažinti, kad įmokos buvo mokamos iš jo asmeninių lėšų ir tuo pagrindu reikalauti teisės į kompensaciją (CK 3.98 str.).

Santuokos nutraukimo byloje priimant teismo sprendimą išspręsti visi turtiniai klausimai, įvertintos faktinės aplinkybės dėl sumokėtų įmokų iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir padaryta išvada, kad įmokos buvo mokamos iš bendrų lėšų. Sprendimas santuokos nutraukimo byloje yra įsiteisėjęs ir yra privalomas visiems asmenims (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręsti turtiniai klausimai (įskaitant ir sutuoktinių tarpusavio prievoles) negali būti iš naujo nagrinėjami kitoje byloje pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį.

Vilniaus miesto aplinkės teismo 2013-09-30 sprendimu įvertintos faktinės aplinkybės iki sprendimo priėmimo ir nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolė sumokėti lizingo įmokas kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ išlieka solidari. Remiantis CK 3.100 straipsnio 6 dalimi bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu nutraukus santuoką. Atsakovė sutiko įvykdyti ieškovui dalį prievolės ir grąžino pusę lizingo įmokų, sumokėtų po teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo. Teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo galima įvertinti, kaip bus vykdoma solidari prievolė pagal lizingo sutartį, kuris iš solidarių bendraskolių ją įvykdys, per kiek laiko įsiteisės teismo sprendimas ir kt., priešingu atveju būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas, tačiau tą draudžia imperatyvi CPK 267 straipsnio norma.

Abi šalys pripažino, kad atsakovė grąžino pusę ieškovo sumokėtų įmokų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2014-02-17 iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ieškovas įmokas mokėjo ir laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo. Per laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo (2013-09-30) iki jo įsiteisėjimo (2014-02-17) ieškovas sumokėjo 4 lizingo įmokas: 2013-10-15 – 628,19 Lt, 2013-11-15 – 628,70 Lt, 2013-12-16 – 629,21 Lt, 2014-01-15 – 630,45 Lt, iš viso – 2516,55 Lt, tą patvirtina Swedbank 2014-10-14 išrašo duomenys apie atliktus mokėjimus iš ieškovo sąskaitos. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovas vykdė abiejų sutuoktinių solidarią prievolę iš savo asmeninių lėšų. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės ½ dalį jo sumokėtos sumos, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1258,27 Lt suma (ekvivalentas eurais – 364,42 Eur), atitinkanti 1/2 dalį ieškovo sumokėtų įmokų po teismo sprendimo priėmimo (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atstovo argumentai, susiję su automobilio naudojimu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, teisiškai nereikšmingi, nes šalių turtas yra padalintas santuokos nutraukimo byloje, ir tai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisės į dalį jo sumokėtų lizingo įmokų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 151 Lt (ekvivalentas eurais - 43,73 Eur) žyminio mokesčio pagal 2014-10-20 mokėjimo nurodymą Nr.233 AB „Swedbanke“ ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme pagal 2015-01-07 PVM sąskaitą faktūrą ir 2015-01-09 mokėjimo nurodymą. Teismas patenkino 26 proc. ieškovo reikalavimų (ieškovas prašė priteisti 1397,05 Eur, priteista 364,42 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 26 proc. bylinėjimosi išlaidų, t.y. 74,10 Eur (= 0,26x(43,73+242)) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 364,42 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 42 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,10 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.